Karolio Kaladinsko treniruojama komanda penktoje grupėje 14:47 ir 20:34 pralaimėjo ispanėms, 28:31 ir 24:34 – Šiaurės Makedonijos atstovėms ir pasidalijo po pergalę su autsaiderėmis azerbaidžanietėmis – 33:35 ir 41:25.

Į finalo turnyrą iškart pateko Ispanijos ir Šiaurės Makedonijos ekipos. Trečia vieta taip pat teikė vilčių, tačiau kovoje dėl keturių kelialapių lietuves aplenkė sėkmingiau kitose atrankos grupėse pasirodžiusios rinktinės – Turkijos, Slovakijos, Portugalijos ir Farerų salų.

Susumavus visų grupių rezultatus paaiškėjo, kad mūsiškėms per lemiamą atrankos dvikovą Skopjėje su makedonėmis būtų užtekę bent lygiųjų, tačiau pralaimėta 24:34.

„Nepasinaudojome galimybe iškovoti išsvajotą tašką, kuris būtų užtikrinęs kelialapį į Europos čempionato finalo turnyrą. Aikštėje nerealizavome žaidimo plano. Sunku pasiekti gerą rezultatą, kai tam tikros idėjos neveikia. Nebuvo taip, kad makedonės stebuklingai žaidė. Mes per daug klydome, suteikėme varžovėms galimybių rengti greitas atakas, deja, tuo pačiu neatsakėme. Buvo nesusikalbėjimo ir techninio broko. Koją labai kišo nerealizuoti metimai, nors turėjome palankių progų įvarčiams. Labai gaila, kad paleidome galimybę“, – po dvikovos Šiaurės Makedonijoje sakė Lietuvos rinktinės treneris vyriausiasis treneris K. Kaladinskas.

Per šešerias atrankos rungtynes 33 įvarčius pelnė Aušra Arciševskaja (Mosto „Banik“ klubas, Čekija), 26 – Dominyka Andronik (Vilniaus „Sostinės tauras“), 22 – Rita Rakauskienė (Vilniaus „Eglė“), 20 – Gabija Pilikauskaitė („Sostinės tauras“).

„Jau yra žaidėjų branduolys, bet jauna komanda dar neišsiugdžiusi nugalėtojos mentaliteto, trūksta tikėjimo savimi ir tarptautinių varžybų patirties, o jos būtinos norint kelti Lietuvos moterų rankinio meistriškumą. Svarbu, kad tobulėtume, pasimokytume iš klaidų, visi dirbtume kryptingai. Šalyje turime mažai tiek moterų rankinio klubų, tiek lygiaverčių žaidėjų, kurios gali atstovauti nacionalinei rinktinei. Tačiau yra perspektyvaus jaunimo, bet jį būtina grūdinti aukšto lygio tarptautiniuose turnyruose. Vyresnėms rankininkėms linkėčiau norėti atstovauti rinktinei ir ginti savo šalies garbę“, – tvirtino K. Kaladinskas.

Rezultatai

Šiaurės Makedonija–Lietuva 34:24 (18:12). Skopjė, B. Trajkovski arena, 1 232 žiūrovai. Įvarčiai: A. Sedloska ir E. Rizoska po 6, I. Mladenovska 4, E. Gjorgjijevska, S. Madjovska ir J. Sazdovska po 3, M. Jankulovska ir A. Jankulovska po 2, I. Djatevska, J. Kiprijanovska, I. Arsenievska, L. Gičevska ir K. Damjanoska po 1 / A. Arciševskaja 10, R. Rakauskienė ir B. Ruseckaitė po 4, D. Andronik 3, G. Pilikauskaitė, I. Verbovik ir V. Damulevičiūtė po 1.

Turnyro lentelė

1. Ispanija  6  0  0  +109  12

2. Š. Makedonija  4  0  2 + 35  8

3. Lietuva  1  0  5  –47  2

4. Azerbaidžanas  1  0  5  –97  2

Šiaurės Makedonija šiuo metu rotacijos tvarka pirmininkauja visos Europos saugumo organizacijai, kurios ministrų kasmetinė konferencija lapkričio 30 d. – gruodžio 1 d. vyks Skopjė mieste.

Pirmadienį kalbėdamas su žurnalistais, Šiaurės Makedonijos užsienio reikalų ministras Bujaras Osmani sakė gavęs S. Lvarovo laišką, kuriame jis „reikalavo leisti jam atvykti į Skopjė“.

„Su šiuo reikalavimu yra susiję keletas keblumų,“ – nurodė B. Osmani.

Kadangi tiek Šiaurės Makedonijos, kuri nėra Europos Sąjungos narė, tačiau prisidėjo prie Maskvai taikomų sankcijų, tiek jos kaimynių oro erdvė Rusijos orlaiviams yra uždaryta, jo teigimu, „reikės imtis šiokių-tokių logistinių priemonių“.

Anot ministro, pagal ESBO taisykles susitikime privalo dalyvauti visos 57 jos valstybės narės.

„Tačiau tai priklausys nuo to, kokie sprendimai bus priimti ateinančiomis dienomis. Tikiuosi, mums pavyks visiems susirinkti Skopjė“.

Pernai ESBO ministrų susitikimas vyko organizacijai tuo metu pirmininkavusioje Lenkijoje ir Varšuva atsisakė leisti S. Lavrovui atvykti į šalį.

Toks poelgis papiktino Maskvą, kuri atsisakymą pavadino „precedento neturinčiu ir provokaciniu“.

Vietoje to jos delegacijai vadovavo nuolatinis Rusijos atstovas ESBO Aleksandras Lukaševičius.

Spalį Ukraina paprašė išmesti Rusiją iš ESBO, perspėdama, kad Maskvai toliau esant jos nare, organizacijos laukia „lėta mirtis“.

ESBO buvo įsteigta, siekiant sumažinti Šaltojo karo metu tarp Rytų ir Vakarų tvyrojusią įtampą, be to, jos tikslas – padėti savo narėms derinti veiksmus tokiais klausimais, kaip žmogaus teisės ir ginklų kontrolė.

Rusija yra ne kartą apkaltinusi Vakarus mėginant „perimti“ ESBO, teigdama, kad grupė nusigręžė nuo savo pamatinių principų.

Dėl Rusijos vykdomos plataus masto invazijos Ukraina ne kartą prašė panaikinti Rusijos narystę tokiose tarptautinėse organizacijose, kaip Didžiojo dvidešimtuko grupė, JT Saugumo Taryba ir visos didžiosios sporto organizacijos.

Skopjė sveikino šį „istorinį sprendimą“, leidusį užbaigti nuo 1991 metų rusenusį ginčą, žlugdžiusį Makedonijos pastangas prisijungti prie Europos Sąjungos ir NATO.   

Makedonijos vyriausybės vadovas Zoranas Zajevas sakė, kad kaimynės po daug mėnesių trukusių intensyvių diplomatinių pastangų pagaliau pasiekė susitarimą dėl naujo buvusios Jugoslavijos respublikos pavadinimo.

„Susitarimas yra. Po ketvirčio amžiaus turime istorinį sprendinį. Mūsų susitarimas numato, kad visuotinai bus naudojamas Šiaurės Makedonijos Respublikos pavadinimas“, – sakė premjeras žurnalistams sostinėje. 

Graikija ginčijo kaimynės teisę naudoti savo pavadinimą, nes tai esą gali reikšti teritorines pretenzijas į Graikijos istorinį šiaurinį regioną, irgi vadinamą Makedonija.

Graikijos ministras pirmininkas Aleksis Cipras (Alexis Tsipras) per televiziją sakė, kad pasiektas susitarimas yra „didi diplomatijos pergalė ir istorinė galimybė draugystei, bendradarbiavimui ir taikai“ regione.   

Makedonija viliasi, kad išsprendusi ginčą dėl pavadinimo ji galės lengviau ir greičiau prisijungti prie ES bei NATO. 

Tačiau susitarimą dar turi patvirtinti Makedonijos parlamentas. Be to, jam referendume turi pritarti šalies rinkėjai. Susitarimą taip pat turi ratifikuoti Graikijos parlamentas.

A. Cipras pabrėžė, kad Makedonijos vyriausybė turi užsitikrinti parlamento pritarimą, nes priešingu atveju „bus atšauktas kvietimas šaliai prisijungti prie NATO, o derybos su ES nepajudės pirmyn“.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas socialiniame tinke „Twitter“ išreiškė palaikymą pasiektam susitarimui.

„Jūsų dėka neįmanoma tampa įmanoma“, – parašė jis ir pridūrė: „Laikau sukryžiavęs pirštus.“

Nacionalistų kritika

Graikijos pareigūnai anksčiau sakė, kad kaip galimi variantai svarstyti tokie pavadinimai kaip Naujoji Makedonija ir Aukštutinė Makedonija, tačiau po ne vieną mėnesį trukusių derybų visgi buvo pasirinktas pavadinimas Šiaurės Makedonija. 

Graikijos užsienio reikalų ministras Nikas Kocijas (Nikos Kotzias) po derybų su Makedonijos diplomatijos vadovu Nikola Dimitrovu maratono parengė 20 puslapių susitarimo projektą. 

A. Cipras sakė, kad susitarime bus akcentuota, jog makedonų kalba yra slavų kilmės.

Abiejų šalių vyriausybės iki antradienį pasiekto kompromiso nekart sulaukė kritikos bangos. Savo susirūpinimą antradienį išsakė ir Makedonijos prezidentas Giorgė Ivanovas.

„Reikia platesnio nacionalinio konsensuso, kad būtų rastas sprendimas, kuris nežeistų makedonų tautos ir šalies piliečių orumo“, – sakė prezidentas.

G. Ivanovas palaiko glaudžius ryšius su konservatyvia nacionalistine Makedonijos vidaus revoliucine organizacija-Demokratine partija už Makedonijos nacionalinę vienybę (VMRO-DPMNE), kurią pernai vykusiuose visuotiniuose rinkimuose įveikė Z. Zajevo Makedonijos socialdemokratų sąjunga.

VMRO-DPMNE lyderis Christijanas Mickoskis sakė, kad nepritars konstitucijoje įtvirtinto Makedonijos pavadinimo keitimui.

„Vyriausybė sutiko su kapituliacija, nes šis ministras pirmininkas neturi kompetencijos vadovauti deryboms ir sutiko su visais Graikijos prašymais“, – sakė jis.

Šįmet Makedonijos sostinėje keliskart vyko protestai prieš susitarimą. Protestų būta ir Atėnuose bei antrajame pagal dydį Graikijos mieste Salonikuose.

Graikijos premjero oponentas iš konservatorių stovyklos Kirijakas Micotakis (Kyriakos Mitsotakis) taip pat pasmerkė pasiektą kompromisą, pavadinęs jį „prastu susitarimu“.

„Makedonų kalbos ir tautybės pripažinimas yra nepriimtinas nacionalinis atsitraukimas“, – kalbėjo jis.  

„Jokių šansų“

Graikijos gynybos ministras Panas Kamenas (Panos Kammenos) iš nacionalistinės Nepriklausomųjų graikų partijos (ANEL), kuri yra mažesnioji partnerė A. Cipro koalicinėje vyriausybėje, anksčiau atmetė kalbas apie susitarimą su Skopje, pažymėjęs, kad Z. Zajevas neturi „jokių šansų“ užsitikrinti pritarimą tokiam dokumentui.

Skopjė viliasi, kad birželio pabaigoje vyksiančiame ES viršūnių susitikime bus paskelbta jos narystės derybų pradžios data, o liepos viduryje rengiamame NATO viršūnių susitikime ji sulauks kvietimo prisijungti prie Šiaurės Atlanto aljanso. 

„Šis istorinis susitarimas yra daugelį metų vykdytos kantrios diplomatijos ir šių abiejų lyderių pasiryžimo išspręsti per ilgai visam regionui poveikį dariusį ginčą rezultatas“, – savo pareiškime pažymėjo NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. 

„Jo dėka Skopjė pajudės pirmyn savo kelyje į NATO. Jis padės įtvirtinti taiką ir stabilumą visame Vakarų Balkanų regione“, – sakė jis.

ES diplomatijos vadovė Federica Mogherini (Federika Mogerini) savo ruožtu pažymėjo, kad Skopjės ir Atėnų susitarimas „padės transformuoti visą pietryčių Europos regioną“.

Atėnai daugelį metų atsisakė pripažinti konstitucijoje įtvirtintą savo kaimynės pavadinimą „Makedonijos Respublika“, būgštaudami, kad tai galėtų paskatinti teritorines pretenzijas. 

Graikija šią mažytę valstybę, neturinčią priėjimo prie jūros, iki šiol pripažino jos laikinu pavadinimu – kaip Buvusiąją Jugoslavijos Respubliką Makedoniją (angl. The Former Yugoslav Republic of Macedonia, FYROM). Būtent šiuo pavadinimu Makedonija 1993 metais buvo priimta ir į Jungtines Tautas.

Specialiosios policijos pajėgos, kariai ir ugniagesiai buvo pasiųsti į labiausiai nuniokotus sostinės rajonus, taip pat į aplinkinius Staikovcų, Aračinovo ir Smilkovcų kaimus. 

Kilę potvyniai nuniokojo šimtus namų ir automobilių, keliai tapo neišvažiuojami, taip pat esama rajonų, likusių be elektros.

Pasak pareigūnų, jau buvo evakuota per tūkstantis žmonių.

Audra, kurios metu vėjo gūsiai viršijo 70 kilometrų greitį, sukėlė staigių potvynių ir nuošliaužų. Sinoptikų teigimu, vos per dvi valandas Skopjė iškrito tiek lietaus, kiek vidutiniškai per visą rugpjūčio mėnesį.

„Deja, žuvo 20 žmonių“, – gelbėjimo operaciją koordinuojantis sveikatos apsaugos ministras Nikola Todorovas.

Vietos žiniasklaida skelbia, kad maždaug 100 žmonių buvo sužeista, dauguma jų nesunkiai.

Makedonijos sostinėje bei pietvakariniame Tetoto mieste, kur stichija taip pat pridarė žalos, paskelbta nepaprastoji padėtis.

„Tai tikra nelaimė. Nesame patyrę ko nors panašaus“, – sakė Skopjės meras Kocė Trajanovskis.

Skelbiama, kad lyti pradėjo šeštadienį maždaug 17.30 val. vietos laiku ir nustojo sekmadienį maždaug 9.30 val. Audra labiausiai siautėjo maždaug 3.30 val.

Pranešama, kad vandens lygis kai kuriuose nuo audros nukentėjusiuose rajonuose pakilo iki pusantro metro.

Sinoptikai skelbia, kad per pirmas dvi audros siautėjimo valandas buvo užfiksuota per 800 žaibų.

Makedonijos prokuratūra pirmadienį pateikė kaltinimus terorizmu 30 asmenų, susijusių su savaitgalį Kumanovo mieste kilusiu smurto proveržiu, per kurį žuvo 22 žmonės, iš jų aštuoni – policininkai.

„Įtariamieji apkaltinti terorizmu, grėsmės konstitucinei tvarkai ir saugumui kėlimu“, – sakoma prokuratūros pranešime, kuriame dar nurodoma, kad įtariamieji kaltinami ir „neteisėtu ginklų bei sprogmenų laikymu“.

Smurtas Kumanovo mieste, esančiame už maždaug 40 km į šiaurę nuo Skopjės, sukėlė susirūpinimą dėl galimų albanų bruzdėjimų neramiame Balkanų regione – NATO ir Europos Sąjunga paragino atkurti ramybę Makedonijoje.

Pasak vietinės žiniasklaidos, praėjusi naktis mieste buvo rami, policijai sekmadienį užbaigus dvi dienas trukusią operaciją.

Minėta, kad aštuoni policijos pareigūnai žuvo, 37 buvo sužeisti per susišaudymus, prasidėjusius šeštadienį paryčiais, kai policija surengė reidą prieš ginkluotą grupuotę. Susirėmimo vietoje rasta dar 14 žuvusiųjų.

JT vadovas ragina laikytis rimties

Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Ban Ki-moonas (Ban Kimunas) pirmadienį paragino pasistengti, kad rimtis grįžtų į Makedoniją po smurto protrūkio, nusinešusio 22 gyvybes per kruviniausią susirėmimą po 2001 metais buvusio etninio konflikto.

Ban Ki-moonas sako, kad jam kelia nerimą susirėmimai Kumanovo mieste Makedonijos šiaurėje, ir paragino visas konflikto šalis „bendradarbiauti, kad būtų atkurta rimtis, ir ištirti šiuos įvykius objektyviai bei skaidriai“.

Jis prašo konflikto dalyvių „rodyti didžiausią santūrumą, atsisakyti retorikos ar veiksmų, kurie galėtų dar labiau eskaluoti įtampą“.

Smurto protrūkis Kumanove, esančiame už 40 kilometrų į šiaurę nuo Skopjės, sukėlė susirūpinimą dėl etninių susirėmimų tikimybės šiame neramiame Balkanų regione.