Vilniaus rajone, Mickūnuose, Ministerija atidarė modulinį darželį su dviem papildomomis grupėmis lietuvių kalba, tačiau direktorė sakė, kad laukiančiųjų eilė vis dar didelė. Ministras tikisi, kad daugiau dėmesio lietuviškoms ugdymo įstaigoms parodys ir už tai atsakinga savivaldybė.

Darželinukų šokiai naujame darželyje švietimo mokslo ir sporto ministrą Gintautą Jakštą džiugina, tačiau, pasak ministro, daugiau džiaugtis Vilniaus rajone nėra dėl ko.

„Ta problema išlieka. Vilniaus rajone sudėtinga tėvams rasti ugdymo įstaigas, kur galėtų vaikai būti ugdomi valstybine kalba“, – kalbėjo G. Jakštas.

Naujas darželio pastatas įkurtas šalia jau veikiančio, tačiau visų norinčių vaikų nebesutalpinančio Mickūnų vaikų lopšelio-darželio.

„Šiuo metu į šias dvi grupes galėsime priimti 35-40 vaikų. Jeigu lopšelinė grupė – penkiolika vaikučių, jeigu darželinė – 20. Šiuo metu į mūsų darželį laukia apie 80 vaikučių“, – nurodė Mickūnų lopšelio-darželio direktorė Dita Rudinskienė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Dauguma vietos gyventojų, negalinčių gauti darželio, vaikus vežioja į Vilnių.

„Namuose dirba. Nuotoliu dabar, bando organizuotis į miestą nuvažiuoti, Vilnių. O kamščiai, susisiekimas sudėtingas. Tai tikrai vieta čia nuostabi būtų, jei būtų dar galimybė plėstis“, – šnekėjo Mickūnų gyventoja Rasa Subačienė.

„Šiuo metu, kadangi auginam sesytę, mūsų širdis ramesnė, nes jau turime prioritetą, bet situacija tokia, kad ne paslaptis, jog Vilniaus rajonas turi tokią problemą, kad vaikai tiesiog neturi kur eiti į darželius ir mokyklas“, – pabrėžė Mickūnų gyventoja Simona Rasalė.

Mamos guodžiasi, kad Vilniaus rajone sunku rasti ne tik lietuvišką darželį, bet ir mokyklą. Nors tos įstaigos, kuriose ugdoma lenkų kalba dažnai pustuštės, bet ten vesti vaikų lietuviai nenori.

„Kadangi mokslininkai ir vaikų ugdymo raidos tyrinėtojai deklaruoja ir tyrimai sako, kad vaikai ugdomi savo gimtąja kalba – daug sėkmingesni. Tai tokios galimybės net nesvarstėme. Norėtume eiti į darželį ir mokyklą lietuvių kalba“, – aiškino S. Raselė.

„Nesinorėtų, kad tai būtų vien Ministerijos atsakomybė. Suprantame, net įstatymas įpareigoja savivaldybes užtikrinti ugdymą valstybine kalba. Labai tikiuosi, kad į šitą atsakomybę dabartinė valdžia žiūrės rimtai“, – kalbėjo švietimo, mokslo ir sporto ministras.

Vilniaus rajono savivaldybės opozicijos atstovai nurodė, kas dėl tokios situacijos kaltas.

Dauguma pas mus – vienos partijos. Mes turime bendradarbiavimo sutartį, bet ne viskas yra taip, kaip mes norėtume.

„Meras jau nebe iš Lietuvos lenkų rinkimų akcijos, o iš socialdemokratų partijos, bet taryba liko ta pati. Jie turi daugumą ir bet kokie bandymai taryboje – nugesinami. Aš pats esu bandęs asmeniškai, kad Mickūnuose darytų pirmą klasę, atmetė jau trejetą kartų šį sprendimą“, – aiškino Vilniaus rajono savivaldybės tarybos narys Jonas Vasiliauskas.

Meras sutiko, kad ne viskas pavyksta.

„Dauguma pas mus – vienos partijos. Mes turime bendradarbiavimo sutartį, bet ne viskas yra taip, kaip mes norėtume. Norėtume greit priimti tuos sprendimus“, – nurodė Vilniaus rajono savivaldybės meras Robertas Duchnevičius.

Vis dėlto, pasak R. Duchnevičiaus, tikrai nėra taip, kad naujų darželių savivaldybė nestato.

„Čia nėra vienos dienos sprendimas, ne vienos dienos klausimas. Esame dabar išnagrinėję infrastruktūrą, kokią turime, sklypus, nes reikia vandentiekio ir panašiai. Ir Galgiuose, Rastinėnuose, ir Zujūnuose planuojame šiais metais statyti, nuomoti modulinius darželius, jeigu pavyktų visą struktūrą paruošti“, – pabrėžė R. Duchnevičius.

Per kiek daugiau nei vienerius metus Švietimo, mokslo ir sporto ministerija skelbia Vilniaus rajone įsteigusi 250 naujų ikimokyklinio ugdymo vietų valstybine kalba.

Tarp jų – svarstymai pusę visų mokomųjų dalykų dėstyti lietuvių kalba. Taip pat siūloma daugiau užsiėmimų valstybine kalba vesti ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų auklėtiniams.

Tokius siūlymus savivaldybių atstovai pristatė šią savaitę vykusio susitikimo metu, Eltai teigė ŠMSM viceministras Ramūnas Skaudžius.

„Ikimokykliniame ugdyme procesas lietuvių kalba turėtų vykti ne 8 valandas, o 20 valandų. Dar buvo siūlymas, kad ne tik visuomeniniai dalykai, o 50 proc. visų dalykų vyktų lietuvių kalba. Tai lietuvių kalba, geografija, istorija, pilietiškumas. Dar pačios mokyklos savo nuožiūra pasirinktų dalykus“, – trečiadienį vykusio susitikimo metu išgirstus pasiūlymus Eltai komentavo R. Skaudžius.

Ikimokykliniame ugdyme procesas lietuvių kalba turėtų vykti ne 8 valandas, o 20 valandų.

„Kitos savivaldybės siūlė, kad į tą procentą reikėtų įskaičiuoti ne tik formaliojo, bet ir neformaliojo ugdymo valandas, kitos prieštaravo, kad taip bus sunkiau“, – apie vykusias diskusijas pasakojo viceministras.

Visgi, kalbėdamas apie didesnį savivaldybių savarankiškumą šiuo klausimu, R. Skaudžius mano, kad tokiu atveju reikėtų numatyti minimalią ribą, kiek valandų per savaitę būtų mokoma lietuvių kalba. Pasak jo, savivaldybės turėtų teisę nustatyti ir didesnį nei minimalų skaičių pamokų, dėstomų lietuvių kalba.

„Reikia nubrėžti aiškią minimalią ribą, kiek yra mokoma lietuvių kalbos, ir tai būtų privalu visoms savivaldybėms, visoms tautinių mažumų mokykloms. O pati savivaldybė, jeigu matytų galimybių, noro ir resursų tą daryti didesniu pagreičiu ir mastu, tą galėtų padaryti“, – sakė R. Skaudžius.

Viceministro teigimu, kai kurios mokyklos jau ir dabar dalį visuomeninių dalykų moko lietuvių kalba.

„Kai kurios mokyklos jau dabar moko istorijos, geografijos ir pilietinio ugdymo lietuvių kalba. Yra noras užbrėžti tą bendrą vardiklį visoms mokykloms, o jeigu jos norės daryti dar daugiau, tam bus sudarytos sąlygos ir galimybės“, – kalbėjos jis.

R. Skaudžiaus teigimu, ministerija planuoja ir toliau tęsti diskusijas, kurių metu ketinama susitikti su suinteresuotais Seimo nariais, tautinių mažumų komisija, tėvų atstovais.

ELTA primena, kad po daugiau nei mėnesį trukusių diskusijų apie rusų tautinės mažumos ugdymo įstaigų švietimo kokybės gerinimą, antradienį Švietimo, mokslo ir sporto ministerija viešai diskusijai pateikė savo siūlymus, tarp kurių – raginimai didinti lietuvių kalbos mokymą ir vartojimą didinti savivaldybių savarankiškumą.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras G. Jakštas sausio pradžioje Eltai teigė ieškantis teisinių būdų palaipsniui atsisakyti rusų tautinės mažumos švietimo įstaigų. Visgi, vėliau ministras patikslino, kad uždaryti tautinių mažumų mokyklų neplanuojama.

Pirmą kartą Lietuvoje šios diskusijos užvirė prasidėjus Rusijos karui Ukrainoje. Prie jų grįžta ir paaiškėjus, kad Latvijoje ir Estijoje jau vyksta paskutinis rusų mokyklų reformos etapas – per kelerius metus jos turės pereiti prie visų dalykų mokymo atitinkamai latvių ir estų kalba.

Lietuvos Švietimo, mokslo ir sporto ministerija praėjusių metų rugsėjį teigė, kad tokie pokyčiai Lietuvoje neplanuojami.

Kaip pirmadienį paskelbė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM), bendrojo ugdymo mokyklų mokiniai, kurie mokosi 9–10 arba I–II gimnazijos klasėse ir III–IV gimnazijos klasėse, gali rinktis trumpus mokymo programų modulius, leidžiančius išbandyti įvairių specialybių praktines veiklas – inžinerijos, grožio, paslaugų ir daugelyje kitų sričių.

Iki šiol gimnazistai modulius galėjo rintis tik vasarą. Žiemos priėmimas vyksta iki vasario 11 dienos.

„Gimnazistams tai galimybė iš anksto išmėginti specialybę, kurią norėtų pasirinkti baigę gimnaziją, arba įgyti naudingų įgūdžių, praversiančių ateityje ar kasdienėje veikloje“, – ministerijos pranešime cituojama viceministrė Agnė Kudarauskienė.

Anot jos, pasirinkus specialybės modulį sudaromas atskiras mokymosi tvarkaraštis, kad būtų galima derinti ugdymą gimnazijoje ir profesinio rengimo centre. Baigus gimnaziją ir stojant į tos pačios specialybės programą šis modulis įskaitomas ir mokymasis sutrumpėja.

Galimybė gimnazistams rinktis modulius profesinio rengimo centruose siūloma jau kelerius metus. 2022 metais modulius rinkosi beveik 1,4 tūkst. mokinių, pernai – 1,6 tūkst. mokinių.

Stojančiųjų prašymai mokytis priimami LAMA BPO informacinėje sistemoje. Prašymus teikti gali ir jau įgijusieji išsilavinimą ar profesinę kvalifikaciją, ir jos dar neturintieji.

Kvietimų mokytis stojantieji sulauks vasario 15 dieną, o mokymo sutartis su profesinio mokymo įstaigomis pasirašyti galės vasario 19–20 dienomis. Mokymosi procesas prasidės vasario 21-ąją.

Priėmimas į profesinio mokymo įstaigas vyksta žiemos ir vasaros etapais. Šiemet pagrindinio priėmimo vasaros etapas vyks nuo birželio 3-osios iki rugpjūčio 5-osios. Papildomas priėmimas planuojamas rugpjūčio 14–25 dienomis.

Apie tai ketvirtadienį BNS informavo pati ministerija. Ministerija ketina pristatyti, kokių veiksmų būtų galima imtis dėl mokymo rusų kalba ir nori pradėti viešą diskusiją dėl jų.

Sausio pradžioje švietimo ministras Gintautas Jakštas paskelbė apie ketinimus Lietuvoje laipsniškai atsisakyti rusiškų mokyklų. Jis teigė, kad tuomet šalyje liktų veikti tautinių mažumų mokyklos, kuriose mokoma Europos Sąjungos (ES) ar Lietuvai draugiškų šalių kalba.

Viceministras Ramūnas Skaudžius šią savaitę teigė, kad kad pirmieji sprendimai dėl mokymo rusų kalba gali būti priimti ugdyme iki penktos klasės, kadangi jose tautinių mažumų moksleivių lietuvių kalbos pamokoms skiriama trečdaliu mažiau laiko.

„Tai reiškia, kad jų ir aplinka yra ne tiek palanki lietuvių kalbai, bet jie dar ir mokosi mažiau lietuvių kalbos, nors iš jų reikalaujama pasiekti iš esmės tiek pat“, – LRT televizijai teigė R. Skaudžius.

Tautinių mažumų departamentas nepritaria siūlymams dėl ugdymo rusų kalba atsisakymo.

Įstaigos teigimu, Lietuvoje veikia mokyklos ne tik rusų dėstomąją kalba, bet ir lenkų, baltarusių, žydų tautinių bendruomenių mokyklos, todėl siūlymas naikinti vienos tautinės mažumos mokyklų tinklą „yra mažų mažiausiai diskriminuojantis“.

Pagal įstatymą, vietovėse, kuriose tradiciškai gausiai gyvena tautinė mažuma, prašant bendruomenei savivaldybė laiduoja mokymąsi tautinės mažumos kalba.

Daugiausia tautinių mažumų mokyklų yra pietryčių Lietuvoje.

Rusų mokomąja kalba bendrojo ugdymo mokyklose mokosi apie 14 tūkst. moksleivių, daugiausiai Vilniuje, Visagine, Klaipėdoje.

Įmonės direktoriaus pavaduotojas ir akcininkas Tadeušas Šeibakas radijui teigė, kad akcininkas iš Rusijos niekaip nedaro įtakos vadovėlių turiniui, o Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) nurodė, kad akredituojant vadovėlius akcininkų sudėtis nėra nagrinėjama.

Pasak LRT radijo, bendrovės akcininkai yra Lietuvos, Olandijos ir Rusijos piliečiai, akcininkas iš Rusijos – matematikas Vladimiras Chochlovas. Pastarasis Maskvoje turi ir leidybos bendrovę, leidžia matematikos žurnalą ir kitus mokslinius leidinius.

Bendros Lietuvos-Rusijos-Olandijos įmonės pagal atnaujintą programą parengtus vadovėlius patvirtino Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA). NŠA Ugdymo departamento vadovas Vaino Brazdeikis teigė, kad agentūra vertina vadovėlį pagal turinį bei atitikimą programai ir neturi galimybės neregistruoti, jei jis atitinka reikalavimus.

ŠMSM kancleris Julius Lukošius sako, kad įvertinti, ar įmonė su akcininku iš Rusijos gali dalyvauti pirkimuose, tikriausiai turėtų Viešųjų pirkimų tarnyba.

„Kai vadovėlis parengiamas, jo turinys yra įvertinamas. Tuomet atsižvelgiant į tuos vertinimus, priimamas sprendimas dėl vadovėlių. Juridinio asmens sudėtis tuo atveju nėra nagrinėjama, nes visgi kai mokiniai naudojasi vadovėliu, naudojasi jo turiniu, o ne akcininkų sąrašu“, – sakė ŠMSM atstovas.

Šiemet vadovėlių įsigijimui iš viso skirti 24 mln. eurų. Be dabar papildomai skiriamų 5 mln. eurų, šiemet buvo skirti 10,5 mln. iš valstybės biudžeto ir 8,5 mln. eurų iš ES struktūrinių fondų lėšų.

Kitais metais valstybės biudžeto projekte numatoma didinti mokymo lėšas vadovėliams ir mokymo priemonėms (įskaitant skaitmenines) papildomai 5,1 mln. eurų.

Šiuo metu vertinamos galimybės naujų vadovėlių ir mokymo priemonių įsigijimui kitais metais numatyti ir Europos Sąjungos (ES) fondų projektų lėšas.

Mokyklos gali įsigyti tik vadovėlius iš Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) Švietimo portalo informacinėje sistemoje paskelbto sąrašo, į kurį įtraukiami galimi naudoti leidyklų sukurti ir išleisti vadovėliai.

Spalio viduryje šiame sąraše buvo užregistruoti 44 pagal atnaujintas ugdymo programas parengti vadovėliai įvairiems dalykams ir klasėms.

Mokyklos yra įsigijusios daugiau kaip 350 tūkst. naujų vadovėlių. Nors šiemet pradėta dirbti pagal atnaujintas bendrojo ugdymo programas, gali būti naudojami ir anksčiau įsigyti vadovėliai.

ŠMSM yra sulaukusi kritikos dėl atnaujintų vadovėlių trūkumo ir vėluojamo parengimo.

Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinė sutartis buvo pasirašyta pernai gruodį. Joje susiderėta dėl švietimo įstaigų vadovų darbo, ekonominių ir socialinių sąlygų gerinimo.

Kaip paskelbė profesinė sąjunga, „kokybiškų pokyčių švietimo sistemoje stoka šiandien ypač akivaizdi, tad prieš metus išsakytų nuogąstavimų ignoruoti toliau neįmanoma“.

Anot sąjungos, iš 20 reikalavimų sąrašo derybose per pusę metų nebuvo sutarta dėl 17, todėl bandyta derinti pozicijas Ginčų komisijoje.

„Vis dėlto ir šitoje derybų stadijoje siūlymai netenkino profesinės sąjungos lūkesčių, nes pokyčiai buvo labiau imitaciniai nei realiai keičiantys pedagogų situaciją tiek dėl socialinių garantijų, tiek dėl darbo sąlygų ir užmokesčio“, – nurodė sąjunga.

Dėl to profesinė sąjunga antradienį pranešė apie skelbiamą streiką. Įspėjamasis mokytojų streikas vyks rugsėjo 15 dieną, o nesulaukus norimų rezultatų, rugsėjo 29-ąją bus surengtas ir tikrasis streikas.

Sąjunga sakė esanti pasiruošusi siekti kompromiso, tačiau jeigu susitarimai bus nepriimtini, neatmeta galimybės streikuoti neterminuotą laikotarpį.

„Siekdama socialinių ir ekonominių darbo sąlygų gerinimo LŠDPS išsakė poreikį mažinti mokinių skaičių naujai sudarytose klasėse (grupėse) nuo 2024 rugsėjo 1 d.“, – rašoma sąjungos pranešime.

Profesinė sąjunga taip pat siūlė numatyti kokybiškesnę darbo su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais mokiniais ir apmokėjimo tvarką, mokytojo etatu laikyti darbo normą, kai nustatoma iki 18 savaitinių kontaktinių valandų.

Anot pranešimo, taip pat siekiama numatyti nuoseklų darbuotojų darbo užmokesčio didinimą, kompensuoti kanceliarines, transporto ir sveikatos draudimo išlaidas. Sąjunga kėlė ir darbo krūvio, kvalifikacijos kėlimo, atostogų ir kitus klausimus.

Profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas BNS antradienį sakė, kad streiką palaikytų ir Lietuvos moksleivių sąjunga, ji organizuotų įvairias akcijas.

Pasak A. Navicko, streikas yra priemonė suaktyvinti derybas, o politinių partijų susitarimas mokytojų algoms pasiekti 130 proc. nuo šalies vidutinio darbo užmokesčio tolsta.

Apie planus skelbti streiką profesinė sąjunga pranešė pirmadienį.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas pirmadienį komentare BNS nurodė gerbiantis tokį profesinės sąjungos sprendimą.

G. Jakštas: naujų profsąjungos reikalavimų sulaukta vasarį, kai kurie iš jų nerealūs

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinei sąjungai paskelbus apie pasitraukimą iš kolektyvinės sutarties, švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas teigia, jog papildomų reikalavimų buvo sulaukta vasarį, o kai kuriuos jų vadina nerealiais.

Reikalavimai yra nerealūs, nėra iki galo smagu, kad tos derybos buvo nutrauktos, manau, kad jos vyko produktyviai, buvo daug susitikimų, formuluotės buvo derinamos, tačiau pasirinktas toks kelias, jų sprendimas.

„Reikalavimai yra nerealūs, nėra iki galo smagu, kad tos derybos buvo nutrauktos, manau, kad jos vyko produktyviai, buvo daug susitikimų, formuluotės buvo derinamos, tačiau pasirinktas toks kelias, jų sprendimas“, –  trečiadienį žurnalistams sakė G. Jakštas.

Pasak jo, profesinė sąjunga reikalauja, kad per vienerius metus pradinėse klasėse mokinių mažėtų nuo 24 iki 18, o vyresnėse – nuo 30 iki 24.

„Vien Vilniuje iškart dabar turėtų atsirast 20 papildomų mokyklų. Kaip galėtų atsirasti, net ne finansinis klausimas, tai padaryti neįmanoma. Keliant neįmanomus reikalavimus, neįmanoma susitart“, – teigė ministras.

Profesinė sąjunga teigė, kad iš 20 reikalavimų sąrašo derybose per pusę metų nebuvo sutarta dėl 17, todėl bandyta derinti pozicijas Ginčų komisijoje.

Anot ministro, kolektyvinė sutartis buvo pasirašyta pernai kovą, o naujų 20 reikalavimų sąrašo ministerija sulaukė šį vasarį, taigi, beveik po metų. Sutartis galioja iki 2024 metų pabaigos.

„Visus įsipareigojimus, esančius kolektyvinėje sutartyje, ministerija įgyvendino, tai atsirado daug naujų. Dėl naujų prasidėjo derybos, dar iki birželio mėnesio dėl trijų buvo rastas sutarimas, dėl likusių 17 vyko diskusijos, derinamos formuluotės. Iš 17 aštuoni jau buvo daugmaž suderinti, dėl kitų buvo ieškoma formuluočių, kad tenkintų abi puses“, – sakė G. Jakštas.

Jo teigimu, ministerija pritaria, kad mokytojai turėtų gauti didesnį atlyginimą ir šis įsipareigojimas yra vykdomas, kitąmet atlyginimus numatyta kelti du kartus.

„Bet sugalvoti likus kelioms savaitėms iki rugsėjo, kad atrasti iš kažkur pinigų, tai taip tiesiog neveikia pasaulis. Tai mes priimti tokių įsipareigojimų, kurių negalime įgyvendinti, žinoma, negalime“, – teigė G. Jakštas.

Ministras taip pat pastebėjo, kad pasirašyti susitarimų tik su viena švietimo profsąjunga, kuomet susitarimai liečia visus mokytojus, teisiškai būtų neteisinga. Klausimai turi būti suderinti ir su kitomis profsąjungomis.

Kaip trečiadienį pranešė ministerija, mokslo ir studijų institucijos bei verslo įmonės kviečiamos pretenduoti dėl valstybės finansavimo MTEP projektams, dalyvauti Europos Sąjungos bendrojoje mokslinių tyrimų ir inovacijų programoje „Europos horizontas“.

„Siekiame sudaryti geresnes galimybes mokslininkams ir verslo atstovams gauti valstybės finansavimą įgyvendinti kokybiškus MTEP projektus, kurie jau sulaukė tarptautinio įvertinimo – Europos Komisijos kokybės ženklo, – tačiau kuriems pristigo Europos Sąjungos finansavimo“, – pranešime cituojamas švietimo, mokslo ir sporto viceministras Gintautas Jakštas.

Anot jo, konkurencija „Europos horizonto“ programoje yra didelė, todėl ne visi projektai gali gauti finansavimą – tai nuo dalyvavimo atbaido mokslininkus ir verslo atstovus.

„Vis tik žinodami, kad stiprūs, kokybės ženklu įvertinti projektai galės būti finansuojami nacionalinėmis lėšomis, mokslininkai ir verslo atstovai jaus didesnę paskatą dalyvauti programoje, o konkuruoti teks tik kokybės atžvilgiu“, – sakė G. Jakštas.

Konkursui dėl paramos kviečiama teikti mokslo ir studijų institucijų bei mažų ir vidutinių verslo įmonių projektus, kuriems suteiktas Europos Komisijos (EK) kokybės ženklas, tačiau neskirtas EK finansavimas. Didžiausia vienam projektui galima skirti lėšų suma – iki 2,5 mln. eurų.

Taip pat numatoma paramą skirti mokslininkų individualių podoktorantūros stažuočių Lietuvos institucijose ir trečiosiose šalyse projektams, kurie įvertinti EK kokybės ženklu, tačiau nėra gavę finansavimo pagal programos „Marie Skłodowska-Curie veiksmai“ schemą.

Europinių stažuočių projektams numatoma skirti iki 200 tūkst. eurų, o pasaulinių stažuočių – iki 300 tūkst. eurų.

Paraiškas teikti galima iki 2026 metų balandžio 30 dienos.

Mokslo ir verslo projektai finansuojami pagal programos „Europos horizontas“ skatinimo priemonę. Priemone siekiama paskatinti Lietuvos mokslo ir verslo atstovus kuo aktyviau dalyvauti tarptautinėse mokslinių tyrimų finansavimo programose ir taip prisidėti prie šalies mokslo tarptautiškumo bei kokybės didinimo.

Anot pranešimo, Lietuvos mokslininkai vis dar teikia mažiau paraiškų programos finansavimui gauti nei latviai ar estai, tačiau tikimasi, kad skatinimo priemonė sudarys geresnes galimybes tobulinti mokslininkų gebėjimus rengti kokybiškas tarptautines paraiškas ir projektus, bendradarbiauti su partneriais iš užsienio.

„Europos horizonto“ programos skatinimo priemonėms iš viso numatoma skirti 40 mln. eurų iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano.

Kaip informavo Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, nuotoliniame susitikime už sportą atsakingi ministrai patvirtino, kad jų „tvirta pozicija dėl Rusijos ir Baltarusijos sportininkų dalyvavimo varžybose nepasikeitė“.

„Šalys yra įsitikinusios, kad nacionalinės sporto federacijos turėtų veikti aktyviau. Susitikimo metu sutarta, kad šalys ir toliau turėtų laikytis tvirtos pozicijos ir ieškoti tinkamų sprendimų ir savo šalių viduje“, – teigiama pranešime.

Anot ŠMSM, susitikime palaikyta Lietuvos pozicija dėl būtinybės kreiptis į sporto federacijas, kviesti jas pasirašyti bendras deklaracijas, kad prieštaraujama Rusijos ir Baltarusijos sportininkų dalyvavimui tarptautinėse varžybose, ir išplatinti jas tiek Tarptautiniam olimpiniam komitetui (TOK), tiek kitoms tarptautinėms federacijoms. Lietuva ir Lenkija tokias deklaracijas jau yra pasirašiusios.

Ministrai ir už sportą atsakingi pareigūnai svarstė galimybes kreiptis į tarptautines verslo organizacijas, turinčias atstovybes šalyse, kad jos neremtų tarptautinių varžybų, kuriose dalyvauja agresorių atstovai.

Estijos atstovas atkreipė dėmesį į galimybę kreiptis ir į olimpinių žaidynių transliuotojus.

Savo ruožtu Lietuva siūlo vyriausybių lygmeniu kreiptis į Prancūzijos vyriausybę, skatinant neleisti olimpinėse žaidynėse dalyvauti Rusijos ir Baltarusijos sportininkams.

Kovo pabaigoje TOK prezidentas Thomas Bachas (Tomas Bachas) pranešė, kad komitetas rekomendavo tarptautinėms federacijoms ir tarptautinių sporto renginių organizatoriams leisti Rusijos ir Baltarusijos sportininkams dalyvauti varžybose „neutraliu“ statusu. Kai kurios tarptautinės sporto federacijos, pasinaudodamos  šia rekomendacija, įsileidžia rusus ir baltarusius į sporto varžybas.

Tačiau dalis ES valstybių siekia didinti spaudimą tarptautinėms organizacijoms ir neleisti atletų iš Rusijos ir Baltarusijos į olimpines atrankas, kol tęsiama agresija Ukrainoje.

„Neįmanoma kalbėti apie šių valstybių atstovų neutralumą, kai toliau vykdomos ukrainiečių egzekucijos, tęsiami karo nusikaltimai. Pastangos grąžinti Rusijos ir Baltarusijos sportininkus į varžybas prisidengiant neutralumu tik stiprina šių šalių propagandą ir leidžia šiai toliau transliuoti melą, kad ne visi mato Rusiją ar Baltarusiją agresorėmis“, – pranešime teigė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždininenė.

„Mes su tuo nesutinkame, todėl skiriame ir skirsime maksimalias pastangas, kad tarptautinės federacijos neleistų šių šalių atstovams dalyvauti olimpinėse atrankose. Mums labai svarbu, kad atrankose į olimpines žaidynes dalyvautų mūsų šalies sportininkai ir jiems nereikėtų varžytis su agresorių atstovais“, – tvirtino ministrė.

Šįmet vasarį Baltijos šalys ir Lenkija kreipėsi į tarptautines sporto federacijas ir TOK, kviesdamos išlaikyti draudimą Rusijos ir Baltarusijos sportininkams dalyvauti olimpinėse žaidynėse ir kitose tarptautinėse varžybose.

Vasarį pasirašytas bendras 35 šalių sporto ministrų ir už sportą atsakingų pareigūnų pareiškimas, kuriuo TOK raginamas neleisti Rusijos ir Baltarusijos sportininkams vėl dalyvauti varžybose .

ŠMSM yra priėmusi sprendimą valstybės lėšomis nefinansuoti Lietuvoje rengiamų tarptautinių aukšto meistriškumo varžybų, kuriose dalyvauja agresorių sportininkai.

Ministerija garantuoja, jog Lietuvos sporto šakų federacijos, nedalyvaujančios varžybose kartu su Rusijos ir Baltarusijos sportininkais, finansiškai nenukentės: finansuojant šias federacijas bus užskaityti anksčiau vykusių varžybų rezultatai.

Pretenduoti į likusias laisvas valstybės finansuojamas vietas gali pagrindinio priėmimo metu nesudariusieji profesinio mokymo sutarčių dėl valstybės finansuojamos vietos.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija skelbia, kad teikti prašymus į profesinio mokymo įstaigas gali ir mokiniai, ir suaugusieji: tiek norintieji įgyti kvalifikaciją pagal visą profesinio mokymo programą, tiek 9–10 klasių mokiniai bei I–IV klasių gimnazistai, norintys mokytis pagal atskirus profesinio mokymo modulius.

Teikti prašymus ir gauti valstybės finansuojamą vietą profesinio mokymo įstaigose šiais metais turi galimybę ir iš Ukrainos dėl karo veiksmų pasitraukę asmenys, pažymima ŠMSM pranešime.

Papildomo priėmimo kvietimo mokytis rezultatai bus skelbiami rugpjūčio 26 d. Sutarčių sudarymas profesinio mokymo įstaigose vyks rugpjūčio 29–30 d., o profesinio mokymo įstaigose, priimančiose daugiau nei 300 mokinių, – ir rugpjūčio 31 d.

LAMA BPO primena stojantiesiems atidžiai pildyti informacinėje sistemoje esančią kontaktinės informacijos skiltį ir sekti LAMA BPO siunčiamus elektroninius laiškus. Viso priėmimo metu gali būti siunčiami elektroniniai laiškai dėl duomenų patikslinimo, taip pat kvietimas mokytis ir kita svarbi informacija.

Šių metų pagrindinio priėmimo į profesines mokyklas vasaros etape įgyti profesiją pakviesta kiek daugiau stojančiųjų negu pernai – 18 490 (2021 m. – 18 298). Iš jų 18 106 stojančiųjų pakviesta mokytis valstybės finansuojamose mokymo vietose (2021 m. – 17 827).

2022 m. pagrindinio priėmimo žiemos etape jau pasirašytos 1 007 mokymo sutartys. Iš viso šiais metais skirta 20 610 valstybės finansuojamų profesinio mokymo vietų.