-
Praneša skaitytojai: tvarkoma kauniečių pamėgta poilsio vieta 12
„Prasidėjo taip vadinamo Daugirdo amfiteatro statyba. Senojo medinio neliko jau rudenį“, – portalo kauno.diena.lt žurnalistams sakė skaitytojas.
Kaip portale rašyta anksčiau, rekonstrukcijos metu kardinaliai keičiamas dešiniajame Nemuno krante esantis Daugirdo amfiteatras su viršutine terasa. Krantinėje ties Senąja prieplauka įrengiami turėklai ir nauji, patogūs laipteliai, vedantys amfiteatro link.
Prieš beveik metus kauniečiai su portalo žurnalistais taip pat pasidalijo pastebėjimais, kad pradėtas tvarkyti amfiteatras, esantis netoli Nemuno bei Vytauto bažnyčios. Tąkart miestiečiai vylėsi, kad sutvarkius šią erdvę nepasikartos nelaimės, kuomet žmonės įlūžo tarp išpuvusių suoliukų.
Kauniečiai tąkart kalbėjo apie praėjusių metų vasarį įvykusią nelaimę, kuomet į amfiteatrą skubėjo specialiosios tarnybos. Buvo gautas pranešimas, kad moteris įlūžo ir jos koja įstrigo tarp lentų.
„Ugniagesiai rado moterį, kurios koja iki kelio buvo įstrigusi į įlūžusį suoliuką. Laiptai buvo apledėję, tad ji ėjo tarp suoliukų ir įlūžo į suoliuko sėdimąją dalį. Nukentėjusiai moteriai – apie 70 metų“, – tąkart apie nelaimėlę pasakojo Kauno Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovai.
Skaitytojo nuotr.
Tikimasi, jog sutvarkius tiek medinius suoliukus, tiek laiptų pakopas, į T. Daugirdo gatvę esantį amfiteatrą gelbėtojams dėl tokių nelaimių nebereikės važiuoti.
-
ESO atsakė Jonučių gyventojams: elektra laikinai dar bus atjungta, bet generatorių visiems neužtenka 7
ESO paaiškinimas
ESO atstovų paprašėme pakomentuoti, kokiais atvejais gyventojams pajungiami generatoriai, o kokiais ne. Taip pat norėjome, kad jie patikslintų, kokie darbai vykdomi Jonučiuose bei kiek dar kartų teks gyventojams atjungti elektrą.
„Šiuo metu vyksta aukštos įtampos (10 kV) oro linijos, kuri dalinai praeina ir per Jonučių gyvenvietę, rekonstrukcija. Jos metu linija pilnai atnaujinama, vietomis kabeliuojama, statomos naujos pastotės ir transformatoriai. Tai ženkliai pagerins energijos tiekimo kokybę gyventojams, sumažins gedimų skaičių, o to pasekmėje – laiką be elektros energijos. Vykdant šios kapitalinės rekonstrukcijos darbus gali prireikti trumpam laikui atjungti elektros tiekimą ateityje, apie tai gyventojai bus informuojami iš anksto kaip visada, kad galėtų tinkamai pasiruošti ir susiplanuoti“, – komentavo ESO atstovas Paulius Kalmantas.
Jis nurodė, kad kalbant apie konkrečius darbus, jie yra planuojami iš anksto, tačiau retais atvejais turi būti atšaukti dėl žemos oro temperatūros, siekiant nepalikti gyventojų be elektros energijos esant dideliems šalčiams.
„Darbai planuojami beveik prieš dvi savaites ir labai sunku nuspėti, kokia atjungimo dieną bus oro temperatūra, todėl tenka atšaukti, kad nesukeltumėme dar daugiau nepatogumų vartotojams. Generatorių prijungimas vykdomas pagal galimybes, o tai padaryti visiems klientams planinių darbų metu galimybės nėra“, – apie tai, kad dalis vartotojų laikinai gali likti be elektros, kalbėjo P.Kalmantas.
Generatorių prijungimas vykdomas pagal galimybes, o tai padaryti visiems klientams planinių darbų metu galimybės nėra.
Gyventojų skundas
Primename, jog Jonučių gyventojai kreipėsi pagalbos, nes su ESO susitarti negali. Aviečių gatvės gyventoja pasakojo, kad ESO dėl planinių tinklo darbų elektrą planavo atjungti dar praėjusią savaitę, tačiau vėliau planas pakoreguotas ir elektra visai dienai atjungta sausio 13 dieną.
„Visą mėnesį ESO vis pranešdavo apie planuojamą atjungti elektrą tinklo remontui, einamąją dieną praneša, kad elektros neatjungs. Visoje kaimynystėje, beveik kiekviename name, gyvena mažyčiai vaikučiai ir nemaža dalis jų – praėjusių metų gimimo. Susiruošdavome atjungimui, išvykdavome iš namų ar kitais būdais pasirūpindavome šiltu vandeniu, o jie tą pačią dieną parašo, kad neatjungs elektros. Taip tris kartus buvo pranešta, kad atjungs, bet taip ir neatjungė. Galiausiai sausio 13 dieną ESO atjungė elektrą visai dienai, tad tikrai patyrėme daug nepatogumų, nes šį kartą neišėjo normaliai pasiruošti“, – portalui kalbėjo dviejų vaikų mama.
Ji tikino, kad visi supranta, jog tinklo darbus reikia atlikti, tačiau norėtųsi, kad visi darbai būtų atliekami pagal aiškų planą, nes dabar, kai atjungimo data vis kilnojama, nėra paprasta suplanuoti dienos ar išsinuomoti generatoriaus.
Šąla maži vaikai
Praėjusią savaitė Jonučių gyventojai portalui nurodė ir tai, atjungus elektrą, dauguma Jonučių namų liko ir be šildymo, nėra galimybės net ir kaip mažiems vaikams pašildyti mišinukus. Nepatogumų dingusi elektra pridarė ir tiems, kurie saviizoliacijoje, dirba iš namų ar neturi kur išvažiuoti ir komfortiškai praleisti dieną.
„Pas mane yra 4 m. berniukas ir 8 mėn. mergaitė. Kai taip neaiškiai praneša, kada nebus elektros, negali susiplanuoti. Dėl jų akibrokštų šąla mūsų maži vaikai. Mes bijome eiti į kontaktą su kitais, visgi, pandemija. Kažkokia nesąmonė, kai turi į degalinę važinėti karšo vandens, nes namie negali vaikui mišinuko padaryt. Kas dieną mes negalime privažinėti kažkur vien dėl to, kad ESO nesugeba vienu kartu ir iš anksto numatyta data pasidaryti darbų“, – kalbėjo vietos gyventoja.
Jonučių naujakuriai tikino, kad Vyčio Kryžiaus gatvės gyventojams buvo pajungtas generatorius, todėl ir Aviečių gatvėje tikėtasi, kad elektros tiekimą ESO užtikrins kitais būdais.
„Galvojome, kad jei ir pas mus bus generatorius, tai nieko tokio tie ESO darbai. Bet mes negavome jokio generatoriaus. Dabar atėjo žinutė, kad sausio 20 dieną vėl bus atjungta elektra. Tai gal jie juokauja? Juk žmonės ir dirba, ir gyventi turi, maži vaikai šąla, namuose iš karto pradeda kauptis drėgmė. Paklausiau, ar mums tuo metu bus duotas generatorius, pasakė, kad mums nepriklauso, nes esą mūsų pasirinktas planas nenumato skirti generatoriaus. Suprask, per mažai mokam už elektrą. Pas mane sąskaita ir taip būna apie 140 eurų, tai čia mažai?
ESO pasiūlė mums patiems išsinuomoti generatorių, bet kaip mums tai padaryti, jei jie tą pačią dieną atšaukia savo planus, tai kas mums iš to generatoriaus? Kitą dieną vėl savo lėšomis jį nuomotis ir nežinoti, ar panaudosi? Tokių išlaidų juk mums nekompensuos“, – toliau problemą dėstė Kauno rajono gyventoja.
-
Atviras kauniečio laiškas: kodėl aš, tradicinės orientacijos vyras, eisiu į LGBT eitynes? 170
Kauno vadovai aiškina, kad planuojamas LGBT renginys gali išprovokuoti riaušes, esą pavojaus signalus siunčia ir policija. Eitynių organizatoriai atkerta, kad geriau Kauno valdžia sakytų tiesiai šviesiai, ką mano ir nežaistų teisinių žaidimų. Įvykių ir kalbų sūkuryje skaitytojas Karolis dalijasi savo įžvalgomis, kodėl šios eitynės svarbios ne tik LGBT bendruomenei, bet ir tradicinės orientacijos žmonėms.
„Kodėl aš – tradicinės orientacijos vyras – eisiu į „Kaunas Pride“ – taip savo laišką portalui kauno.diena.lt pavadino kaunietis.
„Neseniai internete skaičiau vienos mokytojos tekstą apie buvusį savo mokinį. Buvo talentingas jaunuolis, užaugo ir tapo geru gydytoju, rodos, chirurgu. Buvo homoseksualus ir suprasdamas, kad Lietuvoje niekada negalės būti ir savimi, ir plačiosios visuomenės nariu, emigravo ten, kur tokią galimybę jis turės. Kaina, kurią reikės sumokėti, aukšta – savo namų ir savo šalies palikimas. Nesakau savo šalies „atsisakymas“, nes atsisakė šiuo atveju ne jis, o jo. Tarp tų, kurie mus gydo, slaugo, mokykloje mūsų vaikus moko, maistą į namus atveža, bare aptarnauja, universitetuose studijuoja, teisinę pagalbą suteikia, užsiliepsnojusį butą gesina, esama gėjų. Jie tą daro tyliai. Nesidemonstruodami, bet nuolat girdėdami iš jų darbo gyvenančios visuomenės narių patyčias. Skirtas ne jiems konkrečiai, žinoma, o „tiems pedikams“, tiems, kurie demonstruojasi“, – rašė kairiojo judėjimo „Momentum Kaunas“ narys Karolis.
Į „Kaunas Pride“ aš eisiu, nes nenoriu, kad visi šie žmonės neapsikentę patyčių išvyktų kitur. Man reikia šių žmonių.
Skaitytojas taip pat atvirai įvardijo priežastis, kodėl planuoja dalyvauti LGBT eitynėse. „Tad į „Kaunas Pride“ aš eisiu, nes nenoriu, kad visi šie žmonės neapsikentę patyčių išvyktų kitur. Man reikia šių žmonių. Nenoriu, kad jie išvyktų. Ir noriu tokį savo norą pademonstruoti rugsėjo 4 d. eidamas greta jų. Antra priežastis, dėl kurios šiemet dalyvausiu „Kaunas Pride“, yra renginio organizatoriai. „Gegužės 1-osios profesinė sąjunga“ gynė maisto kurjerių, kultūros darbuotojų teises, Kauno vietos bendruomenių interesus, Lietuvos pašto, prekybos centrų darbuotojų interesus. Taip pat aktyviai kovojusi prieš Lietuvoje dirbusių užsieniečių išnaudojimą (garsiausias pavyzdys – Kauno stadioną stačiusių turkų statybininkų atstovavimas). Tačiau kartais žmones išnaudoja ir engia ne tik darbdavys, turėdamas tikslą pasisavinti kito žmogaus darbo vaisius. Žmogų galima engti ir dėl to, kad jo kita odos spalva, seksualinė orientacija, lytis. Dar daugiau – retas kuris kapitalistas išnaudos savo darbuotoją atvirai klausdamas: „O kodėl aš turiu dalytis su šluotos laikytoju? (...) Kas yra vairuotojas? (...) Jis vairuoja mašiną nuo taško A iki taško B. Ir viskas. O ką jis sukuria?““ – žmones citavo Karolis.
Skaitytojas Karolis. Asmeninio archyvo nuotr.
„Dažniau bus rasta kokia nors „įtikinama“ priežastis, kuria darbdavys bandys pateisinti savo viršenybę darbuotojo atžvilgiu. Mokėti galima mažiau, nes dirba „gera moterėlė“ arba „gėjus, kuris turi būti dėkingas už suteiktą darbą, nes kas jį tokį daugiau kur įdarbins“, o juodaodžiai „šiaip yra tinginiai ir tingi dirbt.“ Kitaip tariant, išnaudotojas niekuomet netars: „Dabar aš tave išnaudosiu ir taškas“, jis visuomet sugalvos kokią priežastį, kuri dažnai yra visuomenėje paplitęs neigiamas įsitikinimas kokių nors kitaip atrodančių ar besielgiančių žmonių atžvilgiu. O jei įsitikinimas plačiai paplitęs, tai gal žiūrėk ir išnaudotojas yra kažkiek teisus? Kuo mažiau tokių įsitikinimų visuomenėje, tuo sunkiau visokiems šūdžiams bus jų pagalba pateisinti savo niekšingą elgesį. Renginį organizuojanti profsąjunga supranta, kad darbuotojų teisės – ne tik adekvati alga, bet ir kova su tokiais neigiamais įsitikinimais. Todėl kovo 4 d. aš būsiu „Kaunas Pride“, – tvirtą nuomonę grindė skaitytojas.
Renginys yra skirtas ne „švęsti meilę“, o kalbėti apie socialines LGBTQ+ žmonių problemas, iš kurių nemaža yra bendros mums visiems.
„Trečia priežastis, kodėl dalyvausiu „Kaunas Pride“, yra ta, kad šiųmetinių LGBTQ+ eitynių akcentas yra ne tiek žmogaus teisės, kiek socialinės teisės. Ko siekiama šitomis eitynėmis? Štai keli siekiai iš „Kaunas Pride“ manifesto: „Žmogaus orumą užtikrinanti sveikatos apsauga turi būti prieinama visiems“, „Mes esame visur ir reikalaujame socialinių garantijų visiems nediskriminuojant pagal šeiminį statusą“, „Reikalaujame saugios mokymosi, darbo, viešos ir privačios aplinkos be patyčių ir persekiojimo visiems.“ Šių dalykų reikalaujama visiems, ne tik LGBTQ+ bendruomenės nariams“, – vardijo vyras.
Pasak Karolio, daug svarbiau, kad reikalaujama ne tik teisių, bet ir sąlygų, kurios leistų tomis teisėmis naudotis. Todėl neatsitiktinai kalbama apie viešąsias paslaugas, kurios būtų prieinamos visiems lygiai.
„Neatsitiktinai rugsėjo 4 dieną „Kaunas Pride“ šįkart rengia kairieji, sudėdami akcentus kiek kitur, nei jie buvo dedami ankstesnėse eitynėse. Todėl ir renginys yra skirtas ne „švęsti meilę“, o kalbėti apie socialines LGBTQ+ žmonių problemas, iš kurių nemaža yra bendros mums visiems (pavyzdžiui – patyčios). Toks, beje, ir yra demonstravimosi tikslas – atkreipti dėmesį į problemas ir reikalauti jų sprendimo. Kairieji supranta, jog vien tik popieriuje užrašytos ir suteiktos teisės yra mažai ko vertos, jei nebus kaip jomis naudotis. Pavyzdžiui, valstybė gali garantuoti nemokamą mokslą, bet kas iš to, jei tam biudžete nenumatyta pakankamai lėšų. Panašiai yra ir su homoseksualių žmonių teisėmis. Liberalai yra už jas. Tačiau „būti už“, „neprieštarauti“ – tai dar nėra laisvė naudotis laisvėmis. Tai, mano galva, yra esminė kairiosios ir liberaliosios pro-LGBTQ+ pozicijų skirtis“, – rašė skaitytojas.
„Būti už“, „neprieštarauti“ – tai dar nėra laisvė naudotis laisvėmis.
Karolio nuomone, teisės yra svarbu, tačiau vien tik jų suteikimas nėra tai, kuo turėtume apsiriboti. „Medicininės paslaugos trans žmonėms, švietimo specialistų ir psichologų paruošimas, socialinės švietimo kampanijos – visa tai, ką implikuoja šių metų eitynių manifestas, reikalauja resursų, kurie neatsiras automatiškai, vos tik liberalūs politikai pasirūpins, kad šalies įstatymų knygose atsirastų įrašas apie LGBTQ+ žmonių teisių užtikrinimą. Neatsiras tol, kol „meilės ir įvairovės“ šventės sūkuryje dainuosime tik apie žmogaus teises. Todėl rugsėjo 4 d. aš eisiu į „Kaunas Pride“. Kad niekam nereikėtų bėgti iš savo šalies dėl to, jog yra kitoks, kad niekas iš šioje šalyje gyvenančiųjų nebūtų engiamas, kad žmonės turėtų ne tik teisę, bet ir galimybes būti tuo, kuo yra“, – laišką baigė kaunietis.
Kaip portale rašyta anksčiau, kol kas dėl LGBT eitynių surengimo Kaune klausimų daugiau nei atsakymų. Renginio organizatoriai sako, kad Kauno miesto savivaldybei buvo pateikę net tris galimus maršrutus, kur eitynės galėtų saugiai įvykti, tačiau miesto vadovams neįtiko nei vienas scenarijus. Kauno miesto savivaldybės administracija sako, kad per tokio tipo renginį neįmanoma užtikrinti jo dalyvių saugumo, esą tokią išvadą pateikė ir policija.
