Pasak jos, šią savaitę atsiųstame laiške EK informuoja, kad artimiausiu metu kreipsis į valdžios institucijas, kad jos pateiktų paaiškinimus dėl, anot LBA, neteisėtos valstybės pagalbos, papildomą mokestį įvedus daliai finansų rinkos dalyvių.

LBA rugpjūtį kreipėsi į Komisiją teigdama, kad bankų apmokestinimo modelis iškreipė konkurenciją: dalies finansų rinkos dalyvių bei sektorių atleidimas nuo mokesčio yra neteisėta valstybės pagalba ir galimai prieštarauja Europos Sąjungos teisei, pavyzdžiui, nediskriminavimo principui.

„Jokie kiti ekonomikos sektoriai, išskyrus finansų įstaigas, dėl vadinamojo nenumatyto pelno apmokestinti nebuvo“, - rašoma pranešime.

LBA dar šiemet kovą kreipėsi į EK dėl Vyriausybės ir Lietuvos banko (LB) siūlomo laikino bankų solidarumo įnašo. Asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė yra teigusi, kad siūlomas mokestis yra diskriminacinis bei turės pasekmių šalies investicinei aplinkai.

Naujas mokestis įvestas, šiemet Lietuvos komerciniams bankams, tikėtina, uždirbsiant apie 1 mlrd. eurų bendro pelno, kuris išaugo dėl ECB didinamų palūkanų normų ir bankams uždirbant itin didelį pelną iš jų laikomų lėšų centriniame banke.

Mokestis mokamas nuo grynųjų palūkanų pajamų, daugiau kaip 50 proc. viršijančių vidutines ketverių pastarųjų metų pajamas. Mokestis įvestas šalies bankams šiemet, tikėtina, uždirbsiant virš 1 mlrd. eurų pelno, kuris laikomas netikėtu – jie pelnosi iš Europos Centrinio Banko (ECB) didinamų palūkanų normų.

Valstybė tikisi iš bankų per dvejus metus surinkti apie 400 mln. eurų ir šias lėšas ketina panaudoti gynybai ir karinei bei civilinei transporto infrastruktūrai.

Dabar bylą nagrinės ES Teisingumo Teismas, antradienį pranešė Interneto žiniasklaidos asociacija. Pirmasis apie tai paskelbė leidinio IQ interneto portalas.

Asociacijos pirmininkės Linos Bušinskaitės teigimu, toliau bus ieškoma teisingesnio balanso tarp komercines žiniasklaidos ir visuomeninio transliuotojo.

„Europos Sąjungos Bendrame teisme skundas yra priimtas ir pradėtas jo nagrinėjamas, kurio metu tiek EK, tiek Lietuvos interneto žiniasklaida turi pateikti savo argumentus. Taigi procesas vyksta ir toliau, o asociacija neplanuoja atsisakyti savo tikslų, nes tai būtų socialiai neteisinga žiniasklaidos rinkos atžvilgiu. Šio teismo sprendimo gali reikėti laukti ir metus, bet jo verta laukti“, – pranešime sakė L. Bušinskaitė.

Advokatų kontoros „Ellex Valiūnas ir partneriai“ advokatas Karolis Kačerauskas teigė, kad EK atsisakė nagrinėti asociacijos skundą ne dėl to, kad Lietuvoje galiojantis finansavimo modelis atitinka valstybės pagalbos taisykles.

Anot jo, EK patvirtino asociacijos poziciją, jog visuomeninio transliuotojo finansavimas yra laikomas valstybės pagalba, todėl LRT finansavimo modelis turėtų atitikti visus valstybės pagalbos suderinamumo kriterijus.

Interneto žiniasklaida laikosi pozicijos, kad nuo 1994 metų LRT finansavimo modelis buvo keičiamas esmingai, todėl Lietuva turėjo susiderinti valstybės pagalbos schemą iš naujo. 

„Nuomonės išsiskiria tik dėl to, ar tokiam valstybės pagalbos teikimui reikėjo gauti EK leidimą. Šiuo metu EK laikosi nuomonės, kad LRT finansavimas buvo sukurtas iki 1994 metų, todėl leidimas teikti valstybės pagalbą yra suteiktas automatiškai. Interneto žiniasklaida laikosi pozicijos, kad nuo 1994 metų LRT finansavimo modelis buvo keičiamas esmingai, todėl Lietuva turėjo susiderinti valstybės pagalbos schemą iš naujo. Ar tokie esminiai pokyčiai vyko, turės atsakyti ES Bendrasis teismas“, – pranešime sakė K. Kačerauskas.

Pasak jo, Lietuva nėra suderinusi visuomeninio transliuotojo finansavimo modelio su EK. Atitinkamai, teismui pripažinus, kad esminiai pokyčiai finansavimo schemoje nuo 1994 metų įvyko ir leidimą teikti valstybės pagalbą gauti reikėjo, EK turės konstatuoti valstybės pagalbos taisyklių pažeidimą.

„Kai žiniasklaidos monopolis tarnauja geriems tikslams, džiaugiamės, kad vyksta teisinga kova su dezinformacija, visuomenės nuomonė yra formuojama teisingai. Bet viskas gali pasikeisti, jeigu žiniasklaidos monopolis ateityje pradės tarnauti priešingiems tikslams. Neigiamų pavyzdžių nereikia toli ieškoti – Vengrija, Rusija, Baltarusija ar Serbija, tai šalys, kur valdžios monopolis susidarė dėl to, kad nebėra nepriklausomos žiniasklaidos, kuri pateiktų alternatyvią nuomonę ir galėtų įvardinti dalykus tikraisiais vardais“, – teigė K. Kačerauskas.

LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė BNS nurodė, kad LRT komercinės žiniasklaidos skundą EK laikė siekiu sumažinti LRT finansavimą bei riboti portalą.

„EK skundą atmetė. Tai didelė pergalė – ne tik LRT, bet ir visos Europos Sąjungos visuomeniniams transliuotojams“, – komentare BNS teigė M. Garbačiauskaitė-Budrienė.

„Tai, kad pastaraisiais metais LRT pradėjo auginti auditoriją, kai atsigavo portalas LRT.lt, patiko ne visiems. Tikrasis skundo tikslas buvo apriboti LRT finansavimą, priversti ją grąžinti į biudžetą gautus asignavimus, uždrausti LRT plėtoti savo naujienų portalą“, – pridūrė ji.

M. Garbačiauskaitė-Budrienė taip pat teigė besitikinti, kad Bendrajame Teisme EK bylą laimės. Ji taip pat kalbėjo, kad Europos transliuotojų sąjunga (EBU) ir LRT svarsto dėl įstojimo į šią bylą kaip suinteresuoti asmenys.

Lietuvos komercinės žiniasklaidos atstovai LRT finansavimo tvarką Europos Komisijai apskundė 2020 metų birželį. Anot jų, dabartinis finansavimo modelis iškreipia sąžiningą konkurenciją, pažeidžia ES teisę, nes nėra suderintas su Komisija kaip valstybės pagalba.

Į Komisiją kreipėsi naujienų portalus delfi.lt, 15min.lt ir lrytas.lt vienijanti Interneto žiniasklaidos asociacija ir bendrovė „All Media Lithuania“, valdanti TV3 televiziją.

LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė tuomet teigė, kad komercinės žiniasklaidos atstovų skundo EK tikslas yra sumažinti LRT finansavimą bei riboti portalą, nors šis konkurencijos dėl pajamų komercinei žiniasklaidai nesudaro.

LRT biudžetas šiemet siekia beveik 55,5 mln. eurų, jis apskaičiuojamas automatiškai pagal valstybės gautas pajamas iš gyventojų pajamų mokesčio ir akcizo.

„Žiūrint į bendrą kontekstą, kokių priemonių ir ribojimų imasi kitos pasaulio šalys, išties tie ribojimai yra labai panašūs. Žiūrint į ribojimus, kuriuos buvo priėmusi buvusi Vyriausybė, jie yra labai panašūs į tuos, kurie yra šiandien, todėl kažkokio stebuklingo recepto, kaip būtų galima riboti kažką, bet nieko nenuskriaudžiant, turbūt nėra“, – žurnalistams penktadienį sakė G. Skaistė.

Jos teigimu, Vyriausybė „stengiasi, kad sprendimai būtų kuo mažiau žalingi.“

„Stengiamės, kad sprendimai būtų kuo mažiau žalingi ir pirminis prioritetas yra išsaugoti gyvybes, kad kuo mažiau žmonių mirtų ir kuo mažiau virusas vystytųsi. Šiandien taip pat turime atkreipti dėmesį ir į mutacijas, kurios ateina. Matome Vilniuje, Marijampolėje didelę sklaidą britiškos mutacijos, kuri kelia papildomas grėsmes, todėl atlaisvinant ribojimus reikia labai aiškiai suvokti, kokias pasekmes tai gali atnešti“, – sakė G. Skaistė.

Lietuvos darbdavių konfederacijos skunde teigiama, kad Vyriausybės nustatomos ūkinės veiklos reguliavimo taisyklės yra nenuoseklios, neobjektyvios ir nepagrįstos aiškiais duomenimis ar skaičiavimais dėl vienokių ar kitokių ribojimų taikymo maisto ir kitų prekių prekyba užsiimantiems ūkio subjektams.

Pasak LDK prezidento Dano Arlausko, pavyzdžiui, neaišku, kuo remiantis Vyriausybė skirtingiems ūkio subjektams nustatė skirtingus reikalavimus dėl prekybos ploto pirkėjams, reikalavimo turėti tiesioginį išėjimą į lauką ar priėmė sprendimą leisti vykdyti prekybą tik konkretų prekybos plotą turėjusioms parduotuvėms (turimas omenyje galiojęs 300 kv. m prekybos ploto reikalavimas).

Konfederacijos skunde teigiama, kad Vyriausybės nustatomos ūkinės veiklos reguliavimo taisyklės yra nenuoseklios, neobjektyvios, nepagrįstos aiškiais duomenimis ar skaičiavimais dėl vienokių ar kitokių ribojimų taikymo maisto ir kitų prekių prekyba užsiimančioms įmonėms. 

Pasak D. Arlausko, pavyzdžiui, neaišku, kuo remiantis Vyriausybė skirtingiems prekybininkams  nustatė skirtingus reikalavimus dėl prekybos ploto pirkėjams, reikalavimo turėti tiesioginį išėjimą į lauką ar priėmė sprendimą leisti vykdyti prekybą tik konkretų prekybos plotą turėjusioms parduotuvėms (turimas omenyje galiojęs 300 kv. m. prekybos ploto reikalavimas).

„Dėl tokių nepagrįstų reikalavimų vis dar tebėra sudaromos skirtingos sąlygos veikti konkurentams, todėl toks Vyriausybės reguliavimas pažeidžia atitinkamas Europos Sąjungos taisykles, kurių valstybės narės turi laikytis“, – pranešime teigia D. Arlauskas.

Pasak jo, ribojama laisvė užsiimti pasirinktu verslu, teisė į nuosavybę, lygybė prieš įstatymą, teisė į gerą administravimą bei pažeidžiamas nediskriminavimo principas.

Toks ūkinės veiklos reguliavimas yra nepatrauklus ir stabdantis užsienio investuotojus nuo investicijų Lietuvoje.

„Toks ūkinės veiklos reguliavimas yra nepatrauklus ir stabdantis užsienio investuotojus nuo investicijų Lietuvoje“, – teigia darbdavių atstovas.

LDK mano, kad net ir karantino laikotarpiu ūkinė veikla turi būti reguliuojama nuosekliai ir pagrįstai siekiant išsaugoti vienodas konkurencijos sąlygas.

LDK nuo sausio vidurio ragino  Vyriausybę leisti atidaryti ne maisto parduotuves.

Vyriausybei nuo gruodžio vidurio turgavietėse leista prekiauti tik maisto produktais, o nuo vasario vidurio sušvelninus karantino sąlygas ir leidus veiklą atnaujinti nedidelėms ne maisto prekių parduotuvėms su įėjimu iš lauko, turgaviečių prekeiviai, turintys kioskus su atskiru įėjimu, vis dar negali jų atverti. Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė sako, kad prekybininkai jaučiasi diskriminuojami.

Lietuvos turgaviečių atstovai vasario viduryje buvo pranešę, kad rengia ieškinius valstybei dėl karantino apribojimų, kurie, jų teigimu, pažeidžia konkurencijos taisykles ir proteguoja stambiuosius prekybininkus.

Apie ketinimus kreiptis į teismą dėl karantino apribojimų kalbėjo ir Smulkiojo ir vidutinio verslo taryba.

Konkurencijos taryba yra pareiškusi, kad netiria, kokią įtaką mažmeninės prekybos rinkos persiskirstymui turėjo koronaviruso krizė, kai vieniems prekybininkams buvo leidžiama veikti, o kitiems – ne. Šarūnas Keserauskas įspėja, kad ne visi statistiniai duomenys pavyzdžiui, prekybininkų apyvartos, gali parodyti dėl krizės įvykusį rinkos galios pasikeitimą.

Tačiau jis yra ne kartą pabrėžęs, kad dėl karantino įvesti įmonių veiklos apribojimai turi būti proporcingi ir nesuteikti nepagrįstų privilegijų vieniems verslo atstovams, diskriminuodami kitus.

Antrasis karantinas Lietuvoje galioja nuo lapkričio pradžios. Buvusios Sauliaus Skvernelio vyriausybės sprendimu buvo uždarytos kavinės, barai ir restoranai, sporto klubai, kino teatrai, uždrausti žiūrovai sporto renginiuose, apribotos pamokos mokyklose.

Ingridos Šimonytės vyriausybė karantiną gruodžio viduryje dar sugriežtino, nurodė užsidaryti ne maisto prekių parduotuvėms ir daugumai paslaugų teikėjų, uždraudė be svarbių priežasčių išvykti iš savivaldybės ir bendrauti daugiau nei vienam namų ūkiui, pratęstas moksleivių nuotolinis ugdymas.

„Jeigu toks kreipimasis yra, komercinė žiniasklaida mato teisinio reguliavimo spragas. Reikia teisininkams įsigilinti, tokios diskusijos seniai buvo, ypač dėl konkurencijos, kad tas pats portalo atsiradimas iškreipė rinką“, – pirmadienį per spaudos konferenciją Vyriausybėje sakė premjeras.

Lietuvos komercinės žiniasklaidos atstovai pirmadienį apskundė EK Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos finansavimo tvarką teigdami, kad dabartinis finansavimo modelis iškreipia sąžiningą konkurenciją.

Į Europos Komisiją kreipėsi naujienų portalus delfi.lt, 15min.lt, lrytas.lt vienijanti Interneto žiniasklaidos asociacija ir bendrovė „All Media Lithuania“, valdanti televiziją TV3.

„Aš manau, kad tai vienas iš mechanizmų, kuriuo pasinaudojusi komercinė žiniasklaida gaus sprendimus ir atsakymus, (tai) paskatins ir valstybės institucijas veikti. Tad palauksime vertinimo, kokios prielaidos, kas ten išdėstyta, jos gali būt keliamos“, – kreipimąsi komentavo S. Skvernelis.

Skundo EK autoriai teigia, kad LRT skiriamas finansavimas pažeidžia Europos Sąjungos teisę, nes nėra suderintas su Europos Komisija kaip valstybės pagalba.

Aš manau, kad tai vienas iš mechanizmų, kuriuo pasinaudojusi komercinė žiniasklaida gaus sprendimus ir atsakymus.

„Dabartinis Seimo skiriamas finansavimas Lietuvos radijui ir televizijai neatitinka griežtų EK nustatytų reikalavimų valstybės pagalbai, todėl buvo išsiųstas skundas, kuriuo siekiama aiškumo, bendrų visiems priimtinų taisyklių ir sąžiningos konkurencijos ir taip siauroj ir seklioj Lietuvos rinkoje“, – per spaudos konferenciją pirmadienį sakė Interneto žiniasklaidos asociacijos vadovas Arnas Marcinkus.

LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė laikosi pozicijos, kad komercinės žiniasklaidos atstovų skundo EK tikslas yra sumažinti LRT finansavimą bei riboti portalą, nors šis konkurencijos dėl pajamų komercinei žiniasklaidai nesudaro.

„Komercinės žiniasklaidos atstovų skundo tikslas – riboti portalą ir sumažinti LRT finansavimą. Kitaip nei komercinei žiniasklaidai, kurios vienas pagrindinių veiklos tikslų yra reitingai, LRT pirmiausia siekia atspindėti nuomonių įvairovę, teikti kokybišką, patikimą informaciją visoms visuomenės grupėms“, – sakoma M. Garbačiauskaitės-Budrienės komentare BNS.

LRT biudžetas 2020 metais sudaro daugiau kaip sudaro 46 mln. eurų. Dabar LRT finansavimas apskaičiuojamas automatiškai pagal valstybės gautas pajamas iš gyventojų pajamų mokesčio ir akcizo.

Interneto žiniasklaidos asociacijos vadovas A. Marcinkus pažymėjo, kad iki šiol LRT įstatyme nėra nei pareigos, nei pavedimo vystyti internetinį portalą, tačiau LRT vienašališkai nusprendė investuoti jai skirtas valstybės lėšas šiame segmente siūlydama turinį, kuris niekuo nesiskiria nuo siūlomo komercinių rinkos dalyvių.

„Tokiu būdu valstybinis finansavimas iškreipia ir taip konkurencingą rinką bei palaipsniui išstumia iš jos komercinius rinkos dalyvius“, – pranešime spaudai teigė A. Marcinkus.

Šiemet Seimas priėmė naujos redakcijos LRT įstatymą, tačiau jis pradės galioti tik nuo kitų metų. Jame jau įteisintas internetinis portalas.

Skundo autoriai teigia, kad panašių bylų Europos Sąjungoje jau buvo ne viena. Pasak jų, iš Nyderlandų visuomeninio transliuotojo dėl analogiškai skirtos neteisėtos valstybės paramos buvo išieškotas beveik 77 mln. eurų finansavimas, o Prancūzijos, Ispanijos ir Italijos ir daugelio kitų šalių nacionalinių transliuotojų finansavimo modeliai buvo pakeisti to pareikalavus Europos Komisijai.