Tačiau šiandieninė situacija ragina į žiūrovus kreiptis: „Streamink teatrą, kol jaunas“.

Tą bus galima padaryti jau nuo balandžio 7 d., nes startavo „Teatras ONL1NE“ TV projektas. Tai teatro dovana žiūrovams artėjančių Šv. Velykų proga.

Naujos galimybės ir atradimai

Ketvirtą savaitę trunkantis karantinas šalies teatrus paskatino persikelti į socialinius tinklus ir išnaudoti jų teikiamas galimybes – transliuoti spektaklių įrašus, rengti realiu laiku vykstančius susitikimus su kūrėjais, skelbti pokalbių vaizdo įrašus ir t.t.

Nacionalinis Kauno dramos teatras (NKDT) vienas pirmųjų priminė apie jau turimą (teatro svetainėje veikiančią) rubriką „Teatras ONL1NE“ bei joje sukauptus archyvinių ir neberodomų spektaklių įrašus, laidas ir kitokio pobūdžio publicistiką. Teatrui užvėrus duris, ši platforma pasipildė naujų įrašų, kuriuos žiūrovai gali žiūrėti jiems patogiu laiku.

Tuo pat metu pradėtas sėkmingai ir intensyviai naudoti dar vienas turimas įrankis – teatro „Instagram“ platforma. „Teatro „Feisbuko“ paskyroje turime daugiau nei 23 tūkst. sekėjų ir esame labai aktyvūs šiame tinkle. Nusprendėme, kad galime efektyviai išnaudoti ir kitą turimą teatro socialinį tinklą – „Instagramą“.

Kadangi statistiškai šiuo įrankiu daugiausia naudojasi 18–34 metų jaunimas, pasiūlėme jaunosios kartos teatro aktoriams perimti jį į savo rankas – rengti gyvas improvizuotas transliacijas, kurių metu jie prisistatytų žiūrovams, atsakytų į klausimus. Jau pirmosios dvi dienos parodė, kad sekėjų skaičius išaugo 200-ais. Komunikacijos ir rinkodaros srityje tokie skaičiai džiugina, ypač, kai tam nenaudojami finansai, o skaičiai auga natūraliai – prie to prisidėjo įdomus turinys, kurį kūrė patys teatro aktoriai. Aktorių improvizacijų ciklas vyks ir toliau, juolab, kad tai puiki proga kūrėjams šiuo metu išreikšti save“, – patirtimi dalijosi laikinai vadybos skyriaus vadovės pareigas einanti Skaistė Jurėnė.

Kalba ir rodo teatras

Kūrybinių bandymų kelias ir rezultatai paskatino plėsti veiklos lauką, išnaudojant populiarų ir visiems prieinamą „YouTube“ kanalą, padedantį išlaikyti ryšį su žiūrovais, tad startuoja naujiena – TEATRAS ONL1NE TV kanalas. Tai interaktyvi platforma teatro „YouTube“ kanale su konkrečiomis rubrikomis ir aktyvi didžiąją dienos dalį. Pirmadienis bus skiriamas teatrų naujienoms ir programai „Teatrų žinios“ paskelbti, antradienis, pavadintas „Archyvo diena“, skirtas pristatyti archyviniams spektaklių įrašams ir pokalbiui su jų dalyviais, o trečiadienis suburs šeimas, pasiūlydamas „Šeimų dienos“ rubrikai tinkantį susitikimą su spektaklio vaikams kūrėjais ir jo įrašo rodymą.

Ketvirtadienį bus atiduodama duoklė „Teatro gurmanams“ – rodomi repertuariniai spektakliai, o penktadienį klausytojų dėmesį sukaustys rubrika „Diena su aktoriais“, kurioje bus galima pasiklausyti šiuo laikotarpiu teatro aktorių pasirinktų mėgstamiausių poezijos ir prozos kūrinių, dainuojamosios poezijos.

Savaitgalis – programos pakartojimų laikas: šeštadienį bus galima grįžti į „Teatrų gurmanams“ dieną, o sekmadienį – mėgautis „Šeimų diena“. Daugelis interviu, pokalbių vyks gyvai vakariniu laiku, 18 val., jų metu bus galima komentuoti ir užduoti klausimų „YouTube“ komentarų lauke. Pokalbių pakartojimai vyks 21 val. tiems, kas nespės jų pamatyti ar norės tai padaryti antrą kartą.

Pirmąją transliacijos savaitę bus proga pamatyti net tris Nacionalinio Kauno dramos teatro spektaklius: F. G. Lorca „Donja Rosita, arba Gėlių kalba“ (2003 m., rež. G. Varnas), „Liūdnas Dievas“ (2008 m., rež. Inesa Paliulytė) bei G. E. Lessing „Natanas Išmintingasis“ (2017 m., rež. G. Varnas), sukurtas su teatru „Utopia“. Spektaklių transliacijos (išskyrus vaikams) vyks 19 val. Kiekvieną dieną TEATRAS ONL1NE TV pasitiks spektaklių muzika ir mėgstamos aktorių muzikos grojaraščiu.

Įžanga į legendinį spektaklį „Donja Rosita, arba Gėlių kalba“ taps online pokalbis su šiame spektaklyje vaidinusia aktore Daiva Rudokaite, kuri prisimins kūrybinį procesą ir Juozo Statkevičiaus kurtus kostiumus. Ištikimi teatro bičiuliai taip pat išgirs ir pamatys pokalbius su režisiere, teatro pedagoge ir aktore Inesa Paliulyte, režisieriumi Gintaru Varnu bei aktoriumi Vytautu Anužiu. Įdomu, kad pastarąjį pokalbį moderuos aktoriaus mokinė, NKDT trupės aktorė Goda Petkutė. Ateityje suplanuota ir dar daugiau netikėtų profesinių apsikeitimų.

Naujas projektas yra tikras iššūkis ir eksperimentas, tačiau jį iššaukė esama situacija. Nuo kovo 13 dienos Nacionaliniame Kauno dramos teatre neįvyko apie 40 renginių. Dauguma jų perkelti į rudenį. Dėl karantino atšaukta ir ilgai laukta tarptautinė premjera „Elektra“ pagal antikos tekstus, kurią režisuoja Slovėnijos režisierius Jaša Koceli.

Dėl nežinomybės stabdoma konkurso „IDėja 2020“ eiga. Tačiau nepaisant to, nesinori skaičiuoti nuostolių, juos įvardyti sumomis, bet žvelgti į ateitį šviesiai, juolab, kad laukia svarbus pasiruošimas teatro šimtmečio sukakčiai (2020 m. gruodžio 19 d.), kurią lydės paroda, renginių ciklas ir kita. Jau dėliojamos ir būsimų premjerų, atvykstančių trupių spektaklių datos.

Teatrams tenka išeiti iš savo komforto zonos, bet tyla ir neveiksnumas paliudytų visišką užsidarymą. Karantinas daugelyje sričių pažadino kūrybingumą, o teatras, išnaudodamas savo kūrybinį potencialą, sėkmingai įsisavina išmaniąsias technologijas, kurios leidžia komunikuoti su publika kitomis, ne mažiau įdomiomis, formomis.

Jubiliejinio festivalio tema – vandenynai, vaizduotę plukdysiantys plačiais pažinimo vandenimis bei kartu priminsiantys apie ekologines problemas. Kūrybines pajėgas festivalyje apjungs teatralai iš Lietuvos, Vengrijos, Lenkijos ir Islandijos.

Didžiąją jubiliejinio festivalio dalį sudaro edukacinės veiklos: ekskursijos, skirtingos kūrybinės dirbtuvės, suskirstytos pagal amžių. Jų net 27.

Kiekviena festivalio diena skiriama konkrečioms amžiaus grupėms, pradedant nuo ikimokyklinio ir jaunesniojo mokyklinio amžiaus dalyvių ir baigiant šeimų diena. Vis dėlto, šiemet festivalio ašis – paaugliai ir jaunimas. Šios grupės pasirinktos sąmoningai – jaunuoliai yra vieni aktyviausių kovotojų už pasaulio išsaugojimą kitoms kartoms.

„Mintis teatre kalbėti apie ekologiją gimė žvelgiant į pastaruosius įvykius – kasdien girdime apie didelio masto stichines gamtos nelaimes – gaisrus Australijoje, tirpstančius ledynus ir panašiai. Mums pasirodė įdomu diskutuoti su lankytojais ir žiūrovais apie tvarumą, požiūrio į vartojimą keitimą. Organizuodami festivalį stengiamės sunaudoti mažiau popieriaus, naudojame tą pačią pernykštę, tik atnaujintą festivalio instaliaciją, skirtą patraukti miestiečių dėmesį.

Festivalį papildė ir kūrybinis konkursas „Sukurk šiukšlių monstrą“, kuriame ikimokyklinukai ir moksleiviai iš plastiko ir popieriaus atliekų kūrė monstrus. Jų sulaukėme pačių įvairiausių, o įdomiausius ir kūrybingiausius dalyvius apdovanosime prizais“, – sako festivalio kuratorė, vadybininkė kultūrinei edukacijai Skaistė Jurėnė.

Pažintys su teatro profesijomis ir dar daugiau

Per penkias festivalio dienas teatro laivas nuplukdys dalyvius į smagius susitikimus su teatro kūrėjais: aktoriais, dailininkais, režisieriais, aplankys jaukias spektaklių salas, kūrybinių dirbtuvių užutėkius. Kovo 4 d. skirta kruizams po teatrą su aktoriais Gintautu Bejeriu, Inga Mikutavičiūte, teatro vadovu Egidijumi Stanciku, rengiama vakarinė ekskursija, dalyvius vesianti teatro vaiduoklio keliais.

Kovo 5-ąją mažųjų lauks pradedantiems festivalio plaukiotojams ikimokyklinukams ir pradinukams organizuojamos šešėlių teatro, personažo kūrimo, šviesų, judesio, grimo dirbtuvės. Jas ves jaunosios teatro aktorės Jurgita Maskoliūnaitė, Ieva Stašelytė, teatro grimuotoja Valdonė Vaičaitytė, šviesų dailininkas Vladimiras Šerstabojevas. Šešėlių teatro dirbtuves įgyvendins organizacija „Kita forma“, savo veiklą skirianti edukacijai, susijusiai su atliekų rūšiavimu.

Trečiąją festivalio dieną teatro erdvės atsivers vyresniesiems dalyviams (nuo 12 metų) – festivalis išplukdys į gilesnius teatro vandenis: jaunųjų kritikų dirbtuves su teatrologu Luku Alsiu, teatrinio kostiumo kūrimo dirbtuves su dailininke Ramune Skrebūnaite, aktoriaus Povilo Jatkevičiaus vedamas sceninės raiškos, improvizacijos dirbtuves su Mariumi Karoliu Gotbergu ir režisūrinius nardymus drauge su režisiere Agne Sunklodaite.

Dieną vainikuos diskusija „Hits of 2000“, skirta pažinti millennium kartos jaunimą, Paskutinę festivalio programos dieną „Nerk į teatrą“ laivelis nuplauks į paskutinę salą, kurioje į krantą išsilaipins šeimos. Ten lauks ir istorijų pasakojimo meno atradimai su aktore Kamile Lebedyte, ir kūrybinės dirbtuvės šeimai su aktore, pedagoge ir režisiere Inesa Paliulyte, ir jaukūs žaidimai kūdikiams su VšĮ „Judesio erdvė“ kūrėjais.

Užsienio svečių programa

Šiais metais festivalis siūlo nemažą tarptautinę spektaklių programą, kurioje svečiai iš Islandijos atveš lietingą islandišką orą, aktoriai iš Vengrijos – afrikietiškų ritmų, o svečiai iš Lenkijos – lėlių, vaidinančių po vandeniu ar net potvynį su muzikuojančiu Nojaus laivu.

Vyresni nei 3 metų vaikai laukiami Vengrijos Kaboca Puppet Theater (Kabokos lėlių teatras) spektaklyje „Afrikos ragana“, kuriame vaizduojama nuotaikinga istorija apie Afrikoje gyvenantį burtininką-muzikantą, užbursiantį egzotiškomis dainomis ir lėlėmis. Žiūrovus žavės aktoriaus ir muzikanto Dany Bain sekama istorija ir afrikietiški, nematytais instrumentais skambantys ritmai. Šis pasirodymas vyks kovo 5 dieną 12 val.

Tas pats Kabokos lėlių teatras 1–3 metų mažiesiems žiūrovams kovo 6 dieną spektaklyje „Žiedlapiai“ papasakos nuotykius dviejų sodininkų, siekiančių užauginti nuostabų gėlės žiedą. Kas lems, kad jie supras, jog švelnumas, meilė ir draugystė, o ne pyktis gali padaryti stebuklus? Didžiojoje scenoje vyks du spektaklio rodymai.

Dar vienas spektaklis mažiesiems – tai Bird and Bat teatro iš Islandijos lauktuvės – interaktyvus spektaklis „Vera ir vanduo“ 1–5 metų vaikams, kviesiantis susipažinti su žaisminga oro būtybe Vera ir kartu su ja leistis į linksmus nuotykius: slidinėti užšalusiu vandens paviršiumi, šokinėti per balas ir slapstytis nuo lietaus. Po spektaklio mažieji žiūrovai galės pabendrauti su Vera ir pažaisti su scenoje esančiais daiktais. Spektaklis rodomas kovo 7 dieną du kartus Didžiojoje scenoje.

Dar vieną pasirodymą atveš Walny teatras iš Lenkijos – tikrą muzikos garsų potvynį „Nojus“, kuriame fortepijonas virsta žirafa, o kontrabosas – kengūra. Nuo pražūties išgelbės tik bendra muzikinė kūryba, tad dirigentas Nojus į savo laivą kviečia visu žvėris ir žmones, taip paversdamas juos jungtiniu orkestru. Ta pati trupė pasiūlys vyresniems nei 12 metų žiūrovams atrasti kitokią Hamleto ir jo santykių su tėvu istoriją. Spektaklis sužavės povandeninėmis marionetėmis, lėlėmis. Walny teatrą 1999 m. įkūrė Adomas Walny, vienas labiausiai pripažintų lėlių teatro kūrėjų Lenkijoje. Jis yra lėlių meistras-solistas – ir scenarijų autorius, ir lėlių dailininkas, ir režisierius, ir atlikėjas. Savo darbais jis skverbiasi į įvairias lėlių, kaukių bei daiktų teatro tradicijas scenos ir gatvės sąlygomis. Lėlę jis naudoja ir už scenos ribų: lavinimui, meno terapijai.

Spektakliai su diskusijomis jaunimui

Festivalio programą papildys ir jaunimui skirti spektakliai: „Orfeo. Miesto šviesos“ (rež. Naubertas Jasinskas, Lietuvos nacionalinis dramos teatras) bei du Nacionalinio Kauno dramos teatro spektakliai: „Iš kūno ir kraujo“ (rež. Uršulė Bartoševičiūtė), muzikinis koliažas „Tuščia kėdė“ (rež. Agnius Jankevičius).

Spektaklio „Orfeo. Miesto šviesos“ (N-14) kūrėjus įkvėpė graikų mitas apie Orfėją ir Euridikę bei Švedijos didžėjaus Avicii istorija. Spektaklyje nagrinėjamos dabartinio jauno žmogaus vienatvės, liūdesio priežastys, tarp dviejų žmonių kylantys išbandymai meilėje. Jis rodomas kovo 3 dieną 18:30 val. Didžiojoje scenoje

Tą pačią, kovo 3, dieną 19 val. vyks ir Nacionalinio Kauno dramos teatro viena naujausių premjerų „Iš kūno ir kraujo“ (N-16), kurioje analizuojama Kaino ir Abelio brolžudystė, aprašyta Senajame Testamente, ir britų poeto Dž. Bairono misterija „Kainas“. Po šių spektaklių kviečiama pasilikti diskusijai su kūrėjais.

Kovo 6 dieną 19 val. – dar vienas rodymas, taip pat nauja premjera – VšĮ Raudondvario dvaro menų inkubatoriaus ir NKDT projektas-muzikinis pasakojimas „Tuščia kėdė“, kuriame skambant beatbox‘ui ir dunksint kamuoliams atkuriamas kompozitoriaus, pedagogo Juozo Naujalio gyvenimas bei kūryba. Edukacinis spektaklis rekomenduojamas nuo 12 metų.

Jaunimo programa bet kokio amžiaus jaunimui

Šiemetinėje programoje svarbų vaidmenį atliks ir teatro savanoriai, 16–19 metų jaunuoliai. Jie organizuoja Jaunimo zonai skirtus renginius ir programą, kuri praturtins festivalio vakarus šalia teatro įsikūrusioje kavinėje „Vero Cafe“. Jaunieji teatro mylėtojai kovo 3 dieną kvies pasitikrinti žinias ir atrasti daug įdomių faktų apie teatrą „Kahoot: teatro narai“ viktorinoje, kurioje bus pasitelkiama linksmoji žaidimų programėlė.

Kovo 4 dieną 18 val. organizuojamas žaidimų vakaras „Teatras ant stalo!“. Populiarūs stalo žaidimai bus pritaikyti teatro temai. Kovo 5 dieną 16 val. jaunimas bendraamžius ir ne tik pakvies į organizuojamą protmūšį „Skafandrų kovos“. Dar viena programa – pavadinimu „Tau tai nepatiks“, skirta tiems, kam žodis „ekologija“ asocijuojasi su dar vienu projektu mokykloje, o gal su Gretos Thunberg kultu.

Čia apie ekologiją bus kalbama kitu kampu – Žemė, Vanduo, Ledynas prabils aktorių balsais. Į kompaniją įsitrauks ir festivalio užsienio programos dalyviai: Kaboca puppet theatre (Vengrija), Walny teatr (Lenkija), Bird and Bat (Islandija). Vyks įtraukianti diskusija apie ekologiją ir teatrą. O jeigu šios programos pasirodys per maža, kovo 6 dieną 20 val. NKDT Didžiosios scenos fojė vyks „Žaidimų vakaras“, į kurį, tikėtina, užsuks ir ne vienas teatro kūrėjas. Paskutinį festivalio vakarą vainikuos metų scenarijaus rašymo dirbtuvės – nuotaikingas eksperimentas.

Scenarijus bus kuriamas „čia ir dabar“, vadovaujantis mažomis užuominomis, o paskui lauks ne ką mažiau įdomi dalis – sukurtos pjesės skaitymai. Visos jaunimo zonos veiklos tinkamos bet kokio amžiaus jaunimui. Apie jas ir festivalio programą plačiau galima sužinoti www.dramosteatras.lt ir www.nerkas.lt. Festivalio bilietais prekiauja „Tiketa“.

Festivalį remia Lietuvos kultūros ministerija, „Nordic Culture“ fondas, Fredos paramos ir labdaros fondas, teatro informaciniai partneriai.

Išaugo vartotojų skaičius

Išgirdusi sąvoką "kultūros pasas", mintimis ėmiau vartyti iš kišenės ištraukto dokumento puslapius ir skaičiuoti vizas, smalsuoliams kelius atvėrusias į pasaulio muziejus, teatrus ir kitas kultūros įstaigas.

Tik atidžiau įsiskaičiusi supratau, kad kultūros pasu pavadinta priemonė, leidžianti šalies mokiniams kartu su klase ar grupėmis valstybės lėšomis lankytis įvairiausiuose kultūros ir meno renginiuose: spektakliuose, koncertuose, parodose, pažintiniuose ir edukaciniuose kultūros užsiėmimuose.

Kultūros pasas pradėtas dalyti 2018-ųjų rudenį. Tąkart Kultūros ministerija kartu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija moksleiviams pasiūlė apie 400 kultūros ir meno paslaugų. Nuo šių metų balandžio pasiūla kone padvigubėjo, o šalia tradicinių edukacinių veiklų, tokių kaip šakočių kepimas ar žvakių liejimas, atsirado robotika ir džiazo užsiėmimai.

Išaugo ir kultūros paso vartotojų skaičius – iki tol buvusi prieinama tik pradinukams, 2019-aisiais ji įtraukė ir vyresniųjų klasių moksleivius. Skaičiuojama, kad iki šiol kultūros pasu pasinaudojo apie 80 proc. šalies mokyklų.

Neliko laisvų vietų

Tiek praėjusiais metais, tiek šiemet savo paslaugas aktyviai siūlė ir didmiesčių, ir mažesnių miestelių muziejai, bibliotekos, teatrai, koncertinės įstaigos ar kultūros centrai. Kaunas šalies moksleiviams paruošė visą puokštę renginių, pradedant debesų pasakomis, kviečiančiomis užsukti į Mikalojaus Konstantino Čiurlionio muziejų, baigiant spektakliais Nacionaliniame Kauno dramos teatre (NKDT). Pastarasis į kultūros paso programą įsitraukė praėjusiais metais.

"Tada mes siūlėme kelis spektaklius ir edukacinę programą, kurios metu kvietėme moksleivius dirstelėti į teatro užkulisius. Užlipę ant scenos vaikai sužinojo, kiek ir kokios garso, šviesų įrangos turime. Atvėrę dirbtuvių duris pamatė, kaip kuriamos spektaklių dekoracijos ir aktorių kostiumai", – NKDT Kultūrinės edukacijos vadybininkės Skaistės Jurėnės teigimu, nemažai daliai pradinukų tokia edukacinė programa buvo pirmoji pažintis su teatru. Vyresnėliams, kurie šiemet prisijungė prie programos, – diskusijų platforma.

Kultūros paso programai teatras šiemet paruošė aštuonis spektaklius. Į "Lė-kiau-lė-kiau" ar "Vasarvidį" bilietai išgraibstyti iki pat gruodžio pabaigos.

"Mes – repertuarinis teatras, todėl, skirtingai nei mažesni teatriukai ar trupės, bilietų negalime įkelti į kultūros paso sistemą. Laukiame pedagogų skambučių ir derinamės, – S.Jurėnės teigimu, susidomėjimas teatro repertuaru labai didelis, todėl tenka ieškoti sprendimų. – Jei susikooperuoja kelios klasės ir taip užpildo didžiąją dalį salės, vaidiname papildomą spektaklį specialiai kultūros pasui.

Išleis visus pinigus

Vienos dalies spektaklis "Lė-kiau-lė-kiau", pasakojantis apie paauglių gyvenimo ritmą, bėgimą paviršiumi ir norą patirti kuo daugiau, baigiantis spaliui, į Kauną priviliojo kone pusšimtį Jurbarko Naujamiesčio progimnazijos septintokų. Išsirikiavę eilute prie įėjimo, šie nekantriai skaičiavo minutes, kol bus įleisti į salę.

"Pusseserė iš Kauno sakė, kad labai geras spektaklis. Neabejoju, ir man patiks", – arčiausiai durų stovėjusi gimnazistė džiaugėsi ir mokytojos pasirinkimu, ir laiku, praleistu Kaune.

Bilietas į spektaklį – 12 eurų. Jau žinau, ką veiksime su likusiais.

Prieš teatrą moksleiviai aplankė Istorinę Lietuvos Respublikos prezidentūrą, Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelį, pasistiprino vienoje miesto kavinių, o po spektaklio, jei nelis lietus, žadėjo stabtelėti Raudondvaryje.

"Labai smagu, kad yra tokia programa, leidžianti vaikams ir paaugliams plėsti savo akiratį. Šiandien mes turėjo progą apsilankyti Nacionaliniame Kauno dramos teatre. Didelei daliai vaikų tai buvo pirmas kartas", – kalbėjo Jurbarko progimnazijos istorijos mokytoja Danguolė Juščienė.

Metiniam mokinio kultūros pasui, anot pedagogės, skiriama 15 eurų suma. Po apsilankymo Kaune kiekvienam gimnazistui liko po 3 eurus.

"Bilietas į spektaklį – 12 eurų. Jau žinau, ką veiksime su likusiais, – D.Juščienė prasitarė, kad kitas kultūros paso renginys numatytas lapkritį. – Tada jau ne mes, o pas mus atvažiuos menininkai ir pasakos apie senuosius muzikos instrumentus."

Dvi medalio pusės

Kultūros paso paslaugų kainos siekia nuo keliasdešimties centų iki 15 eurų – ši suma yra didžiausia leistina paslaugai. Todėl mokyklos gali rinktis – kelias pigiau įkainotas ar perpus mažiau brangesnių paslaugų.

Tiesa, iš pedagogų pasigirdo kalbų, kad už kai kurias kultūros paso paslaugas prašoma daugiau nei įprastai. Tarkim, spektaklis, kuris kitiems atsieina 3 eurus, moksleiviams, atvykstantiems pagal programą, įkainotas kone dvigubai daugiau. Tokia tendencija stebima ir didmiesčiuose, ir regionuose.

Paslaugų kainų skirtumų problema Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai žinoma. Ją atstovai motyvavo padidėjusiomis išlaidomis kituose sektoriuose.

Pastabų kultūros pasui turėjo ir patys paslaugų teikėjai. Programa, anot jų, iškreipia rinką.

"Organizuodami gastroles į regionus neretai sulaukiame komentarų, siūlančių nevažiuoti, nes mažieji teatriukai pasiūlo po du tris spektaklius per savaitę, į kuriuos bilietai su kultūros pasu kainuoja visiškai nedaug. Savaime suprantama, kad pedagogai ir tėvai nelinkę vesti vaikų į tuos spektaklius, kur reikia patiems papildomai mokėti, – S.Jurėnė tikino šiuo metu stebinti, ar į kultūros paso programą įtraukti spektakliai nekonkuruoja su likusiais. – Kol kas tokių duomenų dar neturiu, tačiau tikiu, kad ir kitose įstaigose taip gali būti. Todėl įtraukdamas į pasą turi apgalvoti, kaip tai gali nulemti kitų spektaklių lankomumą."

Komentaras

Jana Mikulevič

Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Ryšių su visuomene skyriaus specialistė

Šiais metais papildomai į kultūros pasą įtraukta 1 301 paslauga. Kultūros pasą papildė įvairesnės paslaugos, skirtos mokiniams nuo 1 iki 12 klasių. 2018 m. kultūros pasas buvo skirtas tik pradinukams, tai buvo tam tikras bandomasis laikotarpis. Prie kultūros paso gausiai prisijungė ne tik biudžetinės įstaigos, bet ir privačios įmonės, menininkai. Siūloma naujų ir inovatyvių paslaugų dizaino, kino, tarpdisciplininio meno, literatūros ir kitose srityse. 2018 m. projekto bandomojo laikotarpio metu jame dalyvavo 85 proc. mokyklų. Šiemet jau yra apie 90 proc. mokyklų, kurios prisijungė prie kultūros paso ir bent kartą su mokiniais pasinaudojo kultūros paso teikiamomis paslaugomis. Šis projektas yra kompleksinis, todėl mums labai svarbu ir toliau tęsti priemonės įgyvendinimą, siekiant tobulinti administravimą tiek paslaugų teikėjams, tiek mokykloms.