-
Teismas atidėjo buvusio teisėjo V. Bavėjano ieškinį dėl atleidimo 3
Kaip BNS informavo teismo atstovė Lina Nemeikaitė, liepos 23 dieną byloje buvo gautas Nacionalinės teismų administracijos prašymas iš prokuratūros išreikalauti ikiteisminio tyrimo medžiagos dalį, kuri buvo pateikta Teisėjų tarybai, jai sprendžiant dėl patarimo prezidentui atleisti V. Bavėjaną.
Pasak L. Nemeikaitės, prašomą informaciją Generalinė prokuratūra teismui pateikė praėjusį ketvirtadienį.
Antradienį vykusiame posėdyje bylą nagrinėjanti teisėja Laima Ribokaitė patenkino V. Bavėjano prašymą ir skyrė laiko buvusiam teisėjui bei jo atstovams susipažinti su naujai pateikta medžiaga.
Kitas posėdis šioje byloje numatytas rugsėjo 10 dieną.
Atsakovais šioje byloje yra patraukti prezidentas, Teisėjų taryba ir Seimas. Byla bus nagrinėjama uždaruose posėdžiuose.
V. Bavėjanas iš pareigų buvo atleistas pernai rudenį, po to, kai didelės apimties ikiteisminiame tyrime dėl galimos teisėjų, advokatų ir kitų asmenų korupcijos jam buvo pareikšti įtarimai. Dėl teisėjo vardo pažeminimo jį atleido prezidentas Gitanas Nausėda, Seimui pritarus šiam prezidento dekretui.
Pats buvęs apeliacinio teismo teisėjas siekia, kad parlamento nutarimas ir prezidento dekretas būtų pripažinti neteisėtais ir laikosi pozicijos, kad iš pareigų jis galėjo būti atleistas tik Seime surengus apkaltos procedūrą.
Bylos atsakovai su tokiu V. Bavėjano ieškiniu nesutinka.
Naujienų portalas 15min.lt anksčiau skelbė, kad teisėsauga įtaria V. Bavėjaną susitarus su teisiamu pažįstamu duoti kyšį Kauno teisėjui už palankų jam sprendimą.
Tyrimo duomenimis, V. Bavėjanas ir teistas buvęs socialdemokratas, savivaldybės įmonėje „Kauno vandenys“ dirbęs Valius Venslovas 2018 metų rudenį sutarė per tarpininką duoti 10 tūkst. eurų kyšį Kauno teisėjui Algerdui Urbšiui, kad šis skirtų pastarajam mažesnę baudą už korupcinį nusikaltimą.
Tarpininku įvardijamas buvęs Kauno Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Preikšas. Jis portalui patvirtino palikęs teismą ir tapęs advokatu, kai teisėjų korupcijos byloje buvo apklaustas kaip specialusis liudytojas.
Anot teisėsaugos, V. Venslovas laiku neperdavė neteisėto atlygio ir Kauno teisme sulaukė lygtinės trejų metų laisvės atėmimo bausmės ir beveik 38 tūkst. eurų baudos.
Pasak tyrėjų, V. Bavėjanas taip pat įtariamas žadėjęs padaryti įtaką V. Venslovo byloje skiriant teisėjų kolegiją Lietuvos apeliaciniame teisme.
Prezidento patarėja Jūratė Šovienė yra sakiusi, kad V. Bavėjanas 2018 metų rudenį neformaliai bendraudamas su baudžiamojon atsakomybėn patrauktu asmeniu toleravo pateiktus pasiūlymus daryti galimą neteisėtą poveikį bylą nagrinėjantiems teisėjams dėl švelnesnės bausmės paskyrimo.
Anot patarėjos, per neformalų susitikimą V. Bavėjanas „aptarinėjo galimybes šio asmens naudai paveikti atitinkamus valstybės tarnautojus, kad būtų pažeista nešališka bylų skirstymo tvarka“.
V. Bavėjanas teisėsaugos įtarimus neigia.
Atleidimą iš pareigų yra apskundęs ir kitas teisėjų korupcijos byloje įtariamas buvęs Aukščiausiojo Teismo teisėjas E. Laužikas. Šią bylą taip pat nagrinėja Vilniaus apygardos teismas.
Teisėjų korupcijos byloje įtarimai pareikšti daugiau nei 50 asmenų. Tiriama daugiau nei 110 nusikaltimų.
-
Teisme – korupcija įtariamo teisėjo E. Laužiko ieškinys dėl atleidimo 3
Atsakovais šioje byloje patraukti yra Seimas, prezidentas ir Teisėjų taryba.
Gegužės mėnesį vykusio pirmojo bylos posėdžio metu buvo gautas E. Laužiko gynėjų prašymas iš Generalinės prokuratūros išreikalauti informaciją apie tai, kurie Teisėjų tarybos nariai yra tiesiogiai susiję su E. Laužiku darbiniais santykiais, taip pat, kurie iš narių buvo apklausti teisėjų korupcijos byloje liudininkais.
Taip pat prašyta pateikti informaciją apie tai, kuris Teisėjų tarybos narys ir kaip balsavo patariant prezidentui dėl jo teikimo Seimui atleisti E. Laužiką iš pareigų.
Buvusio teisėjo advokatų nuomone, neturint šių duomenų, negalima spręsti ar Teisėjų tarybos narių balsavimas buvo teisėtas.
Bylą nagrinėjanti teisėja Rūta Petkuvienė šiuos prašymus patenkino ir paskelbė byloje pertrauką.
Iš LAT teisėjo pareigų E. Laužikas buvo atleistas pernai rugsėjį po jam pareikštų įtarimų teisėjų korupcijos byloje. Teisėją dekretu atleido prezidentas Gitanas Nausėda, po to, kai Seimas slaptu balsavimu pritarė tokiam prezidento siūlymui.
Naujienų portalas 15min.lt skelbė, kad E. Laužikas įtariamas už patarimus ir sprendimus Vijūnėlės „dvaro“ byloje gavęs 5 tūkst. eurų ir kalakutą kaip kyšį.
Pasak portalo, kyšį teisėjas galimai priėmė iš sostinės verslininkės Oksanos Sakalauskienės.
Teisėsaugos duomenimis, E. Laužikas už neteisėtą atlygį teikė O. Sakalauskienei konsultacijas ir patarimus Druskininkų mero Ričardo Malinausko, taip pat pastato savininkų – Zinos ir Žilvino Povilonių – naudai.
Anot prokurorų, E. Laužikas patarė surašyti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – stabdyti įpareigojimą nugriauti Vijūnėlės „dvarą“ per pusmetį – ir vėliau šį prašymą su teisėjų kolegija tenkino.
E. Laužikas teisėsaugos įtarimus neigia.
Atleisto teisėjo gynėjas per jo atleidimo procedūrą Seime sakė, kad galutinis sprendimas dėl atstatydinimo turi būti priimtas tik sulaukus apkaltinamojo teismo nuosprendžio. Tada jis tvirtino, kad E. Laužiko atleidimas pažeistų nekaltumo prezumpciją.
Atleidimą iš pareigų yra apskundęs taip pat šioje korupcijos byloje įtariamas buvęs Apeliacinio teismo teisėjas Valdimaras Bavėjanas. Šią bylą taip pat nagrinėja Vilniaus apygardos teismas.
Aukščiausiojo ir Apeliacinio teismų teisėjų atleidimui reikia Seimo balsavimo, kitus teisėjus pritarus Teisėjų tarybai atleidžia pats prezidentas.
Teisėjų korupcijos byloje įtarimai pareikšti daugiau nei 50 asmenų, tarp jų – šešiems advokatams. Tiriama daugiau nei 110 nusikaltimų.
