-
Iš griūvančio daugiabučio evakuoti gyventojai pagaliau grįžo namo 8
Laimingi sugrįžę
Penktadienį nuo pat ryto prie Biržiškų g. 11-ojo daugiabučio būriavosi gyventojai. Atrakinus laiptinę, jie pamatė, kokie darbai atlikti. Daugumos gyventojų veidus puošė šypsena, kad pagaliau galės išsimiegoti savo lovoje. Kitų veiduose matėsi susirūpinimas, mat teks sumokėti nemenkas sąskaitas.
"Manau, kad būklė jau tikrai nebėra avarinė, ir ekspertai tai patvirtino. Juokavome su kaimynais, kad reikės aplaistyti visas sutvarkytas siūles ir plyšius, kad daugiau jie niekada neatsivertų", – džiaugėsi Laura ir pridūrė, kad visą tą laiką, kai pirmoji laiptinė buvo uždaryta dėl tikimybės sugriūti, ji su šeima glaudėsi kitos laiptinės kaimynės bute.
Dujos ir vanduo bus atsukti tada, kai į namus grįš visi gyventojai.
Ji pridūrė, kad atsivėrę namo plyšiai pridarė nemažai rūpesčių. Štai jos bute buvo momentas, kai dėl pakrypusių sienų neatsidarė šarvuotos durys. Pas kitus kaimynus, priešingai, – atidarę nebegalėjo uždaryti.
Kiti sutikti kaimynai įsileido į namus, kurių sienas taip pat teko suveržti masyviais metalo gabalais. Penkto aukšto gyventojai aprodė, kaip po sienų tvirtinimo atrodo jų butai. Čia tikrai reikės nemenko remonto, nes metalinės plokštės sutvirtintos koridoriuje ir viename kambaryje. Laikančioji siena tiesiog iš abiejų pusių viršuje ir apačioje apgaubtos įtvirtinimais, tad norint juos uždengti, teks įdėti nemažai lėšų.
Nors žmones užplūdo geri jausmai, kad gali grįžti į savo namus, kai kuriems nerimą kelia sąskaitos už atliktus darbus. Kalbinti Biržiškų g. 11-ojo namo gyventojai prisipažino, kad už sienose atsivėrusių plyšių tvarkymą teks pakloti nemenkas sumas. Priklausomai nuo buto ploto, kaina svyruoja.
"Už pirmo etapo darbus jau baigiame išsimokėti, už antro – gausime sąskaitą. Man apie 2 tūkst. eurų tai kainuos. Žinoma, dar bus trečias etapas, kiek ten kainuos, dar nežinome, nes tik ieškomi rangovai", – pasakojo Laura.
"Kauno dienai" kiti gyventojai prasitarė, kad jiems suma gali siekti ir 3 tūkst. eurų. Neaišku, kiek dar teks piniginę pakratyti po trečiojo tvarkymo etapo. Kai kurie nerimauja, kad tai gali tapti per didele finansine našta.
Specialistai apžiūrėjo, ar viskas gerai, ir leido gyventojams sugrįžti į namus.
Atlikti darbai
Pravėrus prieš pusmetį evakuotos laiptinės duris, iš karto pasitinka dažų kvapas. Visi plyšiai užsandarinti ir nudažyti, nesimato nė vienos vietos, kur jie buvo atsivėrę ir kuriose laiptinės vietose buvo vos ne kumščio dydžio tarpai. Akis tik užkliūva už bėgius primenančių metalo konstrukcijų, kurios pasitinka kiekvienoje laiptų aikštelėje.
"Šiuo metu yra sutvirtintos laiptų pakopos, sienos penktame aukšte ir išorinės sienos. Išorinė siena sutvirtinta metalinėmis sijomis, buvo veržiamos metalinės plokštelės. Viduje pakopos taip pat sutvirtintos metalinėmis sijomis, tik kitokios konstrukcijos. Jos dažytos specialiais dažais, atspariais ugniai. Laukia dar pamatų stiprinimo darbai. Tikimės, kad tai bus paskutinis darbų etapas. Planuojame darbus pradėti orams atšilus", – teigė daugiabutį administruojančios bendrovės "Būsto valda" atstovas Arūnas Armanavičius.
Statybų ekspertas Jurgis Ražaitis patvirtino, kad evakuotos Biržiškų g. 11-ojo namo laiptinės gyventojams saugu sugrįžti į savo namus. Specialistas šį atvejį įvertino kaip išties sudėtingą. Tokio masto savavališkos statybos padarinių jam likviduoti iki šiol neteko.
"Savavališkų statybų pasitaiko nemažai ir kaimynams paskundus paaiškėja, kad savininkai tai dažnai daro be projektų ir leidimų. Šį kartą problemą dar labiau sustiprino pamatus plaunantis gruntinis vanduo, todėl padariniai tikrai neeiliniai", – sakė ekspertas.
Tiesa, dar neįjungti vanduo ir dujos, tačiau elektra yra. "Dujos ir vanduo bus atsukti tada, kai į namus grįš visi gyventojai, nes turėsime patikrinti, ar tikrai visos sistemos veikia tinkamai, nėra dujų nuotėkio, vandeniu neapipilti kiti gyventojų butai", – pažymėjo būsto administratorius.
Pirmojo etapo darbai, kuriais buvo sutvirtintos išorinės sienos, kainavo apie 80 tūkst. eurų, antrasis, kuriame tvarkytos atkibusios laiptų pakopos, – apie 40 tūkst. eurų. 15 proc. visų darbų sąmatos padengė Kauno miesto savivaldybė. Miestas apgyvendino ir tuos žmones, kurie neturėjo artimųjų, pas kuriuos galėtų prisiglausti.
"Būsto valdos" atstovas informavo, kad yra svarstoma kreiptis į teismą ir iš vieno buto savininko išieškoti nuostolius, nes įtariama, kad namo skilimui įtakos galėjo turėti būtent tai, kad gyventojas savo bute nugriovė atraminę sieną, todėl pajudėjo kitos namo konstrukcijos. Neatmetama tikimybė, kad namas tik per plauką nenugriuvo ir dėl galimai paplautų pamatų.
Pusmetį gyveno kitur
"Kauno diena" primena, kad visos tarnybos į Biržiškų g. 11-ąjį namą sulėkė praėjusių metų liepos pabaigoje. Buvo pranešta, kad atsivėrė dideli plyšiai ir daugiabutis gali nugriūti. Į įvykio vietą atvykę ekspertai konstatavo, kad pirmojoje namo laiptinėje yra nesaugu, todėl žmonės nebegali grįžti į namus, reikia juos evakuoti.
Tąkart gyventojai pasakojo, kad sienos pradėjo skilti dar prieš keletą metų, tačiau tvarkymo darbai niekaip neprasidėjo, o vieną dieną situacija tapo tiesiog kritinė.
"Rengėme projektus, kad tvarkytų, bet viskas iki šiol derinta tik popieriuje. Pastarosiomis dienomis iškrito dideli luitai, atsivėrė centimetrais plyšiai, pradėjo judėti laiptai, nežinojome, ar grįšime į namus. Namas kiaurai skilo nuo penkto aukšto", – prieš pusmetį detalizavo evakuota namo gyventoja.
"Per pastarąsias dienas plyšys padidėjo per centimetrą. Yra rizika, kad laiptų aikštelės gali nuo atramų nuslysti ir tada griūtų visa laiptinė, todėl žmonėms ten vaikščioti pavojinga. Dėl šios priežasties nuspręsta, kad reikia laikinai paramstyti laiptų aikšteles, o gyventojai dabar galės tik daiktus pasiimti, nes yra atjungtos visos komunikacijos. Kol nebus sutvirtintos konstrukcijos, pirmos laiptinės gyventojai čia negalės gyventi. Manau, kad tvarkymo darbai gali trukti apie mėnesį", – apie susidariusią situaciją dėstė statybų ekspertas J.Ražaitis.
Deja, darbai truko beveik šešis kartus ilgiau, nei buvo prognozuota. Ledai pajudėjo tik tada, kai namo tvarkymo detalių ėmėsi miesto savivaldybės atstovai. Buvo surengtas specialus vizitas ir miesto atstovai patikino, kad darbų reikia imtis nedelsiant. Net ir dabar miestas laikosi pozicijos, kad būsto administratorius tinkamai nepasirūpino daugiabučiu.
"Daugiabučio administratoriui buvo keltas uždavinys kuo greičiau leisti gyventojams grįžti, nors suprantame, kad darbų apimtys yra labai didelės. Tai nėra tiesioginiai savivaldybės reikalai, tačiau mes gyventojų nepalikome likimo valiai", – pažymėjo savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Paulius Keras.
-
Aiškėja, kada griūvančio daugiabučio gyventojai galės grįžti namo 6
„Avarinės būklės namo Biržiškų g. 11, Kaune, remonto darbai vyksta sklandžiai, o pagrindinės laiptų griūties grėsmės nebėra“, – BNS atsiųstame pranešime teigia bendrovė.
„Gyventojai informuoti apie numatomą galimybę į namus grįžti jau sausio mėnesį“, – rašoma pranešime.
Dalis namo gyventojų dėl griūties grėsmės iš namo evakuoti liepos mėnesį.
Pradėjus namo remonto darbus, pirmuoju etapu namo išorinės sienos buvo sutvirtintos specialiomis templėmis, taip siekiant sumažinti ir stabilizuoti sienų plyšius, atsiradusius dėl konstrukcijų deformacijos.
„Būsto valdos“ duomenimis, šiuo metu statybininkai įpusėjo antrojo etapo darbus: laiptinių aikštelių tvirtinimą.
Gyventojai informuoti apie numatomą galimybę į namus grįžti jau sausio mėnesį.
„Laiptų aikštelės dėl avarinės būklės kėlė didžiausią pavojų. Statybininkams su šiuo iššūkiu pavyko profesionaliai susidoroti nepadarant papildomos žalos konstrukcijoms“, – teigia „Būsto valdos“ direktorius Rokas Drąsutavičius.
Atlikus antrojo etapo darbus vėl bus atliekama ekspertizė, kurios metu statybos ekspertas nustatys, ar suremontavus laiptus laiptinė jau taps tinkama eksploatuoti.
Abiejų etapų rangos darbus atlieka bendrovė „Polista“, vienintelė dalyvavusi abiejų etapų rangovų konkursuose.
Pirmojo darbų etapo vertė – 80 tūkst. eurų, antrojo – 40 tūkst. eurų.
„Būsto valdos“ duomenimis, butų savininkai jau sumokėjo daugiau kaip pusę pirmajam etapui reikiamos sumos. Kauno miesto savivaldybė patvirtino skirsianti 15 proc. paramą nuo bendros projekto vertės.
Avarinė šio namo būklė buvo užfiksuota dar 2015 metais ir ji nuolatos blogėjo, kol šių metų liepą, name smarkiai padidėjus plyšiams, gyventojai iš jo evakuoti. Iki šiol namo grįžti negali vienos laiptinės gyventojai.
Namo ekspertizę atlikęs specialistas anksčiau yra sakęs, jog namo daliai buvo reali grėsmė nugriūti.
Manoma, kad tokius padarinius sukėlė vieno gyventojo nelegaliai išgriauta laikančioji konstrukcija. Jis pats tai neigia bei tvirtina tapęs atpirkimo ožiu.
„Būsto valda“ yra sulaukusi namo gyventojų bei miesto vadovų priekaištų dėl to, kad nesiėmė problemos spręsti greičiau bei delsė pradėti rangos darbus.
Pati bendrovė teigia, jog remonto darbų anksčiau atsisakė patys gyventojai, vėliau jie reikalavo skelbti rangovo konkursą, todėl procesas užtruko.
-
Griūvančio daugiabučio gyventojai dar nežino, kada galės sugrįžti į namus 11
Gąsdina finansinė našta
Nuo liepos 25-osios savo būstus neribotam laikui užrakinę ir iki šiol pas artimuosius, draugus ar Šeimos krizių centre besiglaudžiantys evakuotos laiptinės Biržiškų gatvės 11-ojo namo gyventojai atviri: gyvendami ne savo butuose ir tapę našta kitiems jaučiasi išties nesmagiai.
"Iki šiol esame apsistoję sūnaus šeimos namuose. Tikriausiai jiems jau nusibodome, o ir patys jaudinamės dėl to, kad negalime grįžti į savus namus. Praėjusią savaitę prie namo buvo nuėjęs mano vyras. Atsakingas asmuo jį tikino, kad jau trečiadienį turėtų būti pradėti vykdyti antrojo etapo remonto darbai – laiptų aikštelių tvirtinimas, ir pažadėjo dėti visas pastangas, kad gyventojai galėtų sugrįžti į būstus iki Naujųjų metų. Kaip bus iš tikrųjų, nežinia", – su nerimu balse kalbėjo vasarą evakuoto daugiabučio laiptinės gyventoja Jadvyga.
Moteris tarstelėjo, kad savo bute paskutinį kartą lankėsi tada, kai namo remonto darbai dar nebuvo pajudėję iš mirties taško. Šiuo metu, sakė ji, pamažu ima ryškėti rezultatai – išorinės daugiabučio sienos jau suvaržytos templėmis.
Išorinių daugiabučio sienų suvaržymas templėmis buvo atliktas per šešias savaites ir šiuo metu yra visiškai baigtas.
"Kaip dabar atrodo namas, man papasakojo vyras. Manėme, kad daugiabučio fasadas po suvaržymo templėmis atrodys baisiai, bet taip nėra. Žinoma, nežinia, kaip bus, kai laiptinės viduje tvirtins laiptų aikšteles. Tačiau, neslėpsiu, labiausiai mus gąsdina už atliktus remonto darbus gyventojams teksianti finansinė našta. Gerai tiems, kurie turi pinigų, o mes, pensininkai, nežinau, kaip pajėgsime sumokėti iš nedidelės pensijos. Mokėsime tiek, kiek išgalėsime", – atviravo Jadvyga ir pridūrė, kad jei ne spalį avarinės būklės daugiabutyje apsilankęs Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis, esama situacija galimai būtų pradėta spręsti kur kas vėliau.
Namo būklė sudėtinga, ir svarbiausia yra gyventojų saugumas, todėl negalime rizikuoti.
Davė nurodymus
Pasak Kauno miesto savivaldybės Administracijos direktoriaus pavaduotojo Pauliaus Kero, iškart po V.Matijošaičio apsilankymo Biržiškų gatvės 11-ojo namo administratoriui – bendrovei "Būsto valda" buvo duoti nurodymai nedelsiant pradėti pastato būklės stabilizavimo darbus.
"Įvyko nemažai susitikimų su "Būsto valdos" vadovais siekiant, kad kuo greičiau prasidėtų daugiabučio avarinės būklės likvidavimo darbai. Per savaitę nuo mero apsilankymo (spalio 22 d. – aut. past.) objekte prasidėjo realūs avarinės būklės šalinimo darbai", – patikslino P.Keras.
Pašnekovo teigimu, namo administratoriui buvo iškeltas uždavinys lapkričio–gruodžio mėnesiais atlikti pirmojo ir antrojo etapo remonto darbus, kad evakuotos daugiabučio laiptinės gyventojai iki metų pabaigos galėtų sugrįžti į savo namus.
"Kol kas realu, kad minėti darbai bus atlikti iki numatyto termino, tačiau nemažiau svarbu ir tai, jog darbai būtų atlikti ne tik laiku, bet ir kokybiškai", – pridūrė Administracijos direktoriaus pavaduotojas. Anot jo, Kauno miesto savivaldybės atstovai nuolat seka darbų eigą, keičiamasi informacija, dokumentais, objekte jau kelis kartus lankėsi Kauno miesto savivaldybės Statybos valdymo skyriaus specialistai.
Netrukus tęs darbus
Kaip dienraščiui teigė bendrovės "Būsto valda" direktorius Rokas Drąsutavičius, pirmasis remonto darbų daugiabutyje etapas – išorinių sienų suvaržymas templėmis buvo atliktas per šešias savaites ir šiuo metu yra visiškai baigtas.
"Netrukus prasidės antrasis darbų etapas – laiptų aikštelių tvirtinimas. Tai – sudėtingas ir didžiausio pasiruošimo reikalaujantis etapas, nes laiptų aikštelės yra avarinės būklės, su griūties rizika. Mūsų specialistai su projekto ekspertizę atliekančiu pastatų ekspertu lankėsi name. Tad derinamos galutinės detalės", – detalizavo jis ir pridūrė, kad remonto darbus atliekančios bendrovės "Polista" atstovams papildomo pasiruošimo nereikės – jie pasiruošę pradėti darbus.
R.Drąsutavičiaus teigimu, baigus antrojo etapo darbus vėl bus būtina atlikti ekspertizę. Gavęs jos išvadas statybos ekspertas esą nustatys, ar suremontavus laiptus laiptinė jau bus tinkama eksploatuoti.
Kada galės sugrįžti?
"Dar laukia pamatų tvirtinimo darbai, kurie bus atliekami arba jau įleidus gyventojus, arba dar ne. Tai priklausys nuo ekspertizės išvadų. Mūsų tikslas yra, kad rangovas antrojo etapo darbus baigtų šiais metais. Gyventojus apie tai esame informavę. Suprantame, kad namo būklė sudėtinga, ir svarbiausia yra gyventojų saugumas, todėl negalime rizikuoti", – kalbėjo "Būsto valdos" direktorius.
Paprašytas įvardyti bent preliminarią datą, kada evakuotos laiptinės gyventojai vėl galės įsikelti į savo būstus, pašnekovas neslėpė – tikslios datos nėra – ji gali kisti. "Mūsų tikslas yra, kad rangovas antrojo etapo darbus baigtų šiais metais", – pridūrė jis.
Pasak R.Drąsutavičiaus, pirmojo ir antrojo etapų remonto darbų daugiabutyje vertė sieks apie 120 tūkst. eurų. O kiek teks paploninti pinigines už trečiojo etapo darbus – pamatų tvirtinimą, dar esą nežinoma, suma bus tikslinama.
Pašnekovo teigimu išlaidos bus paskirstytos visiems butų savininkams, proporcingai turimam turto plotui. Kauno miesto savivaldybė kompensuos 15 proc. darbų vertės.
Paspartino procesus
Vienos daugiabučio laiptinės Biržiškų gatvės 11-ojo namo gyventojai dėl išorinėse pastato sienose žiojinčių kelių centimetrų plyšių buvo evakuoti liepos 25-ąją. Manoma, kad pagrindinė problema, dėl kurios minėta laiptinė tapo netinkama eksploatuoti, galimai yra tai, kad pirmame namo aukšte esančio buto savininkas prieš kelerius metus atliko savavališkus remonto darbus – išgriovė vieną iš atraminių sienų.
Antroje spalio pusėje įvertinti esamos situacijos avarinės būklės daugiabučio laiptinėje atvyko ir Kauno miesto meras V.Matijošaitis.
"Įspūdis labai prastas. Ačiū Dievui, kad žmonės yra iškelti. Gaila prarastų keturių metų, per kuriuos visi tampėsi dėl to, kas turi tvarkyti, susirašinėjo tarpusavyje ir tik tada atėjo į savivaldybę. Tai nėra tiesioginis savivaldybės rūpestis, tačiau, kadangi čia gyvena kauniečiai, mes jų bėdoje nepaliksime", – prie griūvančio daugiabučio tąkart žadėjo miesto meras.
V.Matijošaitis spalį teigė su specialistais aptarsiantis teisinius klausimus, susijusius su šio daugiabučio atveju, bei tai, kas iš tiesų turi atsakyti už susiklosčiusią situaciją.
Vykstant evakuacijai, ieškotis pastogės buvo priversti 22-jų butų gyventojai.
-
Miestas imasi tvarkyti griūvantį namą: darbai prasidės jau šią savaitę 7
„Draudimo sutartis gauta ir absoliučiai jokių kliūčių nėra. Šią savaitę prasideda parengiamieji darbai, rangovas įsipareigojęs pirmo etapo darbus, suvaržymą, atlikti per šešias savaites“, – kalbėjo savivaldybės atstovas.
Jis teigė, kad darbus atliks patirties tokiuose projektuose turinti įmonė „Polista“.
„Sutartis pagaliau pasirašyta“, – pridūrė jis.
Suvaržymas yra pastato stabilizavimas, kad jis daugiau negriūtų. Namas bus suveržiamas metalinėmis juostomis, kad jis neatskilinėtų.
„Panašu, kad gyventojai po suvaržymo grįžti namo negalės, nes po pirmojo etapo laukia antrasis – laiptinių tvarkymas, kur akivaizdžiai yra atplyšę avarinės būklės laiptai“, – teigė T. Jarusevičius.
Anot jo, toliau laukia pastato pamatų sutvirtinimo darbai, nes jie yra išplauti vandens.
Gyventojai į namus galės grįžti tada, kai bus patvirtinta, kad pastatas nebėra avarinės būklės.
„Pasak rangovo, jau rytoj, poryt pradeda apsitvėrimus, buitinių patalpų pasiruošimas, medžiagų pasiruošimas ir į savaitės pabaigą bus bandoma varžyti daugiabutį“, – tvirtino savivaldybės atstovas.
Avarinė namo būklė čia užfiksuota dar 2015 metais ir ji nuolatos blogėjo, kol šių metų liepą, name smarkiai padidėjus plyšiams, gyventojai iš jo evakuoti.
Gyventojų teigimu, nuo 2015 metų atlikti trys jo būklės vertinimai. Padaryta išvada, kad namas yra avarinės būklės, ji susidarė dėl namo gyventojo nelegalių darbų išgriovus vieną laikančiąją sieną savo bute.
-
Griūvančiame daugiabutyje apsilankęs Kauno meras: įspūdis labai prastas 27
Apžiūrėjo vietoje
Antradienį evakuotos Biržiškų g. 11-ojo namo pirmos laiptinės gyventojai sugužėjo į miesto tarybos posėdį ir tikėjosi gauti informacijos, ar miestas padės išspręsti ištikusią krizę. Kauno meras pripažino, kad apie griūvantį daugiabutį iki tol nieko nebuvo girdėjęs, tačiau pakalbėjęs su gyventojais nusprendė, jog reikia nedelsti ir trečiadienį pats apžiūrėjo, kokios būklės yra daugiabutis.
„Įspūdis labai prastas. Ačiū Dievui, kad žmonės yra iškelti. Gaila prarastų keturių metų, per kuriuos visi tampėsi dėl to, kas turi tvarkyti, susirašinėjo tarpusavyje ir tik tada atėjo į savivaldybę. Tai nėra tiesioginis savivaldybės rūpestis, tačiau kadangi čia gyvena kauniečiai, tai mes jų bėdoje nepaliksime. Man tik keista, kaip nei gyventojai, nei administratorius anksčiau nepasirūpino savo turtu“, – prie griūvančio daugiabučio kalbėjo V.Matijošaitis.
Paklausus, kodėl Kauno meras apsilankė tik dabar, nors namas buvo evakuotas dar liepą, miesto vadovas pakartojo, kad tai nėra savivaldybės rūpestis, nes pastatu turėjo rūpintis būsto administratorius. Biržiškų g. 11-ąjį namą administruoja „Būsto valda“.
„Jei šį pastatą prižiūrėtų mūsų įmonė, tada galbūt ši informacija būtų ir anksčiau pas mus atėjusi. Čia yra pačių žmonių pasirinkimas, kas administruos, kam jie mokės pinigus. Aš juk negaliu tiesiog ateiti pas ką nors į butą ir daryti tvarkos. Juk žmonės patys pasirenka, kas tvarkys jų būstą“, – pažymėjo Kauno meras.
Kas bus toliau?
Savivaldybės delegacija apžiūrėjo ne tik laiptinėje atsivėrusias kelių centimetrų skyles, bet ir aptarė, jog daugiabučio laiptinė vos laikosi dėl to, jog vieno buto savininkai galimai išgriovė atramines sienas, dėl ko kitos sienos neatlaikė krūvio ir pradėjo skilti. Po daugiabučio apžiūros miesto savivaldybė ketina imtis ir realių darbų, kurie padės užtikrinti, kad skylančios sienos būtų sutvarkytos.
Man tik keista, kaip nei gyventojai, nei administratorius anksčiau nepasirūpino savo turtu.
„Šiai dienai pasižiūrėjome, kokia yra situacija, tada vėl susirinksime darbe, išsikviesime policiją, aptarsime teisinius klausimus, kas už tai turi atsakyti. Nes tie statybiniai darbai, kurie čia buvo daryti, man kvepia vos ne baudžiamąja byla už turto sugadinimą. Dabar visi apsitarsime, galbūt pasiūlysime gyventojams pakeisti administratorių. Tikiuosi visą paketą, ką darome toliau, susidėliosime iki rytojaus pietų“, – apie tai, jog dabar į griūvančio pastato problemą nebus žvelgiama pro pirštus, kalbėjo V.Matijošaitis.
Jis nurodė, kad bus siekiama daugiabutį sutvarkyti kuo greičiau, kad sienos nebūtų išsižiojusios.
„Gyventojams padėsime ir teisiniais klausimais, ir prisidėsime finansiškai prie darbų tvarkymo. Miestas gyventojų tikrai nepaliks. Kitiems miesto gyventojams tai nekainuos, nes visas patirtas išlaidas mes išieškosime iš kaltininko“, – pažymėjo Kauno vadovas.
„Būsto valda“: darbus vykdyti atsisakė patys gyventojai
BNS rašo, kad tiek meras, tiek namo gyventojai dėl esamos situacijos priekaištauja namo administratoriui, teigdami, jog šis delsia spręsti problemą.
Tačiau namą administruojančios bendrovės „Būsto valda“ atstovai teigia, jog remonto darbų atsisakė patys gyventojai.
Kaip BNS žurnalistams sakė „Būsto valdos“ direktorius Rokas Drąsutavičius, gyventojai iš karto po įvykio buvo supažindinti su situacija, buvo keli balsavimai, parengtas projektas namo tvarkymui, tačiau gyventojai nepritarė statybos darbams.
„Projektas patvirtintas, bet darbai nepradėti, nes jų atsisakė patys gyventojai“, – sakė bendrovės vadovas.
Po šių metų liepą susiklosčiusios situacijos „Būsto valda“ teigia radusi rangovą, bet gyventojai pageidavo surengti konkursą. Bendrovės teigimu, norinčių sutvarkyti griūvantį namą neatsirado, todėl galiausiai derybos tęsiamos su ta pačia bendrove, su kuria tartasi iš pat pradžių, tačiau sugaišta daug laiko.
R. Drąsutavičiaus teigimu, susiklosčiusi situacija yra neeilinė ir sudėtinga, todėl aiškinamasi, ar rangovas turi tinkamą draudimą.
Be to, pasak administratorių, gyventojai turės sutikti su tuo, jog rangovas atsakomybę prisiims tik už savo darbus.
„Jeigu atsitiktų taip, kad laiptai nukristų ar kažkas panašaus nutiktų, didesni įtrūkimai – namas yra avarinės būklės ir rangovas tos atsakomybės neneša“, – BNS pabrėžė „Būsto valdos“ atstovas.
Jis teigė, kad apsidrausti nuo tokios rizikos gyventojai turėtų atskirai, tačiau tuo pačiu dvejojo dėl tokios galimybės.
„Kas draus sudaužytą automobilį?“, – svarstė jis.
Vis dėlto „Būsto valda“ žada, kad darbai turėtų prasidėti artimiausiomis savaitėmis – nebent gyventojai su jais nesutiks arba ieškos naujo administratoriaus.
Darbus name planuojama atlikti dviem etapais: pirma turi būti sutvirtintos namo sienos, vėliau – tvarkomi pamatai. Gyventojai į namus galėtų baigti tik juos visus pabaigus.
Teko evakuoti gyventojus
Portalas kauno.diena.lt primena, jog liepos 25-ąją buvo evakuotas Biržiškos g. 11-asis daugiabutis, nes buvo pranešta apie skylančias sienas, jose žiojosi kelių centimetrų plyšiai. Vienos laiptinės gyventojams į namus iki šiol neleista grįžti, tad jie priversti apsistoti pas giminaičius arba savivaldybės socialinių paslaugų įstaigose.
-
Kauno meras imasi spręsti griūvančio namo problemos 57
Mero pažadas
Antradienį į tarybos posėdį sugužėjo Biržiškos g. 11-ojo namo gyventojai, kurie dar vasaros viduryje turėjo palikti savo namus, nes pradėjo skilti sienos, sutrūkinėjo laiptinės aikštelės. Kauniečiai vylėsi, jog miestas pagaliau atkreips dėmesį į nelaimės ištiktus žmones ir išties pagalbos ranką, prisidės prie namo tvarkymo darbų ir žmonės galės greičiau grįžti į namus.
Ten reikia sutvarkyti, kad žmonės galėtų oriai gyventi. Po to kalbėsimės su būsto administratoriumi apie tai, kaip jie dirba mūsų mieste.
Kauno meras Visvaldas Matijošaitis prisipažino, jog apie evakuotą daugiabutį jis iki šiol nežinojo, todėl po tarybos posėdžio išklausė gyventojus ir nutarė, jog reikia stengtis jiems padėti kaip įmanoma greičiau. Jis nurodė, kad jau trečiadienį ryte su keliais gyventojais dar aptars situaciją, apžiūrės turimus dokumentus ir po to iškart važiuos į įvykio vietą.
„Nusprendėme, kad šie žmonės yra Kauno gyventojai ir mes privalėsime jiems padėti, nežiūrint, kas administruoja tą namą. Iš tiesų, žmonės turėtų atsakingiau pasirinkti būsto administratorių, nuo kurių daug kas priklauso.
Rytoj ryte keturi-penki gyventojai ateis pas mane į kabinetą, pasišnekėsime ir apie 9.45 val. važiuosime pas juos. Kadangi yra ekstremali situacija, su savivaldybės atstovais nuvažiuosime ir pradėsime bandyti reguliuoti – atsivešime statybininkus, apžiūrėsime, ką ten reikia padaryti, o toliau įsivertinsime viską ir sugalvosime, kaip finansuoti. Kadangi žiema ne už kalnų, reikės viską daryti operatyviai, o ne piketuoti“, – tai, kaip savivaldybė padės į nelaimę papuolusiems gyventojams, kalbėjo V.Matijošaitis.
Įgėlė „Būsto valdai“
Anksčiau kalbėta, jog miestas padengs 15 proc. daugiabučio sienų įtrūkimų taisymo darbų kainos. Tačiau Kauno meras kol kas apie konkretesnes sumas nekalba.
„Ten reikia sutvarkyti, kad žmonės galėtų oriai gyventi. Po to kalbėsimės su būsto administratoriumi apie tai, kaip jie dirba mūsų mieste“, – savo poziciją išsakė V.Matijošaitis.
Jis dar kartą pabrėžė, jog gyventojai patys pasirinko, kas administruos jų namus, todėl turėtų patys dėti augiau pastangų, jog būtų sutvarkytas ne tik griūvantis daugiabutis, bet ir tai, kad gyventojams, kol jie negyvena savo namuose, nebūtų siunčiamos sąskaitos už komunalines paslaugas.
„Apie daug ką esu girdėjęs, bet ne visur galiu kištis, – į klausimą apie tai, jog ar anksčiau buvo nusiskundimų „Būsto valda“, atsakė miesto vadovas. – Daug gauname informacijos, bet yra pačių žmonių pasirinkimas. Man maloniau kalbėtis su jumis, bet jei reikės, bus pokalbis ir su „Būsto valda“.
Evakuotas daugiabutis
Portalas kauno.diena.lt primena, jog liepos 25-ąją buvo evakuotas Biržiškos g. 11-asis daugiabutis, nes buvo pranešta apie skylančias sienas, jose žiojosi kelių centimetrų plyšiai. Vienos laiptinės gyventojams į namus iki šiol neleista grįžti, tad jie priversti apsistoti pas giminaičius arba savivaldybės socialinių paslaugų įstaigose.
Ekspertai tąkart patvirtino, jog viena laiptinė yra avarinės būklės, laiptinės aikštelės gali bet kada griūti, todėl turi būti sutvirtintos. Tuomet minėta, jog visų namo sienų skilimo kaltininkas gali būti vienas kaimynas, remonto metu išgriovęs atramines sienas.
BNS skelbė, jog namo administratorius žadėjo, kad netrukus bus pradėtas remontas, jis gali atsieiti apie 200 tūkst. eurų. Sumokėti turėsiantys viso namo gyventojai renka pinigus avansui.
„Mes buvome suradę rangovą, kuris būtų pakankamai greitai galėjęs pradėti darbus, ir žmonės tikrai būtų galėję daug greičiau grįžti namo, bet vėlgi tie patys butų savininkai norėjo pasitikrinti situaciją rinkoje ir pažiūrėti, galbūt yra kokia nors statybų bendrovė, kuri galėtų pigiau atlikti tuos darbus“, – teigė namo administratoriaus „Civinity“ įmonių grupės atstovė žiniasklaidai Jolanta Venskutė.
-
Pažadai griūvančio namo gyventojams subliūško: neaišku, kada galės sugrįžti 42
Terminas prailgs
Kai liepos 25 d. liepta evakuotis iš avarinės būklės laiptinės, gyventojai buvo maitinami pažadais, kad sugrįžti į savo butus jie galės maždaug po mėnesio. Tačiau šiuo metu pas artimuosius, bičiulius ir Šeimos krizių centre besiglaudžiantys kauniečiai trečiadienį pačių inicijuotame susirinkime su daugiabutį administruojančios bendrovės "Būsto valda" atstovais išgirdo naują scenarijų.
Gyventojų teigimu, paaiškėjo, kad galutinės reikalingų atlikti remonto darbų laiptinėje detalės tebederinamos. "Mus informavo, kad kitą antradienį bus baigtos projekto korekcijos ir pasirašyta sutartis su vienu iš dviejų remonto darbus atliksiančių rangovų. Tik tada laiptinėje galės pradėti realius darbus. Tikėtina, kad tai bus rugsėjis. Kur mums dėtis? Kaimynai skundžiasi, kad yra priversti klajoti iš vienos vietos į kitą. Kai kurie iš jų – senyvo amžiaus, sugrįžimo į namus juk gali ir nesulaukti. Su vyru dabar gyvename sūnaus šeimos namuose. Bet tai ne tas pats. Kai pagalvoju apie visa tai, kas vyksta, padidėja kraujospūdis, o iš akių pradeda byrėti ašaros", – atviravo evakuotos laiptinės gyventoja Jadvyga.
Sueižėjusios sienos, nubyrėjęs tinkas, įtrūkę laiptai, o jų aikštelės paremtos dideliais metaliniais strypais. Toks vaizdas pasitinka tenykščių akis, kai šie paskirtomis dienomis, lydimi atsakingų atstovų, žengia į savo būstus pasiimti reikalingų daiktų.
Pripažino iš dalies
Gyventojos teigimu, laiptinė bus remontuojama trimis etapais. Ypatingą dėmesį ketinama skirti ir butui, kuriame dar 2015-aisiais vykdant savavališkus remonto darbus buvo nugriauta viena iš atraminių sienų. Būtent dėl pastarosios priežasties prieš ketverius metus Biržiškų g. 11-ojo penkiaaukščio laiptinė ekspertų pripažinta esanti avarinės būklės.
Bėgant laikui, situacija dar pablogėjo. Kaip teigta anksčiau, prie išorinės daugiabučio sienos skilimo galėjo prisidėti ir grunto vibracijos vykdant geležinkelio tiesimo Kaune darbus.
"Atraminę sieną savo bute išgriovęs, bet specialistų neįsileisdavęs kaimynas susirinkime taip pat pasirodė. Jis atsinešė kažkokių dokumentų ir besdamas į juos pirštu tvirtino, kad dėl visko kalti gerokai paplauti pastato pamatai, todėl savo kaltę pripažino tik iš dalies. Kai bendrovės "Būsto valda" atstovų paklausėme, ar už sienos tvirtinimo darbus minėto kaimyno būste teks mokėti mums visiems, atsakymo neišgirdome", – pasipiktinimo neslėpė Jadvyga.
Nesibaigiantys mokesčiai
Paklausta, ar susirinkimo metu buvo įvardyta apytikslė finansinė našta, teksianti viso namo gyventojams už avarinės būklės laiptinėje planuojamus atlikti remonto darbus, kaunietė sakė nugirdusi, kad galutiniai skaičiai kol kas nėra aiškūs. Tačiau moteris neabejoja – piniginės paplonės gerokai. O ir miesto valdžios parama nelaimės užkluptiems tenykščiams esą nebus didelė.
Kai kurie iš jų – senyvo amžiaus, sugrįžimo į namus juk gali ir nesulaukti.
"Būsto valdos" atstovai užsiminė, kad Kauno miesto savivaldybė kompensuos iki 15 proc. būsimos galutinės sumos. O pirmąją įmoką rangovui, kurią sudaro apie 30 tūkst., sumokės "Būsto valda". Tačiau mes, gyventojai, turėsime šiuos pinigus palaipsniui grąžinti. Mokesčiai vis nesibaigia, mūsų namas – kone aukso vertės", – apmaudo neslėpė pašnekovė.
Remontas vilkinamas?
Kaip portalui kauno.diena.lt sakė bendrovės "Būsto valda" direktorius Gintaras Bilevičius, kiek užtruks laiptinės remonto darbai ir kiek jie kainuos, kol kas neaišku. Tačiau ekspertai esą rekomendavo penkiaaukščio Biržiškų g. 11 avarinę būklę likviduoti templėmis tvirtinant ne tik laikančiąsias laiptinės sienas, bet ir išgriautą atraminę sieną minėtame bute, pakursčiusiame esamas bėdas.
Vėliau esą turėtų vykti vidaus koridorių-laiptų aikštelių sijų ir pamatų tvirtinimas, o galiausiai tektų sutvarkyti lietaus nuotekų tinklų sistemą, kad vanduo neplautų pamatų.
"Ekspertų vertinimu, gyventojai į butus galės grįžti tik baigus sijų tvirtinimo darbus laiptų aikštelėse. Tačiau susiduriame su veiksmų vilkinimu – projektuotojai negali baigti korekcijų projekte, kol neapsilankė atraminę sieną prieš ketverius metus išgriovusio asmens bute. Būsto savininkas raštu teigė nesantis Lietuvoje ir į butą specialistus galėsiantis įleisti tik rugpjūčio 26 d. Jei sutartą datą jis į būstą neįsileis, patekti į vidų bus galima tik su teismo leidimu, tačiau tai užtruktų", – aiškino "Būsto valdos" direktorius.
Pageidauja didesnio pasirinkimo
G.Bilevičius tvirtino, kad rangovas, kuris sienų tvirtinimo darbus galėtų pradėti rugsėjo pradžioje, rastas. Pasak pašnekovo, daugiabutyje lankėsi įmonė "Polista" ir įvertinusi būtinus techninius sprendimus apskaičiavo, kad tokio pobūdžio darbų evakuotoje laiptinėje suma siektų 70 tūkst. eurų. Darbai turėtų užtrukti tris savaites. Tačiau gyventojai esą išreiškė pageidavimą sulaukti daugiau pasiūlymų iš skirtingų rangovų.
"Organizuodami remontą, pasiūlėme patikimą rangovą, geriausius terminus ir aiškias kainas. Gyventojai vis dėlto nusprendė ieškoti pigesnio galimo varianto. Turime vykdyti jų valią. Apmaudu, nes jau galėtume pradėti sienų tvirtinimo darbus, o savininkai sprendžia, ar mokėti projektuotojams už atliktas projekto korekcijas", – tikino "Būsto valdos" atstovas ir pridūrė, kad, visiems numatytiems remonto darbų etapams atskirai vykdant konkursus, darbai daugiabutyje gali užtrukti pusę metų ir ilgiau.
Teisiniu keliu
Paklaustas, ar už remonto darbų dalį, numatytą atlikti savininko, išgriovusio laikančiąją sieną savo bute, teks mokėti visiems namo gyventojams, G.Bilievičius patvirtino – finansinė našta teks visiems penkiaaukščio gyventojams, nebent jie pasiryžtų sumą iš kaltininko išieškoti per teismą.
"Namą administruojanti bendrovė negali imtis iniciatyvos ir tikrinti ar juolab bausti butuose statybas vykdančius asmenis. Taip pat nesame atsakingi už remonto darbų apmokėjimą. Atstovaujame gyventojams organizuodami visus darbus ir suteikdami garantijas rangovams", – "Būsto valdos" poziciją pateikė jis.
Savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus Civilinės saugos ir mobilizacijos poskyrio vedėja Raminta Jančauskaitė užsiminė, kad kol kas nėra aišku, kurią dalį išlaidų už remonto darbus tiksliai kompensuos miesto valdžia. Šis klausimas esą bus sprendžiamas rugsėjį vyksiančiame Ekstremalių situacijų komisijos posėdyje.
Per avarinės būklės laiptinės Biržiškų g. 11 evakuaciją iš 22 butų iškeldinti 36 gyventojai. Tik trys iš jų, Kauno miesto savivaldybės pateiktais duomenimis, šiuo metu yra nemokamai apsigyvenę Šeimos krizių centre. Kiti, tikėtina, glaudžiasi artimųjų, bičiulių namuose arba nuomojasi būstą.
-
Po evakuacijos gyventojai skaičiuoja nuostolius: sąskaitose tikrai bus įrašyta suma 21
Laukia statybininkų
Šią savaitę planuojama surasti rangovus, kurie imsis taisyti pavojingus įtrūkius ir atsivėrusius plyšius penkiaaukščio sienoje. Laikinai skirtingose vietose besiglaudžiantys namo laiptinės gyventojai neslepia, esant toli nuo namų, mintys nenustoja pulsuoti nerimu.
22 – tiek butų liko tuščių po ekspertų išvados, kad ilgiau eksploatuoti laiptinės negalima dėl bet kurią akimirką galinčio kilti pavojaus.
Iš viso evakuoti 36 gyventojai, kurie buvo priversti ieškoti laikinos pastogės. Vieni prieglobstį rado artimųjų namuose, kiti apsigyveno Šeimos krizių centre, treti ieškojo galimybės trumpam išsinuomoti būstą.
Tarsi išvaryta iš namų
"Galvodama apie namus susigraudinu iki ašarų. Nesvarbu, kad šiuo metu su vyru laikinai persikėlėme gyventi pas vieną iš sūnų, norisi grįžti į savus namus. Kai praėjusį ketvirtadienį buvo evakuota mūsų laiptinė, penktadienį ketinome išvykti pailsėti į pajūrį. Pamenu, specialistams leidus patekti į butą, buvome paprašyti per valandą susikrauti drabužius ir kitus daiktus. Tačiau daug ką pamiršome. Juk nesusikrausi tiek, kiek iš tiesų gali prireikti", – prisiminimais apie neseniai Biržiškų gatvės daugiabutyje vykusį sujudimą dalijosi evakuotos namo laiptinės gyventoja Jadvyga.
Moteris neslepia, kai praėjusią savaitę prie penkiaaukščio buriavosi specialiosios tarnybos, ji net nenumanė, kad netrukus visiems gyventojams teks palikti būstus.
"Kai žvilgtelėjau pro langą, buvau paprašyta nusileisti į apačią. Lūkuriavau čia su kitais kaimynais stovėdama kieme su chalatu ir šlepetėmis. Jaučiasi taip lyg būčiau išvaryta iš namų", – atviravo ji.
Prireikė medikų pagalbos
Gyventojams tądien teko nemenkas išbandymas – stoviniuoti ne tik nežinioje dėl tolimesnių įvykių eigos, bet ir neturint nė lašo vandens. Atrodytų smulkmena, sako Jadvyga, bet bent bakeliu geriamojo vandens evakuaciją vykdę specialistai galėjo pasirūpinti.
"Iki to laiko, kol atsakingi darbininkai šiek tiek sutvirtino laiptų pakopas ir leido gyventojams, lydimiems policijos pareigūnų, pasiimti keletą daiktų, pablogėjus sveikatai į ligoninę buvo išvežta viena kaimynė. Man taip pat buvo padidėjęs kraujospūdis. Tačiau jį įveikti padėjo vaistai. Baisi nežinia tvyro iki šiol. Viena kaimynė su vos aštuonių mėnesių kūdikiu glaudžiasi gretimoje laiptinėje esančiame šiuo metu negyvenamame bute. O senyva vieniša moteris, kuria rūpinosi globėja, tikriausiai atsidūrė globos namuose", – spėjo pašnekovė.
Finansinė našta
Moteris neslepia, kad laiptinę palaipsniui iki avarinės šiandienos situacijos atvedusi istorija prasidėjo prieš ketverius metus, kai vienas kaimynas savo bute nusprendė nugriauti vieną iš atraminių sienų. Būtent tada Biržiškų gatvėje stūksančio namo gyventojus ėmė slėgti vis atsinaujinantys ir brangiai kainuojantys rūpesčiai.
"Už anksčiau atliktus darbus viso namo gyventojai jau yra sumokėję ne vieną dešimtį tūkstančių. Keletą kartų daugiabutyje lankėsi ir jo būklę vertinę ekspertai – už jų vizitus taip pat teko atseikėti apie pusantro tūkstančio. Sumokėta nemažai pinigėlių, o nutikus šiai nelaimei gaunamose sąskaitose neabejotinai bus įrašyta dar didesnė suma", – nuogąstavo Jadvyga.
Kol kas neaišku, kiek gali kainuoti daugiabučio remontas ir kas padengs gyventojams susidariusius nuostolius.
Ieško rangovų
"Kauno dienai" įmonių grupės "Civinity", kurios dalis yra bendrovė "Būsto valda", administruojanti Biržiškų g. 11 namą, atstovė Jolanta Venskutė sakė, kad šiuo metu deramasi su potencialiais rangovais, koreguojamas remonto darbų projektas.
"Tikimės iškilusią problemą išspręsti kuo greičiau. Laiptinės aikšteles darbininkai parėmė statramsčiais. Tad, jei žmonėms trumpam reikia patekti į savo būstus, jie gali tai padaryti lydimi "Būsto valdos" atstovų. Nors ant laiptinės durų pakabinta spyna, čia priklijuotuose skelbimuose pateikti bendrovės darbuotojų kontaktiniai telefonai. Paskambinę jais gyventojai gali išgirsti atsakymus į rūpimus klausimus beveik visą parą", – akcentavo pašnekovė.
Lūkuriavau čia su kitais kaimynais stovėdama kieme su chalatu ir šlepetėmis. Jaučiasi taip lyg būčiau išvaryta iš namų.
Bėdų priežastis
Paklausta apie priežastis, lėmusias dabartinės problemos atsiradimą Biržiškų g. 11, pašnekovė antrino namo gyventojams – tam akivaizdžios įtakos turėjo viename iš laiptinėje esančių butų 2015-aisiais nugriauta siena. Tai padarius, visas svoris esą teko sienai, kuri pradėjo skilti ir dėl kurios avarinės būklės praėjusį ketvirtadienį evakuoti gyventojai.
"Atlikęs minėtus sienos griovimo darbus, buto savininkas tik vėliau derino projekto subtilybes. Dar prieš ketverius metus gyventojas privalėjo sutvarkyti sieną remdamasis ekspertų rekomendacijomis. Tačiau ar jis tai padarė, atsakyti sunku – specialistai iki šiol negali patekti į būsto vidų, kur šiuo metu gyvena nuomininkė. Jis piktavališkai uždraudęs įsileisti net kaimynus", – tvirtino J.Venskutė.
Pasak jos, susiklosčiusi situacija gerokai pablogėjo per pastarąsias dvi savaites – siena vis labiau skilo. Tam papildomos įtakos, ekspertų manymu, galėjo turėti ir vykdomi geležinkelio tiesimo darbai, kai dėl grunto vibracijų problema paūmėjo.
Gyventojai pasakojo, kad rūpesčiai prasidėjo dar prieš ketverius metus, kai vienas kaimynų išgriovė atraminę sieną.
Kaina vis dar neaiški
Kokie konkretūs darbai numatyti atlikti Biržiškų gatvėje esančio penkiaaukščio laiptinėje ir kiek jie kainuos, kol kas neaišku. Vis dar neatsakytas ir klausimas, kokią dalį gyventojams teksiančios finansinės naštos kompensuos Kauno savivaldybė.
"Ketiname iš naujo kalbėtis ir derėtis su rangovais bei miesto valdžios atstovais. Kol nesame suderinę visų niuansų, nenorime spekuliuoti dideliais skaičiais", – kalbėjo J.Venskutė.
"Prie daugiabučio remonto planuojame prisidėti, bet pirmiausia norime sulaukti ekspertų išvadų dėl kokių tiksliai priežasčių pradėjo skilti daugiabučio dalis ir kas yra tikrasis kaltininkas", – teigė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Paulius Keras.
Remiantis pirminės sąmatos, sudarytos 2017 metais, duomenimis, darbų vertė tuomet siekė apie 130 tūkst. eurų.
Kaip "Kauno dienai teigė Kauno miesto savivaldybės atstovai, dėl laikino apgyvendinimo Šeimos krizių centre, Birutės g. 29 A, kreipėsi aštuoni evakuotos penkiaaukščio laiptinės gyventojai. Vėliau trys iš jų pastogės atsisakė. Tad nuo praėjusio ketvirtadienio čia buvo prisiglaudę penki asmenys, keturi iš jų Šeimos krizių centre gyvena iki šiol.
Kreipsis į ministeriją
"Būsto valdos" atstovai akcentuoja, kad tai jau antras atvejis Kaune per pastaruosius tris mėnesius, kai avarinė situacija yra tiesiogiai susijusi su savavališkomis statybomis. Tikimasi, kad du nelaimėmis vos nesibaigę atvejai daugiabučiuose padės visiems būsto administratoriams siekti teisinės bazės pakeitimų. Bendrovė ketina inicijuoti būsto administratorių kreipimąsi į Aplinkos ministeriją. Siekiama numatyti griežtesnę savininkų atsakomybę už savavališkas statybas ir taip apsaugoti bendraturčius, kurie dažnai kaimynų savivalės padarinius bendram turtui turi dengti savo lėšomis.
Pasak "Būsto valdos" direktoriaus Gintaro Bilevičiaus, šiuo metu administratoriai neturi griežtų teisinių svertų, galinčių stabdyti savavališkas statybas privačiose patalpose. Pagal galiojančią tvarką vidaus sienas griaunantys savininkai privalo gauti 51 proc. bendraturčių pritarimą kapitalinio remonto projektui, apie savininkų susitarimą turi būti pranešta administruojančiai bendrovei. Tačiau abiejuose Kaune nukentėjusiuose daugiabučiuose statybos buvo vykdomos be kaimynų pritarimo ir administratoriaus žinios. Vėliau namams konstatuota avarinė būklė.
"Avarinė būklė reiškia, kad gyventojai privalo nedelsiant apleisti savo namus ir laikinai įsikurti savivaldybės socialiniuose būstuose arba pas savo artimuosius. Tai žmonėms sukelia labai daug nepatogumų – išmuša iš įprasto gyvenimo ritmo, dažnai patiriama papildomų išlaidų, streso šeimoms socializuojantis kitoje vietoje. Administratorius tada imasi visų priemonių operatyviai išspręsti problemą ir į tai įtraukia daugybę žmonių: savo administraciją, rangovus, ekspertus, projektuotojus. Nors visa tai – dėl kažkieno savavališkų statybų, administratoriaus prioritetas yra visų gyventojų gerovė ir atstatymo procedūrų stabdyti negalime.
Tačiau yra ir kitas svarbus klausimas – finansinis situacijos aspektas. Logiška, kad atstatymo kaštus turėtų apmokėti kaltininkas, bet dažniausiai tai ilgi procesai, o kaltininkas būna nemokus. Tad visa finansinė našta dažnai tenka namo gyventojams. Ir tai yra itin svarbi priežastis, kodėl savavališkoms statyboms daugiabučiuose turi būti daug griežtesnės sankcijos bei didesnė kaltininkų atsakomybė", – administratorių poziciją dėsto G.Bilevičius.
