Žiniasklaidoje praėjusiais metais pasirodžius informacijai, kad nemažai šalies savivaldybių tarybos narių galėjo jiems skirtas išmokas naudoti neteisėtai, prokuratūra pradėjo viešojo intereso gynimo tyrimus dėl tokių išmokų panaudojimo teisėtumo.

Į jos akiratį pateko ir minėta tarybos narė. Klaipėdos apygardos prokurorei atlikus tyrimą, paaiškėjo, kad E. Bitinienei 2019–2023 metų kadencijos laikotarpiu buvo kompensuota neproporcingai didelė suma už degalus – daugiau nei 17 tūkst. eurų.

Tyrimo metu buvo nustatyta, kad E. Bitinienė degalus pirko dideliais kiekiais ir itin dažnai – du, tris, o kai kuriais atvejais ir šešis kartus per dieną, dažniausiai toje pačioje degalinėje. Išanalizavus E. Bitinienės savivaldybei teiktus kvitus, taip pat išsiaiškinta, kad kurą tarybos narė pylė tomis pačiomis dienomis, kai vyko tarybos posėdžiai. Nustatyta, kad degalai buvo pilami trumpu laiko skirtumu arba tuo pačiu laiku buvo užpilamos kelios kuro talpos, pirktas buvo tiek dyzelinas, tiek benzinas.

„Išanalizavus gautus duomenis daroma išvada, kad išlaidos degalams E. Bitinienei kompensuotos nepagrįstai, kasos aparatų kvitai nepatvirtina, kad tarybos narė patyrė deklaruojamas išlaidas. Prokurorės ieškinyje taip pat nurodyta, kad tarybos narei nepagrįstai kompensuotos ir išlaidos už transporto priemonės remontą – daugiau nei 2 tūkst. eurų“, – pranešime nurodo prokuratūra.

Pasak jos, dalį – 674 eurus – nepagrįstai gautos išmokos E. Bitinienė Tauragės rajono savivaldybei grąžino.

ELTA primena, kad pavasarį visuomenininkui Andriui Tapinui inicijavus savivaldos politikų lėšų įsisavinimo tyrimą „Skaidrinam“ ir dėl to kilus skandalui dėl galimo politikų piktnaudžiavimo kanceliarinėmis lėšomis, į teisėsaugos akiratį pakliuvo daugybė savivaldybių.

Prokuratūra sako, kad savivaldybių lėšų panaudojimo tyrimuose viešojo intereso gynimo prokurorai vertina, ar pinigų sumos tarybos nariui yra išmokėtos teisėtai, o nustatę teisės aktų pažeidimus – kreipiasi su ieškiniu į teismą dėl konkrečių sumų grąžinimo į biudžetą civilinio proceso tvarka.

Generalinės prokuratūros, Vilniaus, Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių apygardų prokuratūrų Viešojo intereso gynimo skyrių prokurorai apylinkių teismams yra pateikę 24 civilinius ieškinius daugiau nei 290 tūkst. eurų sumai.

Šiuo metu šalies savivaldybėms tarybos nariai yra bendrai savanoriškai atlyginę daugiau nei 500 tūkst. eurų į savivaldybių biudžetus. Dar per 20 tūkst. eurų lėšų šalies savivaldybėms grąžinta pagal sudarytas ir teismo patvirtintas taikos sutartis.

Šiuo metu atliekami viešojo intereso gynimo tyrimai dėl lėšų grąžinimo į Vilniaus, Šiaulių, Panevėžio miestų bei Jonavos, Lazdijų, Prienų, Šilutės, Varėnos, Ukmergės, Ignalinos, Pasvalio, Tauragės, Kretingos, Mažeikių, Radviliškio, Telšių, Joniškio, Akmenės rajonų ir Pagėgių, Marijampolės, Neringos savivaldybių biudžetus.

Bauda buvo sumažinta, kai V. Žička pareikalavo surengti žodinį teismo posėdį.

Ekspolitikas balandžio 2 dieną kaltu buvo pripažintas baudžiamuoju įsakymu, kurio teisinė galia prilygsta nuosprendžiui. Baudžiamąjį įsakymą teismas priima nerengdamas žodinio posėdžio, šalims nedalyvaujant, jis tik įvertina prokuroro surinktą medžiagą.

Baudžiamuoju įsakymu jam buvo skirta 10 tūkstančių eurų bauda. Baudžiamasis įsakymas yra skundžiamas ir jis įsiteisėja per 14 dienų.

V. Žička pasinaudojo šia teisme ir baudžiamąjį įsakymą apskundė, prašydamas surengti žodinį bylos nagrinėjimą teisme. Jis paprašė sumažinti baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos dydį iki minimumo ir nustatyti 24 mėnesių baudos mokėjimo terminą.

Balandžio 29 dieną įvyko teisiamasis posėdis sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, nes kaltinamasis prisipažino kaltu, Eltai pranešė Kauno apygardos teismo atstovė Milda Kryžė.

Buvusį Lazdijų politiką teismas pripažino kaltu dėl dokumentų suklastojimo ir disponavimo suklastotu dokumentu, turto pasisavinimo ir piktnaudžiavimo bei skyrė jam 9 tūkstančių eurų baudą. Kadangi jis prisipažino kaltu, bauda buvo sumažinta iki 6 tūkst. eurų.

Anksčiau teismas 5 metams buvo atėmęs V. Žičkai teisę būti išrinktam ir paskirtam į valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas.

Nauju nuosprendžiu toks apribojimas galios trumpiau – trejus metus ir šešis mėnesius.

Naujasis nuosprendis taip pat yra skundžiamas. Jam įsiteisėjus, nuteistasis per dvejus metus turės sumokėti teismo paskirtą baudą.

Bylos duomenimis, V. Žička sistemingai klastojo tikrus dokumentus, juose pateikdamas tikrovės neatitinkančius duomenis apie nepatirtas kuro išlaidas. Tokius dokumentus, neva susijusius su tarybos nario veikla, V. Žička teikė Lazdijų rajono savivaldybės administracijos buhalterijai.

Buvęs tarybos narys pripažintas piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi, suteikiančia teisę avansu gauti minėtas išmokas, ir pasisavinęs jam patikėtą svetimą turtą. Tokiais savo veiksmais V. Žička padarė beveik 3 tūkst. eurų žalą Lazdijų rajono savivaldybės administracijai.

ELTA primena, kad pavasarį visuomenininkui Andriui Tapinui inicijavus savivaldos politikų lėšų įsisavinimo tyrimą „Skaidrinam“ ir dėl to kilus skandalui dėl galimo politikų piktnaudžiavimo kanceliarinėmis lėšomis, į teisėsaugos akiratį pakliuvo daugybė savivaldybių.

Prokuratūra sako, kad savivaldybių lėšų panaudojimo tyrimuose viešojo intereso gynimo prokurorai vertina, ar pinigų sumos tarybos nariui yra išmokėtos teisėtai, o nustatę teisės aktų pažeidimus – kreipiasi su ieškiniu į teismą dėl konkrečių sumų grąžinimo į biudžetą civilinio proceso tvarka.

Generalinės prokuratūros, Vilniaus, Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių apygardų prokuratūrų Viešojo intereso gynimo skyrių prokurorai apylinkių teismams yra pateikę 24 civilinius ieškinius daugiau nei 290 tūkst. eurų sumai.

Šiuo metu šalies savivaldybėms tarybos nariai yra bendrai savanoriškai atlyginę daugiau nei 500 tūkst. eurų į savivaldybių biudžetus. Dar per 20 tūkst. eurų lėšų šalies savivaldybėms grąžinta pagal sudarytas ir teismo patvirtintas taikos sutartis.

Šiuo metu atliekami viešojo intereso gynimo tyrimai dėl lėšų grąžinimo į Vilniaus, Šiaulių, Panevėžio miestų bei Jonavos, Lazdijų, Prienų, Šilutės, Varėnos, Ukmergės, Ignalinos, Pasvalio, Tauragės, Kretingos, Mažeikių, Radviliškio, Telšių, Joniškio, Akmenės rajonų ir Pagėgių, Marijampolės, Neringos savivaldybių biudžetus.

Prokuratūra ketvirtadienį pranešė praėjusią savaitę pateikusi keturis civilinius ieškinius, kuriais prašoma priteisti galimai neteisėtai panaudotas savivaldos išmokas savivaldybėms iš Mažeikių rajono tarybos nario Lauryno Jonausko, iš Radviliškio rajono tarybos nario Gabrieliaus Verdingo, Tauragės rajono tarybos nario Dariaus Petrošiaus bei iš Kretingos rajono tarybos narės Jolitos Vaickienės.

Iš L. Jonausko prašoma priteisti beveik 8,2 tūkst. eurų, iš G. Verdingo  – per 9,6 tūkst. eurų, iš  D. Petrošiaus – 18,3 tūkst. eurų, iš J. Vaickienės – 7,7 tūkst. eurų.

Prokurorų duomenimis, Mažeikių rajono tarybos nariui L. Jonauskui 2019–2023 metų kadencijos laikotarpiu kompensuotos išlaidos už daugiau nei 6 tūkst. litrų degalų. Tyrėjai nustatė, kad nebuvo pagrindo kompensuoti 13-kos atvejų, kai vienu metu įsigyta daugiau degalų nei gali tilpti į L. Jonausko transporto priemonės degalų baką.

Nepagrįstai kompensuoti degalai ir kitais atvejais, pavyzdžiui, vykstant tarybos posėdžiams, karantino laikotarpiais, kada mokėta už kitos rūšies kurą.

Prokuroro ieškinyje nurodyta, kad taip pat nepagrįstai kompensuotos išlaidos už transporto priemonės remontą, jos techninę priežiūrą, išlaidos už taksi paslaugas, telefono ir interneto ryšio paslaugas bei kanceliarijos ir pašto paslaugas.

Tuo metu buvęs Radviliškio rajono savivaldybės tarybos narys G. Verdingas, remiantis prokurorų tyrimu, už 2019–2023 metais vykdytas tarybos nario funkcijas gavo daugiau nei 12 tūkst. eurų, visos kompensacijos skirtos už degalus. Iš viso jis prašė kompensuoti per 20 tūkst. eurų.

Prokuratūros tyrimo metu nustatyta, kad buvęs tarybos narys dažniausiai kurą pildavosi Šiauliuose, vienintelėje degalinėje pas vieną operatorę – ten dirbančią savo motiną.

Tyrimo duomenimis, G. Verdingas 22 kartus pildamasis kurą panaudojo 11 skirtingų banko mokėjimo kortelių, naudodavo 83 skirtingas degalų nuolaidų korteles, kurą pildavosi tą pačią dieną po du kartus skirtinguose miestuose arba daugiau nei telpa į kuro baką.

Prokurorai nustatė, kad D. Petrošius kurą į transporto priemones pylė kiekvieną arba kas antrą dieną, degalai taip pat buvo pilami tą pačią dieną praėjus nedideliam laiko tarpui, vienu metu užpiltos kelios kuro talpos.

Politikas prašė maksimalių kuro išlaidų kompensacijų ir karantino metu, kuomet buvo ribojamas judėjimas.

Turimais duomenimis, D. Petrošius už degalus atsiskaitė 56 mokėjimo kortelėmis.

Nustatyta, kad išlaidos degalams D. Petrošiui kompensuotos nepagrįstai, dalį – 2 124 eurus – išmokų D. Petrošius Tauragės rajono savivaldybei grąžino.

Prokuratūra taip pat nustatė, kad Kretingos rajono politikė J. Vaickienė nepagrįstai gavo daugiau nei 9 tūkst. eurų kompensacijų iš savivaldybės – neracionaliai dideliais kiekiais pirko kanceliarines prekes iš savo giminaičio įmonės.

Skaičiuojama, kad šioms prekėms per savo tarybos narės kadenciją 2019–2022 metais ji išleido 5 611 eurų. Tyrimo duomenimis, tarybos narė savivaldybei pateiktais čekiais taip pat prašė kompensuoti 3 489 eurus už kuro išlaidas.

Dalis J. Vaickienės pateiktų kvitų buvo pripažinti kaip pagrindžiantys patirtas kuro išlaidas pagal automobilio ridą, tačiau ši suma dalinama į dvi dalis, nes tarybos narė transporto priemonę naudojo ne tik tarybos nario funkcijoms vykdyti, bet ir asmeniniais tikslais.

Prokurorai iš viso teismams yra pateikę 29 civilinius ieškinius, prašydami priteisti iš politikų per 349 tūkst. eurų galimai nepagrįstai gautų kompensacijų. Patys tarybų nariai savanoriškai savivaldybėms grąžino per 550 tūkst. eurų, dar 20 tūkst. eurų grąžinta pagal sudarytas taikos sutartis.

Šiuo metu atliekami viešojo intereso gynimo tyrimai dėl lėšų grąžinimo į Vilniaus, Šiaulių, Panevėžio miestų bei Jonavos, Lazdijų, Prienų, Šilutės, Varėnos, Ukmergės, Ignalinos, Pasvalio, Tauragės, Kretingos, Mažeikių, Radviliškio, Telšių, Joniškio, Akmenės rajonų ir Pagėgių, Marijampolės, Neringos savivaldybių biudžetus.

Teisėsaugos tyrimai pradėti po to, kai viešinti galimus piktnaudžiavimo savivaldybių tarybų narių išmokų atvejus pradėjo visuomenininkas Andrius Tapinas, inicijavęs akciją „Skaidrinam“.

Kaip pirmadienį pranešė Plungės apylinkės teismas, viešąjį interesą ginanti prokuratūra pateikė ieškinį dėl 12,8 tūkst. eurų išieškojimo iš buvusio tarybos nario R. Puškoriaus.

Iš buvusios Kretingos rajono savivaldybės mero pavaduotojos, tarybos narės V. Valančiutės prokuratūra siekia išieškoti 9,2 tūkst. eurų kaip kompensuotus nepagrįstai.

Minėta suma apskaičiuota atsižvelgus į tai, kad V. Valančiutė savivaldybės administracijai jau grąžino tūkstantį eurų, taip pat įvertinus degalų įsigijimo ir naudojimo aplinkybes.

Prokurorų duomenimis, V. Valančiutė praėjusią kadenciją panaudojo 30 mokėjimo kortelių, iš kurių 28 mokėjimo kortelės jai nepriklauso. Vicemerės pareigas ji ėjo nuo 2022 metų spalio Iki 2023 metų balandžio.

Tuo metu R. Puškorius, pasak prokuratūros, pateikė Kretingos rajono savivaldybei duomenis ir pagal juos gavo kompensaciją už apie 5,3 karto daugiau nuvažiuotų kilometrų, nei realiai jo naudoti automobiliai nuvažiavo.

Už degalus R. Puškorius atsiskaitydavo grynaisiais pinigais ir mokėjimo kortelėmis, dalis mokėjimo kortelių priklausė svetimiems asmenims.

Pasak ieškinio, abu Kretingos rajono politikai pirko degalus keliskart per dieną, kelias dienas iš eilės ir prašydami kompensuoti nepatirtas išlaidas nepagrįstai praturtėjo, pažeidė sąžiningumo, padorumo principus, gyventojų teises ir viešuosius interesus.

Generalinės prokuratūros, Vilniaus, Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių apygardų prokuratūrų Viešojo intereso gynimo skyrių prokurorai dėl įtariamai neskaidriai panaudotų tarybos narių veiklos lėšų apylinkių teismams šiuo metu yra pateikę per 20 civilinių ieškinių daugiau nei 250 tūkst. eurų sumai.

Savivaldybėms tarybos nariai yra savanoriškai atlyginę iš viso daugiau nei 423 tūkst. eurų. Dar per 12 tūkst. eurų lėšų šalies savivaldybėms grąžinta pagal sudarytas ir teismo patvirtintas taikos sutartis.

Teisėsaugos tyrimai pradėti po to, kai viešinti galimus piktnaudžiavimo savivaldybių tarybų narių išmokų atvejus pradėjo visuomenininkas Andrius Tapinas, inicijavęs akciją „Skaidrinam“.

Ketvirtadienį paviešintame tyrime – dėmesys ir dabartiniam rajono merui, socialdemokratui Robertui Duchnevičiui. Skelbiama, kad praėjusioje kadencijoje R. Duchnevič taip pat gavo maksimalią išmokų sumą, o už degalus dažniausiai mokėjo grynaisiais. Visgi, kaip pažymi „Skaidrinam“ iniciatoriai, savivaldybėje galiojo kitokia tvarka.

„Reglamentas nurodo, kad išlaidas pateisinantys dokumentai turi būti išrašyti tarybos nario vardu. Šios reglamento normos mūsų interpretacija – visi tarybos narių finansų skyriui pateikti čekiai beigi sąskaitos turi būti vardiniai. Tačiau taip nebuvo. Politikai pirko kurą ir tiesiog nešė čekius. Be jokių įvestų pirkėjo duomenų“, – naujausioje ataskaitoje apie Vilniaus rajoną rašo iniciatyvos autorius Andrius Tapinas.

Pasak jo, ne vardinius degalinių išlaidų čekius savivaldybės buhalterijai nešė ir kitas tarybos narys, „darbietis“ Tadeuš Orševski. Nurodoma, kad keli jo pateikti degalinių čekiai buvo išrašyti su savivaldybe nesusijusioms įmonėms – UAB „Asorta“ ir UAB „Moto Marine“.

„Siekdama sumažinti manipuliavimą kuro pirkimo čekiais savivaldybė įvedė tvarką, kuri turėjo užtikrinti tam tikrą tarpinę kontrolę: tarybos narių išlaidų ataskaitas pirmiausiai turėjo patvirtinti tarybos komitetų vadovai. Bet kad tie patys komitetų vadovai turi nemažų bėdų su savo čekiais“, – rašoma „Skaidrinam“ ataskaitoje.

Daugiausia dėmesio – LLRA-KŠS nariams

Pranešama, kad daugumoje buvusios Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) nariai praėjusią kadenciją savivaldybės buhalterijai teikė skirtingų kuro rūšių čekius, taip pat „atsiskaitė“ dešimtimis skirtingų banko kortelių.

Skelbiama, kad daugumai priklausęs Kaimo, vietos ūkio ir teritorijų planavimo komiteto pirmininkas Stanislav Adamaitis per kadenciją įsisavino maksimalią, 9500 eurų sumą, kurią buhalterijai pateisino tik skirtingo kuro pirkimo čekiais. Pranešama, kad S. Adamaičio išlaidų ataskaitoje pateiktos iš viso mažiausiai 32 banko mokėjimo korteles.

Tuo metu S. Adamaičio bendrapartietė, Sveikatos, šeimos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė Ana Miliuškevič per kadenciją gavo 9405 eurų kompensacijų už tarybos narės veiklai patirtas išlaidas. Pažymima, kad iš viso ji yra pateikusi mažiausiai 33 skirtingomis mokėjimo kortelėmis apmokėtus degalinių čekius. Skelbiama, kad tarp kai kurių politikės pateiktų mokėjimo už kurą čekių – tik kelių minučių skirtumas.

Maksimalią išmoką per kadenciją gavo ir savivaldybės Švietimo, kultūros ir jaunimo reikalų komiteto vadovė, lenkų rinkimų akcijos narė Tatjana Markova. Skelbiama, kad politikė pateikė čekius tiek už dyzeliną, tiek už benziną. Iš viso T. Markova pirkdama kurą per kadenciją atsiskaitė mažiausiai 17 skirtingų mokėjimo kortelių.

Kiek mažesnę nei maksimali suma per kadenciją įsisavino dar vienas LLRA atstovas Anton Feliks Stankevič, ėjęs tarybos teisėtvarkos ir savivaldos plėtros komiteto pirmininko pareigas. Iš viso jam buvo išmokėta 9300 eurų kompensacijų. Jo ataskaitose – mažiausiai 28 skirtingos mokėjimo kortelės. Be to, kelis kartus kurą „pirko“ porą kartų per dieną.

Taip pat į „Skaidrinam“ akiratį pateko ir dabartinis Tarybos Kaimo, vietinio ūkio ir teritorijos planavimo komiteto pirmininkas, LLRA atstovas Tadeusz Andrzejewski. Jis Vilniaus rajono degalinėse paliko iš viso 18 skirtingų mokėjimo kortelių numerius, kai kurie politiko čekiai atspausdinti vidurnaktį, kelis kartus tą pačią naktį, taip pat tarp kai kurių mokėjimų – vos trijų minučių skirtumai.  

Kita LLRA narė taryboje Miroslava Klim per kadenciją pateikė bent 11 skirtingų mokėjimo kortelių apmokėtus išlaidas patvirtinančius dokumentus. Bendrapartietė Edyta Klimaszewska kurą kartais pildavosi po du ar tris kartus per dieną, jos pateiktose išlaidų ataskaitose – bent 30 skirtingų mokėjimo kortelių.

Tuo metu buvusi LLRA atstovė Vilniaus rajone Elvyra Lepilova per kadenciją taip pat įsisavino beveik maksimalią išlaidų sumą – 9490,17 euro. Jos ataskaitose – 21 skirtinga mokėjimo kortelė, taip pat fiksuota 10 tą pačią dieną atliktų mokėjimų už kurą – pastaruoju atveju visi čekiai išduoti per vieną valandą.

Liberalas A. Želnys į savivaldybės biudžetą grąžino daugiau nei 9600 eurų

Liberalų sąjūdžio atstovas ir Kontrolės komiteto vadovas Vilniaus rajono taryboje Artūras Želnys iš viso per kadenciją gavo 9481,71 euro, mokėjo 43 skirtingomis banko kortelėmis. „Skaidrinam“ iniciatyvai pradėjus domėtis politiko išlaidomis, jis pranešė, kad apgailestauja nuvylęs rinkėjus ir grąžino į savivaldybės sąskaitą daugiau kaip 9600 eurų.

Taip pat 2019–2023 m. kadencijoje dirbęs liberalas Gintaras Karosas savo ataskaitose savivaldybei yra pateikęs 45 skirtingomis kortelėmis apmokėtus kuro čekius.

Kelis kartus per dieną už kurą mokėjo ir socialdemokratė Janina Šokaitienė. Jos pateiktuose dokumentuose matyti 23 skirtingos mokėjimo kortelės, mokėta už skirtingą kurą, kai kuriais atvejais per mažiau nei pusvalandį atsiskaityta bent 3 skirtingomis kortelėmis.

Pati politikė teigė, kad praėjusios kadencijos laikotarpiu buvo patyrusi rimtų sveikatos problemų, todėl naudojosi kitų asmenų pagalba, pavežėjimu ir jautė pareigą apmokėti tų asmenų išlaidas.

Taryboje dirbęs konservatorius Vaidas Augūnas dokumentuose pateikė 13 skirtingų mokėjimo kortelių žymas, į ataskaitą buvo įtrauktas ir juridinio asmens čekis.

Pats politikas teigė, kad įmonės čekis į ataskaitą pakliuvo per klaidą ir yra pasiruošęs grąžinti reikiamą sumą.

ELTA primena, kad praėjusių metų pavasarį visuomenininkui A. Tapinui inicijavus savivaldos politikų lėšų įsisavinimo tyrimą „Skaidrinam“ ir dėl to kilus skandalui dėl galimo politikų piktnaudžiavimo kanceliarinėmis lėšomis, į teisėsaugos akiratį pakliuvo eilė savivaldybių.

Kaip pranešė prokuratūra, balandžio 12 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl įtariamo Šiaulių rajono savivaldybės tarybos narių piktnaudžiavimo panaudojant lėšas, skiriamas jų, kaip tarybos narių, veiklos išlaidoms apmokėti.

„Tyrimas atliekamas dėl 2019 – 2023 m. tarybos narių veiklos“, – Eltai sakė prokuratūros atstovė Gabrielė Petkuvienė.

Įtarimai šiame tyrime niekam nepareikšti.

Ikiteisminiam tyrimui vadovauja Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras, tyrimą atlieka Policijos departamento Imuniteto valdybos Šiaulių apygardos skyrius.

Įprastai tokius tyrimus vykdo Specialiųjų tyrimų taryba, tačiau dėl darbų krūvių šį tyrimą pavesta atlikti policijai.

ELTA primena, kad pavasarį visuomenininkui Andriui Tapinui inicijavus savivaldos politikų lėšų įsisavinimo tyrimą „Skaidrinam“ ir dėl to kilus skandalui dėl galimo politikų piktnaudžiavimo kanceliarinėmis lėšomis, į teisėsaugos akiratį pakliuvo eilė savivaldybių.

STT yra pradėjusi ikiteisminius tyrimus dėl Vilniaus miesto, Kauno miesto, Šiaulių miesto, Kauno rajono, Neringos, Mažeikių, Šilutės, Pagėgių, Ignalinos, Jonavos, Lazdijų, Alytaus, Marijampolės, Ukmergės, Pasvalio rajonų bei Kretingos, Utenos ir Birštono savivaldybių.

Tarp M. Danielės pirkinių – knygos „Kam reikalingi verkiantys vyrai?“ bei „Viskas yra sukrušta“.

Be to, 150 eurų parlamentarė išleido makiažo paslaugoms.

„Mes filmavome video ataskaitą. Filmavimas vyko dvi ar tris dienas, tiksliai nepasakysiu. Kiekvieną dieną teko samdyti žmogų, kuris padėtų“, – sakė Laisvės partijos narė.

Anot M. Danielės, 150 eurų suma buvo sumokėta ne už vieną makiažą, o už tris kartus.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Man atrodo, kad tris dienas filmavome, tai trys makiažai po 50 eurų“, – kalbėjo moteris.

Paklausta, ar makiažo specialistai savo darbą nudirbo gerai, M. Danielė „KK2“ komandai pasiūlė pažiūrėti jos svetainėje prieinamą ataskaitą.

„Ten pamatysite visą stilių“, – sakė M. Danielė.

Kam Seimo nariai leidžia kanceliarines lėšas? Atsakymas – „KK2“ tik per LNK.LT ir LNK eteryje.

Peržiūrėjus Klaipėdos rajono tarybos narių ataskaitas, paaiškėjo, kad konservatorius Alfredas Šiaulys pateikė čekius, kuriuose – 297 skirtingos nuolaidų kortelės. Politikas atsiskaitinėjo už degalus kelis kartus per dieną – pavyzdžiui, 2021 m. birželį politikas per tris dienas degalinėje atsiskaitė 13 kartų.

Skirtingomis bankų ir nuolaidų kortelėmis atsiskaitinėjo ir kiti konservatoriai – Rasa Linklienė, nors dažniausiai mokėjo grynaisiais, tačiau ataskaitoje nurodo ir 4 mokėjimo bei 69 nuolaidų kortelių duomenis. Jos kolegė Vida Ronkaitytė – taip pat 4 banko ir 107 nuolaidų kortelės, Virgilijaus Skuodo ataskaitose – 2 mokėjimo ir 64 nuolaidų kortelės, Česlovo Banevičiaus čekiuose – 11 banko ir 34 nuolaidų kortelės.

Tuo metu Tautos ir teisingumo sąjungos atstovas Viktoras Kura, kaip rodo ataskaitos, neva pylėsi kurą kelis kartus per dieną, kelių valandų intervalu. Visi politiko atsiskaitymai – grynaisiais pinigais, tačiau pateiktuose čekiuose – 112 skirtingų nuolaidų kortelių numeriai.

Socialdemokratė Ligita Liutkienė pateikė čekius, kuriuose vos per kelias minutes už kurą atsiskaityta skirtingose degalinėse. Pastebima, kad pateikti politikės čekiai – vardiniai. Tarybos narė taip pat atsiskaitinėjo už degalus kelis kartus per dieną – pavyzdžiui, 2020 m. kovo 24 d. degalinėje apsilankė 6 kartus. Iš viso už kurą socialdemokratė atsiskaitinėjo 17 skirtingų mokėjimo ir 125 skirtingomis nuolaidų kortelėmis.

Liberalė Aušra Gudauskienė taip pat pylėsi kurą kelis kartus per dieną – pagal ataskaitoje pateiktus čekius matoma, jog tai ji darė ir keliolikos sekundžių laiko intervale. Politikė tarybos nario veiklai skirtomis lėšomis atsiskaitinėjo tiek už benziną, tiek už dyzeliną. Visi mokėjimai – grynaisiais pinigais, tačiau „Skaidrinam“ suskaičiavo, jog čekiuose yra iš viso 35 skirtingų nuolaidų kortelių duomenys.

Kita Liberalų sąjūdžio atstovė Audronė Balnionienė pateikė čekius už kurą tik iš dviejų degalinių – Kalotės EMSI ir Trevenos. Dauguma atsiskaitymų – grynaisiais, tačiau ataskaitoje matomi atsiskaitymai ir 9 skirtingomis banko bei 263 skirtingomis nuolaidų kortelėmis.

Buvęs tarybos narys, 2023 m. bandęs kandidatuoti su „Vardan Lietuvos“, Jonas Dumašius taip pat atsiskaitinėjo už įvairų kurą 10 skirtingų banko kortelių ir 65 nuolaidų kortelėmis. Visgi, politikas dvi dienas iš eilės – 2021 m. kovo 31 d. ir balandžio 1 d. – pirko ir keitė automobilio padangas.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovė Violeta Riaukienė bene kasdien atsiskaitinėjo už kurą – „Skaidrinam“ skaičiavimu, politikė pateikė čekius su 6 skirtingomis mokėjimo ir net 164 nuolaidų kortelėmis.

Kita „valstietė“ Rima Leonauskienė atsiskaitinėjo grynaisiais pinigais, bet čekiuose – 22 skirtingų nuolaidų kortelių numeriai. Jos kolegos Raimundo Daubario ataskaitose – iš viso 96 skirtingos nuolaidų kortelės, o „valstiečio“ Vytauto Butkaus – 14 banko ir 21 nuolaidų kortelės.

Visuomeninio komiteto „Klaipėdos rajono žemaičiai“ narės Rūtos Cirtautaitės ataskaitose – atsiskaitymai ir už benziną, ir už dyzeliną bei dujas. Per kadenciją iš viso mokėta 33 skirtingomis banko ir 46 nuolaidų kortelėmis. Kito komiteto „Bendrai geriau“ nario Vaclovo Macijausko ataskaitose – 7 skirtingos banko kortelės, 9 nuolaidų kortelės. Pastebima, kad politikas iš kanceliarinių lėšų kompensavosi ir buitines dujas bei jų balioną, kompiuterį „MacBook Air“.

Sigitas Karbauskas – „Kuriam kartu“ atstovas, nors ir atsiskaitinėjo už kurą tik grynais, tačiau čekiuose matomi 92 skirtingų nuolaidų kortelių numeriai. O nepartinio Martyno Pociaus dokumentuose – 10 mokėjimo kortelių ir 60 nuolaidų kortelių.

Kas mėnesį remontavo automobilius

„Skaidrinam“ tyrimas atskleidė ir keletą tarybos narių, kurie itin dažnai atsiskaitinėjo už automobilių remonto paslaugas. Vienas jų – socialdemokratas Andrius Adomaitis. Jis teikė sąskaitas už įvairius automobilio gedimo tvarkymus, pirktas padangas, kuro filtrų keitimus ir pan. Visgi, dokumentai rodo, kad politikas taip taisė keletą skirtingų automobilių.

Kitas socialdemokratas, buvęs ilgalaikis meras Vaclovas Dačkauskas taip pat itin dažnai remontavo automobilį. Be to, politikas pateikė čekius už kurą, kuriuose – atsiskaitymai ir už benziną, ir už dyzeliną. Per kadenciją politikas pasinaudojo dviem skirtingomis banko kortelėmis ir pora nuolaidų kortelių.

ELTA primena, kad praėjusį pavasarį visuomenininkui Andriui Tapinui inicijavus savivaldos politikų lėšų įsisavinimo tyrimą „Skaidrinam“ ir dėl to kilus skandalui dėl galimo politikų piktnaudžiavimo kanceliarinėmis lėšomis, į teisėsaugos akiratį pakliuvo eilė savivaldybių.

Šiuo metu Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) atlieka 25 ikiteisminius tyrimus dėl 24 savivaldybių galimai netinkamo savivaldos lėšų panaudojimo: Vilniaus (2 ikiteisminiai tyrimai), Šiaulių, Panevėžio miestų bei Alytaus, Utenos, Ukmergės, Kretingos, Ignalinos, Mažeikių, Šilutės, Jonavos, Lazdijų, Pasvalio, Prienų, Telšių, Radviliškio, Joniškio, Tauragės, Zarasų rajonų ir Birštono, Marijampolės, Neringos, Pagėgių, Druskininkų savivaldybėse.

Už parlamentines lėšas Seimo „valstietis“ Dainius Kepenis įsigijo įvairių sveikatinimosi programų: „Keto riebalų mažinimo greitintuvas“ premium paketą, holistinio sveikatinimosi, sveikatos, imuniteto stiprinimo, širdies ritmo stebėjimo programas ir pan. Visgi, „Skaidrinam“ pastebi, jog ne vieną programą ir kursus politikas įsigijo iš rusiškų interneto puslapių, apmokėdamas rubliais.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovas taip pat iš kanceliarinių lėšų apmokėjo ir „Netflix“, „Viaplay“ prenumeratas, Patreon platformoje rėmė „Laisvės TV“ ir „OpTV“ kanalus. Taip pat D. Kepenio pirkinių sąraše – prieštaringai vertinamo Algirdo Karaliaus vaizdo įrašų kursai, knygos apie koronaviruso pandemijos konspiracijas. Tarp pirktų leidinių – Vydūno knygos už 425 eurus, knygos „Sėkmingiausios Lietuvos asmenybės pasaulyje“ už 369 eurus.

Tuo metu Seimo nario parlamentinei veiklai skirtas lėšas Darbo partijos frakcijos narys Valdemaras Valkiūnas skyrė savo informacijos viešinimui „YouTube“ kanale „Komentaras TV“ bei laikraštyje „Karštas komentaras“. Vienai šio kanalo autorių Giedrei Gorienei parlamentaras taip pat mokėjo už užsakomuosius straipsnius Biržų krašto laikraščiuose.

Seimo nario mandato netekęs Petras Gražulis darbo parlamente metu įsigijo žvakių už 7,9 tūkst. eurų. Politikas nemažą sumą parlamentinių lėšų mokėjo ir už dalyvavimą Kęstučio Pūko laidose – iš viso jam sumokėta 4,8 tūkst. eurų.

Savo ruožtu Mišrios Seimo narių grupės atstovas Mindaugas Puidokas viešinimo paslaugoms per trejus metus išleido daugiau kaip 16 tūkst. eurų. Daugiausiai jų skirta reklaminiams įrašams socialiniame tinkle „Facebook“.

Tuo metu „laisvietė“ Morgana Danielė 150 eurų iš parlamentinių lėšų dedikavo grimo paslaugoms, filmuojant savo kaip parlamentarės veiklos ataskaitą.

ELTA primena, kad iniciatyvai „Skaidrinam“ sukėlus rezonansą, Seime kilo iniciatyvų aiškiau reglamentuoti parlamentinių lėšų naudojimą. Nemaža dalis parlamentarų sutinka, kad šiuo metu galiojančią Seimo nario veiklai skirtų išlaidų tvarką būtina griežtinti.

Pati V. Čmilytė-Nielsen mano, kad sugriežtinti tvarką būtų galima nustatant išlaidų limitus bei dažniau rengiant finansines atskaitas.

„Skaidrinam“ pasiekus Seimą, visuomenininkas Andrius Tapinas paviešino informaciją apie dalies politikų pirkinius už parlamentinei veiklai skirtas lėšas. Kai kurie Seimo nariai, baigiantis kadencijai, suskubo įsigyti kompiuterinės, telefoninės įrangos, garso aparatūros.

Iniciatyvos duomenimis, per trejus metus parlamentarai iš Seimo sandėlio pasiėmė suvenyrų ir reprezentacinių dovanų už daugiau kaip 483 tūkst. eurų.

Šį Seimo nario pareiškimą sekmadienį vykusio posėdžio pradžioje perskaitė parlamento vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Apie pasitraukimą iš konservatorių gretų J. Džiugelis pranešė jau anksčiau – visuomenininko Andriaus Tapino inicijuotos akcijos „Skaidrinam“ dėmesio sulaukęs politikas vasarį pranešė, kad suspenduoja narystę TS-LKD ir trauksis iš šios politinės jėgos frakcijos Seime.

Klausimai dėl J. Džiugelio parlamentinių lėšų panaudojimo kilo paaiškėjus, kad konservatorius per trejus metus Seime ataskaitos spausdinimui ir platinimui išleido daugiau kaip 23 tūkst. eurų ir už tai mokėjo M. Ardišauskui, šiuo metu vadovaujančiam Atsakingo lošimų verslo asociacijai.

Skandalo epicentre atsiradęs politikas taip pat suspendavo savo pirmininkavimą Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetui (SRDK).

Savo ruožtu Seimo Antikorupcijos komisija kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl galimai fiktyvių darbo santykių, taip pat subūrė grupę J. Džiugelio ryšiams su lošimų lobistais nagrinėti. Informaciją apie galimus J. Džiugelio ir azartinių lošimų verslo atstovo M. Ardišausko ryšius nutarė surinkti ir Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK).