Premjerė Kaja Kallas per vyriausybės spaudos konferenciją pranešė, jog „Belavia“ lėktuvams uždraudžiama nusileisti Estijos oro uostams.

Pasak jos, tokį sprendimą Estijos vyriausybė įformins ketvirtadienio popietę.

„Mes nesame autokratinė valstybė. Mūsų sprendimai įforminami vadovaujantis teisinės valstybės principais“, – sakė premjerė.

Anksčiau analogiškus sprendimus jau yra priėmusios Lietuva, Latvija, Ukraina, Lenkija, Čekija, Prancūzija, Jungtinė Karalystė, Švedija, Suomija.

Europos Sąjungos lyderiai šios savaitės paragino ES Tarybą imtis būtinų priemonių, kad būtų nutrauktas Europos oro susisiekimas su Baltarusija, reaguodami į savaitgalį priverstinai, panaudojant naikintuvą, Minske nutupdytą „Ryanair“ keleivinį orlaivį, skridusį iš Atėnų į Vilnių.

Vakarų demokratijų lyderiai kaltina Minsko režimą užgrobus Europos lėktuvą ir vadina šį veiksmą „valstybiniu terorizmu“. Minskas teisinasi, kad reagavo į pranešimą apie orlaivyje esą paslėptą bombą.

Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija (ICAO) ketvirtadienį rengia skubų susitikimą Baltarusijos klausimui aptarti, didžiosioms Vakarų valstybėms Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje paraginus šią organizaciją ištirti priverstinį Europos keleivinio lėktuvo nutupdymą Minske ir baltarusių opozicijos aktyvisto sulaikymą.

Latvija šią savaitę nusprendė stabdyti visus skrydžius iš Jungtinės Karalystės, Airijos ir Portugalijos, siekdama, kad į šalį nepatektų pavojingesnės koronaviruso atmainos. Iš kitų šalių į Latviją galima atvykti tik esant labai svarbiai priežasčiai.

M. Skuodis sakė, kad Lietuvos vyriausybė Latvijos sprendimu nusprendė nesekti, įvertinusi keliautojų skaičių ir tai, kad apeiti draudimą būtų galima jungiamaisiais skrydžiais.

„Lietuvoje pasirinkome alternatyvų sprendimą – ne drausti, bet dar labiau stiprinti kontrolę, griežtinant kelionių reikalavimus ir įtraukiant Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnus“, – feisbuke parašė M. Skuodis.

Jo teigimu, pagrindinis tikslas – daryti viską, kad į Lietuvą patekus greičiau plintančioms COVID-19 atmainomis, jų plitimas būtų kuo greičiau sustabdytas.

„Kodėl ne skrydžių draudimas? Mano argumentai du. Skrydžių ir juose keliaujančių žmonių labai stipriai sumažėję. Mūsų kasdien sekama statistika rodo, kad kai kurie lėktuvai tiesiog skraido beveik tušti. Uždraudus vieną kryptį, kai tai padaro tik viena šalis, į tą pačią Latviją galima grįžti jungiamaisiais skrydžiais“, – teigė jis.

„Žinau, kad ir dėl tokio reguliavimo daugelio nuomonės išsiskirs... Balansą rasti sunku. Tačiau manau, kad šiuo atveju esame pasirinkę geriausią variantą (iš blogiausių, tarp kurių renkamės)“, – teigė ministras.

M. Skuodis taip pat pranešė, kad jau po savaitės Vilniaus oro uoste visiems išvykstantiems bei atvykstantiems pagaliau bus pasiūlyta testavimosi komerciniais pagrindais paslauga, po kiek laiko tokia paslauga atsiras ir Kaune.

Nuo pirmadienio stiprinama į Lietuvą iš užsienio atvykstančių keleivių patikra oro uostuose ir Klaipėdos jūrų uoste.

Susisiekimo ministerija šeštadienį pranešė, kad kontrolės punktuose bus tikrinamos keleivių užpildytos Nacionalinio visuomenės sveikatos centro nustatytos anketos, įvertinami keleivių turimi COVID-19 tyrimų rezultatai ir jų atlikimo laikas.

Kontrolės punktuose kartu dirbs Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro, oro ir jūrų uostų keleivių terminalų specialistai.

Rengiantis papildomai sustiprintai kontrolei, Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostuose bus perorganizuoti atvykstančiųjų srautai. Visų atvykstančių keleivių dokumentai ir COVID-19 tyrimų rezultatai bus tikrinami oro uostų atvykimo erdvėse, pasiėmus bagažą.

Klaipėdos jūrų uoste sustiprintos kontrolės punktai bus įrengti Centriniame Klaipėdos terminale ir Klaipėdos konteinerių terminale.

Sveikatos ekspertai nerimauja, kad Britanijoje ir kitose šalyse plintančios koronaviruso atmainos gali būti užkrečiamesnės ir labiau atsparios vakcinoms.

„Draudžiama įvažiuoti traukiniais, autobusais, laivais ir lėktuvais tiesiogiai iš šių šalių atvykstantiems keliautojams, – teigiama sveikatos ministerijos pranešime. – Draudimas galioja laikotarpiu nuo gruodžio 22 d. iki 2021 m. sausio 6 d.“

Pranešime taip pat teigiama, kad galiojantį gyventojo statusą Vokietijoje turintys žmonės iš šių šalių galės sugrįžti nuo sausio 1 d.

Tuo metu Ukraina kol kas nestabdo oro susisiekimo su Didžiąja Britanija, kur aptikta nauja koronaviruso atmaina. Tai antradienį pareiškė Ukrainos infrastruktūros ministras Vladislavas Kriklijus.

„Ukraina kol kas nenutrauks oro susisiekimo su Jungtine Karalyste. Mes turime vizų režimą su britais, ir jau tai riboja keleivių skaičių tarp mūsų šalių“, - sakė žinybos vadovas. Bet, pridūrė jis, Kijevas stebės situaciją su COVID-19 Didžiojoje Britanijoje ir, jei reikės, pakeis savo sprendimą.

Anot V. Kriklijaus, šiuo metu dauguma užsienyje besimokančių ukrainiečių grįžta į namus kalėdinių atostogų.

Pirmadienį Ukrainos prezidento biuro vadovas Mykola Podoliakas  pareiškė, jog šalies vyriausybė svarsto galimybę nutraukti oro susisiekimą su Didžiąja Britanija dėl naujos koronaviruso atmainos.

O tų, kurie paskutinę minutę vis dėlto spėjo parkeliauti namo, Čekijoje laukia 5-7 dienų saviizoliacija.

„Londone dabar viskas kaip per pirmąjį karantiną (kovo pabaigoje), gatvės visiškai tuščios, - pasakojo portalui Čekijos pilietė Veronika Prokopova, kuriai nepavyko šventėms grįžti į Karlovi Varus. – Parduotuvėse maisto dar yra, bet jau įspėjo, kad bus nutrauktas produktų iš Prancūzijos, tokių kaip sūris ir vynas, tiekimas“.

Didžiojoje Britanijoje aptikus naują koronaviruso mutaciją, Prancūzija, Italija, Nyderlandai ir kitos ES šalys nutraukė susisiekimą su Jungtine Karalyste. Čekijos vyriausybės sprendimu pirmadienį nuo 12 val. buvo atšaukti skrydžiai iš Čekijos į Didžiąją Britaniją.

Pranešama, kad abiejuose Lamanšo krantuose įstrigo šimtai vilkikų, priklausančių Čekijos bendrovėms.

Vyriausybės nutarime sakoma, kad Rusija „laikinai sustabdys oro susisiekimą su Didžiąja Britanija dėl pablogėjusios epidemiologinės padėties“ nuo antradienio vidurnakčio vietos (pirmadienio 23 val. Lietuvos) laiku.

Už atsaką į COVID-19 pandemiją atsakingas operatyvinis štabas nurodė, kad „padėtis dėl naujos koronaviruso atmainos Britanijoje atsiradimo nuodugniai nagrinėjama, ją išanalizavus bus priimta tolesnių sprendimų“.

Vartotojų teisių agentūra „Rospotrebnadzor“ „toliau stebi naujojo koronaviruso genetinius pakitimus Rusijoje ir visame pasaulyje, galinčius daryti įtaką galimybei nustatyti COVID-19 sukėlėją, gydyti ir užsiimti prevencija. Prireikus bus imtasi papildomų priemonių“, sakoma pranešime.

„Nuo vidurnakčio į Honkongą nebeatvyks keleiviniai skrydžiai iš Jungtinės Karalystės“, – reporteriams sakė sveikatos sekretorė Sophia Chan.

Bet kurie į Honkongą atvykstantys žmonės, per pastarąsias 14 dienų viešėję JK, taip pat turės ilgiau karantinuotis, sakė pareigūnai.

Šiuo metu visiems į Honkongą atvykstantiems tarptautiniams keliautojams yra taikomas privalomas dviejų savaičių karantinas specialiai tam paskirtuose viešbučiuose.

Tie žmonės, kurie neseniai keliavo į Didžiąją Britaniją, turės įvykdyti ne tik privalomą dviejų savaičių karantiną specialiame viešbutyje, tačiau po jo turės dar savaitę izoliuotis namuose.

Pasaulio valstybės pradėjo drausti skrydžius iš Didžiosios Britanijos, Londonui sekmadienį pranešus, kad šalyje aptikta nauja ir labiau užkrečiama koronaviruso atmaina yra „nekontroliuojama“.

Honkongo sprendimas, be kita ko, paveiks JK studijuojančius miestiečius, norėjusius šventiniu laikotarpiu sugrįžti į namus.

„Atsižvelgusi į nemažą skaičių studentų, besimokančių Jungtinėje Karalystėje ir norėjusių sugrįžti namo į Honkongą, vyriausybė mano, kad turime nedelsiant įvesti griežtų ir tikslinių priemonių, kad būtų užkirstas kelias mutavusio viruso plitimui Honkonge“, – sakė S. Chan.

Didžiosios Britanijos keliautojams, sekmadienį atvykusiems į Hanoverio oro uostą Vokietijoje, nebuvo leista išvykti iš oro uosto, o sveikatos apsaugos pareigūnai ir slaugytojai, kurių dalis vilkėjo apsauginius drabužius, atvykėliams atliko COVID-19 tyrimus.

Šios priemonės palietė 63 iš Didžiosios Britanijos į Hanoverį atvykusius asmenis, kurie per naktį buvo priversti likti oro uoste ir kuriems nebus leista išvykti, kol nebus gauti neigiami tyrimų rezultatai. Rezultatų tikimasi sulaukti pirmadienį ryte.

Tuo tarpu terminalo pareigūnai keleiviams parūpino sulankstomų lovų.

Oro uoste priverstų likti keliautojų nuotaikos buvo įtemptos.

„Esame Hanoverio oro uoste, laikomi prieš mūsų valią. Mums buvo atlikti tyrimai ir uždrausta palikti oro uostą laukiant rezultatų“, – Vokietijos dienraščio „Bild“ išplatintame vaizdo įraše kalbėjo keliautoja Manuela Thomys.

Vaizdo įraše matomos keliautojų grupelės, įskaitant devynių mėnesių kūdikį,

„Prašau, padėkite mums!“ – prašė pagalbos keliautoja.

Vietos valdžia atsiprašė už nepatogumus, patirtus artėjant Kalėdas.

„Mūsų tikslas yra užkirsti kelią naujos viruso atmainos patekimui į regioną“, – Vokietijos naujienų laidai DPA paaiškino Hanoverio sveikatos pareigūnas Andreasas Kranzas.

Vokietija ketvirtadienį pranešė apie rekordinį naujų užkrato atvejų skaičių, pirmą kartą viršijusi 30 000 ribą. Šalyje dėl COVID-19 jau mirė 24 125 žmonės.

Australija neseks kitų valstybių pavyzdžiu ir įsileis keliautojus iš Jungtinės Karalystės, pirmadienį pranešė australų pareigūnai.

Jie sakė abejojantys, kad pastarasis sergamumo koronavirusine infekcija šuolis Jungtinėje Karalystėje sietinas tik su nauja, labiau užkrečiama koronaviruso atmaina.

Ministras pirmininkas Scottas Morrisonas sakė, kad Australija, kurios formali vadovė tebėra šalies buvusios kolonijinės valdytojos Didžiosios Britanijos karalienė Elzbieta II, mano, jog šiuo metu atvykstantiems keliautojams taikomo 14 dienų karantino visiškai pakanka rizikai suvaldyti.

Mokslininkai pirmą kartą naują viruso atmainą, kuri, jų manymu, yra 70 proc. lengviau perduodama, aptiko rugsėjo mėnesį.

Visgi praėjusią savaitę visoje Europoje suskambo pavojaus varpai, kai minėta atmaina nustatyta kai kuriose Didžiosios Britanijos dalyse.

„Visoje Europoje, kur [virusas] plinta plačiai ir intensyviai, šalims reikia stiprinti savo kontrolės ir prevencijos metodus“, – pareiškė Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos skyriaus atstovė.

Agentūra patvirtino lėktuvo inžinerinius ir naudojimosi juo pakeitimus. Kiek anksčiau šiuos pakeitimus patvirtino ir JAV Federalinė aviacijos administracija.

2019 m. kovą buvo uždrausti visi „Boeing 737 Max“ skrydžiai po dviejų tokios modelio lėktuvų katastrofų Indonezijoje ir Etiopijoje, per kurias žuvo 346 žmonės.

Pagrindinė nelaimių priežastis buvo skrydžio valdymo programinės įrangos gedimas, dėl kurio lėktuvai patys smigo žemyn, nepaisant pilotų bandymų pakelti juos aukščiau.

Antradienį leidimą skristi „Boeing 737 Max“ suteikė ir ES aviacijos saugumo agentūra. Šio modelio lėktuvai ES skraidys jau nuo sausio vidurio.

Į valstybių sąrašą taip pat įtraukiamos Jungtinės Valstijos, Malta, Juodkalnija, Meksika, Brazilija, Argentina ir Indija, tačiau vietos žiniasklaida skelbia, kad į sąrašą neįtraukiamos Rusija ir Kinija.

Tokio žingsnio imtasi pakartotinai įvedus viešojo gyvenimo apribojimų labiausiai paveiktose šalies dalyse, vyriausybei vengiant visiško karantino ir bandant vietinėmis priemonėmis užkirsti kelią viruso plitimui.

Lenkai ir toliau galės skristi į bet kurias norimas valstybes, tačiau turės rinktis netiesioginius skrydžius per valstybes, kurių sąraše nėra, pavyzdžiui, Vokietiją.

38 mln. gyventojų turinčioje Lenkijoje iki šiol oficialiai užregistruoti 67 922 užsikrėtimo atvejai, o dėl su virusu susijusių priežasčių mirė daugiau nei 2 tūkst. infekuotų pacientų. Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, antradienį šalyje patvirtinta 550 naujų infekcijų.

Valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro vadovo, sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, būtina maksimaliai pasirengti visiems galimiems scenarijams.

„Nuolat kartojame, kad kiekviena diena yra naujas iššūkis, o naujojo koronaviruso akistatoje sprendimai turi būti priimami žaibiškai, bet pamatuotai. Todėl turime numatyti kelis žingsnius į priekį, sudėlioti visus už ir prieš, svarbiausiu prioritetu laikydami Lietuvos žmonių sveikatą. Jei dėl to reikėtų riboti ar išvis uždaryti skrydžius į ir iš paveiktų teritorijų – tai ir būtų padaryta“, – pranešime sakė A. Veryga.

Centras pavedė Susisiekimo ministerijai pateikti informaciją dėl galimybių siūlyti avialinijoms atšaukti  apriboti tiek tiesioginius, tiek jungiamuosius skrydžius tarp Lietuvos ir Kinijos, Honkongo, Irano, Japonijos, Pietų Korėjos, Singapūro, Italijos, Prancūzijos, Vokietijos, Ispanijos.

Informacija turi būti pateikta iki ketvirtadienio vakaro. Įvertinus gautus duomenis, bus sprendžiama dėl tolesnių veiksmų.

Rekomenduoja atsisakyti kelionių į Ispaniją, Prancūziją ir Vokietiją

Užsienio reikalų ministerija antradienį pranešė dėl koronaviruso rekomenduojanti atsisakyti kelionių į Ispaniją, Prancūziją ir Vokietiją.

„Užsienio reikalų ministerija atnaujino kelionių rekomendacijas dėl Ispanijos, Prancūzijos ir Vokietijos: sparčiai plintant koronavirusui, rekomenduojame atsisakyti nebūtinų kelionių į šias šalis“, – rašoma rekomendacijoje.

Joje skelbiama, kad jeigu vykti yra būtina, rekomenduojama imtis būtinų atsargumo priemonių, atidžiai sekti vietos institucijų skelbiamas rekomendacijas bei nurodymus.

Ministerija taip pat primena, kad Italija antradienį dėl koronaviruso protrūkio karantino zona paskelbė visą šalies teritoriją.

„Visoje šalies teritorijoje nuo kovo 10 dienos iki balandžio 3 dienos įvedamos specialios priemonės, įskaitant prievolę būti namuose, išskyrus neatidėliotinas priežastis, tarp jų darbas, sveikatos problemos arba grįžimas į nuolatinę gyvenamąją vietą“, – teigia ministerija.

„Draudžiama įvažiuoti ir išvažiuoti iš teritorijos be pagrįstos neatidėliotinos priežasties, tačiau iš karantino zonos užsienio šalių piliečiai gali išvykti namo“, – rašoma rekomendacijoje.

Be kita ko, primenama, kad Izraelio institucijos, siekdamos užkirsti kelią koronaviruso plitimui, paskelbė, kad be jokių išimčių visi užsienio piliečiai, atvykstantys į Izraelį iš bet kurios pasaulio šalies, įleidžiami į šalį tik tokiu atveju, jeigu gali įrodyti, kad turės galimybę namų karantine praleisti 14 dienų.

„Užsieniečiams nėra galimybės izoliuotis jokiose viešojo apgyvendinimo įstaigose – viešbučiuose ir pan.“, – teigia ministerija.

Kelionės rekomendacijas konkrečiai valstybei galima rasti Užsienio reikalų ministerijos puslapyje.