„Nors kompaktiškas dvaras labai nugyventas, suniokotas, perstatytas, jis vis dėlto lieka vertingas istorine prasme – mena 1863 metų sukilimą“, – sakė Kultūros paveldo departamento direktorius Vidmantas Bezaras.
Paveldosaugininkai su Kėdainių meru, savivaldos ir paveldo specialistais šią savaitę aptarė galimas priemones dvaro rūmų likučiams išsaugoti.
Gaisras Šlapaberžės dvare kilo vasario 21 dieną. Įtariama, kad jis galėjo kilti dėl netvarkingos krosnies.
KPD Kauno teritorinio skyriaus duomenimis, sudegė apie 80 proc. stogo ir palėpės, apie 40 proc. antrojo aukšto, sukrito antro ir trečio aukštų medinės perdangos, sunaikinti mediniai vidaus laiptai.
Dvaro rūmai yra pripažinti kultūros vertybe, tačiau jie buvo paversti daugiabučiu gyvenamuoju namu, jį administravo Kėdainių butų ūkis.
Kėdainių meras Valentinas Tamulis BNS sakė, kad savivaldybė anksčiau norėjo iš gyventojų išpirkti rūmuose esančius butus, tačiau šiems pakėlus kainą, procesas sustojo.
Anot jo, po gaisro pastatas tapo praktiškai negyvenamas.
„Matome vizualiai, kad negalima ten gyventi, bet reikia aktus surašyti, ekspertizes atlikti – sutvarkyti visus formalumus“, – teigė meras.
Pasak jo, taip pat bus paskaičiuota, kokius darbus būtina atlikti po gaisro ir kiek jie kainuos. Meras svarstė, kad sužinoję kainą, rūmų gyventojai galbūt norės parduoti savo būstus.
Tačiau V. Tamulis sakė, kad savivaldybė nenorėtų savo žinion perimti apleisto Šlapaberžės dvaro. Jo teigimu, savivaldybė jau turi kitų dvarų, kuriems tvarkyti neužtenka lėšų.
„Dar užsikrauti savivaldybei apleistą dvarą, mes nepajėgūs būsime prižiūrėti“, – BNS sakė meras.
Paveldosaugininkų teigimu, nors pastatas nugyventas, bet išlikusi visa komplekso su centriniais rizalitais R ir V fasaduose planinė struktūra, išlikęs dvaro parkas, jam priklausiusi koplytėlė.
Šlapaberžės dvaro rūmai buvo pastatyti XIX amžiaus pradžioje dvarininkų Gintautų-Dziaveltovskių. Amžiaus viduryje dvarą valdė Tadas Gintautas, jis 1861 metais Šlapaberžėje pastatė mūrinę bažnyčią. Už dalyvavimą 1863 metų sukilime iš T. Gintauto dvaras konfiskuotas. Per susirėmimus su caro kariuomene buvo sugriautas kairysis rūmų sparnas.
Anot KPD pranešimo, apie 1870 metus dvarą nusipirko Vladislovas Kvinta, vėliau valdė jo sūnus, Lietuvos kariuomenės savanoris Mykolas Kvinta (1891–1932). Jo iniciatyva atstatytas apgriautas dvaras, vietoj sugriauto sparno įrengta veranda su baliustrada. M. Kvintos rūpesčiu pamaldos Šlapaberžės bažnyčioje pradėtos laikyti lietuvių kalba. M. Kvinta palaidotas Šlapaberžės bažnyčios rūsyje.
