Remiantis ataskaita, pagal viešąsias paslaugas gyventojams Lietuva surinko 84 balus (ES vidurkis – 77 balai), pagal viešąsias paslaugas verslui – 94 balus (ES vidurkis – 84 balai), o pagal prieigą prie e. sveikatos įrašų – 92 balus (ES vidurkis – 72), pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

„Akivaizdu, kad einame teisinga linkme ir toliau stipriname Lietuvos, kaip vienos iš labiausiai skaitmenizuotos pasaulio valstybės, konkurencinį pranašumą. Tai ypač matoma viešųjų skaitmeninių paslaugų srityje, kurioje esame tarp visos ES lyderių“, – pranešime teigė ministrė Aušrinė Armonaitė.

Ministerija parengė Lietuvos nacionalinio skaitmeninio dešimtmečio planą, pagal kurį bus stiprinamos Lietuvos pozicijos skaitmeninių įgūdžių ir IRT specialistų, skaitmeninės infrastruktūros, įmonių skaitmeninės transformacijos ir viešųjų paslaugų skaitmeninimo srityse.

Planui, kuris bus pateiktas Europos Komisijai, trečiadienį pritarė Vyriausybė.

Tarnybos teigimu, pokyčiai palies prieglobos (ang. Hosting) paslaugų teikėjus, elektronines parduotuves, socialinius tinklus, debesijos teikėjus, interneto paslaugų teikėjus, turinio dalijimosi bei apgyvendinimo platformas.

„Dideli pokyčiai laukia tiek rinkos dalyvių, tiek ir vartotojų, taip pat – prižiūrinčių kompetentingų institucijų. Ši įsigaliojusi Europos Sąjungos iniciatyva „diktuoja“ skaitmeninių paslaugų reguliavimo madas pasaulinei rinkai. Visi tarpininkavimo paslaugų teikėjai, teikiantys paslaugas Europos Sąjungoje, nuo šiol privalo visiškai atitikti Skaitmeninių paslaugų akto (DSA) reikalavimus“, – pranešime teigė RRT tarybos narys Vygantas Vaitkus.

Jo teigimu, Skaitmeninių paslaugų akto sąlygoti pokyčiai rinkos dalyvių ir vartotojų atžvilgiu ilguoju laikotarpiu bus vertinami vykdant rinkos stebėseną.

Vasario 17 dieną įsigaliojęs Skaitmeninių paslaugų aktas privalomas visiems Europos Sąjungoje veikiantiems skaitmeninių paslaugų teikėjams. Į dokumentą perkeltos iki šiol veikusioje elektroninės komercijos direktyvoje buvo nustatytos skaitmeninių paslaugų taisyklės.

Labai didelio masto platformos ir interneto paieškos sistemos – „Facebook“, „Instagram“, „Tik Tok“, „Google“, „Youtube“, „Amazon“, „LinkedIn“, „Snapchat“ ir kiros – nuo praėjusių metų rugpjūčio 25 dienos privalo suteikti prieigą prie savo sistemų algoritmų, nustatyti, vertinti bei reaguoti į sistemines rizikas dėl dezinformacijos, neteisėto turinio plitimo, taip pat, periodiškai atlikti jų auditus.

Europos Komisija privalės užtikrinti taikomų reikalavimo įgyvendinimo priežiūrą. Už reikalavimų nesilaikymą yra numatytos iki 6 proc. organizacijos metinės pasaulinės apyvartos siekiančios sankcijos.

Ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad atviri duomenys yra strateginis turtas – tinkamai valdomi ir naudojami jie kuria didelę pridėtinę vertę įvairiuose sektoriuose.

„Skirdami finansavimą Lietuvos verslui naudoti atvirus duomenis tiek skaitmeninėje erdvėje, tiek kuriant inovatyvius produktus ir paslaugas, stipriname skaitmeninę valstybę ir kuriame dar daugiau galimybių Lietuvai“, – pranešime teigė ministrė.

Teikti paraiškas paramai gali tiek Vilniaus, tiek Vidurio ir vakarų Lietuvos regionuose veikiančios mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ). Abiejų regionų verslui bus skiriama po 3 mln. eurų, o didžiausia galima lėšų suma vienam projektui yra 70 tūkst. eurų.

Taip norima skatinti institucijas teikti skaitmenines paslaugas, tikimasi rinkoje dar nenaudojamų sprendimų, antradienį pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

„Tikimės, kad bus pasiūlyti inovatyvūs, rinkoje dar nenaudojami ar nepaplitę sprendimai, kurie užtikrintų saugų asmens tapatybės nustatymą ir palengvintų naudojimąsi viešosiomis paslaugomis“, – pranešime sakė ministerijos kanclerė Iveta Paludnevičiūtė.

Paraiškas Centrinei projektų valdymo agentūrai (CPVA) galima teikti iki rugpjūčio 31 dienos, vienam projektui bus skiriama nuo 0,5 iki 1,5 mln. eurų.

Iki 4 mln. eurų bus skiriama projektams Sostinės regione ir iki 4 mln. eurų – Vidurio ir Vakarų Lietuvos regione. Jie bus finansuojami Europos Sąjungos fondų investicijų programos lėšomis.

Aušrinės Armonaitės teigimu, Lietuva turi didelę viešojo sektoriaus skaitmeninimo patirtį, o tai yra vienas Omano prioritetų – užtikrinti patogias skaitmenines paslaugas verslui ir gyventojam, pranešė ministerija.

Anot ministrės, auga ne tik Lietuvos verslininkų, ypač IT ir maisto pramonės, bet ir turistų susidomėjimas Omanu. Čia taip pat yra potencialo bendradarbiauti skatinant turistų srautus tarp šalių.

Ministrė kartu su 25 šalies įmonių atstovais Oman susitiko su šios šalies verslo atstovais bei pakvietė juos atvykti į Lietuvą ir susipažinti su gyvybės mokslų ekosistema bei dalyvauti rugsėjį Vilniuje vyksiančiame gyvybės mokslų renginyje „Life Sciences Baltics 2023“.

A. Armonaitė susitiko su šios valstybės prekybos, pramonės ir investicijų skatinimo ministru, pramonės, prekybos ir amatų rūmų atstovais, „Invest Oman“ vadovu.

Dvišaliai Lietuvos santykiai su Omanu yra intensyviausi iš visų Persijos įlankos šalių. Pagrindinės lietuviškos kilmės prekės, eksportuotos į Omaną pernai, – mediena ir medienos dirbiniai, mineraliniai ir maisto produktai.

„Kompleksinę kultūros sektoriaus skatinimo programą sudarys skubios priemonės, padėsiančios pajamas praradusiems kūrėjams ir kultūros organizacijoms tęsti veiklą ir gauti pajamų, taip pat priemonės, leisiančios po karantino ribojimų grįžti prie įprastų veiklos apimčių“, – sako kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas. Programą Kultūros ministerija vykdys kartu su Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos kino centru.

Iš programai skiriamų lėšų 3 mln. eurų bus paskirstyti per Kultūros rėmimo fondą – skubiai kultūros produktų ir paslaugų perkėlimo į skaitmeninę erdvę programai. Lėšos bus paskirstytos juridiniams asmenims – kultūros organizacijoms, įskaitant NVO ir biudžetinio sektoriaus kultūros įstaigas. Priemonė skiriama skaitmeninių kultūros produktų ir paslaugų kūrimui, būtinų pasikeitus kultūros vartojimo poreikiams karantino metu ir po jo. Teikti paraiškas dėl finansavimo galės visos kultūros organizacijos, priemonės įgyvendinimą numatyta pradėti jau balandžio mėnesį.

2 mln. eurų skiriami Lietuvos kino sektoriui remti, šias lėšas administruos Lietuvos kino centras, skirdamas paramą kino gamybai ir platinimui, priemonėms, skatinančioms kino teatrų atsigavimą, naujiems televizijos ir kino produktams kurti ir panašioms veikloms.

Kultūros ministerija šiuo metu jau įgyvendina kultūros sektoriaus skatinimo priemones. Kartu su Lietuvos kultūros taryba perskirsčius Kultūros rėmimo fondo lėšas, 600 tūkst. eurų skirta kūrybinėms stipendijoms. Šiuo metu Lietuvos kultūros taryba jau priima kūrėjų paraiškas, stipendijas planuojama skirti stipendijas daugiau nei 300 kūrėjų.

Vyriausybei skyrus papildomus 2 mln. eurų meno kūrėjų socialinės apsaugos programai, jau šiuo metu yra skiriamos išmokos kūrybines prastovas patiriantiems kūrėjams. 3 mėnesius mokamos prastovos padės kūrėjams išgyventi šį sudėtingą laikotarpį ir suplanuoti bei pradėti įgyvendinti kūrybines veiklas jam pasibaigus.

Daugiau kaip 700 tūkst. eurų kompensacinio atlyginimo už asmeninį atgaminimą lėšų, kurias administruoja Lietuvos kultūros taryba, suderinus su autorių ir gretutinių teisių asociacijomis, bus skiriama vienkartinėms išmokoms individualiai dirbantiems kūrėjams, kurie dėl karantino prarado pajamas.