Įsitraukė vieni pirmųjų
Vytauto Didžiojo šaulių 2-osios rinktinės vado Vytauto Žymančiaus mobilusis telefonas netyla kone visą parą. Anksti ryte valdymo grupės narius pasveikinęs su nauja diena, ramios nakties atsargos kapitonas palinki tik apie vidurnaktį.
Tiesa, rami ji būna toli gražu ne visiems. Kol vieni šauliai miega, bent keli visuomeninės organizacijos nariai dirba. Kas budi oro uoste ir laukia čia nusileisiančio lėktuvo su lietuviais keliauninkais, kas sėda į automobilį, gabenantį žmones į mobilųjį koronaviruso patikros punktą Jonavos gatvėje.
Kovai su nematomu priešu, kol pastarasis dar taip stipriai nekvėpavo į nugarą, šauliai stojo daugiau nei prieš mėnesį – vasario 21-ąją saujelė entuziastų išvyko į Kauno oro uostą pasitikti iš poilsinių kelionių grįžusių tautiečių. Kaip sako patys LŠS nariai, tuo metu jų parama buvo daugiau moralinė. Žmones jie kvietė matuotis temperatūrą ir atlikti kitas privalomos saugos procedūras. Po poros dienų, kai į Karmėlavą plūstelėjo keli reisai iš Italijos, šauliai savo pajėgas padidino dešimt kartų – apsauginius kostiumus vilkosi jau ne trys, o trisdešimt organizacijos narių.
"Labai svarbu teisingai apsivilkti ir nusivilkti drabužius. Antraip kelių valandų darbas ir išlietas prakaitas nueis šuniui ant uodegos", – atsargos kapitonas pasakojo, kad, prieš paleidžiant šaulius į budėjimus oro uoste, medicinos specialistai juos gerai apmokė.
Todėl dabar visi iki vieno žino, kad čiaudėti reikia į alkūnės linkį, nusivelkant drabužius nevalia rankomis ar kita apnuoginta odos vieta liesti jų išorinės pusės, o išverstas vienkartines pirštines reikia iškart mesti.
LŠS nuotr.
Susiduria su realia grėsme
Žinios, kaip saugotis, šauliams gyvybiškai svarbios, mat nemaža dalis jų kasdien susiduria su realia viruso grėsme. Bendru sutarimu su Kauno miesto savivaldybe LŠS skyrė vairuotoją, dirbantį ištisą parą. Pagal poreikį jis sėda į nebenaudojamą Kauno greitosios medicinos pagalbos stoties automobilį ir su garsiniu signalu, sklindančiu iš ruporo, drausmina karantino suvaržymų nesilaikančius miestiečius. Gavęs pranešimą, tuo pačiu automobiliu vairuotojas vyksta ir į karštuosius koronaviruso iškvietimus – prastai besijaučiančius, iš užsienio šalių grįžusius arba su svečiose šalyse pabuvojusiais artimaisiais kontaktą turėjusius asmenis, tuo metu budintis šaulys gabena į mobilųjį koronaviruso patikros punktą. Po procedūros grąžina juos namo, o automobilį gabena į autobusų stotį, kur šis yra kruopščiai dezinfekuojamas.
Savivaldybė tokių automobilių turi tris, todėl vieno vairuotojo nepakanka. Jų reikia mažiausiai trijų.
Gauname visas apsaugos priemones, bet rizika visada lieka.
"Vienam žmogui ištempti 24 val. būtų išties sunku, todėl parą padalijome į tris dalis", – valdymo grupės nariai skaičiavo, kad, esant įtemptesnei dienai, prie automobilio vairo sėda iki devynių organizacijos narių.
Su nemenka rizika kaskart susiduria ir ekspeditorių grupė. Taip vadinami šauliai, į Kauno oro uostą vykstantys pargabenti visų grįžusiųjų.
"Štai vienas šaulys kaip išvažiavo šeštadienio vidudienį, taip namo grįžo tik sekmadienio rytą. Aišku, gauname visas apsaugos priemones, bet rizika visada lieka", – geradariams, neskaičiuojantiems laiko ir žmogiškųjų resursų, lenkėsi Vytauto Didžiojo šaulių 2-osios rinktinės vadas.
Dėkoja artimiesiems
Nuo kovo 16-osios LŠS nariai aktyviai savanoriauja ir Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stotyje, kur konsultuoja gyventojus, paskambinusius karštąja koronaviruso linija 1808. Apmokyti priimti ir apdoroti iškvietimus, nustatyti reikiamą pagalbos lygį ir rekomendacijas, šauliai pamainomis prie karštųjų telefonų sėda kiekvieną dieną. Jiems talkina maždaug pusšimtis Kauno kolegijos studentų savanorių.
"Pastaraisiais ne visuomet gali pasikliauti. Būna, pažada ir neateina. Tuomet tenka suktis iš padėties. Jei šaulys pasakė – savo žodžio laikosi", – V.Žymančiaus skaičiavimais, per vieną dieną į žmonių skambučius atsiliepia apie 30 šaulių.
Tuo metu parkuose ir kitose viešose erdvėse patruliuoja, karantino pažeidimo atvejus fiksuoja, žmones vežioja ir telefono ragelius kiloja, saviizoliacijoje esančius ir rizikos grupėms priklausančius žmones maistu aprūpina maždaug 200 šaulių, kurių amžius svyruoja nuo 25 iki 45 metų. Dėl didesnės rizikos užsikrėsti koronaviru, vyresniems nei 60 amžiaus LŠS nariams, rekomenduojama likti namuose.
"Ačiū Dievui, neturime nė vieno užsikrėtusio šaulio, nors esame pavojingiausiose vietose. Esame pakankamai motyvuoti, gerai apmokyti saugotis ir, matyt, yra tam tikras laimės faktorius", – Vytauto Didžiojo šaulių 2-osios rinktinės vadas džiaugėsi komandos atsparumu ir pasirengimu, kurį panaudojo ne mūšio lauke, o kovojant su nematomu priešu.
Buvusiu greitosios medicinos pagalbos automobiliu šauliai ir drausmina, ir veža žmones patikrai dėl koronaviruso. (Vilmanto Raupelio nuotr.)
V.Žymančius įsitikinęs, kad nūdienos šaulio portretą suformavo ilgalaikės pratybos, drausmė, civilio žmogaus supratimas ir šeimos vertybės, perduodamos iš kartos į kartą.
"Šauliams noriu palinkėti ir toliau likti tokiais pat vieningiems, o jų šeimos nariams reiškiu didelę pagarbą ir padėką. Juk kaskart išleisdami savo sūnus, brolius, vyrus, tėčius, mamas, žmonas, dukras ir seseris, artimieji suvokia, kur jie eina", – kalbėjo atsargos kapitonas.
