„Iš esmės tai bus sutelkti visi argumentai, nes šitoje vietoje ne tik žemės ūkį, bet ir kitus aspektus stichinė sausra veikia – miškininkus, hidrologiniai dalykai yra. (...) Matysim bendrą vaizdą, aš nematau prieštaravimų, dėl ko neturėtų būti skelbiama“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė Kęstutis Navickas.

Šiais metais pradėjusio veikti Nacionalinio krizių valdymo centro Situacijų valdymo biuro vedėjas Evaldas Arbataitis teigė, kad jau 8 savivaldybės yra paskelbusios ekstremalią situaciją, o dvi iš jų – Klaipėdos ir Kretingos – trečiadienį paprašė  ekstremalią situaciją skelbti visoje šalyje.

„Dvi savivaldybės, tai yra, vakar gavom prašymą, siūlymą – tai yra Klaipėdos ir Kretingos savivaldybių – skelbti ekstremalią situaciją valstybės lygiu. Kaip numato įstatymas, mes šitą prašymą, siūlymą turim per tris dienas išnagrinėt“, – spaudos konferencijoje sakė E. Arbataitis.

„Priėmus tokį sprendimą būtų ruošiamas Vyriausybės nutarimo projektas ir teikiamas Vyriausybei svarstymui“, – pridūrė jis.

Anot ministro, dėl ilgos sausros ŽŪM žada palengvinimų ūkininkams: planuoja keisti stichinės sausros nustatymo kriterijus, netaikys sankcijų ir baudų Europos Sąjungos (ES) parama pasinaudojusiems ir nuo sausros nukentėjusiems ūkiams.

Nukentėję ūkininkai turės kreiptis į Nacionalinę mokėjimų agentūrą ir pateikti įrodymus apie nukentėjusius pasėlius. K. Navicko teigimu, dalis ūkininkų paraiškas galės teikti supaprastinta tvarka.

„Mes nelaukdami, kol visos savivaldybės paskelbs ekstremalią (situaciją – BNS), galime jau dabar teigti ir šiandien jau pasirašysiu aktą ir įsakymą Nacionalinei mokėjimų agentūrai, kad tose savivaldybėse, kur kritulių kiekis pasiekė kritinį lygį, kad ūkininkai galės teikti supaprastintus prašymus“, – sakė žemės ūkio ministras.

Visi tikisi lietaus, tačiau žala jau yra.

 

„Taip pat (ŽŪM – BNS) kreipiasi į Europos Komisiją dėl papildomų išimčių negamybiniuose plotuose leisti ganyti ir ruošti pašarus, taikyti kitas išimtis. Ūkininkams ir kitiems paramos gavėjams, kurie dėl sausros negalės įvykdyti su ES parama susijusių prisiimtų įsipareigojimų, nebus taikomos baudos ar sankcijos“, – pridūrė K. Navickas.

Daugiau kaip 110 tūkst. ūkininkų vienijančio tarptautinio pasėlių savidraudos fondo „Vereinigte Hagel“ (VH) padalinio Lietuvoje „VH Lietuva“ vadovas Martynas Rusteika teigė, kad maksimali draudimo išmoka už žalą gali siekti daugiau nei 8 mln. eurų.

„Mes dabar galime važiuoti į laukus, prasideda žalų vertinimas. Gaila, kad apdraustas plotas nėra toks didelis, kaip galėtų būti, – tai yra daugiau nei 9 tūkst. ha, tačiau draudimo suma iš tų 9 tūkst. ha yra daugiau nei 13 mln. eurų (...), o iš jų maksimali išmoka galėtų siekti daugiau nei 8 mln. eurų“, – sakė M. Rusteika.

„Visi tikisi lietaus, tačiau žala jau yra“, – pridūrė jis.

Paklaustas, ar paramos gali tikėtis ir neapsidraudę žemdirbiai, K. Navickas sakė, kad kol kas tokių diskusijų nėra, o žemdirbius paragino draustis patiems.

„Mūsų valstybės ir ministerijos interesas yra, kad būtų draudžiamasi, svarbu šituos dalykus matyti. Norai yra norai, bet nepaisant netobulos valdžios, reikia patiems irgi rūpintis. Vien nuo kritikos valdžiai pasėliai neapsidraudžia“, – sakė K. Navickas.

M. Rusteikos teigimu, ūkininkams apsidrausti nuo visų įmanomų nelaimių dažnai yra per brangu, todėl nuo kai kurių nelaimių jie nesidraudžia.

„Pagal praeitus metus vidutiniškai ūkininkai sėjo nuo 1,5 iki 1,8 mln. ha, tai tiek tikėtina, kad mes galėtumėm apsaugoti. Kai kalbame apie 9 tūkst. ha, aš tikrai drąsiai sakau, kad tai yra ženkliai per mažas skaičius“, – teigė „VH Lietuvos“ vadovas.

„Praėjusiais metais savidraudos fondas apdraudė 0,5 mln. ha, tai (...) kas trečias hektaras buvo apdraustas“, – pridūrė  M. Rusteika.

Ekstremalią situaciją dėl sausros savo teritorijose jau paskelbė Klaipėdos, Kretingos, Vilkaviškio, Rokiškio, Plungės,  Šilutės, Pakruojo ir Šakių rajonų savivaldybės.

Klaipėdos ir Kretingos rajonų vadovai BNS anksčiau sakė, kad paskelbus ekstremalią situaciją tikimasi Vyriausybės pagalbos atlyginant žemdirbiams dėl sausros patirtus nuostolius.

XXIa. trina moteriškų ir vyriškų vaidmenų ribas – nebestebina tėvystės atostogas pasirinkęs vyras ar karjeros aukštumų siekianti dailiosios lyties atstovė, tačiau skalbimas mūsų šalyje vis dar yra išimtinai moterų pareiga.

Kompanijos „Samsung“ surengta apklausa, kurioje dalyvavo 437 respondentai nuo 18 iki 70 metų amžiaus, atskleidė, jog 62 proc. Lietuvos šeimų skalbimo rūpesčiai gula ant moters pečių, 30 proc. šeimų šiuo buities darbu rūpinasi abu partneriai. Tai, jog namuose skalbia vyras, nurodė mažiau nei 1 proc. apklaustųjų. Kaimyninėje Latvijoje tendencijos panašios – čia skalbimą moters pareiga įvardijo net 74 proc. respondentų.

„Tradicinėje šeimoje buvo labai aiškios vyro ir moters atsakomybės, buitinių darbų pasiskirstymas – vyras rūpinosi materialiniu šeimos aprūpinimu, o žmona augino 5-6 vaikus ir rūpinosi buitimi. Toks pasiskirstymas buvo logiškas ir atitiko kaimo gyvenimo stilių. Šiandien didžioji dalis šeimų gyvena miestuose, tačiau pasikeitęs gyvenimo būdas nereiškia, kad keičiasi nuostatos", – komentavo psichologas Gediminas Navaitis. – "Darbai vis dar skirstomi į vyriškus ir moteriškus. Tai būdinga netgi jauniems žmonėms. Tačiau šiuolaikinė šeima yra dviejų karjerų šeima, abiejų partnerių indėlis į materialinį šeimos aprūpinimą yra panašus, todėl kalbėti apie vyriškus ir moteriškus darbus nelieka pagrindo“.

Skalbimo mašiną dauguma (63 proc.) lietuvių jungia keletą kartų per savaitę, populiariausia skalbimo diena – šeštadienis, tačiau dažniausiai skalbyklė sukasi vos prisikaupus pakankamam skalbinių kiekiui. Tyrimas atskleidė, kad didžiausia problema patiriama skalbiant yra ne visiškai išsiskalbę drabužiai. Su tuo teko susidurti 60 proc. apklausos respondentų. 36 proc. apklaustųjų teigė turintys patirties, kai tamsesni skalbiniai nudažo šviesius, 31 proc. – kai skalbiniai nublunka, 29 proc. susidūrė su atveju, kai pasirinkus netinkamą programą drabužiai susitraukė ar išsitampė (14 proc.).

Apklausa parodė ir tai, kad prieš jungiant skalbyklę tenka pasukti galvą ne tik dėl tinkamos skalbimo programos pasirinkimo, bet ir dėl skalbiklių dozavimo. Net 59 proc. apklaustųjų teigė nežinantys arba nesantys tikri, kiek skalbimo priemonės reikėtų įpilti, todėl ne vienam teko patirti, kai putos ima „lipti“ iš mašinos.

„Greitėjantis gyvenimo tempas lemia, kad buities darbams lieka vis mažiau laiko. Technologijų kūrėjai stebi visuomenės gyvenimo būdo pokyčius ir kuria sprendimus, kurie kasdienį žmogaus gyvenimą padarytų paprastesnį ir malonesnį. Viena tokių naujovių – išmaniosios skalbyklės", – sakė ekspertas Miroslavas Ramanavičius. – "Išmaniosiose skalbyklėse esantys jutikliai surenka informaciją apie skalbinius, nustato jų svorį, įvertina užterštumą ir pagal tai parenka tinkamiausią programos trukmę, nustato vandens temperatūrą ir išgręžimo intensyvumą, dozuoja vandenį ir skalbiklį. Tokios naujovės keičia skalbimo įpročius ir leidžia buities darbus atlikti greičiau ir lengviau“.