„Įvertinus rodiklius, matome, kad įperkamumo dugnas jau pasiektas. Tai reiškia, kad jeigu nieko nenutiks, situacija turėtų keistis į gerąją pusę“, – antradienį metinėje Lietuvos banko nekilnojamo turto konferencijoje teigė G. Šimkus.

„Mūsų skaičiavimais, vidutinė galimybė įsigyti būstą yra prasčiausia nuo 2012 m.“, – tikino jis.

LB valdybos pirmininkas taip pat pabrėžė, kad neveiksnių paskolų dalis pasiekė istorines žemumas ir siekia šiek tiek daugiau nei 0,5 proc., tuo metu po 2008–2009 m. krizės tokių paskolų dalis ir siekė 9 proc. Tad, pasak jo, gyventojai yra pajėgūs mokėti, o juos nuo perteklinio įsiskolinimo apsaugojo LB Atsakingojo skolinimo nuostatai.

„Matome, kad Atsakingo skolinimo nuostatai atlieka savo darbą“, – pabrėžė jis.

LB atstovas taip pat priminė, kad beveik dviem trečdaliams būsto paskolas turinčių namų ūkių paskolos įmoka padidėjusi tik iki 100 eurų per mėnesį, ketvirtadaliui – nuo 100 iki 200 eurų. Tik kas dešimtam namų ūkiui paskolos įmoka per 2023 m. padidėjo daugiau nei 200 eurų. Be to, dažniausiai didžiausios įmokos tenka namų ūkiams, kurių pajamos yra gerokai didesnės už vidutines.

Komercinės NT rinkos būklė stabili, bet rizika didesnė nei būsto rinkoje

LB valdybos pirmininkas taip pat paminėjo, kad nors Lietuvoje komercinio nekilnojamo turto (NT) rinką vertina kaip pakankamai stabilią, atidžiai stebimi jos rodikliai. Anot jo, šiuo metu matomas susitraukęs sandorių skaičius, kurį lemia struktūriniai pokyčiai – įsitvirtinęs nuotolinis darbas, keliami patalpų tvarumo standartai dėl klimato kaitos ir pabrangęs skolinimas bei refinansavimas.

„Matome susitraukusį sandorių skaičių, sumažėjusią investicijų apimtį. O tai jau verčia suklusti. Be dėmesio komercinio NT turto nepaliksime, nes jis užtikrina apie trečdalį visų paskolų. Tai jau dabar giliname analizę ir vertiname priemones, kurios stiprintų atsparumą galimiems sukrėtimams“, – aiškino G. Šimkus

Jis taip pat paminėjo, kad investicijos į komercinį NT tampa santykinai mažiau patrauklios už kitas – saugesnes investicijas, pavyzdžiui, į vyriausybių vertybinius popierius.

Anot A. Kikučio, neverta tikėtis, kad Lietuvos turistai sugeneruotų panašų pelną kaip iš užsienio atvykę svečiai.

„Be abejo, suvenyrų pardavimai yra gana smarkiai sumažėję. Vargu ar (vietiniai turistai – ELTA) gali kompensuoti tai, ką nupirkdavo žmonės, atvykę iš kitų kraštų. Žmonės nekeliauja, nėra sentimentų, o suvenyras yra emocinis dalykas. (...) Taip pat suvenyras yra ne pirmo būtinumo prekė, ne greito apyvartumo. Galų gale, daugiausia būdavo parduodama mažose, specializuotose parduotuvėse, dažniausiai ne Lietuvos turistų lankomose vietose. O tų turistų praktiškai nebeliko.

Vienintelis labai populiarus dalykas išlieka magnetukai „Surink Lietuvą“. Jie ir orientuoti į Lietuvos turistus, nes joks atvykėlis iš kitos šalies nesurinks viso komplekto“, – Eltai kalbėjo asociacijos generalinis direktorius.

A. Kikutis taip pat teigė, kad įmonės, kurių veikla buvo diversifikuota ir apsiribojo ne tik suvenyrų prekyba, šiuo metu bando išlikti rinkoje, užsiimti alternatyviomis veiklomis.

Visgi, pasak jo, nemaža dalis suvenyrų gamintojų ir prekeivių, ypač dirbusių pagal individualios veiklos liudijimus, specializavosi tik šioje srityje, ir dėl to daugelis jų yra priversti ieškotis kito darbo.

Žmonės nekeliauja, nėra sentimentų, o suvenyras yra emocinis dalykas.

„Ne visų suvenyrų gamintojų veikla buvo diversifikuota, iš tiesų dažniausiai ji buvo nediversifikuota, tad užklupus pandemijai liko tik galimybė eiti į darbo rinką, tapti samdomais darbuotojais. Neužmirškime ir individualios veiklos: daugelis žmonių, kurie prekiaudavo suvenyrais, užsidirbdavo sau, tai būdavo jų pragyvenimo šaltinis. Juolab, kad tam tikrų specialybių žmonių (darbo rinkoje – ELTA) nebereikia“, – teigė A. Kikutis.

„Turint galvoje, kad mažmeninis verslas ir prekyba yra labai konkurencingi, suvenyrų gamintojams ir prekeiviams tikriausia teks ieškotis kažkokių kitokių veiklos sričių, kaip užsidirbti“, – pridūrė jis.

Tuo tarpu Klaipėdos turizmo informacijos centro direktorė Romena Savickienė taip pat antrino, kad sumažėjus užsienio turistų srautams smuko ir suvenyrų pardavimas.

„Užsienio turistų srautai sumažėję, o lietuviai turbūt daugiausia ką perka – tai „Surink Lietuvą“ magnetus, jie dar visą šį sezoną buvo ganėtinai populiarūs. Taip pat nuperkama viena kita smulkmena, bet tikrai nėra labai intensyvaus ar didelio suvenyrų pirkimo. (...) Kokius 60-70 proc. tikrai krito suvenyrų prekyba, jei ne daugiau“, – Eltai teigė ji.

Vardindama populiariausius suvenyrus, centro direktorė išskiria gintarinius papuošalus, ženklelius, aprangą su miesto atributika bei magnetus, o atvirukai, anot jos, ir pandemijos metu išliko populiaria preke turizmo centre.

Anot R. Savickienės, siekdami padėti vietiniams verslams ir suvenyrų gamintojams, turizmo centrai ir patys ieško alternatyvų, o viena iš jų – elektroninė prekyba.

„Iš tiesų mes patys truputėlį keičiame situaciją. (...) Savo internetiniame puslapyje netrukus atidarysime elektroninę parduotuvę, kur siūlysime ir suvenyrus, ir tai, kas sukurta Klaipėdoje, siekdami padėti vietiniams menininkams šiek tiek vystyti prekybą. Ar tai bus populiaru, ar ne, labai sudėtinga pasakyti, bet turbūt visi bandome galvoti apie sprendimus, inovatyvesnius ar paprastesnius, ir tikrai visi mąsto, kaip suaktyvinti (verslą ir turizmą – ELTA)“, – kalbėjo centro direktorė.

R. Savickienė teigė, kad turizmo centrai turėjo iš esmės pakeisti savo veiklos kryptis ir persiorientuoti į vietinį turizmą.

„Turizmo informaciniai centrai šią vasarą pakankamai intensyviai dirbo, bet iš esmės turėjo pakeisti visą savo darbo specifiką, ar veikiau kryptis, į kurias reikia orientuotis, savo siūlomus produktus. Tad nuo kovo mėnesio turizmo informacijos centrai aktyviai pradėjo dirbti su vietine rinka, ir visi akcentai, visa elektroninė rinkodara, visi pasiūlymai, maršrutai buvo kuriami Lietuvos piliečiams, taip pat tuo metu į Lietuvą dar galėjusiems atvykti mūsų artimiausiems kaimynams“, – Eltai sakė ji.

Sauliaus Žiūros nuotr.

Kaip teigė Klaipėdos turizmo centro direktorė, dėl turistų iš užsienio stygiaus savo veiklos pobūdį teko keisti ir glaudžiai su turizmo informacijos centrais bendradarbiaujantiems gidams.

„Lygiai taip pat persiorientavo ir gidai. (...) Kai kurie susirado papildomo darbo, kai kas užsiėmė vertimais, kai kas viešbučiuose padėjo, tikrai visi bandė prisiderinti prie esamos situacijos“, – teigė ji pridurdama, kad optimistiškai žiūri į pavasarį ir tikisi, kad situacija turizmo sektoriuje pasikeis į gerąją pusę.

Vilniaus turizmo informacijos centro „Go Vilnius“ direktorė Inga Romanovskienė Eltai taip pat teigė, kad šiemet dėl pandemijos stipriai sumažėjus turistų srautui, suvenyrų buvo nuperkama gerokai mažiau. Ji įvardijo, kad sezono metu turistai dažniausia rinkdavosi smulkius suvenyrus: atvirukus, magnetus, pašto ženklus ir ženklelius.

„Tiesa, turistų dėmesio sulaukė ir nauji suvenyrai – apsauginės kaukės su Vilniaus simboliu – Geležiniu vilku“, – pridūrė ji.

I. Romanovskienė teigė, kad ir „Go Vilnius“, sumažėjus turistų srautui iš užsienio, ieškojo naujų alternatyvų siekdami skatinti vietinį turizmą.

„Sumažėjus svečių iš užsienio, „Go Vilnius“ daugiau dėmesio skiria vietiniams turistams – tiek vilniečiams, tiek iš kitų Lietuvos miestų atvykstantiems žmonėms. Siekdami suaktyvinti turizmo paslaugų vartojimą tarp vietinių gyventojų, vasarą įgyvendinome kampaniją „Atostogos Vilniuje”. Prie jos prisijungė ir daug partnerių iš turizmo sektoriaus (...)“, – Eltai pranešė ji.

Anot I. Romanovskienės, turistinės veiklos skatinamos ir rudenį, o Vilniaus gidai šiemet daugiau laiko galėjo skirti vietos turistams.

„Turistines veiklas skatiname ir rudenį. Rugsėjo savaitė buvo dedikuota geresniam Vilniaus pažinimui. Pasaulinės turizmo dienos proga vyko ekskursijos su gidais mažiau turistinėse Vilniaus vietose – tolimesniuose rajonuose, viešajame transporte. Įvyko daugiau nei aštuonios dešimtys ekskursijų, jas vesti pakvietėme daugiau nei 40 profesionalių Vilniaus gidų, kurie šiemet daugiau laiko gali skirti ne užsienio, o vietos turistams“, – Eltai sakė ji.

Kelių transporto priemonių registro duomenimis, pirmą kartą įregistruotų naujų vilkikų pagal N3 klasę skaičius per šių metų pastaruosius penkis mėnesius, nuo liepos iki lapkričio, palyginti su 2018 metų tuo pačiu laikotarpiu, susitraukė 39 proc. (nuo 3645 iki 2099).

Per šių metų lapkritį įregistruotas 281 naujas vilkikas, kai pernai lapkritį – 452 minėtos klasės nauji vilkikai. N3 klasei priskiriamos transporto priemonės kroviniams vežti, kurių techniškai leistina pakrautos transporto priemonės bendroji masė yra didesnė kaip 12 tonų.

Rinkos dalyvių teigimu, toks smarkus naujų vilkikų pardavimų nuosmukis metų pabaigoje šalyje fiksuojamas pirmąkart.

Pasak „MAN Truck and Bus AG“ įgaliotojo atstovo Lietuvoje, bendrovės „Adampolis“ pardavimų vadovo Audriaus Lukošiaus, naujų vilkikų pardavimai Lietuvoje drastiškai pradėjo kristi nuo šių metų liepos.

„Nežinia dėl Mobilumo paketo perspektyvų ir tuo pačiu Lietuvos Vyriausybės sprendimas gerokai padidinti mokestinę bazę vežėjams per komandiruojamų darbuotojų dienpinigių apmokestinimą rinkoje pasėjo pesimizmo ir netikrumo dėl ateities. Bankai įvertino su tuo susijusias rizikas, kaip ir verslas, kuris stabdo investicijas“, – sako A.Lukošius.

Pasak jo, bendrovės įvertinimu, 2020 metais Lietuvoje naujų vilkikų pardavimų rinka susitrauks 20-30 proc.

Per šių metų 11 mėnesių pirmą kartą įregistruotų naujų vilkikų pagal N3 klasę skaičius siekė 6956 – 12 proc. mažiau, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu (7899). Šių metų pirmoje pusėje naujų vilkikų skaičius, palyginti su pernykščiu pirmuoju pusmečiu, pagal įsigytą jų kiekį buvo 9,5 proc. didesnis.

Lietuvos transporto saugos administracijos duomenimis, 2018 metų gruodžio 31 dieną licencijuotų vežėjų tarptautiniais kelių maršrutais buvo per 4,8 tūkst., kurie naudojo daugiau kaip 47 tūkst. vilkikų tarptautiniams kroviniams vežti.

Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso generalinio sekretorius ir „Hegelmann Transporte“ generalinio direktoriaus Tomo Jurgelevičiaus teigimu, naujų vilkikų pardavimai tradiciškai kiekvienų metų pabaigoje mažėja.

„Šįmet naujų vilkikų įsigijimus metų pabaigoje papildomai pristabdė transporto įmonių atsargumas – verslas laukia, kokia bus reali situacija po Naujųjų metų, kai įsigalios Vyriausybės nutarimas dėl komandiruojamų darbuotojų dienpinigių apmokestinimo didinimo“, – sakė T.Jurgelevičius.

Šių metų spalį Vyriausybė priėmė nutarimą, kuriuo nuo 2020 metų sausio 1 dienos nuo 1,3 iki 1,65 yra didinamas koeficientas, taikomas apskaičiuojant minimalų darbo užmokesčio dydį, kurį mokant darbuotojui gali būti mokama didesnė nei 50 proc. darbo užmokesčio dydžio neapmokestinamųjų dienpinigių suma. Numatyta, kad kitąmet didės ir pati minimali mėnesinė alga.

T.Jurgelevičiaus vertinimu, po Naujųjų metų naujų vilkikų registracija šalyje turėtų suaktyvėti, nes verslas ieškos galimybių prisitaikyti prie naujų sąlygų.

„Tik ar verslas bus plėtojamas Lietuvoje, ar už šalies ribų? Panašu, kad dėl neproporcingai didinamos mokestinės naštos šalies viduje ir Lietuvos vežėjams nepalankių sprendimų Mobilumo paketo kontekste, verslo plėtra bus vis rečiau siejama su Lietuva“, – sakė T.Jurgelevičius.