Su nerimu gyventojai stebi vis atsirandančius įtrūkius, o kai kurie jau tokie dideli, kad matosi kiaurai siena. Anot gyventojų, projektas neatitiko aplinkos apsaugos numatytų reikalavimų, tad neaišku, kurie specialistai dirbo aplaidžiai ir davė leidimą įrengti geoterminį šildymą.
Savivaldybė tikina, kad jų rankos surištos. Esą jie tik nukreipia gyventojus, ką reikia daryti, kad paaiškėtų kaltininkas.
Anot telšiškių, sienos ėmė skilti tada, kai prieš ketverius metus prasidėjo daugiabučio renovacija. Nors pradžioje buvo tik keli įtrūkimai, palaipsniui jų vis daugėjo, o pirmieji prasižiojo tiek, kad kiaurai sienos matosi kitas kambarys.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Nu labai neramu. Galvoji ir vis tyrinėji, visokius eksperimentus darau. Užklijuoji, kad pasižiūrėtum, ar plyšta tas viduriukas. Neramu“, – guodėsi byrančio namo gyventoja Stasija Černauskienė.
Prasčiausiai atrodo vidurinėse namo laiptinėse esantys butai. Panašu, kad namas per vidurį tiesiog susmigo į žemę. Kai kur net neužsidaro kambario durys.
Per renovaciją name buvo įrengtas geoterminis šildymas. Anot ekspertų, būtent dėl jo ir ėmė skilti namo sienos. Susirūpinę gyventojai iš savo lėšų jau atliko ne vieną tyrimą.
„Ir dar papildomai reikėjo padaryti grunto tyrimą. Dabar bent jau iš žodinio atsakymo geologų žinom, kad pagal mūsų gruntą čia geoterminių gręžinių negalėjo būti“, – teigė byrančio namo gyventoja Irena Skitrienė.
„Mūsų namas stovi ne ant labai rimto pagrindo. Kaip sakant, parodys viską tyrimai, bet šiaip po truputį smengam“, – aiškino namo bendrijos pirmininkas Artūras Vyšniauskas.
Gyventojai piktinasi renovacijos projektus tikrinančiomis tarnybomis, esą neatitikimus turėjo pastebėti dabartinė Aplinkos projektų valdymo agentūra.
„Tiesiog padarytas nusikaltimas, pažeisti aplinkosaugos reikalavimai. Neatsižvelgta į 2015 metų aplinkos ministro įsakymo potvarkio dėl geoterminių gręžinių“, – sakė I. Skitrienė.
Esą projektas patvirtintas be būtino geologinio grunto tyrimo, neišlaikyti ir geoterminio gręžinio atstumai. Nuo kaimynų jis turėtų būti atitrauktas 3 metrus, o nuo daugiabučio – pusantro. Plika akimi matyti, kad tokių atstumų čia nėra.
„Jie leido tiesiog nusikalstamą veiklą, galima pasakyti, kad trotilo užtaisą mums padėjo po pamatais“, – teigė I. Skitrienė.
„Baiminamės, todėl, kad savivaldybė visiškai taip nuo savęs stumia. Jūsų čia problema, tik tvarkaraštį padarė. Į žmones nežiūri“, – įsitikinusi S. Černauskienė.
Anot savivaldybės atstovų, jie neturi pagrindo kištis, mat greičiausiai atsakomybė kris renovaciją blogai atlikusiai statybų bendrovei arba projekto rengėjui.
Tiesiog padarytas nusikaltimas, pažeisti aplinkosaugos reikalavimai.
„Visai šiai eigai, visoms paslaugoms užsakyti, tai turi gyventojai atsiskaityti, o vėliau radus tą kaltininką, nustačius, dėl ko atsitiko ta avarija, išieškos, manau, teismo keliu“, – teigė Telšių statybos ir urbanistikos skyriaus vedėjas Gintautas Lukauskas.
Tiesa, statybos rangovai tikina visus darbus atlikę kokybiškai.
„Tai yra projektas, mes esam rangovai, vykdom renovaciją ir viską darom pagal projektą, Projektas buvo parengtas, padaryta ekspertizė. Kažkokios atsakomybės iš statybinės dalies mes nematome“, – aiškino UAB „Rainių statyba“ vadovas Donatas Stasiulis.
Statybų vadovas kelia visai kitą versiją. Esą gruntą išplauti ir namo pamatui pakenkti galėjo vandentiekio avarija rūsyje.
„Išmušė grindis, rado vamzdį aprūdijusį visiškai. Tai reiškia, jog niekas negali pasakyti, kiek metų ten tas vanduo bėgo rūsyje po grindimis, jis galėjo visą pamatą paplauti“, – sakė D. Stasiulis.
Kol kas daugiabutis nėra avarinės būklės, esą gyventi jame saugu. Jei situacija pablogėtų, gyventojams tektų išsikraustyti.
