Esame kitoje laiko zonoje
Dienraščio „Klaipėda“ skaitytojai dažnai užduoda klausimą – kodėl portaluose ar laikraščiuose, televizijų žinių laidose esą skelbiamas ne tas saulėtekio uostamiestyje laikas, nei yra iš tiesų?
„Taip, Saulė Klaipėdoje teka visiškai kitokiu laiku nei, pavyzdžiui, Vilniuje ar Kaune. Net ir Molėtuose ji pateka kitu laiku nei kituose miestuose. Laiko juostos skiriasi viena valanda. Lietuva priklauso dviem laiko juostoms. Klaipėda ir pajūris priskiriami pirmajai laiko juostai, likusi šalies dalis – antrajai laiko zonai“, – paaiškino astronomas Saulius Lovčikas.
Nurodo pagal Vilniaus laiką
Astronomas patikino, kad Lietuva gyvena pagal antrąją laiko zoną, kaip ir šalies sostinė.
Geografiškai penktadalis Lietuvos (vakarinė dalis) patenka į UTC+1 laiko zoną (CET – Vidurio Europos laikas), likusi dalis – į UTC+2 (Rytų Europos) laiko zoną.
Ši riba kerta Lietuvos teritoriją pietuose tarp Jurbarko ir Tauragės. Ta riba šiaurėje eina tarp Telšių ir Kuršėnų.
Tačiau oficialiai Lietuvoje galioja vienas laikas – visa Lietuva priskiriama UTC+2 zonai.
„Tikrovė yra kita. Portaluose ir kituose šaltiniuose dažniausiai nurodomas Vilniaus laikas, pagal jį – ir Saulės tekėjimo laikas“, – pastebėjo S. Lovčikas.
Dėsningumas: skirtingose Lietuvos vietose būna skirtingas ir saulėtekio ar saulėlydžio laikas. / V. Žukienės nuotr.
Skiriasi dešimtimis minučių
Populiarus portalas „day.lt“, vadinamasis virtualusis kalendorius, skelbia skirtingus Saulės patekėjimo laikus.
Pavyzdžiui, sausio 10 d. Saulė Vilniuje tekėjo 8.39 val., Kaune – 8.45 val., o Klaipėdoje – 9.01 val.
Skiriasi ir saulėlydžio laikai.
Kituose, taip pat ir užsienio portaluose, tos dienos Saulės patekėjimo laikai skiriasi keliomis minutėmis.
S. Lovčikas pripažino, kad jis su kolegomis pasitiki portalu „timeanddate.com“.
Tačiau jame skelbiama vėlgi skirtinga informacija.
Pavyzdžiui, šiame portale rašoma, kad sausio 10 d. Saulė Klaipėdoje tekėjo lygiai 9 val.
„Mano galva, reikėtų žinoti, kokį algoritmą naudojo konkretaus portalo specialistai, skaičiuodami Saulės patekėjimo laiką“, – sakė astronomas.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos specialistai prieš kurį laiką yra prasitarę, kad remiasi Londono observatorijos tinklalapiu, kuriame galima surasti Saulės laidos ir tekėjimo laikus bet kuriam Lietuvos miestui ar kaimeliui.
Molėtų astronomijos observatorijos tinklalapyje skelbiamas Saulės tekėjimo ir laidos laikas tik Vilniaus miestui.
„Laikas Vilniui taip pat gali skirtis, nes tarp vieno miesto taško ir kito gali būti 30-ies kilometrų atstumas“, – priminė S. Lovčikas.
Žinios – už eurus?
Astronomas patarė raštu kreiptis į Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos institutą – galbūt Saulės patekėjimo ir laidos duomenis uostamiesčiui padėtų sužinoti valstybės išlaikomas institutas.
Tačiau paaiškėjo, kad už viešai matomo objekto, tai yra Saulės, patekėjimo Klaipėdoje duomenis valstybės išlaikomas institutas prašo mokesčio.
„Mūsų instituto darbuotojai, profesionalūs astronomai, už nedidelį mokestį (140 eurų) gali pateikti tikslius visų metų Saulės tekos ir laidos laikus pasirinktoms koordinatėms ar miestui. Tačiau jeigu norite bandyti patys, tuomet yra keli variantai“, – raštu į žurnalistų užklausą atsakė Teorinės fizikos ir astronomijos instituto direktoriaus pavaduotojas Arnas Drazdauskas.
A. Drazdauskas laiške nurodė, kad Saulės patekėjimo ir nusileidimo momentus galima rasti minėtame puslapyje „timeanddate.com“.
Taip pat instituto direktoriaus pavaduotojas patarė pasinaudoti nemokama programa „Stellarium“.
Už pažymas – sąskaita
Po susirašinėjimo su dienraščiu A. Drazdauskas papildė, kad už papildomas mokslininkų pastangas bus išrašyta sąskaita, tačiau šįsyk kainą nurodė jau kur kas mažesnę.
„Už mokslo darbuotojų atliekamus paslaugų užsakymus, šiuo atveju Saulės tekos / laidos apskaičiavimus duotosioms koordinatėms, Vilniaus universiteto administracija yra patvirtinusi įkainius, ir tai neturėtų stebinti. Nes tai yra papildomi, su tiesioginiu moksliniu darbu nesusiję darbai. Dar norėčiau patikslinti, kad pažymos apie astronomines sąlygas pateikimo įkainis yra 100 eurų, ir už šią paslaugą yra išrašomos sąskaitos“, – patikino A. Drazdauskas.
Ar tokia tvarka nesikerta su Visuomenės informavimo įstatymu, kurio 6 straipsnis nurodo, kad kiekvienas asmuo turi teisę iš valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, kitų biudžetinių įstaigų viešąją informaciją gauti nemokamai?
Komentaras
Gretė Gerulaitytė
Vilniaus universiteto (VU) Komunikacijos ir rinkodaros skyriaus Komunikacijos poskyrio vadovė
Akivaizdu, kad šioje situacijoje įvyko elementarus nesusikalbėjimas. VU dirba per 5 tūkst. darbuotojų, kurie turi labai įvairių funkcijų, tarp kurių ir mokamų paslaugų teikimas verslui. Tikrai ne visi yra pratę bendrauti su žiniasklaida ir nebūtinai žino tokio darbo principus.
Noriu patikinti, kad Vilniaus universiteto mokslininkai viešosios informacijos skleidėjams komentarus, įžvalgas ir panašią informaciją visuomet teikia neatlygintinai. Tą užtikrina atskirų VU fakultetų ir bendrai VU atstovai spaudai, per kuriuos žurnalistams ir reikėtų teikti užklausas ir užduoti klausimus.
Visgi jūsų minimas Visuomenės informavimo įstatymas, taip pat Teisės gauti informacijos ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymas numato pareigą organizacijoms teikti turimus duomenis ir jų rinkinius, bet niekur nėra įpareigojimo rengti ir teikti duomenis, kurių jos neturi.
Taigi šioje situacijoje svarbu pabrėžti, kad informacijos apie Saulės tekėjimą ir nusileidimą konkrečiai Klaipėdos mieste VU neturi. Bendra jus dominanti informacija yra laisvai prieinama adresais, kuriuos jums maloniai pateikė mūsų mokslininkas.
Taigi, instituto darbuotojas neprašė susimokėti už informaciją, atsakė jums į klausimą dėl nuorodų ir pasiūlė papildomą, bet nebūtiną mokamą paslaugą tikslesnei informacijai surinkti, jei toks poreikis būtų.
Atsiprašau už įvykusį nesusikalbėjimą ir noriu dar kartą paskatinti ateityje dėl jums rūpimų komentarų kreiptis per VU Komunikacijos ir rinkodaros skyrių arba atskirų fakultetų atstovus spaudai.
