„Padarėme išvadą, kad gynybos finansavimas turėtų būti užtikrinamas mišriu modeliu – įplaukomis iš dviejų šaltinių. Nuolatinio palaikomojo pobūdžio gynybos poreikiai galėtų būti finansuojami papildomomis mokestinėmis pajamomis“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė LB vadovas Gediminas Šimkus.

„Vienkartinio pobūdžio išlaidos, susijusios su infrastruktūros kūrimu, karinės įrangos įsigijimu, galėtų būti finansuojamos skolintomis lėšomis“, – pridūrė jis.

Analizę atlikęs LB siūlo atsisakyti ar sumažinti mokesčių lengvatų, padidinti nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimą.

G. Šimkus teigė, kad centrinis bankas valdžios institucijoms pirmiausia siūlo peržiūrėti galiojančią 0 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą centriniam šildymui, 5 proc. pelno mokesčio tarifą mažoms įmonėms.

„Klausimas, ar iš tikrųjų ir kodėl yra mažesnis pelno mokesčio tarifas mažoms įmonėms? Suprantu, kad taip padedama mažam verslui, bet mes matome, kad tai iš principo veikia kaip ribojantis veiksnys verslui augti“, – teigė G. Šimkus.

Taip pat siūloma peržiūrėti akcizo lengvatas, tarp jų – žemės ūkyje naudojamam dyzelinui, gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvatą gyvybės draudimui bei kaupiantiems trečios pakopos pensijų fonduose, nulinį artimųjų dovanų apmokestinimą.

 Jeigu dar pridėtume 100 mln. eurų nekilnojamo turto mokesčio potencialą, tai būtų 300 mln. eurų – tai yra 0,4 proc. nuo BVP.

 

„Klausimas yra ne tiek, ar atsisakyti šitos lengvatos (dyzelinui – BNS), bet ar jos dydis šiame kontekste yra adekvatus“, – teigė LB vadovas.  

„Jeigu šituos skaičius, be gazolių, sudėtume, jau gautųsi 230 mln. eurų suma (per metus – BNS). Jeigu dar pridėtume 100 mln. eurų nekilnojamo turto mokesčio potencialą, tai būtų 300 mln. eurų – tai yra 0,4 proc. nuo BVP“, – teigė G. Šimkus.

Banko vertinimu, papildomas skolinimasis gynybai neturėtų reikšmingos įtakos valstybės skolos tvarumui, tačiau viso poreikio finansavimas skolintomis lėšomis „pastebimai padidintų valstybės skolos lygį“.

Anot G. Šimkaus, didesnį gynybos finansavimą užtikrintų ir visuotinis NT mokestis taikant progresinį tarifą.

„Manyčiau, kad vienas iš sprendimų galėtų būti visuotinis nekilnojamojo turto mokestis, taip pat kitokie turto mokesčiai“, – kalbėjo LB vadovas.

Anot G. Šimkaus, pratęsti laikinojo bankų solidarumo įnašo nesiūloma, nes Europos Centriniam Bankui (ECB) planuojant mažinti bazines palūkanų normas, šio mokesčio potencialo „liks gerokai mažiau“.

Pasak LB, papildomiems gynybos poreikiams 2025–2030 metais papildomai reikės skirti apie 0,7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o vėlesniais metais – po 0,4 proc. BVP.

Politikai tariasi dėl papildomų lėšų gynybai, kad būtų galima finansuoti planus sukurti kariuomenės diviziją, priimti Vokietijos brigadą ir įvesti visuotinį šaukimą.

Šiuo metu finansavimas gynybai siekia 2,75 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), tačiau šiemet baigs galioti prievolė bankams mokėti solidarumo įnašą, o įprastas biudžetinis gynybos finansavimas sudaro 2,52 proc. BVP.

Kaip galimi variantai svarstomas skolinimasis, trijų mokesčių – pridėtinės vertės, pelno, gyventojų pajamų – didinimas.

Vasarį BNS užsakymu atlikta „Vilmorus“ apklausa parodė, kad du iš dešimties Lietuvos gyventojų pritartų siūlymui patys mokėti gynybos mokestį, beveik 32 proc. nesutiktų, tačiau mano, kad didesnius mokesčius dėl gynybos finansavimo galėtų mokėti verslas. Dar 36 proc. apskritai nepritaria krašto apsaugos finansavimo didinimui.

„Kadangi toje teisėje numatomi ir kiti saugikliai, tai reiškia, kad turėtų nebūti viršytas bendras skolinimosi limitas ir neviršytas bendras valdžios sektoriaus deficitas, kuris šiuo metu numatytas 2,9 proc., sakyčiau, kad tikimybė, jog bus galima pasinaudoti šia teise, yra pakankamai minimali“, – komentuodama trečiadienį patvirtintą Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) siūlymą sakė G. Skaistė.

„Sakyčiau, kad toks sprendimas yra labiau sprendimo imitacija negu tikras krašto apsaugos finansavimas“, – pridūrė ji.

Seimo NSGK pasiūlė Vyriausybei apsvarstyti galimybę 2024 metų valstybės biudžeto projektą papildyti nuostata, numatančia teisę nepažeidžiant nustatytų fiskalinės drausmės taisyklių skolintis papildomai krašto apsaugai iki 0,29 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) divizijos pajėgoms vystyti ir NATO brigadai priimti.

Kitų metų biudžete įrašyti galimybę skolintis krašto gynybai, jei kiltų toks poreikis, pasiūlė prezidentas Gitanas Nausėda.

Jo vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys praėjusią savaitę per NSGK posėdį teigė, kad 2024 metų biudžeto projekte nenumatyta lėšų divizijos kūrimui, nors Valstybės gynimo taryboje sutarta, jog tam reikės papildomų lėšų.

Sakyčiau, kad toks sprendimas yra labiau sprendimo imitacija negu tikras krašto apsaugos finansavimas.

 

„Jeigu iš tiesų norima nuoširdžiai rūpintis, kad būtų didinamas krašto apsaugos finansavimas, reikalingi sisteminiai ir nuoseklūs sprendimai. Man atrodo, kad tokiu atveju partijų susitarimas būtų labai sveikintinas žingsnis tokia kryptimi“, – trečiadienį žurnalistams sakė finansų ministrė.

Vyriausybė siūlo kitąmet gynybai skirti 2,71 proc. BVP, iš jų 2,52 proc. yra biudžetinės lėšos, likusios – laikinojo bankų solidarumo įnašo pinigai. Bendras planuojamos krašto apsaugos išlaidos turėtų siekti 2 mlrd. 60 mln. eurų.

Pagal projektą, numatomas biudžeto deficitas bus didesnis nei šiemet – 2,9 proc. BVP. Valdžios skola sieks 39,8 proc. BVP.

„Žmogus be maisto gali gyventi apie mėnesį, be vandens – kelias dienas, o be oro – kelias minutes. Šiandien realiai nežinome, ar pas mus badas, ar sausra, ar oro trūkumas. Visų pirma reikia faktiškai suvokti, su kuo susidūrėme. Jeigu galvojame, kad po mėnesio viskas baigsis ir gyvenimas bus toks, koks buvęs, tai viena istorija. Jei galvojame, kad smukimas truks ilgiau, tai yra kita istorija.

Nagrinėjau užsienio šaltinius, tai prognozuoja, įvairiais duomenimis, 20-25 proc. recesiją. Vieni sako, kad ji tik pusmetį truks, atsigaus iki metų pabaigos, kiti kitaip dėlioja, bet aš tik priminsiu, kad 2009 metų krizės pabaigoje Lietuvoje buvo 15 proc. kritimas ir to pasekmes mes prisimename“, – Eltai teigė V. Sutkus.

Jo teigimu, reikia įvertinti ir tai, kad krizės metu visi galėjo laisvai veikti ir dirbti.

„Dabar negali niekas dirbti ir tuoj negalės niekas bendrauti, nes užkratas krečiasi ir neužtenka izoliuoti tuos, kurie yra atvykę. Bet kas gali būti užkrato nešiotoju, reikia laikyti distanciją vienas nuo kitų visur. Tokiomis sąlygomis verslas veikti iš principo negali, tokiomis sąlygomis XXI amžiaus ekonomika veikti negali, gali veikti nebent XVIII amžiaus ekonomika“, – sakė LVK prezidentas.

V. Sutkaus manymu, šiuo metu reikėtų kuo labiau lokalizuoti virusą, leidžiant dirbti visiems, kurie gali tai daryti, bei valstybei daugiau skolintis.

„Kadangi turime situaciją, kai gali būti bet kas užkrato nešiotojas, tai būtina testuoti. Tuos, kurie yra įtartini ar rizikos grupei priklausantys, testuoti kiek reikia, kad įsitikintume, jog žmogus sveikas, nes, priešingu atveju, žmogų reikia laikyti uždarytą 14 dienų.

Kitas dalykas, reikia skolintis skubiai pinigų tiek, kiek galima pasiskolinti. Turime geriausią istorijoje skolinimosi reitingą, 37 proc. skolą nuo BVP, kai Europoje šalys, tokios kaip Prancūzija, Italija, yra kai kas per 100 proc. perlipęs nuo BVP įsiskolinimą. Mes, kaip valstybė, galime ramiai didinti įsiskolinimą iki 80 proc. nuo BVP ir tuos pinigus skubiai įlieti į ekonomiką“, – Eltai sakė V. Sutkus.

Siekiant sustabdyti koronaviruso plitimą, Lietuvoje iki kovo 30 dienos įvestas karantinas. Šalies piliečiams draudžiama išvykti, uždarytos parduotuvės (išskyrus, maisto ir vaistines) bei kavinės.