Paslaugą teikiančios bendrovės „SK ID Solutions“ verslo vadovas Lietuvoje Viktoras Kamarevcevas BNS informavo, kad sutrikimai prasidėjo 12.05 val., jie buvo pašalinti maždaug 12.35 val.

Kiek anksčiau jis sakė, kad fiksuoti sutrikimai buvo tokie patys, kaip ir pirmadienį, kai dalis vartotojų prie paslaugų negalėjo prisijungti iš pirmo karto.

„Smart-ID“ yra viena iš 7-ių kvalifikuotų patikimumo užtikrinimo paslaugų teikėjų Lietuvoje.

„Šį rytą kilo nesklandumų „Smart-ID“ naudotojams. Paslaugos veikimas visiškai atstatytas 11.56 val. Daliai naudotojų sunkumų kilo prisijungiant prie el. paslaugų pirmuoju bandymu“, – pranešime sakė paslaugą teikiančios bendrovės „SK ID Solutions“ verslo vadovas Lietuvoje Viktoras Kamarevcevas.

Kiek anksčiau jis BNS komentavo, kad daliai vartotojų nepavyko prie programėlės prisijungti iš pirmo karto, tačiau pati paslauga veikė.

„Smart-ID“ yra viena iš 7-ių kvalifikuotų patikimumo užtikrinimo paslaugų teikėjų Lietuvoje.

2006 metais gimusi Ginkūnų kaimo gyventoja tarp gegužės 4 dienos ir gegužės 6 dienos pasinaudojo 1967 metais gimusios moters mobiliajame telefone įdiegta programėle „Smart ID“ ir banko mokėjimo kortelės duomenimis.

Mergina paėmė 1700 eurų ir 2500 eurų paskolas, pranešė Šiaulių apskrities Vyriausiasis policijos komisariatas.

„Smart-ID“ veikimas atstatytas 11 val. Paslaugos veikia stabiliai. Sunkumų prisijungiant daliai vartotojų kilo dėl tinklo infrastruktūros sutrikimų“, – pranešime sakė „SK ID Solutions“ verslo vadovas Lietuvoje Viktoras Kamarevcevas.

Skelbta, kad dėl sutrikimų galėjo kilti sunkumų prisijungiant prie el. bankininkystės ar kitų paslaugų, kurioms reikalingas „Smart-ID“.

Bankas nurodo, kad darbai vyks nuo 23 iki 1 valandos.

Privertė sunerimti

Bankų atstovai, išgirdę apie situaciją, nesuabejojo, kad tai sukčių pinklės, ir detaliai paaiškino, ką reikia žinoti, kad pavyktų į jas neįkliūti.

"Žinutę į telefoną gavau ketvirtadienio vakarą, bet nieko nedariau, o penktadienį nusprendžiau patikrinti elektroninio pašto laiškų dėžutę. Tačiau joje jokio pranešimo neradau. Tada prisijungiau prie "Smart-ID", bet ir čia nieko panašaus neradau", – pasakojo kaunietė Karolina (vardas ir pavardė redakcijai žinomi – aut. past.).

Įtarimų kamuojama moteris rankų nenuleido ir paskambino programėlės "Smart-ID" atstovams. Tačiau, išgirdę apie į Karolinos mobilųjį telefoną gautos žinutės turinį, jie užsiminė, kad tai gali būti sukčiai, ir patarė jokiu būdu nespausti ant aktyvios nuorodos adreso.

"Pasijutau nesaugiai dėl duomenų apsaugos – kažkas surado mano numerį ir žino, kad naudojuosi "Smart-ID". Patikrinau turimas bankų sąskaitas, jose pasikeitimų nepamačiau, nuostolių nepatyriau, bet su šia programėle prisijungiu ne tik prie bankų", – susirūpinimo neslėpė kaunietė.

Pasijutau nesaugiai dėl duomenų apsaugos – kažkas surado mano numerį ir žino, kad naudojuosi "Smart-ID".

Kreipėsi ir į policiją

Pasak jos, paskambinus į SEB banką, kurio paslaugomis moteris naudojasi, čia esą taip pat išgirstos neguodžiančios žinios, kad, naudodamiesi "Smart-ID" vardu, gali darbuotis sukčiai, nes minėto banko atstovai SMS žinutėmis savo klientų neinformuoja siųsdami aktyvias nuorodas.

"Galiausiai kreipiausi į policijos pareigūnus skubiosios pagalbos tarnybų numeriu 112. Jie tepasakė, kad gerai, jog nespaudžiau ir neatsidariau nuorodos. Paskui operatyviai man perskambino tyrėja ir paklausė, ar patyriau nuostolių ir ar turiu kokių nors pretenzijų. Kai pasakiau, kad ne, atsisveikino. Visi visais rūpinasi, bet iš esmės niekas nevyksta – sukčiai iš kalėjimo ir toliau sėkmingai skambina bobutėms bei randa kitų būdų, kaip pasipelnyti. Kas žino, kiek dar žmonių gavo tokias SMS kaip aš", – piktinosi Karolina.

Tokių pranešimų nesiunčia

Apie į kaunietės mobilųjį telefoną gautą pranešimą su tekstu "Atnaujinkite savo Smart-ID profilį" ir įterpta aktyvia nuoroda, išsiųsta iš telefono numerio +370 663 00 000, informavome "Smart-ID" atstovus, teiraudamiesi, ar tikrai ne jie tokiu būdu kreipiasi į savo atstovaujamos programėlės naudotojus.

"Smart-ID" atstovas Viktoras Kamarevcevas patikino, kad tokio pobūdžio ir turinio žinutės jų klientams nesiunčiamos. Todėl turinys, jo teigimu, turi aiškių požymių, kad jas siunčia sukčiai.

"Nei bankai, nei "Smart-ID" niekada nesiunčia elektroninių laiškų ar trumpųjų SMS žinučių su aktyviomis nuorodomis, taip pat neskambina ir neprašo jungtis prie jokių tinklalapių ar pasakyti savo prisijungimo duomenų. Todėl gavus bet kokią žinutę privalu patikrinti, prie kokio tinklalapio prašoma jungtis, o tinklalapio adresą, prie kurio norite jungtis, suveskite patys", – patarė jis.

Atnaujinimas – per programėlę

V.Kamarevcevas akcentavo, kad "Smart-ID" paskyra dėl saugumo reikalavimų galioja trejus metus. Todėl praėjus šiam terminui minėtą paskyrą reikia atsinaujinti.

"Apie tai klientai gauna tik priminimus, kuriuose nėra aktyvių nuorodų. Svarbu žinoti, kad atnaujinti "Smart-ID" paskyrą galima tik per programėlę, kurią klientas turi savo mobiliajame įrenginyje. Jokia aktyvi nuoroda niekada nėra siunčiama su prašymu atnaujinti asmeninę paskyrą, o visa informacija ir nurodymai dėl atnaujinimo yra pateikiami programėlėje. Tai padaryti paprasta: atidarykite programėlę ir meniu spustelėkite "Naudotojo informacija". Laukelyje "Paskyra bus aktyvi iki" nurodyta, iki kada turite atnaujinti paskyrą", – patarė "Smart-ID" atstovas.

Ragina nereaguoti

Apie Karolinos atvejį "Kauno dienos" žurnalistai pranešė SEB ir "Swedbank" bankų darbuotojams, kurių paslaugomis ji naudojasi. Tačiau iš abiejų gautas kone identiškas atsakymas – bankas niekada savo klientams nesiunčia jokių laiškų ar žinučių su prašymu atnaujinti savo "Smart-ID" profilį aktyvuojant kartu siunčiamą nuorodą.

"Svarbu žinoti, kad šiuolaikinėmis technologijomis besinaudojantys sukčiai gali atsiųsti SMS žinutę, nurodę bet kokį siuntėjo vardą – tai gali būti ir valstybinės institucijos, ir banko pavadinimas. Kadangi telefonai žinutes grupuoja pagal siuntėjo vardą, tokia žinutė gali sukelti pasitikėjimą. Tačiau klientus raginame visada kritiškai vertinti gaunamus pranešimus – e.laiškus, SMS pranešimus, kitus, kuriuose yra prašymai atidaryti atsiųstą priedą ar nuorodą, įvesti prisijungimo prie interneto banko duomenis. Klientams, kurie jungiasi prie SEB interneto banko, rekomenduojame patiems įvesti naršyklėje interneto banko nuorodą arba jungtis iš oficialios SEB banko svetainės", – akcentavo SEB banko Prevencijos departamento direktorius Audrius Šapola.

Visi visais rūpinasi, bet iš esmės niekas nevyksta – sukčiai iš kalėjimo ir toliau sėkmingai skambina bobutėms bei randa kitų būdų, kaip pasipelnyti.

Jei vis dėlto klientas atskleidžia sukčiams konfidencialius prisijungimo prie interneto banko duomenis, prašoma kuo skubiau kreiptis į banką ir policiją.

"Bankas visuomet nukentėjusiems klientams bando padėti susigrąžinti prarastus pinigus – jei dar įmanoma, skubiai stabdo sukčių atliktą mokėjimą, susisiekia su gavėjo banku ar mokėjimo paslaugų įmone ir prašo grąžinti lėšas, bendrauja su policija. Tačiau, kai lėšos yra įskaitomos į gavėjo sąskaitą, jas susigrąžinti gali būti labai sudėtinga", – įspėjo pašnekovas.

A.Šapolai antrino ir "Swedbank" atstovas Saulius Abraškevičius. Pasak jo, gavus tokius pranešimus, kuris pasiekė į "Kauno dieną" besikreipusią kaunietę, gyventojai raginami nereaguoti ir juos ištrinti. O kilus saugumo klausimų, prieš atliekant bet kokį veiksmą, kurio tikrumu abejojama, patariama susisiekti su savo banku.

"Finansinės institucijos ir finansinių technologijų kūrėjai siekia užtikrinti maksimalų priemonių saugumą, tačiau mokėti saugiai jomis naudotis turėtų ir patys vartotojai. Kai sukčiai negali pasinaudoti programinėmis technologijų silpnybėmis, jie naudojasi vartotojų patiklumu, inercija, nedėmesingumu detalėms ir taip siekia išvilioti pinigus", – atkreipė dėmesį S.Abraškevičius.

Atvejų sumažėjo

Kalbinta Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (VPK) komunikacijos poskyrio vedėja Odeta Vaitkevičienė sakė, kad apie tokius bandymus sukčiauti duomenų gaunama nuolat, tačiau esą apgauti gyventojus pavyksta retai – atvejų skaičius žymiai sumažėjo.

"Gyventojai sąmoningi ir atkreipia dėmesį į raginimus būti budriems. Visada patariame ir prašome neatidarinėti jokių nuorodų, neįsitikinus, kad tai daryti yra saugu. Šiuo atveju, naudojantis programėle "Smart-ID", reikėtų elgtis taip pat. Iškilus dvejonių, kreiptis į banką klausiant, ar vykdomi naujinimo darbai. Ir, žinoma, visada apie tokius atvejus derėtų pranešti policijai, nes kiekvienas sužinotas atvejis padeda pareigūnams dirbant tokių nusikalstamų veikų užkardymo linkme", – sakė Kauno apskrities VPK atstovė.

64-erių vyras į Klaipėdos miesto policiją kreipėsi sekmadienį.

Jis pranešė, kad tą pačią dieną, apie 20.19 val., į savo mobilųjį telefoną gavo SMS pranešimą, kuriame buvo prašoma atnaujinti „Smart ID“ profilį.

Vyrui paspaudus pranešime nurodytą nuorodą, atsirado prašymas atnaujinti elektroninės bankininkystės PIN kodus. Vyrui įvedus kodus, nuo jo banko sąskaitos buvo nuskaičiuoti 990 eurų.

Policija pradėjo tyrimą dėl sukčiavimo.

„Smart-ID“ ir mobiliojo parašo trikdžiai galimi naktį iš penktadienio į šeštadienį, nuo 23 iki 5 val.

Bankas praneša, kad galimų trikdžių priežastis – IT sistemų atnaujinimo darbai.

Lietuvos bankų asociacija (LBA) skaičiuoja, kad prisijungimų prie savo elektroninės bankininkystės paskyrų skaičius, palyginti karantino, kuris buvo įvestas kovo 16 dieną, laiką ir atitinkamą laikotarpį prieš metus, didėjo vidutiniškai apie 13 proc.

Asociacijos duomenimis, vidutiniškai apie 50 proc. Lietuvos bankų klientų, jungdamiesi prie savo paskyrų, naudojasi programėle „Smart-ID“, kiti – mobiliuoju parašu, generatoriais ir, priklausomai nuo banko, kortelių sprendimais su papildomu autentifikavimu arba keliais skirtingais prisijungimo būdais.

„Manome, kad šis spurtas paskatins tolesnę nuotolinių paslaugų plėtrą bei populiarumą – taip pat ir tose gyventojų grupėse, kurios iki šiol jomis naudojosi mažiau“, – pranešime sako LBA prezidentas Mantas Zalatorius.

„Smart-ID“ programėles paslaugą trijose Baltijos šalyse – Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje – prieš daugiau kaip trejus metus pasiūliusios bendrovės „SK ID Solutions“ duomenimis, su ja atliekamų operacijų skaičius, palyginti atitinkamus pernai ir šių metų mėnesius, augo daugiau kaip 1,5 karto. Pavyzdžiui, 2019 metų kovą atlikta 35 mln. operacijų, o šių metų kovą – 58 mln. (augo 65 proc.), balandį, atitinkamai, – 37 mln. ir 57 mln. (augo 54 proc.).

„Jungtis prie savo banko ir kitų elektroninių paslaugų internete su „Smart-ID“ ypač populiaru Lietuvoje – palyginti pernai ir šių metų kovą, tokių operacijų daugėjo net 75 proc., nuo 12 mln. iki 21 mln., – teigia „SK ID Solutions“ verslo vadovas Lietuvoje Viktoras Kamarevcevas.

Sutrikimai galimi nuo 23 iki 2 valandos.