Incidentas įvyko Šiaurės Airijoje, Lisberno mieste. Gamykloje buvo pripildinėjamos „Coca-Cola“ skardinės, tačiau išpilstymo įrenginys strigo. Kuomet darbuotojams teko pasirūpinti su užduotimi nesusitvarkančia technika, šlykštus reikalas ir buvo pastebėtas. Skardinės buvo pilnos žmogaus išmatų, kurios užkimšo išpilstymo įrenginio galvutes ir gerokai užteršė visą gamyklos techniką.

Skardinės atkeliavo iš Vokietijos. Jos į išpilstymo vietą atvežamos visiškai atviros – be dangtelio. Taip sutaupomos logistikai skirtos lėšos. Gamyklose, kaip Lisberno mieste, skardinės yra pripildomos ir užsandarinamos. Visgi, darbuotojai anksčiau gaudavo netoliese Jungtinėje Karalystėje pagamintas skardines, todėl nustebo pamatę, kad šįkart jos atkeliavo iš Vokietijos.

Tai kaip į šias skardines pateko žmogaus išmatos? Skardinių gamybos metu į jų vidų gali patekti metalo dalelių, todėl dar gamykloje jos yra išplaunamos, o jų vidus visuomet padengiamas specialia medžiaga, atskiriančia aliuminio skardinę nuo maisto ar gėrimų. Vėliau skardinės supakuojamos ir sunkvežimiais keliauja į kitas gamyklas. Specialistai tvirtina, kad gamykloje niekas pridirbti į skardinių ruošinius paprasčiausiai negalėjo – kas nors būtų pastebėjęs, nes šis veiksmas turėjo įvykti tarp gamybos linijos ir sunkvežimio.

Tačiau yra ir kita versija. „Coca-Cola“ pilstymu užsiimančios įmonės specialistai turi savo paaiškinimą. Jų manymu, sunkvežimyje greičiausiai važiavo žmonės, kurie ir tuštinosi į atviras skardines, o vėliau jas sudėjo atgal į didžiuosius įpakavimus.

Įmonės administracija nepyksta, kad taip nutiko, tik norėtų sužinoti, kas nutiko su šiais nelegaliais migrantais. Darbuotojai teigia, kad sunku įsivaizduoti, kokia turėjo būti migrantų padėtis, kad šie ryžtųsi sunkiai kelionei tamsiame sunkvežimyje, kuriame jiems ir teko tuštintis į skardines.

Kita vertus, mažų mažiausiai taip padarę žmonės galėjo įsitikinti, kad skardinės nebus pakrautos į išpilstymo įrenginius – jie jas lyg specialiai paliko įpakavimuose. Todėl darbuotojams teko net 15 valandų valyti išpilstymo liniją, kol ji vėl buvo švari ir sterili. „Coca-Cola“ teigia, kad nei viena užteršta skardinė nepateko į parduotuves ir nebuvo nė menkiausios galimybės, jog pateks – įmonėje veikia stipri kokybės kontrolė. Incidentu, žinoma, dabar domisi policija.

Kauno policija praneša apie neįprastą vagystę Karmėlavos seniūnijoje. Vakar vidurdienį pastebėta, jog išdaužus sodo namelio langą iš vidaus pavogta 40 tuščių metalinių alaus skardinių. Kokia žala padaryta – neaišku, ji dar tikslinama. 

Kita vagystė įvykdyta paskutinę liepos dieną Kaune. Jotvingių g., išdaužus įmonės automobilio „VW Passat“ lango stiklą, pavogtas multimedijos įrenginys. Nuostoliai skaičiuojami. 

Kaune pasidarbavo ir plėšikas. Pirmadienio vakarą A. Mackevičiaus g. 29-erių metų vyrą iš nugaros užpuolė nepažįstamasis. Jis aukai trenkė kumščiu, išplėšė kuprinę bei atėmė striukę. Kuprinėje buvo fotoaparatas, du objektyvai ir 200 eurų grynųjų pinigų. Materialinė žala siekia 2 200 eurų.

Biudžetinės įstaigos „Klaipėdos paplūdimiai“ direktorius Virginijus Urbonas pastebėjo, kad šį sezoną paplūdimiuose beveik nematyti plastikinės taros, skardinių, kurių anksčiau būdavo daug.

Valytojams tenka rinkti tik šampano, vyno, degtinės ir kitus butelius, kurių nepriima taromatai.

Pasak V.Urbono, taros patys poilsiautojai dažniausiai neišsineša, o išmeta į konteinerius.

Vadinamuosius bambalius, skardines, už kuriuos galima gauti 10 euro centų, pasiima rinkėjai. Pastarieji anksčiau apsiribodavo stikliniais alaus ar kitų gėrimų buteliais, už kuriuos būdavo imamas užstatas. Kai kurie net nelaukdavo, kol poilsiautojai tarą nueis išmesti į šiukšlių dėžę.

Pamatę gulinčius butelius, jie prisistatydavo prie poilsiautojų ir paklausdavo, ar gali pasiimti.

V.Urbonas teigė, kad šį sezoną paplūdimiuose atsirado daugiau taros rinkėjų. Smiltynėje, Melnragės ir Girulių paplūdimiuose jų dirba kelios dešimtys.

„Yra ir senų, ir naujų veidų. Ypač daug pastarųjų Melnragės ir Girulių pliažuose“, – sakė direktorius.

Anot vadovo, renkantieji tarą, nešini dideliais plastikiniais maišais, darbą pradeda labai anksti.

„Kai vyravo karščiai, šiukšles pradėdavome rinkti labai anksti. Dar prieš 6 val. Rinkėjai tarą jau būdavo pasiėmę. Butelių, skardinių nelieka nei paplūdimyje, nei kopose“, – tvirtino pašnekovas.

Tačiau, anot V.Urbono, rinkėjai pridaro nemažai vargo valytojams. Ieškodami butelių, skardinių, jie išverčia konteinerius. Tada atliekas išnešioja paukščiai.

„Tenka viską rinkti. Žala tikrai nemaža“, – kalbėjo direktorius.

V.Urbonas spėjo, kad rinkėjai vadovaujasi paprastu principu – kas pirmesnis, tas gudresnis.

„Kad būtų pasidaliję kokiomis nors zonomis, negirdėjau. Karų ir mūšių dėl bambalių nevyksta. Tik stengiasi kuo anksčiau ateiti į paplūdimį, kad rastų daugiau taros“, – teigė vadovas.

Šiukšlės iš paplūdimių renkamos ir vežamos priklausomai nuo situacijos. Vyraujant karščiams, tai daroma anksti, nes vėliau dirbti sudėtinga. Būna, kad šiukšlės renkamos ir du kartus per dieną.

„Tai ne tik higienos sumetimais. Nenorime, kad persipildžius šiukšliadėžėms atliekas išnešiotų paukščiai ar išverstų taros ieškantieji“, – teigė direktorius.

Gamintojų ir importuotojų nerimas dėl kitąmet smarkiai kilsiančių pakuotės atliekų tvarkymo užduočių sklaidosi - Aplinkos ministerija teigia, kad pavyko rasti kompromisą, tad produkcijos brangimo vartotojams bus išvengta, rašo "Verslo žinios".

"Dėl pakuočių užduočių kitiems metams pavyko pasiekti bendrą sutarimą su gamintojais ir importuotojais. Pasirinkome tokį variantą, kad 2016 metais numatomas užduočių kėlimas nebūtų finansiškai skausmingas verslui ir būtų išvengta produkcijos brangimo vartotojams", - Druskininkuose prasidėjusioje konferencijoje "Atliekų tvarkymas 2015"paskelbė Aplinkos ministerijos Atliekų departamento direktorius Dalius Krinickas, pasak kurio, jau spalį turėtų būti patvirtintas Vyriausybės nutarimo projektas, kad į užstato sistemą nepatenkančių plastiko pakuočių tvarkymo užduotis kitąmet didės 20 proc., medinės pakuotės užduotis kils 35 proc. Užduotį dėl stiklo pakuotės žadama sumažinti 5 proc., todėl įmonėms kitąmet pakuotės mokesčio už stiklą mokėti, tikėtina, jau nebereikės, nes bendrovės pajėgs sutvarkyti reikiamą kiekį stiklo atliekų.

Skardinei ir PET pakuotei, kuri nuo kitų metų vasario pateks į užstato sistemą, 2016 metams numatoma gan maža tvarkymo užduotis - 55 proc.

Aplinkos ministerija patvirtino užstato už vienkartines pakuotes sistemos taikymą nurodančio ženklo formos ir vienkartinių pakuočių ženklinimo šiuo ženklu tvarkos aprašą. Naujai patvirtintą ženklą nuo 2016 m. vasario 1 d. privalės naudoti visi gamintojai ir importuotojai ženklindami stiklines, PET ir metalines pakuotes, dalyvaujančias naujoje užstato sistemoje.

Naujoji depozito sistema apims į stiklinę, PET ir metalinę pakuotę (skardines) išpilstytą alų, alaus kokteilius, sidrą, vaisių vyną ir jo kokteilius bei gėrimus, kitus fermentuotus gėrimus, alkoholinius kokteilius ir nealkoholinius gėrimus, girą, taip pat visų tipų vandenį, sultis, nektarą.

Pagal jau seniau LR Aplinkos ministerijos patvirtintą tvarką, nuo 2016 m. vasario 1 d. Lietuvos gamintojai ir importuotojai privalės imti užstatą iš pakuočių platintojų ar pakuočių pardavėjų ir jį grąžinti pakuočių pardavėjams, kai šie grąžina pakuočių atliekas, jeigu supakuotus gėrimus tiekia Lietuvos vidaus rinkai.

Patvirtintas užstato sistemos ženklas bus naudojamas ant visų užstato sistemoje dalyvaujančių pakuočių ir informuos vartotoją, kad jis turi teisę grąžinti tokias pakuotes ir atsiimti už jas sumokėtą užstatą.

„Veikiant naujajai depozito sistemai rinkoje kurį laiką dar liks senuoju ženklinimu ar vartotojų privačiai iš kitų šalių įsivežtų gėrimų pakuočių, kurios nebus paženklintos naujuoju ženklu. Tokių pakuočių sistema nepriims“, - atkreipia vartotojų dėmesį G. Varnas.

Gamintojai ir importuotojai keisdami užstato sistemoje dalyvausiančių pakuočių ženklinimą privalės ne tik patalpinti patvirtintą užstato sistemos ženklą, bet ir pakeisdami prieš tai naudotą prekės brūkšninį kodą nauju brūkšniniu kodu. Brūkšniniai kodai naudoti iki užstato sistemos veikimo pradžios negalės būti naudojami pakuotėms dalyvaujančioms naujoje užstato sistemoje.

Gamintojai ir importuotojai turi atkreipti dėmesį ir tinkamai susiplanuoti produkcijos ir žaliavų (pvz. etikečių) su dabartiniu ženklinimu atsargas, kad išvengtų galimų nurašymo nuostolių. Svarbu ir laiku paruošti naujus ženklinimo dizainus ir užsisakyti bei pagaminti naujai paženklintas pakuotes bei produkciją.

Didžioji dalis visų užstato sistemos pakuočių bus surenkama taromatais. Tam, kad taromatai butų parengti priimti užstato sistemos pakuotes, gamintojai ir importuotojai turės kiekvieną jų užregistruoti VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ Registre.

Aiškėja sumos, kokių kompensacijų gali sulaukti prekybininkai už tai, kad nuo 2016 metų vasario priims iš gyventojų vienkartinius stiklo ir PET butelius bei skardines.

Prekybininkai sako, esą vertinti, ar tokie pinigai padengs jų sąnaudas, anksti,- reikia sulaukti, kas bus paskirtas nacionaliniu užstato sistemos administratoriumi, o pretendentės yra bent dvi:viešoji įstaiga "Užstato sistemos administratorius", kurios steigėjai yra didieji aludariai, Lietuvos prekybos įmonių asociacija ir Lietuvos natūralaus mineralinio vandens gamintojų asociacija ir iki šiol mažai girdėta asociacija "Švari gamta", tarp steigėjų turinti prekybos tinklą "Norfa".

Pasak "Verslo žinių", "Užstato sistemos administratoriaus" valdyba sausį patvirtino tarifus: už rinkimą rankomis siūloma mokėti 1,5 euro cento už vieną taros vienetą o už automatizuotą - 2,8 euro cento, nes surinkimo automatais sąnaudos didesnės.

"Švari gamta" atsisako dalintis tokia informacija.

Smulkias metalo atliekas galima mesti į stiklo ar plastmasės konteinerį, tereikia pasidomėti pas savo atliekų tvarkytoją, kuris konteineris tam tinkamas. Taip sako Aplinkos ministerijos Atliekų departamento Atliekų valdymo skyriaus vedėja Laura Zukė.

LRT radijo klausytojas skundžiasi, kad nėra galimybės rūšiuoti metalo atliekas ir klausia, kaip teisingai su jomis elgtis.

„Šiuo metu gyventojai turi galimybę rūšiuoti tik trijų rūšių atliekas. Išnyko konteineriai smulkioms metalo atliekoms, tad kur dabar dėti konservų dėžutes, skardines ir panašias smulkias metalo atliekas?“ – domisi Vytautas iš Vilniaus.

Aplinkos ministerijos Atliekų departamento Atliekų valdymo skyriaus vedėja L. Zukė sutinka, kad šiuo metu specialaus konteinerio metalo atliekoms nėra, tačiau metalo atliekos, jos teigimu, gali būti metamos į plastmasės arba stiklo konteinerį.

„Gyventojas, norėdamas atsikratyti metalo atliekomis, turėtų pasidomėti pas savo atliekų tvarkytoją, į kurį konteinerį jis turėtų mesti savo metalo atliekas“, – siūlo L. Zukė.

Pasak pašnekovės, šią informaciją galima rasti ir ant paties konteinerio, nes daugelis atliekų tvarkytojų nurodo, kokios atliekos turi būti metamos į konkrečius konteinerius.  Vėliau atliekos iš specialių rūšiavimo konteinerių yra dar kartą perrūšiuojamos ant specialių rūšiavimo staklių.

Į pakuotes kasdieniame gyvenime esame linkę nekreipti dėmesio. Tiksliau - pastebime, jei koks nors daiktas yra nesupakuotas. Kasoje užklausti, ar reikės maišelio, klusniai linktelime galvą, kiekvieną daržovę įsidedame atskirai, o namie, išpakavę iš prekybos centro parsineštus produktus, jų pakuotėmis užpildome pusę šiukšlių dėžės.

Vienintelis produktas, kurį žmogus vartoja bent tris kartus per dieną yra maistas. Pagal pasaulio statistiką, maisto produktų pakuotės sudaro 50 proc. visų parduodamų pakuočių. Lietuvoje į sąvartynus keliauja apie 90 proc. komunalinių atliekų srauto, o pakuočių atliekos jame sudaro iki 60 proc. Lietuvos aplinkosaugininkų pateikiamais duomenimis, nerūšiuojamos ir netinkamai tvarkomos pakuočių atliekos jau po kelių dešimtmečių mūsų šalį gali paversti sąvartynu. Neišrūšiuotas ir neperdirbtas popierius nesuiręs išlieka 2 metus, konservų dėžutės - 90 metų, plastiko pakuotės - 200 metų, o stiklainiai ir buteliai išlieka beveik tūkstantmetį.

Tai, kad pakuočių atliekos yra alternatyvus žaliavų šaltinis, kad jas rūšiuojant ir perdirbant gaunama nauda pramonei ir tausojami gamtos ištekliai - ne naujiena. Tačiau pakavimo sektorius, kuriame sukuriama daugiau kaip 2 proc. Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) (pagal šį rodiklį šis sektorius prilygsta chemijos ir baldų pramonei), susiduria ir su kitais iššūkiais.

ﾄŠiandien reikalingi sprendimai turi apimti visus pakuotės gyvavimo ciklo etapus", - teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) Pakavimo inovacijų tyrimų centro (PITC) direktorius Visvaldas Varžinskas. Centre suburtų įvairių sričių KTU mokslininkų atliekami tyrimai įmonėms apima chemijos, mechanikos inžinerijos, grafinio dizaino, aplinkos inžinerijos, ekonomikos ir vadybos ir kitas sritis.

Įvairių sričių mokslininkų ir tyrėjų komanda užsakovams pateikia kompleksiniais tyrimais pagrįstus pakuočių sprendimus ir pakavimo įrengimų prototipus. Siekiant sėkmingai pateikti gaminį rinkai, būtina išspręsti daugybę klausimų susijusių su specifiniais gaminio teisiniais reikalavimais, funkcionaliu ir ekonomišku medžiagos parinkimu, dizaino ir spaudos procesais, transportavimo ir logistikos sprendimais, patrauklumo vartotojui ir susidariusių atliekų tvarkymo galimybėmis. ﾄMūsų užsakovams, norintiems išlikti konkurencingais ES rinkose reikia kompleksinių sprendimų, apimančių tiek inovatyvių medžiagų parinkimą, tiek pakuotės dizainą, tiek spaudos technologijos parinkimą, tiek pakavimo linijų sprendimus. Svarbus ir panaudotos pakuotės poveikio aplinkai minimizavimas, nes pagal galiojančius išplėstinės gamintojo atsakomybės principus - gamintojas atsako už aplinkos taršą savo produktais ir pakuotėmis", - teigia PITC vadovas, KTU docentas V. Varžinskas.

Lietuvos įmonės domisi šiuolaikinio mokslo suteikiamomis galimybėmis projektuoti nekenksmingas aplinkai pakuotes - KTU PITC mokymai ﾄEkologiškų pakuočių projektavimas" yra tarp populiariausių. Inovatyvios medžiagos, naujos technologijos, kompleksiniai tyrimai daro pakuočių inžinerijos sritį viena iš perspektyviausių, o pakavimo pramonės specialistų poreikis auga.
KTU jau parengė ir magistrantūros studijų programą ﾄPakavimo inžinerija", kuri, jei bus akredituota Studijų kokybės vertinimo centro, studentų lauks nuo rugsėjo. ﾄTurime sukaupę didelį šios srities žinių potencialą, nuolat bendradarbiaujame su tarptautinėmis ir nacionalinėmis pakavimo srities organizacijomis, Lietuvos pakuotojų asociacija", - teigia V. Varžinskas.

Lietuvos aludariai skaičiuoja, kad įvedus užstatą už metalines skardines ir plastikinius butelius pavyktų surinkti iki 90 proc. šių pakuočių, o gėrimų gamintojams ir importuotojams užstato sistemos įdiegimas kainuotų tik kiek daugiau nei dabartinė nepakankamai efektyvi konteinerinė pakuočių surinkimo sistema, rašo dienraštis "Verslo žinios".

"Nėra efektyvesnio būdo nei tas, kuris paremtas vartotojų suinteresuotumu atgauti savo pinigus. Įdiegus depozito sistemą realu sutvarkyti apie 90 proc. visų į rinką patenkančių PET butelių ir metalinių skardinių", - tvirtina Lietuvos aludarių gildijos prezidentas Saulius Galadauskas.

Aludarių atliktais skaičiavimais, per metus į rinką išleidžiama 14 tūkst. tonų PET butelių pakuočių ir apie 3,5 tūkst. tonų metalinių gėrimų skardinių, o į rūšiavimo konteinerius patenka atitinkamai apie 2,4 tūkst. tonų ir 300 tonų per metus.

Sunaikins lava ne vieną, o net dvi nepradarytas rudo gazuoto gėrimo skardines ar nesunaikins? Štai kur klausimas. Epinę dramą fotoaparatu "Nikon D800" ir mobilia vaizdo kamera "GoPro Hero 2" nufilmavo fotografas Brajanas Louris (Brian Lowry).

Ironizuodamas situaciją, "Popsci.com" redaktorius Kolinas Lečeris (Kolin Lecher) dalijasi įspūdžiais:

"Gal, bet tik gal, lava šio gėrimo skardinės vis dėlto nesunaikins? Skatinamas šios vilties, įrašą peržiūrėjau jau 40-ą kartą. Jei būčiau prasnaudęs tą momentą, būčiau tikras idiotas."

Vaizdo siužete lava sutraiško skardinę gėrimo. O kaipgi kitaip? Netgi dvi skardines. Tiesa, vaizdelis kiek hipnotizuojantis. Ar tai dėl to, kad šiame vaizdo siužete sugretinami du dalykai, vienas iš kurių yra neįtikėtinai kasdieniškas, o kitas – nepaprastai egzotiškas? O gal tai – subtilus ir kartu aštrus į mūsų smegenis nejuntamai besigraužiančio komercializmo kirmino šaržas? Galų gale, gal tai – paniekinamas Motinos Gamtos santykis su visais Homo sapiens išradimais ir odė jų beviltiškumui, primenanti, kad Žemė turi šiurpių galių, kurių žadinti nereikėtų?

Klausimai retoriniai. O vaizdelis – labai konkretus.