Oficialus Danės skvero atidarymas buvo planuotas jau visai netrukus.

Tačiau naujo miesto skvero vaizdą temdo vandalų nudergti suoliukai ir kiti objektai.

"Rekonstruotą Danės skverą rangovas perdavė užsakovui sausio mėnesį. Turto savininkas yra Klaipėdos miesto savivaldybė, kuri ir kreipsis į policiją dėl sugadinto turto. Pirmadienį vyko detali objekto apžiūra. Į policiją bus kreipiamasi dėl visų nustatytų turto sugadinimo faktų", – patikino šį projektą kuravęs Klaipėdos savivaldybės vyriausiasis patarėjas Gintaras Dovidaitis.

Danės krantinių ir skvero rekonstrukcija prasidėjo prieš porą metų, 2020-ųjų sausį.

Tai vienas didesnių ir svarbesnių pastaruoju metu Klaipėdoje įgyvendinamų projektų, kuriam buvo skirta 10,7 mln. eurų.

Skveras bei Dangės upės krantinės nuo pat Biržos tilto per pastaruosius kelerius metus visiškai pasikeitė.

Tikimasi, kad ši vieta taps miestiečių ir Klaipėdos svečių mėgstama laisvalaikio praleidimo erdve, kurioje driekiasi parkas, įrengtas šiuolaikiškas fontanas su projekcinėmis vaizdo instaliacijomis, sumontuota nedidelė scena pradedančiųjų atlikėjų pasirodymams, moderni terasa.

Atnaujintame skvere nemažai erdvės pritaikyta vaikams, jiems skirti interaktyvūs žaidimai, riedutininkų parkas, laipynės.

Parkas skirtas poilsiui bei iškyloms. Numatyta vieta, kur turėtų būti įrengta lauko kavinė.

Skvere nusidrieks ir simbolinė laiko juosta, kuri įprasmins miesto istoriją.

Labiau rūpėjo asmenukės

Į K.Donelaičio skvere vykusį išvažiuojamąjį Želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo komisijos posėdį susirinko būrelis miestiečių, dažnai sutinkamų įvairaus pobūdžio piketuose.

Tačiau dalis aktyvistų, kiek pasisklaidę skvernais, dingo savais reikalais.

Kita dalis, prisifotografavę asmenukių prie skvero medžių, taip pat išsilakstė prasidėjus pūgai.

"Kad niekas ten ir nepuolė. Ramiai viskas vyko. Pasifotografavo jie ir iki galo net nebuvo", – apie pagarsėjusią medžių saugotojų grupelę atsiliepė Klaipėdos savivaldybės Aplinkosaugos skyriaus vedėja Rasa Jievaitienė.

Improvizacijos: besibaiminantieji dėl medžių norėjo atkreipti dėmesį jų apkabinimo akcija. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Metų laikų idėja

Želdinių ir želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo komisijai architektas Algirdas Žebrauskas pristatė skvero atgaivinimo idėją.

Žinomas telšiškis savame mieste yra įgyvendinęs daug unikalių projektų, kurie dienos šviesą išvydo pačios bendruomenės iniciatyva.

Gerų medžių nekirsime nė vieno.

Šį kartą A.Žebrausko patirties projektuojant viešąsias erdves prašė labdaros ir paramos fondo "Žaliuok, mano mieste" nariai, kurie seniai puoselėja K.Donelaičio skvero atgaivinimo viltį.

Architektas siūlo šią erdvę miestiečiams atverti keturiais įėjimais, kurie simbolizuotų keturis metų laikus.

Centrinėje dalyje, artėjant nuo Liepų gatvės, norima iškirsti kelis medžius, kad būtų galima vizualiai pašviesinti tamsią erdvę.

"Mes leidome iškirsti keturis blogos būklės ir du nepatenkinamos būklės medžius. Tie medžiai jau yra su puviniais. Nenorėjome sugriauti pačios rekonstrukcijos idėjos, sutiktume su penkių patenkinamos būklės medžių šalinimu. Gerų medžių nekirsime nė vieno", – tikino R.Jievaitienė.

Paradoksas: už K.Donelaičio skvero medžių išsaugojimą pasisakantys klaipėdiečiai šįsyk mandagiai išklausė projektuotojų argumentus. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Žydėtų magnolijos

A.Žebrauskas tikino, kad šviesos ir spalvų šioje erdvėje įneštų žydintys želdiniai.

"Pavasarį galėtų simbolizuoti magnolijos, kurios yra Mažosios Lietuvos simbolis. Vienu metu pavasarį sužydėtų 12 magnolijų. Vasarą jų lapija kurtų kitą įspūdį. Vasarą sužydėtų ir pačios liepos, kurios čia auga. Rudenį medžių spalvos vėl kurtų kitą nuotaiką", – pasakojo A.Žebrauskas.

Architekto idėja – skverą pritaikyti lankymui, ramiam buvimui.

"Šalia yra universitetas, skvere, kur atsirastų terasa, amfiteatras, skirtas pasisėdėti, galėtų vykti paskaitos, susitikimai, gal net diplominių darbų pristatymai", – vizijomis dalijosi A.Žebrauskas.

Šalia yra universitetas, skvere, kur atsirastų terasa, amfiteatras, skirtas pasisėdėti, galėtų vykti paskaitos, susitikimai, gal net diplominių darbų pristatymai.

Kavinei medžiai netrukdys

R.Jievaitienė tikino, kad terasos perimetrą siūlytų siaurinti.

"Norime išsaugoti medžius. Projektuotojai turės galvoti iš naujo. Bet ten numatyta dar viena terasą primenanti pasisėdėjimo vieta. Bus puiki vieta knygoms skaityti. Čia planuojamai kavinei medžiai netrukdo, auga vienas nepatenkinamos būklės medis. Neprieštaravome, kad jis būtų šalinamas. Mes nesugadinome siūlomų idėjų", – patikino R.Jievaitienė.

Ji pripažino, kad prieštaromis nebus pasiektas skvero atgaivinimo tikslas.

"Jei nieko nedarysime, parkas ir liks toks, koks yra – negyvas. Jis yra tranzitinis, niekas neprisėda, niekas jame nenori pabūti", – kalbėjo R.Jievaitienė.

Anot A.Žebrausko, šis skveras jau seniai nebeatitinka urbanistinėms erdvėms keliamų reikalavimų. Šio skvero moderniu tikrai niekas negalėtų pavadinti.

"Buvo išklausytos idėjos. Jas įvertino ir specialistai. Jie pateiks savo ataskaitas. O po to ir žiūrėsime, ką galima koreguoti. Ieškosime kompromiso", – pripažino architektas.

Kompromisai: architekto A.Žebrausko idėjų Aplinkosaugos skyriaus vedėja R.Jievaitienė nenorėjo sugriauti ir sutiktų kirsti prastos būklės medžius. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Kamerinių vakarų vieta

A.Žebrauskas rekonstrukcijos projektu norėtų pasakoti K.Donelaičio istoriją.

"Reikėtų pastiprinti perimetrinį želdyną. Gal komisija leis šalinti pasvirusias liepas? Jos išsivartaliojusios ne dėl vėjo, nors vietiniai ir norėtų tuo tikėti. Tokie pasvirę medžiai želdynui tikrai nėra gerai. Tokiu būdu atsirastų galimybė įrengti žydintį aikštės centrą", – mintimis dalijosi A.Žebrauskas.

Jei nieko nedarysime, parkas ir liks toks, koks yra – negyvas. Jis yra tranzitinis, niekas neprisėda, niekas jame nenori pabūti.

Rekonstruojant aikštę būtų keičiama jos danga. Atsirastų smilginių augalų, kurie simbolizuotų pajūrio augmeniją.

"Labiausiai visiems kliuvo nedidelė kavinukė. Pasaulyje kavinės kuriasi įvairiausiose vietose, tampa jaunimo traukos centru. Kodėl ten negalėtų vykti kameriniai vakarai? Kas nors kavos ar arbatos gertų. Mūsų tikslas šią erdvę padaryti gyvą", – kalbėjo architektas.

Jis tikino, kad kavinės operatorius galėtų būti atsakingas ir už viešų renginių moderavimą.

"Ši vieta galėtų būti įtraukta į Jūros šventės renginių žemėlapį. Joje saviraiškai galėtų erdvę rasti ir miesto jaunimas. Šis tamsus ir negyvas, nors pačiame centre esantis skveras turėtų tarnauti miestiečiams. Dabar patys visuomenės atstovai, kurie dalyvavo susitikime, pripažino, kad čia niekas neauga, nes yra tamsu. O tai turėtų būti šviesi ir jauki erdvė", – kalbėjo A.Žebrauskas.

Šią savaitę Klaipėdos miesto savivaldybės vicemeras Arvydas Cesiulis subūrė savivaldos atstovus, politikus bei skvero rekonstrukcijos projekto rengėjus aptarti jau ne vienerius metus įstrigusio projekto.

Skvero rekonstrukcijos projektą sumanytojai, labdaros ir paramos fondas „Žaliuok, mano mieste“ paruošė prieš septynerius metus, minint 300-ąsias K. Donelaičio gimimo metines, tačiau įgyvendinimas nepajudėjo.

Fondo vadovas skulptorius Arūnas Sakalauskas sako, jog fondas projektui parengti išleido 25 tūkstančius eurų ir viliamasi, kad parodytas dėmesys nenueis perniek.

„Po K. Donelaičio gimtadienio sujudo. Buvo susitikimas ir sprendžiama, kodėl projektas nerealizuojamas“, – BNS sakė A. Sakalauskas.

K. Doneličio gimtadienis skvere, kuris įrengtas 1974-iais, minėtas sausio 1-ąją.

Planus rekonstruoti skverą stabdė diskusijos dėl medžių – rekonstrukcijos metu daugiau kaip tris dešimtis jų reikėtų pašalinti. Tačiau idėjos autoriai teigia, kad vietoje jų būtų pasodinti 58 nauji medžiai.

„Dėl tų medžių diskusijos vyksta, bet vyksta todėl, kad niekas iki galo neįsigilina į patį projektą“, – sakė skulptorius.

Skvero projektą parengė architektas Arūnas Žebrauskas, aikštėje suformavęs kamerinę erdvę mažiems koncertams, pasirodymams. Prie K. Donelaičio paminklo numatyta erdvė didesniems renginiams. Aikštėje galėtų vykti ir dalis didžiųjų miesto švenčių renginių, ir rajonui skirti jaukūs pasisėdėjimai.

Pirmasis paminklas K. Donelaičiui anuomet, prieš kone 50 metų, skvere buvo pastatytas būtent uostamiestyje.

K. Donelaitis buvo evangelikų liuteronų kunigas, Mažosios Lietuvos lietuvių grožinės literatūros pradininkas.

Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Andrius Dobranskis patikino, kad visi Danės skvero atnaujinimo darbai iš esmės vyksta sklandžiai.

Tačiau, anot savivaldybės atstovo, darbų spartai įtakos daro ir karantinas, ir atsiradę medžiagų tiekimo sutrikimai.

Kuriam laikui buvo visiškai sustojęs akmens gaminių tiekimas iš Kinijos.

"Kalbėjome su rangovu, ir panašu, kad tie klausimai sprendžiami. Mūsų sutartis su rangovu sudaryta iki 2022 m. sausio. Jei medžiagų tiekimas vyks sklandžiai, galimas dalykas darbus bus galima pabaigti dar prieš Naujuosius metus. Tos problemos dėl medžiagų tiekimo yra ne tik Klaipėdos ir net ne Lietuvos bėda", – tvirtino A.Dobranskis.

Danės krantinių ir skvero rekonstrukcija – vienas svarbesnių Klaipėdos miesto projektų. Jam skirta 10,7 mln. eurų.

"Ar gali prireikti papildomų lėšų šiam projektui? Visko gali būti, bet mes turėtume suprasti ir rangovus, kai medžiagų tiesiog nėra arba jos pabrangsta kelis kartus, tai yra tokios aplinkybės, kurių pirkimo metu numatyti nebuvo įmanoma", – teigė A.Dobranskis.

2020 m. sausio pabaigoje Klaipėdos savivaldybės administracija pranešė apie prasidedančius Danės krantinių ir šalia esančio skvero rekonstrukcijos darbus.

Tuomet planuota rekonstrukciją baigti iki 2021 m. liepos, tačiau darbai sustojo ir jų pabaiga nukelta į 2022 m. pradžią.

Galiausiai skveras bei Danės krantinės nuo Biržos tilto iki buvusio TEO pastato turėtų būti sutvarkytos, kaip patraukli viešoji vieta miesto bendruomenei.

Tikimasi, kad tai taps miestiečių ir Klaipėdos svečių mėgstama laisvalaikio praleidimo erdve, kurioje – parkas, šiuolaikiškas fontanas su projekcinėmis vaizdo instaliacijomis, nedidelė  scena pradedančiųjų atlikėjų pasirodymams, moderni terasa.

Atnaujintame skvere daug erdvės bus skirta vaikams (interaktyvūs žaidimai, riedutininkų parkas, laipynės ir kt.), taip pat – šeimų ar bičiulių poilsiui bei iškyloms miesto parke.  Numatyta vieta, kur bus įrengta lauko kavinė.

Danės skvere nusidrieks ir simbolinė laiko juosta, įprasminanti miesto istoriją.

Dangės skvero rekonstrukciją atliekanti įmonė "Plungės lagūna" prašo savivaldybės pratęsti iš anksto numatytą darbų terminą.

Pasak Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Andriaus Dobranskio, darbams sukliudė ilgos archeologinių tyrinėjimų procedūros.

Atkreipiamas dėmesys, kad kol vyko tyrinėjimai skvere, rangovai negalėjo dirbti, o išvados gautos tik neseniai.

Prie ilgesnės, nei planuota, projekto įgyvendinimo trukmės esą prisidėjo ir kai kurie iš anksto neplanuoti darbai.

Pašnekovo teigimu, rangos sutartyje buvo numatyta galimybė darbų terminą pratęsti pusmečiui, tad bus galima pasinaudoti šia galimybe.

Tiesa, ar darbų terminas bus pratęstas – dar nežinia, savivaldybėje ši galimybė svarstoma, mat, prieš priimant sprendimą, reikia įvertinti daugybę aspektų, tarp jų – ir finansavimo įsipareigojimus.

Sutartį su bendrove "Plungės lagūna" miestas pasirašė praėjusių metų gruodžio 16 d. Joje numatomas darbų terminas – 18 mėn.

Per šį laiką rangovas buvo įsipareigojęs sutvarkyti įgriuvusią Dangės krantinę ir įrengti šiuolaikišką parką.

Klaipėdos savivaldybės Paveldosaugos skyriaus vedėjo Vitalijaus Juškos teigimu, archeologiniai tyrimai yra atlikti, vertinimo medžiaga parengta, praėjusią savaitę ji perduota Kultūros paveldo departamentui, kad ją svarstytų Vertinimo taryba.

"Ši taryba ir spręs, ar radinius įtraukti į Kultūros paveldo registrą. Tačiau skveras nebus užstatomas. Ir šiuo atveju tos istorinės struktūros – statinių pamatai – jei ir nukentėtų, tai labai nežymiai", – tikino V.Juška.

Tačiau šioje vietoje nebus nei požeminio garažo, nei kokio naujo pastato, taigi senieji pamatai nenukentės.

Vertinimo taryba savo verdiktą turėtų pareikšti prieš Jonines, kitą savaitę.

Tikimasi, kad radinius vertins ir architektai, nes didžioji dalis skvere atkastų pamatų yra XIX a. antrosios pusės–XX a. pirmosios pusės statinių liekanos.

Matyti, kad kažkada tankesnis užstatymas šioje vietoje buvo arčiau Biržos tilto, toliau buvo gamybinė teritorija, kur vyko ūkinė veikla.

Kasinėjant buvo rasti ne tik pastatų pamatai, bet ir gatvės grindinys, vienas senesnių radinių – beveik 2 metrų gilyje, spėjama, ravelino sutvirtinimo akmenys.

"Vertinimo taryba norėtų gauti ir architektūros ekspertų išvadas, kurie iš šių atrastųjų pamatų fragmentų yra vertingi. Tačiau šioje vietoje nebus nei požeminio garažo, nei kokio naujo pastato, taigi senieji pamatai nenukentės. Planuojami tiesti vamzdynai paveiktų tik nedidelę dalį vertybių. Bet vis dėlto, jeigu būtų pripažinta, kad tie radiniai vertingi, reikėtų perprojektuoti tuos tinklus, ieškant kitų sprendimo būdų", – kalbėjo V.Juška.

Šioje skvero vietoje, kur buvo vykdomi archeologiniai tyrimai, bus klojami lietaus nuotekų ir vandentiekio vamzdynai, taip pat elektros kabeliai.

"Pagal planą čia jau turėjo būti pakloti vamzdynai, bet dėl minėtų priežasčių darbai kol kas sustabdyti. Radinių vertinimas nusitęsė ir dėl karantino", – teigė V.Juška.

Planuota, kad skvero rekonstrukcijos darbai turėtų būti baigti iki kitų metų liepos.

Iš viso šis projektas atsieis beveik 11 mln. eurų, nuo sumanymo pradžios jis pabrango kone dvigubai.

Ženklai, kad Dangės skvero rekonstrukcija gali kelti iššūkių, atrodo, reiškėsi nuo pat projekto įgyvendinimo starto – vos pradėjus darbus, kilo nemenkas šurmulys dėl skvere kertamų medžių.

Galvosūkių kyla ir tolesniuose etapuose.

"Sekasi gana sunkiai, tačiau darbai vyksta. Prasidėjo krantinės tvirtinimo darbai, tiesiami inžineriniai tinklai", – situaciją apibendrino Klaipėdos savivaldybės Projektų įgyvendinimo priežiūros poskyrio vedėjas Romualdas Stasiulis.

Pradėjus darbus išryškėjo kai kurie nenumatyti aspektai. Pašnekovo teigimu, susiduriama su tam tikromis problemomis dėl esamų inžinerinių tinklų – yra vietų, kur planuose tinklai nebuvo numatyti arba yra netiksliai pažymėti, tad tenka tikslinti projektą.

"Senamiestyje dirbdami mes nesitikime, kad viskas bus taip, kaip nupaišyta", – neslėpė R.Stasiulis.

Be to, pradėjus kasti tranšėjas inžineriniams tinklams, atidengti archeologiniai radiniai, buvusių pastatų pamatai.

Rengiant skvero rekonstrukcijos projektą, buvo atlikti žvalgomieji archeologiniai tyrinėjimai, o pradėjus darbus turėtų vykti detalieji tyrimai, tačiau jų eigą stabdo šalį užgriuvęs koronavirusas.

"Tuos archeologinius radinius reikia įvertinti komisijai, tačiau dėl koronaviruso ji negali rinktis", – sakė R.Stasiulis.

Todėl Kultūros paveldo departamento bus prašoma leisti radinius įvertinti vietinei komisijai.

Neatmetama, kad šios visos nenumatytos aplinkybės gali kiek pratęsti darbų terminą. Pradedant darbus planuota, kad rekonstrukcijos darbai bus baigti iki artėjančių metų liepos.

Iš viso šis projektas atsieis beveik 11 mln. eurų.

Dar pernai paaiškėjo, kuri įmonė rekonstruos Dangės skverą su avarinės būklės krantine (420 m nuo Biržos tilto iki Bastionų gatvės).

Klaipėdos savivaldybei savo kandidatūras buvo pateikusios keturios bendrovės, tačiau rangos darbų konkursą laimėjo "Plungės lagūna".

Kaip informavo Klaipėdos savivaldybės Finansų ir turto departamento direktorė Aldona Špučienė, sutartis su šia įmone pasirašyta gruodžio 16 d.

Per pusantrų metų (iki 2022 m. birželio 16 d.) rangovas įsipareigojo sutvarkyti įgriuvusią Dangės krantinę ir įrengti šiuolaikišką parką.

"Sutartis pasirašyta, rangovas gali pradėti darbus ir turi tilpti į numatytą terminą. Darbų grafiką bendrovė yra pateikusi, jame viskas sudėliota mėnesiais", – teigė A.Špučienė.

Rekonstrukcija miestui kainuos apie 10,7 mln. eurų (maždaug pusę projekto vertės – 4,8 mln. eurų planuota gauti iš Europos Sąjungos). Krantinės rekonstrukcija atsieis 3,6 mln. eurų, skvero – 7,1 mln. eurų.

Dienraštis primena, kad tai – kone dvigubai daugiau nei buvo numatyta iš pradžių. Pasak Klaipėdos savivaldybės atstovo, projektą pabrangino granito dangos, fontanas, mažosios architektūros elementai, kiti parko įrenginiai bei padidėjęs darbo užmokestis.

Veiksmas: apsauginė tvora byloja apie prasidėsiančius darbus šalia Dangės. Statybos tęsiamos ir Tremtinių skvere. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

Esą buvo stengiamasi atsižvelgti į miestiečių, bendruomenių, asociacijų pageidavimus: žmonės prašė įrengti kuo daugiau vaikų žaidimo aikštelių, vietų jaunimui, tinkamai įprasminti istoriją, pritaikyti dangas neįgaliesiems.

Pirminiais architektų skaičiavimais, fontano įrengimas turėjo atsieti 34 tūkst. eurų, tačiau jo kaina pakilo iki daugiau nei 263 tūkst. eurų. Išlaidos granito dangoms padidėjo dar trimis milijonais eurų.

Mažosios architektūros elementai projektą pabrangino daugiau nei 541 tūkst. eurų, o parko įrenginiai (suolai, vaikų žaidimo aikštelės, treniruokliai) – dar 507 tūkst. eurų nuo pradinės kainos.

Esą šoktelėjo ir apželdinimo išlaidos, brango hidrotechninė dalis, atitinkamai įvertintas ir padidėjęs darbo užmokestis.

Iš mirties taško pajudėjo ir darbai Tremtinių skvere (Daukanto ir I. Kanto gatvių sankirtoje), šie buvo įstrigę dėl smarkiai iš Kinijos į Lietuvą vėlavusių granito plokščių.

Dėl to savivaldybės rangovas – bendrovė "Kavesta" – negalėjo užbaigti pradėtų darbų.

Dabar skvere vėl zuja statybininkai. Projekto vertė – beveik 400 tūkst. eurų.

Buvo ir kalėjimo laikai

Šv. Stepono bažnyčia pastatyta 1600 m. pietinėje miesto dalyje, Rūdninkų priemiestyje. Tai viena pirmųjų Vilniaus priemiesčių mūrinių šventovių, su prie jos buvusia medine Šv. Lozoriaus vardo špitole. Šioje Rūdninkų priemiesčio vietoje buvo laidojamos maro ir badmečio aukos. Statybos iniciatorius buvo jėzuitas kun. Simonas Visockis, darbams finansuoti organizavęs tarp miestiečių lėšų rinkliavą. Bažnyčia įrengta gana sparčiai: jau 1604 m. joje vyko šv. Kazimiero kanonizacijos iškilmės. Visi iškilmingi karalių, kunigaikščių, karvedžių sutikimai prasidėdavo nuo šios bažnyčios, toliau eidavo Rūdninkų gatve ir tik tada pasiekdavo Rotušę, Valdovų rūmus, Vilniaus katedrą. Tai buvo simboliniai Vilniaus vartai – visų iškilmių pradžia Viduramžiais.

XV–XX a. prie Šv. Stepono bažnyčios buvusios kapinės vėliau buvo paverstos kalėjimo kiemu, o vėliau – statybos ir sandėliavimo aikštele. Dar neseniai šioje teritorijoje veikė statybos įmonės, o didžioji teritorijos dalis padengta asfalto danga, nes buvo naudojama statybinei technikai ir medžiagoms laikyti. Be to, skvero sklype vis dar galima pamatyti buvusios gamybinės ir sandėliavimo infrastruktūros liekanų. Išskirtinė ir Šv. Stepono bažnyčia – ji viena iš trijų Vilniuje esančių renesansinių bažnyčių.

Galvojama apie amfiteatrą

Vykdant skvero rekonstrukciją, planuojama visiškai atnaujinti erdvę išlaikant jai išskirtinumą suteikiančius čia veikusios bendrovės "Gatvių statyba" objektus: teritorijoje esantį aukštą metalinį kaminą siūloma paversti meniniu akcentu, kuris taptų skvero žymeniu ir kviestų aplankyti šią vietą. Bet ir jis pats galėtų tapti įrankiu apžvelgti miestą – projektą rengianti savivaldybės įmonės "Vilniaus planas" architektų komanda turi idėją kaminą paversti periskopu, kurio "akis" leistų pasižvalgyti po miestą. Šv. Stepono skveras yra tokiame pat aukštyje kaip Gedimino bokštas, tad naudojantis periskopu atsivertų miesto panorama iš kitos perspektyvos.

1600 m. – tada pastatyta Šv. Stepono bažnyčia, viena pirmųjų Vilniaus priemiesčių mūrinių šventovių.

Atliekant teritorijos archeologinius tyrinėjimus atrastas katilas smalai, kuriame buvo kaitinamas gatvių remontui ir statybai reikalingas bitumas. Šią požeminę patalpą planuojama išvalyti ir paversti renginių ar poilsio erdve. Svarstoma net amfiteatro įrengimo idėja.

Šiuo metu būsimasis skveras yra ne tik beveik visas išasfaltuotas, bet ir apstatytas garažais. Įgyvendinant rekonstrukcijos projektą, menkaverčius statinius planuojama nugriauti, tačiau vieno pastato fasado elementas – mūrinė siena su trimis arkiniais langais – turėtų likti. Naudojant šio pastato elementus, čia planuojama sukurti centrinį paviljoną. Patalpose būtų įrengtas viešasis tualetas, pritaikytas ir žmonėms su negalia. Likusias patalpas planuojama nuomoti – jos tiktų ir kavinei, ir nedidelei bendruomeninei erdvei.

Vietoj asfalto – pieva

Skvere esantis asfaltas bus išardytas, o vietoj jo bus didelė pieva, juosiama pėsčiųjų takų. Išardžius asfalto dangą ir aptvarkius esamą reljefą bei želdinius norima suformuoti kuo didesnį vejos plotą – pievą įvairioms veikloms. Tarp gausybės čia atsirasiančių želdinių planuojamas ir obelų sodas.

Nuo XX a. pradžios teritorijoje sandėliuojant statybines medžiagas naudoto galingo krano konstrukciniai elementai, šiandien sukuriantys įspūdingą teritorijos vaizdinį, taip pat bus išsaugoti rekonstruojant skverą. Projekto kūrėjai pažymi, kad tokio industrinio ir bažnytinio palikimo koncentracijos vienoje vietoje nėra niekur Lietuvoje, todėl tai yra ir vietos simbolis, ir vertybė. Pačią konstrukciją planuojama sutvarkyti: nudažyti ir panaudoti teritorijai apšviesti. Per renginius pievą bus galima pritaikyti ir kitoms funkcijoms – laikiniems paviljonams, meno instaliacijoms ir panašiems objektams įrengti.

Viadukas pėstiesiems

Atgimstant Stoties rajonui, planuojamas ir atskiras susisiekimas su būsimuoju skveru – šiuo metu patekimas iš šios teritorijos į skverą sudėtingas dėl reljefo skirtumų tarp Geležinkelio ir Šv. Stepono gatvių, todėl planuojama statyti nedidelį pėsčiųjų viaduką virš Šv. Stepono gatvės ir taip sujungti aukščiau esantį žalią plotą su geležinkelio teritorija.

Įgyvendinant projektą bus atnaujinama ir šalia skvero besidriekianti Šv. Stepono gatvė – ją suplanuota pritaikyti dviratininkams ir pėstiesiems. Rekonstruota gatvė taptų nauja trasa, kuri sujungtų miesto senamiestį su besivystančiu stoties rajonu. Gatvė istoriškai padalyta į dvi dalis – pietinę ir šiaurinę. Pietinė dalis bus vienpusio eismo Geležinkelio gatvės link, su raudono asfalto dviračių taku, atskirtu iškeltomis salelėmis. Šaligatviai, kurie bus įrengiami abiejose gatvės pusėse, bus platesni prie dviračių tako. Palei šlaitą planuojamos automobilių stovėjimo vietos bei apšvietimas.

Gavo reikalingą parašą

Nuo 2017-ųjų, kai susmego Dangės krantinės sutvirtinimai, čia niekas nepasikeitė.

Tik vietoje "Stop" juostos praeivių saugumui pastatyta apsauginė tvora, už kurios nuomą moka savivaldybė.

Klaipėdiečiams parūpo, kodėl dar pernai gražiai pristatytas Dangės skvero ir krantinių sutvarkymo projektas tūno tik popieriuose?

Kaip aiškino Klaipėdos savivaldybės Investicijų ir ekonomikos departamento direktorius R.Zulcas, bendrovių "Hidrosfera" ir "ICS projectus group" parengtas projektas iki šiol buvo derinamas su keliomis institucijomis.

Jau gautas paskutinis reikalingas parašas, o sykiu su juo – ir statybas leidžiantis dokumentas.

Netrukus bus skelbiamas rangos darbų konkursas. Išsirinkus laimėtoją, rekonstrukcija esą prasidės dar šiemet.

R.Zulco žodžiais, skveras ir krantinės yra avarinės būklės ir jau seniai reikia remonto, todėl ilgiau delsti negalima.

Pokyčiai džiugina ne visus

Tiesa, net ir geri pokyčiai kelia klaipėdiečių aistras.

Mamoms neįtinka esą neišspręstas saugumo prie upės klausimas, "žaliesiems" – kertami medžiai, architektai suabejojo idėjos originalumu, o istorikams pritrūko istorinių motyvų.

Kritikos viešo pristatymo metu pažėrė ir tikinčiųjų atstovai, susirūpinę, kad bus perkeltas skvero pradžioje esantis kryžius, kurį tiek metų prižiūrėjo.

"ICS projectus group" vadovas tąkart tvirtino, kad pagrindinis specialistų tikslas ir buvo išsaugoti gamtą, istorinę atmintį, tariantis su miesto bendruomenėmis ir pristatant gyventojams planuojamus pokyčius.

Esą apie 70 proc. pasiūlytų miestiečių idėjų – įgyvendintos.

Pasodins 56 medžius

Per dvejus metus ruošiamasi sutvarkyti Dangės upės krantinę (420 m) nuo Biržos tilto iki Bastionų gatvės, Dangės skverą su šiuo metu demontuotu fontanu, pakeisti šaligatvių dangas, įrengti mažosios architektūros elementų, vaikų žaidimo aikštelę, žaliąsias zonas.

Skveras bus dedikuotas Lietuvos šimtmečiui ir atspindės šių laikų ir istorinio paveldo sandūrą.

Uostamiesčio mokslininkai parinko svarbiausias ir reikšmingiausias valstybės šimtmečio datas Klaipėdai.

Datų takas bus apšviestas, jame išraižyti įvykiai, realūs vaizdai, atspindėsiantys tam tikrą laikotarpį.

Teigiama, kad žalioji zona nebus mažinama, ruošiamasi kirsti tik ligotus medžius, tokių yra 16.

Dar penkis medžius ir du krūmus teks pašalinti dėl numatytų projekto sprendinių. Tačiau bus pasodinti nauji 56 medžiai.

Nuspręsta, kad menų krantinėje atsiras amfiteatrinė zona, šalia fontano bus įrengta didelė scena, kur vyks įvairūs renginiai, jaunųjų menininkų pasirodymai.

Esą jei menų ir muzikos erdvė veiks nuolat, parkas taps patrauklus visus metus ir uostamiesčio gyventojams, ir turistams.

Taip pat numatytos vietos kavinėms.

Dėl saugumo tėvų su vaikais zonoje bus suformuotos kalvelės.

Sąmatinė projekto vertė siekia 5,9 mln. eurų.

Užbaigti rekonstrukciją planuojama per dvejus metus.