Vyriausybei teikiamo projekto aiškinamajame rašte teigiama, jog šiuo metu ne visi tyčiniai smurtiniai nusikaltimai patenka į kompensacijų schemą.

„Pagal įstatymą nukentėjusiajam asmeniui kompensuojama žala tik dėl (...) nusikalstamų veikų, kuriomis buvo tyčia atimta žmogaus gyvybė arba sunkiai ar nesunkiai sutrikdyta sveikata, arba kai padaroma kita apysunkio, sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo žmogaus laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ar neliečiamumui sudėties požymių turinti veika“ , – nurodoma jame.

Įstatymo projekto pakeitimu siūloma, jog į kompensacijų schemą galėtų pretenduoti ir tyčinius nesunkius smurtinius nusikaltimus patyrę asmenys, taip pat siūloma pakoreguoti nuostatas dėl kompensacijų dydžių, nustatant skirtingus dydžius pagal nusikaltimų sunkumą.

Taip pat teigiama, jog šiuo metu nustatytas pernelyg siauras nuo smurtinio nusikaltimo nukentėjusio asmens apibrėžimas.

Dėl šios priežasties dalis asmenų, kurie yra pripažinti nukentėjusiaisiais dėl kito asmens tyčinio nužudymo ir jiems teismo sprendimais dėl to priteistas žalos atlyginimas, nėra laikomi nukentėjusiaisiais bei negali pretenduoti į žalos kompensavimą.

Siūlomos pataisos siekia leisti išlyginti nuo smurtinių nusikaltimų nuketėjusiųjų asmenų teisinę padėtį ir suteikti visiems asmenims, kurie pripažinti nukentėjusiaisiais dėl kito asmens tyčinio nužudymo, lygias ir vienodas galimybes pretenduoti ir gauti kompensaciją.

Pasak aiškinamojo rašto, projektu siekiama įgyvendinti Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimuose suformuluotą Direktyvos aiškinimo taisyklę, jog valstybė privalo numatyti kompensacijų nukentėjusiesiems nuo visų nusikaltimų, laikomų smurtiniais tyčiniais nusikaltimais ir padarytų jos teritorijoje, schemą.

Seimas pritarė ministerijos siūlymui, kad asmenys kompensaciją gautų ir tuomet, kai žala dėl sunkių ir labai sunkių smurtinių nusikaltimų buvo padaryta nuo 2000 metų rugsėjo 26 dienos iki 2005 metų liepos 1 dienos, o galutinis sprendimas byloje priimtas po pastarosios datos.

Iki šiol tokie asmenys žalos kompensavimo negalėjo gauti.

„Labai svarbu įstatymo paraštėse nepalikti nuo smurtinių nusikaltimų nukentėjusių žmonių, kurių teismo procesas vyko įstatymo įsigaliojimo metu, tačiau jie teisės į šią kompensaciją neįgijo“, – pranešime sako teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska.

Taip pat nuo kitų metų pradžios numatyta įtvirtinti naują piniginės kompensacijos ne teismo tvarka rūšį. Kompensacija būtų skiriama asmenims, kuriems ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu buvo paskirtas suėmimas, tačiau byloje priimtas teismo išteisinamasis nuosprendis ar nutrauktas ikiteisminis tyrimas.

Ministrės teigimu, šia kompensacija siekiama atkurti teisingumą ir kompensuoti asmens patirtą realią turtinę žalą, kai jam pritaikyta perteklinė pati griežčiausia kardomoji priemonė ir neįvertintas ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos metu taikytas suėmimo teisėtumas.

Šiuo atveju asmuo turės teisę gauti iki 50 bazinių socialinių išmokų dydžio (2 tūkst. eurų) kompensaciją.

Be to, ketinama išplėsti įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą dydžio ribas.

Jo teigimu, iš Statistikos departamento pateiktų duomenų mažai ką galima pasakyti apie tikrąsias smurto artimoje aplinkoje tendencijas, juo labiau – pandemijos įtaką joms.

„Pirmiausia, liekant registruoto nusikalstamo elgesio lygmenyje, palyginimas su praėjusiais metais yra labai apgaulingas ir mažai ką pasako. Socialiniai procesai nevyksta metais, priešingai, nei pavyzdžiui, formuojamas valstybės biudžetas ar pateikiamos mokesčių deklaracijos“, – BNS komentavo Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentas, Lietuvos kriminologų asociacijos pirmininkas G. Sakalauskas.

Pasak jo, tendencijas geriau atskleidžia penkerių-dešimties metų laikotarpio duomenys. Jie rodo, kad registruoto smurto aplinkoje skaičius mažėja jau nuo 2017 metų ir tais metais artimoje aplinkoje registruotų nužudymų skaičius buvo netgi didesnis nei pernai.

„Tačiau didžiausia problema, neleidžianti registruotų veikų tapatinti su realiais procesais, yra latentiškumas. Smurto artimoje aplinkoje tyrimai rodo, kad jo yra šimtus kartų daugiau ir sistemingai netirdami jo paplitimo ir tendencijų, mes nežinome, ar į registruotą lygmenį ištraukiamų atvejų skaičių dinamika sutampa su realiomis tendencijomis, ar ne“, – pabrėžia jis.

Kuo mažesnis yra nusikaltimų skaičius, tuo „įspūdingiau“ gali atrodyti procentais išreikšti pokyčiai.

Pasak kriminologo, gali būti, kad keičiasi ne nusikaltimų dažnumas, o nukentėjusiųjų elgsena: linkstama rečiau ar dažniau pranešti apie patiriamą smurtą. Lygiai taip pat statistiką gali koreguoti, pavyzdžiui, policijos darbo praktika.

G. Sakalauskas šiame kontekste atkreipia dėmesį į ypač didelį seksualinės prievartos atvejų mažėjimą.

„Seksualinė prievarta ir ypač – artimoje aplinkoje, yra ypatingai latentiška. Beveik 40 proc. per metus skelbiamas sumažėjimas atrodo įspūdingai. Bet čia mes kalbame apie registruotų atvejų sumažėjimą absoliučiais skaičiais nuo 31 iki 19 per metus. Akivaizdu, kad šie skaičiai nė iš tolo neatspindi realybės“, – teigia jis.

Kalbėdamas apie trečdaliu išaugusį artimoje aplinkoje registruotų nužudymų skaičių ekspertas atkreipia dėmesį, kad 2019 metais bendras absoliutus nužudymų skaičius buvo mažiausias per visą šiuolaikinės nepriklausomos Lietuvos istoriją.

„Kitaip tariant, šis padidėjimas neatspindi bendros ilgametės tendencijos. Be to, kuo mažesnis yra nusikaltimų skaičius, tuo „įspūdingiau“ gali atrodyti procentais išreikšti pokyčiai“, – teigia jis.

Kriminologas taip pat akcentuoja, jog pateikiama pirminės registracijos statistika, tuo tarpu nagrinėjant bylas teismuose, dalis nusikaltimų gali būti perkvalifikuojami ir nužudymas gali tapti būtinąja gintimi ar neatsargiu gyvybės atėmimu.

Statistikos departamentas penktadienį paskelbė, jog pernai, palyginti su ankstesniais metais, trečdaliu išaugo nužudymų artimoje aplinkoje skaičius: nuo 21 2019 metais iki 28 pernai.

Iš viso praėjusiais metais užregistruoti 7132 smurtiniai nusikaltimai šeimoje, tai 7,3 proc. mažiau nei 2019 metais.

Policija teigia pastebinti pandemijos poveikį nusikalstamumo situacijai, nes mažėjo nusikaltimų, padaromų viešose vietose, tokių kaip viešosios tvarkos pažeidimai, plėšimai, vagystės. Tuo tarpu alkoholis ir prasta psichologinė būsena dažnai turi įtakos sužalojimams ar nužudymams, įvykstantiems artimoje aplinkoje.

Anot jų, 2019 metais artimoje aplinkoje įvykdytas 21 nužudymas, pernai – 28.

Iš viso praėjusiais metais užregistruoti 7132 smurtiniai nusikaltimai šeimoje, tai 7,3 proc. mažiau nei 2019 metais.

Policija: nerimą kelia alkoholio vartojimas, psichologinė būsena

Kaip BNS šią statistiką komentavo Policijos departamentas, didžiausią nerimą pareigūnams kelia nusikalstamos veikos, susijusios su alkoholiu, smurto naudojimu, tai dažnai baigiasi kūno sužalojimais, o kartais – ir nužudymais.

Policijos duomenimis, pernai registruotas 12 proc. bendras nužudymo atvejų didėjimas, palyginti su ankstesniais metais.

„Didžioji jų dalis vyksta artimoje aplinkoje, buitinių konfliktų metu, kai griebiamas po ranka pasitaikęs įrankis (peilis, kirvis ar pan.) ir taip žalojami kartu esantys žmonės“, – teigiama BNS pateiktame komentare.

Nerimą kelia psichologinė žmonių būsena, buvimas namuose, užsidarius, nebendraujant su kitais žmonėmis darė įtaką žmonių elgsenai, jie darosi neprognozuojami.

Pasak policijos, pandemija paveikė nusikalstamumo situaciją, nes mažėjo nusikaltimų, padaromų viešose vietose, tokių kaip viešosios tvarkos pažeidimai, plėšimai, vagystės.

„Nerimą kelia psichologinė žmonių būsena, buvimas namuose, užsidarius, nebendraujant su kitais žmonėmis darė įtaką žmonių elgsenai, jie darosi neprognozuojami“, – teigia policija.

Departamento vertinimu, ši situacija gali ir toliau auginti smurto artimoje aplinkoje skaičius.

Nuo smurto kentėjo moterys, vaikus skriaudė tėvai

38,7 proc. sumažėjo pranešimų apie seksualinę prievartą, tačiau sunkių sveikatos sutrikdymų užregistruota 13 proc. daugiau.

94,4 proc. pernai dėl smurto artimoje aplinkoje užregistruotų nusikaltimų – nesunkūs sveikatos sutrikdymai. Jų registruota 6,7 tūkst. ir jie sudarė 64,6 proc. visų šalyje užregistruotų nesunkių sveikatos sutrikdymų (2019 m. – 62,7 proc.).

Dėl smurto artimoje aplinkoje užregistruoti nusikaltimai pernai sudarė 16,8 proc. visų užregistruotų nusikaltimų, metais anksčiau jie sudarė 16,2 procento.

Nuo smurto artimoje aplinkoje pernai nukentėjo 7332 žmonės, 62 proc. jų buvo miestų gyventojai. 80 proc. suaugusių nukentėjusiųjų buvo moterys, iš jų 79,5 proc. nukentėjo nuo intymaus partnerio.

10,5 proc. nukentėjusiųjų nuo smurto artimoje aplinkoje užregistruotų nusikaltimų – vaikai iki 18 metų, 84,8 proc. jų nukentėjo nuo tėvų ar įtėvių.

58 proc. visų įtariamųjų ar kaltinamųjų smurtu turėjo vidurinį ar profesinį išsilavinimą, daugiau kaip penktadalis (22,1 proc.) – pagrindinį, 11,7 proc. – aukštąjį ar aukštesnįjį išsilavinimą ir 8,2 proc. – pradinį ar neturėjo jokio išsilavinimo.

Beveik pusė (44,5 proc.) asmenų nusikaltimo padarymo metu niekur nedirbo ir nesimokė, 55,2 proc. buvo apsvaigę nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų. Didžioji dalis asmenų (5,7 tūkst. arba 98 proc.) buvo įtariami (kaltinami) fiziniu smurtu.

Kompensacija Teisingumo ministerijos sprendimu mokama tuomet, jeigu nuteistasis neatlygino teismo priteistos žalos. Iš šio fondo išmokos skiriamos nukentėjusiems nuo Lietuvos teritorijoje padarytų smurtinių nusikaltimų – tyčinės žmogžudystės, sunkaus ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo bei kitų įvairaus sunkumo nusikaltimų žmogaus laisvei ir neliečiamumui.

Teisingumo ministerijos administruojamas Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondas yra finansuojamas iš valstybės biudžeto ir įmokų, kurias teismai skiria nuteistiesiems sumokėti į šį fondą. Pernai jie sumokėjo 628,5 tūkst. eurų. Įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą yra viena iš baudžiamojo poveikio priemonių, numatytų Baudžiamajame kodekse, įsigaliojo nuo 2005 m. liepos 5 d.

Pernai Teisingumo ministerija apsvarstė 255 prašymus skirti išmokas ir 188 patenkino.

Turtinę ir neturtinę žalą atlyginančias išmokas gavo 94 asmenys, kuriuos teismas pripažino nukentėjusiaisiais tyčinių nužudymų bylose. Dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo ar smurtinio nusikaltimo prieš nepilnametį išmokos paskirtos 14 asmenų. Taip pat žala atlyginta dar 80 nukentėjusiųjų nuo kitų smurtinių nusikaltimų (nesunkus sveikatos sutrikdymas, išžaginimas, seksualinis prievartavimas, plėšimas, sukėlęs nesunkų ir apysunkį sveikatos sutrikdymą).

Didžiausią sumą – beveik 8,34 tūkst. eurų už patirtą turtinę ir neturtinę žalą gavo asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju nužudymo byloje.

Įstatyme numatyta, kad didžiausia turtinė žala, mokama iš Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondo tyčinių nužudymų bylose sudaro 100 bazinių socialinių išmokų (BSI) (3,9 tūkst. eurų), o neturtinė žala – 120 BSI (4,68 tūkst. eurų).

Nukentėjusiems dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo ar dėl smurtinio nusikaltimo prieš nepilnametį asmenį didžiausia turtinė žala siekia 80 BSI (3,12 tūkst. eurų), neturtinė – 100 BSI (3,9 tūkst. eurų).

67 prašymai dėl kompensacijų nebuvo tenkinti, nes neatitiko įstatyme nustatytų sąlygų.

Šių užregistruotų nusikaltimų skaičius 2018-aisiais buvo daugiau nei pustrečio karto didesnis nei dar 2010 metais. Baigiasi „mirtinas vaikams dešimtmetis“, konstatavo UNICEF. Per praėjusius dešimt metų JT užfiksavo iš viso daugiau kaip 170 000 sunkių smurtinių nusikaltimų prieš vaikus krizių teritorijose. Tai atitinka 45 tokius nusikaltimus per dieną.

Vien tik 2018 metais, UNICEF duomenimis, konfliktų zonose buvo nužudyta arba suluošinta daugiau kaip 12 000 vaikų. Šiais metais smurto prieš nepilnamečius šiuose regionuose nemažėjo. Pirmąjį metų pusmetį JT krizių regionuose jau užregistravo daugiau kaip 10 000 smurto aktų prieš nepilnamečius.

Skaičiaus didėjimas, pasak UNICEF, iš dalies susijęs ir su pastaraisiais metais išaugusiomis pastangomis fiksuoti tokius nusikaltimus. Tačiau organizacija mano, kad padidėjo ir prieš vaikus vykdomų nusikaltimų skaičius.

Konfliktai pasaulyje tęsiasi vis ilgiau, per juos praliejama vis daugiau kraujo, todėl auga nepilnamečių žuvusiųjų skaičius, sakė UNICEF vadovė Henrietta Fore. Ypač sudėtinga vaikų situacija šiuo metu, be kita ko, yra Sirijoje, Konge ir Jemene. UNICEF paragino labiau saugoti vaikus krizių teritorijose.

Trumpai nupasakojant, Joniškyje esančios kebabinės "Alibaba" savininkas libanietis matyt persižiūrėjo filmų suaugusiesiems ir pats ėmėsi alfa patino vaidmens. Darbuotojų teigimu, metų metais prie jų kabinėjosi: ir rankas bandė kišti pavaldinėms po sijonais, ir liemenėles atseginėti, ir penį išsitraukė beigi paklausė, ar moterys nenori jo paragauti.

O dar vaginos nuotrauką savo darbuotojai į telefoną nusiuntė klausdamas, ar ir pas ją šitaip nuskusta. Pasak vienos darbuotojų (iš pradžių dėl darbdavio elgesio pasiskundė šešios jam dirbusios moterys, paskui dvi atsisakė pretenzijų), vyras, supratęs, kad saldžios meilės negaus, skambindavo ir grasindavo nupjausiąs galvą, jei ši blogai keps mėsą. Ir čia toli gražu ne visi verslininko "žygdarbiai", kuriais skundėsi jam dirbusios moterys.

Stebina jau vien pati istorija, nes sunku patikėti, kad tokie dalykai dedasi 2019-aisiais, gal ir ne moderniausiame, bet vis dėlto Lietuvos mieste. Tačiau dar keisčiau tai, kaip į ją reaguojama. Joniškio policija nusikaltimo čia neįžvelgia. Kaip ir Šiaulių apygardos prokuratūra, skirtingai negu Joniškio policija, vis dėlto pradėjusi ikiteisminį tyrimą, bet greitai jį nutraukusi. Tiesa, aukštesnis prokuroras visai neseniai tyrimą nusprendė atnaujinti ir, tikiuosi, į libaniečio siautėjimus pažvelgs rimčiau. Bet, apskritai, kokia žinutė siunčiama visuomenei – tiek aukoms, tiek ir potencialiems agresoriams?

Nekaltumo prezumpcija nėra iš esmės blogas dalykas, kol juo nepiktnaudžiaujama. Kol paauglę išžaginti bandęs ir žiauriai sumušęs kovotojas nesėdi ant sofos šiltuose namuose, valgydamas mamos keptus kotletus. Kol žinutės su grasinimais "aš tave padėsiu į vietą" ir "aš tavimi pasirūpinsiu", o kartais net be užuolankų ištarta frazė "aš tave užmušiu" netraktuojama kaip emocingas nieko bloga nenorinčio žmogaus pasisakymas. Kol nusikaltėlių nesistengiama bet kokia kaina išsukti kartais iki absurdo juokingais pateisinimais iš serijos: "Nieko aš neprievartavau, tik paslydau ir nuogas užkritau ant rėkiančios moters." Ir kol, gyvenant teisinėje valstybėje, pirma galvon šovusi asociacija, susijusi su teisėsauga, nėra impotencija.

Ne taip seniai pasaulį sukrėtė Rusijoje įvykdytas nužudymas. Nukentėjusysis nebuvo šventas – prievartaudavo savo tris dukras, smurtavo tiek psichologiškai, tiek fiziškai, sakoma, kartais net ir beisbolo lazdos į rankas paimti nevengdavo. Mergaičių motina, kurią vyras prieš keletą metų tiesiog išvarė iš namų, buvo dėl sutuoktinio elgesio kreipusis į policiją, kaip, beje, ir šeimos kaimynai, bet įstatymo sargai veiksmų nesiėmė. Užtat ėmėsi pačios merginos. Vieną dieną, tėvui snaudžiant, pasiėmė į rankas peilį, plaktuką bei ašarinių dujų (kuriomis jas vaišindavo mielas tėvelis) ir kartą visiems laikams užbaigė namie išgyventą pragarą. Dabar šimtai tūkstančių žmonių reikalauja, kad merginos būtų paleistos į laisvę.

Visuomet bjaurokas jausmas apimdavo skaitant komentarų skiltis po straipsniais apie smurtinius nusikaltimus, nes ten žiaurumo ne mažiau negu pačių agresorių veiksmuose. Ten ir siūlymai pasielgti su kaltininku taip, kaip šis pasielgė su auka, ir raginimai suorganizuoti linčo teismą. Nemalonu vien dėl to, kad gyvename lyg ir įstatymus gerbiančioje valstybėje, o įniršusios minios su fakelais turėtų likti tik filmų apie tamsiuosius amžius scenose.

Vis dėlto, regint, kaip retai nugali teisingumas, galima imti manyti, kad savarankiški veiksmai – vienintelis būdas jį įgyvendinti. Ir, greičiausiai, net pati nuosaikiausia visuomenė turi savo kantrybės taurės dugną. Tik žinote, jei kada nors pačiai tektų atsidurti smurto ar prievartos aukos kailyje, visai nenorėčiau, kad už mane kumščiais, plaktuku ar kirviu keršytų mano mylimi žmonės. Nes nieko gero, jei pasaulyje atsiranda vienu nusikaltimu daugiau. Net jei tas blogis – iš nevilties.

Ši įranga geba atkurti automobilio eksploatacijos istoriją - jo sistemose kaupiamą geolokacinę, kitą išmaniųjų prietaisų informaciją, eigos techninius parametrus.

Šiuolaikiniai automobiliai - daugiafunkciai įrenginiai, kurie kaupia ir saugo didelį kiekį įvairių duomenų. Juos iššifravus galima gana tiksliai nustatyti vairuotojo veiksmus autoįvykio metu, pavyzdžiui, vairo, greičio pedalo, pavarų padėtis, saugos diržų būseną, ar buvo įjungti automobilio žibintai, ar uždarytos durys ir daugelį kitų dalykų. Automobilių kompiuterių atmintyje išlieka duomenys apie nuvažiuotą maršrutą, integruoto telefono skambučius, naudojimosi kita išmaniąja įranga detalės.

LTEC eismo įvykių teismo ekspertai iki šiol naudojo unifikuotą įrenginį, nuskaitantį automobilių duomenis, sukuriamus eismo įvykio metu.

„Teismo ekspertizės centro atliekamos itin tikslios automobilių sistemų ekspertizės išplės gaunamos objektyvios informacijos spektrą ir padės sustiprinti ikiteisminį tyrimą - padės tyrėjams atsakyti į klausimus, iškylančius tyrimo metu“, - sako teisingumo ministras Elvinas Jankevičius.

Detalią informaciją ekspertai galės nuskaityti iš beveik trijų dešimčių markių automobilių, gaminamų Europos, Azijos šalyse bei JAV.

LTEC atlieka apie 40 ekspertizių rūšių tyrimų teismams, prokuratūrai, policijai, muitinei, saugumo ir specialiųjų tyrimų tarnyboms, Valstybinei mokesčių inspekcijai, Valstybės kontrolei. Vidutiniškai per metus atliekama daugiau kaip trys tūkstančiai ekspertinių tyrimų.

Trijų autobuso keleivių nužudymas Norvegijoje antradienį vėl sukėlė nepasitenkinimą šalies policijos pajėgų nesugebėjimu reaguoti į smurtinius nusikaltimus, praėjus pustrečių metų po Anderso Behringo Breiviko (Anderso Bėringo Breiviko) žudynių.

Pasak policijos, autobuso pagrobimu pirmadienio vakarą įtariamas vyras, nužudęs visus jame buvusius žmones, yra 30-metis Pietų Sudano pilietis, kurio pateiktas prieglobsčio prašymas buvo atmestas ir kuris turėjo būti deportuotas iš šalies.

Vyriškis, kurio pavardė viešai neskelbiama, niekieno nelydimas išvyko iš pabėgėlių centro vakariniame Ordalo miestelyje, sakė policijos pareigūnas Aage Loesethas (Ogė Lesetas) naujienų agentūrai AFP.

„Motyvo mes nežinome. Tai nustatys tyrimas“, – kalbėjo policijos komisaras Ronny Idenas (Ronis Idenas) žurnalistams pridurdamas, kad įtariamasis anksčiau nebuvo žinomas policijai.

Kruvino išpuolio aukomis tapo du apie 50 metų amžiaus vyrai – autobuso vairuotojas ir keleivis švedas, bei viena 19-metė.

„Mes nepastebėjome jokių perspėjimo ženklų“, – sakė pabėgėlių centrui vadovaujančios organizacijos „Hero“ direktoriaus padėjėjas Toras Brekke (Toras Brekė).

„Visiškai netikėta. Nebuvo jokių ženklų, rodančių, kad jis yra nestabilus arba galėtų padaryti ką nors panašaus“, – sakė jis.

Įtariamasis Norvegijoje gyveno nuo balandžio mėnesio. Rugpjūčio pabaigoje jis buvo apgyvendintas Ordalo centre, tačiau, vadovaujantis Dublino konvencija, turėjo būti deportuotas į Ispaniją, kur pirmą kartą pateikė prieglobsčio prašymą prieš atvykdamas į Norvegiją.

„Kelionė, į kurią jis išsiruošė vakar (pirmadienį), atrodo buvo jo paties iniciatyva“ ir nesusijusi su jo deportavimu, sakė T.Brekke.

Policija antradienio popietę turėjo apklausti vyriškį, kuris yra gydomas ligoninėje dėl patirtų sužalojimų peiliu.

Pirmiesiems, anksčiau už policiją, į įvykio vietą atvykusiems ugniagesiams ir medicinos darbuotojams teko panaudoti ugnies gesintuvą, kad sutramdytų vyriškį.

Išpuolio metu artimiausias policijos ekipažas buvo už 90 km nuo įvykio vietos, į kurią atvykti jam prireikė valandos ir 15 min.

Šis faktas vėl pažadino nepasitenkinimą policija, kaip ir po žiaurių ultradešiniųjų pažiūrų ekstremisto A.B.Breiviko įvykdytų žudynių 2011 metų liepą.

„Reagavimo laikas iš pažiūros buvo per ilgas, atsižvelgiant į tai, kad pirmieji atvyko ugniagesiai ir greitoji. Tai kelia susirūpinimą“, – sakė Ordalo meras Arildas Ingaras Laegreidas (Arildas Ingaras Legreidas) Norvegijos televizijai.

Medikai užtruko ketvirtį valandos, kol apie nelaimę pranešė policijai, o ši vėliau vykdama į įvykio vietą padarė 25 mylių lankstą, nes klaidingai pamanė, kad neprivažiuos tiesiai dėl vandens užlieto kelio.

Utiojos saloje, kur vyko Darbo partijos jaunimo stovykla, A.B.Breivikas siautėjo 75 minutes, per kurias nušovė 69 ten buvusius žmones. Dar aštuoni žmonės žuvo per jo surengtą sprogimą Oslos centre. Po šio įvykio dėl ilgo reagavimo laiko policijoje buvo atlikti nuodugnūs tyrimai.

Praėjusį mėnesį darbą pradėjusi Norvegijos naujoji centro dešiniųjų vyriausybė pažadėjo padidinti policijos išteklius ir sustiprinti saugumą šalyje.

Vienas iš konservatorės ministrės pirmininkės Ernos Solberg rinkiminių pažadų buvo policijos pajėgų reorganizavimas ir jų reagavimo laiko sutrumpinimas.

Vidaus reikalų ministras Dailis Alfonsas Barakauskas sako, kad teiginiai apie pastaruoju metu šalyje augantį smurtą nėra pagrįsti statistika.

Interviu dienraščiui "Lietuvos žinios" ministras aiškino, kad sunkių smurtinių nusikaltimų mažėja.

"Viena yra tai, kad visuotinai angažuojama "smurto protrūkio" tema, kas kita - faktai. Viešojoje erdvėje ypač daug dėmesio skiriant smurtinių nusikaltimų temai, gyventojams susidaro įspūdis, kad tokių nusikaltimų yra labai daug ir jų vis daugėja. Beveik trečdalis žmonių mano, kad būtent smurtiniai nusikaltimai yra svarbi viešojo saugumo problema. Tačiau nagrinėjant užregistruotų nusikaltimų struktūrą matyti, kad sunkūs smurtiniai nusikaltimai - nužudymai, sunkūs sveikatos sutrikdymai ir išžaginimai - sudaro iki 1 proc. visų užregistruotų nusikaltimų, dar apie 2-3 proc. yra plėšimai", - sakė D.A.Barakauskas.

Jo teigimu, nuo 2005 iki 2012 metų tyčinių nužudymų ir sunkių sveikatos sutrikdymų sumažėjo nuo 0,4 iki 0,2 proc, plėšimų - nuo 5,8 iki 2,3 procento.

2005 metais 100 tūkst. gyventojų teko 11,4 nužudymo, o 2010 metais šis skaičius sumažėjo iki 6,6. Toks pat skaičius liko 2011 ir 2012 metais. Perpus - nuo 11,8 atvejo 100 tūkst. gyventojų 2005 metais iki 5,9 2012-aisiais - sumažėjo ir sunkaus sveikatos sutrikdymo atvejų.