Noras drausti žvejybą
Švedija imasi iniciatyvos kurį laiką stabdyti žvejybą Baltijos jūroje arba bent jau ES šalių pakrančių teritoriniuose vandenyse.
Tokią radikalią iniciatyvą pateikė Švedijos aplinkosaugos organizacijos. Ji kyla iš ataskaitos, kurią apie Baltijos jūros išteklių būklę pateikė Europos Komisija.
Iniciatyvą dienraštyje "Expressen.se" pateikė Švedijos žaliųjų partijos atstovai Peras Bolundas ir Marta Stenevi. Jie pasiūlė Baltijos jūroje nedelsiant stabdyti verslinę žvejybą dideliais tralavimo laivais.
Šis siūlymas yra labai panašus į tą, kurį jau prieš kurį laiką mūsų šalies valdžiai dėl Kuršių marių yra pateikusios Lietuvos aplinkosaugos organizacijos. Lietuvos valdžia jų iniciatyvą ketino palaikyti, tačiau tai neįvyko. Noras apriboti verslinę žvejybą yra užstrigęs.
Abejojama, kad ir švedams pavyks visiškai apriboti verslinę žvejybą Baltijos jūroje. Žvejybos, žuvų apdorojimo versle dirba dešimtys, gal ir šimtai tūkstančių žmonių. Sunku įtikinti valdžią paleisti armiją bedarbių.
Švedijos žaliųjų atstovai mano, kad Baltijos jūros žuvų išteklių problemos atsirado ne tiek dėl klimato pokyčių, kiek dėl žvejybos įrankių, kai masiškai buvo naudojami pramoniniai tralai.
Tokių žvejybos nuodėmių turi ir Lietuvos žvejai. Tai buvo konstatavę ir tyrimus vykdę Klaipėdos universiteto mokslininkai.
"Šiuo metu žuvų ištekliai yra labai kritinėje situacijoje – Baltijos jūros ekosistemai gresia didžiulė grėsmė. Menkės jau beveik išnyko. Dabar sparčiai mažėja šprotų ir strimelių populiacija. Tai kelia grėsmę visai Baltijos jūros ekosistemai. Jei šios tendencijos nepakeisime, Baltijos jūra netrukus gali tapti be gyvybės. Jei išeikvosime Baltijos jūros vandenis, ji nebebus efektyvi anglies dvideginio absorbentė – taip iš savo rankų paleisime klimato kaitos kontrolės procesus", – Švedijos dienraštyje "Expressen.se" dėstė šios šalies žalieji.
Nuodėmes, kurias Baltijos jūroje įvardijo Švedijos aplinkosaugininkai, daro ir Lietuvos žvejai.
Švedų siūlymai
Švedijos aplinkosaugininkai pateikė keturis siūlymus, ką reikėtų daryti, kad žuvys Baltijoje nebenyktų.
Šie siūlymai paremti pasaulyje jau patikrinta patirtimi. Grėsmė buvo iškilusi banginiams. Kai jų medžioklė buvo iš esmės apribota, stebima tendencija, kaip banginių populiacijos atsigauna.
Kiti du pavyzdžiai susiję tiesiogiai su Baltijos jūra. Įvedus griežtus apribojimus ir kontrolės priemones, pavyko išsaugoti jūrinius erelius ir ruonius. Šių gyvūnų populiacijos šiuo metu Baltijos jūroje atsistato.
Švedijos aplinkosaugininkai siūlo nedelsiant dar šiais metais visiškai apriboti Baltijos jūros žvejybą pramoniniais tralais. Antra priemonė – atskiroms šalims pasiekti susitarimą ir padaryti visą Baltijos jūrą saugoma teritorija. Tai reikštų, kad turi būti skiriamos investicijos ir valomas Baltijos jūros dugnas – šalinami įvairūs toksinai, nuodingi Antrojo pasaulinio karo ginklai. Dar viena priemonė – daugiau dėmesio kovai su Baltijos jūros invazinėmis rūšimis.
Pavyzdžiui, Lietuvos pakrantėje, gal ir Švedijos, vieną iš didžiausių problemų kelia grundalai. Šios iš Juodosios jūros regiono patekusios invazinės žuvys masiškai veisiasi, jos minta kitų žuvų ikrais.
Požiūris: Švedijoje siūloma sudaryti sąlygas žvejoti tik mažiems žvejų laivams, kurie naudoja aplinkai nežalingus įrankius ir žuvis gaudo žmonių reikmėms, o ne pašarams. Vidmanto Matučio nuotr.
Pašarų gamyba iš žuvų
Švedai siūlo ir radikalią priemonę – Baltijos jūros regione uždrausti verslinę žvejybą, kai žuvys gaudomos ne tiesiogiai maistui, o žuvų miltų gamybai.
Apie 90 proc. Baltijos jūroje sugaunamų žuvų patenka į gyvulininkystės arba žuvų auginimo pramonę, pavyzdžiui, žuvų miltai ar kiti pašarų priedai. Švedai siūlo parengti ir žuvų miltų gamybos veiklos nutraukimo planą.
Jei tai būtų įgyvendinta, Baltijos jūroje galėtų būti visiškai uždrausta pramoninė žvejyba. Raginama puoselėti tik darnią priekrantės žvejybą, sugautos žuvys būtų skirtos tik maistui.
Iškelta esminė problema, kad Baltijos jūros menkių populiacija naikinama, taip pat kyla grėsmė strimelėms ir šprotams dėl pašarų gamybos iš žuvų. Čia nėra nieko naujo. Lenkijos ekologai jau prieš dešimtmetį siūlė, kad trapioje Baltijos jūroje nebūtų leidžiama žvejoti dideliems laivams, kurių sugautos žuvys parduodamos pašarų gamybai.
Į siūlymus niekas nekreipė dėmesio. Didelių laivų žvejyba Baltijoje suklestėjo. Jie netgi pristatoma kaip saugesnė ir efektyvesnė. Niekas nieko negali padaryti suklestėjusiai pašarų gamybos iš žuvų pramonei. Ji stipri, galinga, turi užtarėjų Briuselyje, todėl net ir nykstant menkėms, kurios maitinasi smulkesnėmis žuvimis kaip strimelės ir šprotai, žvejyba vis tiek klesti.
