Akcizų įstatymo pataisų, kurios įsigalioja nuo kovo 1 dienos, reikalavo ūkininkai, sausį surengę didelę protesto akciją Vilniuje. Žemdirbiai ragino politikus iš viso atšaukti nuo sausio padidintą SND akcizą, taip pat grąžinti dyzelino akcizo lengvatą jų transportui.  

Premjerė Ingrida Šimonytė yra sakiusi, kad Vyriausybės pasiūlytas 41 euro akcizas yra „pakankamai logiška mediana“ atsižvelgiant į kitų valstybių taikomus tarifus.  

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas yra teigęs, kad mažas SND akcizas skatins toliau importuoti šį produktą iš Rusijos. Be to, anot jo, toks tarifas neskatins žmonių ir verslo investuoti į mažiau taršesnį kurą.  

Pasak jo, tokiu sprendimu Seimas atsitraukia nuo taršos mažinimo kurso ir aktyvios kovos su klimato kaita.   

Prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad Lietuva išlaiko žaliojo kurso kryptį, o konkrečios ją įgyvendinančios priemonės turi būti pasirenkamos atidžiai įvertinus jų poveikį, konkurencinę aplinką, finansinę naštą namų ūkiams, taip pat užtikrinus vartotojams prieinamas alternatyvas.

Tuo pačiu balsavimu panaikinti apribojimai dėl žymėto dyzelino naudojimo žemdirbiams.

Už tai balsavo 108 Seimo nariai, prieš nebuvo, o susilaikė penki Laisvės frakcijos nariai.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas, labiausiai priešinęsis SND tarifo mažinimui, balsavime nedalyvavo. Premjerės Ingridos Šimonytės posėdyje taip pat nebuvo. 

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, kad Seimas padarė tai, ką galėjo padaryti, o kiti klausimai bus sprendžiami eilinėje Seimo sesijoje.

„Tai, ką Seimas galėjo padaryti šitame etape trumpuoju laikotarpiu, padarėme, o visi kiti klausimai, dėl jų bus diskutuojama bendrąja tvarka prasidėjus Seimo eilinei sesijai“, – žurnalistams po balsavimo sakė Seimo pirmininkė.

Prieš balsavimą kai kurie parlamentarai dėkojo ūkininkams, kurie prie Seimo ir Vyriausybės sausį atvažiavo su traktoriais ir parodė, kokia jie yra jėga.

„Prieš valdančios daugumos buldozerį veiksmingesnis yra ūkininkų „John Deere“, – posėdyje teigė Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Artūras Skardžius.

Tuo metu „valstietis“ Dainius Kepenis teigė, kad matydami, kaip žemdirbiai siekė savo tikslų, ir kitų sričių atstovai savo problemas ims spręsti piketuodami prie Seimo ar Vyriausybės.

Šiandien sprendimas daugiau liečia ne ūkininkus, o daugiau netgi gyventojus, ypač rajonų, kurie naudoja dujas (...)

 

„Esu prieš tokį, sakysime, infantilišką, vaikišką, nesubrendėlišką būdą, kada atvažiuoja traktoriai ir mes iš karto 20 kartų sumažiname“, – teigė D. Kepenis.   

Tuo metu A. Skardžius skaičiavo, kad gaminant vieną kilovatvalandę energijos suskystintomis gamtinėmis dujomis susidaro 200 gramų anglies dioksido (CO₂), o SND – tik 30 gramų daugiau.

„SND yra vienas iš švariausių iškastinių kurų, mažiausiai teršiantis aplinką“, – teigė jis. 

Aplinkos apsaugos komitete dirbantis Tomas Tomilinas piktinosi, kad valdantieji, vadindami SND taršiausiu kuru, bandė supriešinti žemdirbius su gamtosaugininkais – esą taip politikai siekė paslėpti grubią klaidą, kai akcizas įstatymu buvo padidintas. 

Seimo Kaimo reikalų komiteto narys Kęstutis Mažeika sakė, kad SND akcizo sumažinimą labiausiai pajus gyventojai, o ne ūkininkai.

„Šiandien sprendimas daugiau liečia ne ūkininkus, o daugiau netgi gyventojus, ypač rajonų, kurie naudoja dujas, nes paskutiniu metu žmonės aktyviai važiavo tiek į Latvijos, tiek į Lenkijos pusę su balionais, pirko ten ir tai jautėsi. Tie žmonės labiausiai ir greičiausiai pajus efektą, ūkininkai tik vasarą pajus tą pokytį“, – žurnalistams Seime po balsavimo sakė K. Mažeika.

Anot jo, dabar svarbu, kad Žemės ūkio ministerija būtų ūkininkų pusėje ir atlieptų jų problemas.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, teigė kad Seimo sprendimas dėl SND akcizo – geras ir tinkamas visiems.

„Sprendimas geras, tinkamas visiems. Idėja buvo kitokia, Vyriausybės pasiūlymas buvo, bet Seimas apsisprendė dėl 13 ir visiems gerai dabar“, – žurnalistams sakė ministras.

Tuo metu demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovė Laima Nagienė tvirtino, kad SND klausimo svarstymas nebaigtas, kol nebus apsispręsta dėl mažesnės CO₂ dedamosios.

Biudžeto ir finansų komiteto vadovas Mindaugas Lingė balsavimo išvakarėse BNS sakė, kad akcizą sumažinęs iki 13 eurų Seimas iš esmės kompensavo gyventojams ir verslui, kurie sausį-vasarį už SND moka 304 eurų akcizą, todėl nebebus siūloma pusmečiui atidėti šio mokesčio įsigaliojimo.

Akcizų įstatymo pataisų reikalavo ūkininkai, sausį surengę didelę protesto akciją Vilniuje. Žemdirbiai ragino politikus iš viso atšaukti nuo sausio padidintą SND akcizą, taip pat grąžinti dyzelino akcizo lengvatą jų transportui.  

Premjerė Ingrida Šimonytė yra sakiusi, kad Vyriausybės pasiūlytas 41 euro akcizas yra „pakankamai logiška mediana“ atsižvelgiant į kitų valstybių taikomus tarifus.  

S. Gentvilas trečiadienį pareiškė, kad mažas SND akcizas skatins toliau importuoti šį produktą iš Rusijos. Be to, anot jo, toks tarifas neskatins žmonių ir verslo investuoti į mažiau taršesnį kurą.  

Pasak jo, tokiu sprendimu Seimas atsitraukia nuo taršos mažinimo kurso ir aktyvios kovos su klimato kaita.   

Ministras aiškino, kad kas devintas Lietuvoje sudegintas dyzelino litras yra beakcizis: raudonasis – šildymui skirtas dyzelinas – ir žaliasis – žemdirbiams skirtas pigesnis dyzelinas.

Tokiam tarifui Seimas trečiadienį pritarė apsvarstęs parlamentarų Andriaus Palionio, Valiaus Ąžuolo ir Jono Pinskaus pateiktas Akcizų įstatymo pataisas. Už balsavo 113 Seimo narių, prieš buvo vienas („laisvietė“ Morgana Danielė), o susilaikė trys liberalai – Virgilijus Alekna ir Romualdas Vaitkus bei aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Pataisos dėl žymėto dyzelino ir SND akcizų svarstomos skubos tvarka. Galutinis balsavimas Seime vyks ketvirtadienį.

Vyriausybė siūlė SND nustatyti 41 euro akcizo tarifą. 

„Įvertinę tai, kad Lenkijoje yra 13 eurų akcizo mokestis, o Latvijoje jo išvis nėra, siūlome 13 eurų tarifą“, – Seimo posėdyje teigė A. Palionis. 

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas pareiškė, kad mažas SND akcizas skatins toliau importuoti šį produktą iš Rusijos.

Jo teigimu, bendrovės „Gazimpeksas“ ir „Jozita“, kurios yra didžiausios Lietuvoje rusiškų dujų importuotojos, galės ir toliau  jas importuoti, todėl įtvirtindami minimalų tarifą politikai „tiesiog pakelia rankas“.

„Vis dar turime rusiškus produktus čia, Lietuvoje, ir jų vartojimas yra dirbtinai atpigintas. 13 eurų akcizas už toną – iš esmės yra skatinimas toliau importuoti šitą produktą, nes Europos sankcijų kontrakto pasibaigimas yra 12 mėnesių laikotarpiui. Lietuviškos įmonės, tokios, kaip „Gazimpeksas“, kuri yra didžiausia Lietuvoje rusiškų dujų importuotoja, antroji yra „Jozita“, jos ir toliau gali importuoti pagal dabartines sankcijas. Duodami minimalų tarifą mes tiesiog pakeliam rankas“, –  kalbėjo ministras.

Anot jo, toks tarifas neskatins žmonių ir verslo investuoti į mažiau taršesnį kurą. 

„Lietuvoje žemės ūkis lieka ant rizikos, jie toliau lieka ant iškastinio importinio kuro. Kas devintas Lietuvoje sudegintas dyzelino litras yra beakcizis – tai yra raudonasis (šildymui skirtas dyzelinas  – BNS) ir žaliasis (žemdirbiams skirtas pigesnis dyzelinas – BNS)“, – kalbėjo ministras.

Statistikoje galbūt tikrai matysime, kad šių dujų naudoja mažiau, bet tai yra lygiai tas pats, kaip ir su alkoholiu, kai srautai iš Lenkijos ir iš Latvijos yra didžiuliai, o nukenčia Lietuvos ekonomika.

 

„Iškastinio kuro naudojimas, nesvarbu, kokiu pavidalu, naftos ar dyzelio, ar suskystintų naftos dujų pavidalu, finansuoja Rusiją“, – teigė Aplinkos apsaugos komitete dirbantis Kasparas Adomaitis.

Pasak jo, tokiu sprendimu Seimas atsitraukia nuo taršos mažinimo kurso ir aktyvios kovos su klimato kaita.   

„Atsitraukiame nuo šito tikslo. Pasakome, kad taip, naudokite tas naftos dujas, čia puikus dalykas ir kaip nors po trejų metų žiūrėsime, kas bus. Man atrodo, tai neteisingas kelias. Nustatykime pereinamąjį laikotarpį (mažesnio tarifo galiojimui – BNS), bet nemažinkime be jokių apribojimų“, – kalbėjo parlamentaras.

Kaimo reikalų komiteto narys Kęstutis Mažeika sutiko, kad 13 eurų akcizas „nėra optimalus variantas“ vertinant kaimyninių šalių taikomą SND akcizą. Anot jo, sumažinus tarifą iki 41 euro lietuviai ir toliau vežtųsi dujų balionus iš Lenkijos.

„Ir jeigu šiandien nuvažiuotumėte į Lenkijos pasienį ties Lazdijais ar ties Kalvarija, pamatytumėte, kaip žmonės veža dujų balionus iš Lenkijos, tai turbūt tas procesas nesibaigs, jeigu bus priimta pataisa dėl 41 euro“, – kalbėjo jis.

„Statistikoje galbūt tikrai matysime, kad šių dujų naudoja mažiau, bet tai yra lygiai tas pats, kaip ir su alkoholiu, kai srautai iš Lenkijos ir iš Latvijos yra didžiuliai, o nukenčia Lietuvos ekonomika“, – pridūrė parlamentaras.

Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas antradienį BNS sakė, kad SND akcizas neturėtų viršyti 14 eurų už toną – tuomet ūkininkai būtų patenkinti. Be to, anot jo, žemdirbiai sutiktų su kompromisu, jei akcizas liktų 41 euras, o anglies dioksido (CO₂) dedamoji būtų atidėta ne pusei metų, kaip dabar siūloma, o vieneriems metams. Seimas šią savaitę dėl to sprendimo nepriiminės.

Seimas po pateikimo jau yra pritaręs Akcizo įstatymo pataisai dėl anglies dvideginio mokesčio atidėjimo pusmečiui – iki 2025 metų liepos, ir ją ketina svarstyti pavasario sesijoje kovą.

CO₂ dedamoji nuo 2025 metų bus 36,1 euro už toną ir vėliau kasmet dvigubėtų, kol 2030-aisiais pasiektų 183,6 euro. 

Seime jau yra registruota ir demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ frakcijos narių iniciatyva šio taršos mokesčio įsigaliojimą atidėti metams – iki 2026 metų. 

Tam komitetas pritarė antradienį apsvarstęs Akcizų įstatymo pakeitimus. Už juos balsavo šeši komiteto nariai, prieš nebuvo, o keturi susilaikė.

Komitetas taip pat pritarė, kad būtų atšaukti lengvatinio dyzelino, skirto žemdirbiams, ribojimai – 60 eurų už 1 tūkst. litrų akcizu apmokestinamą kurą siūloma vėl leisti naudoti žemės ūkio bendrovių ir ūkininkų sunkvežimiuose bei kitose transporto priemonėse. 

Komitetas atmetė kelis parlamentarų pasiūlymus nustatyti mažesnį tarifą. Jis taip pat nepritarė aplinkos ministro Simono Gentvilo siūlymui šiemet taikyti 70,58 euro akcizą, nuo 2025 metų – 100 eurų, nuo 2026-ųjų – 150 eurų, nuo 2027-ųjų – 230 eurų, o nuo 2028-ųjų įsigaliotų 304 eurų tarifas, koks yra ir šiuo metu.

Komitetas, be kita ko, nepritarė parlamentarų Andriaus Palionio, Valiaus Ąžuolo ir Jono Pinskaus siūlymui nustatyti 13 eurų akcizą. Taip pat nepritarta grupės Seimo narių pasiūlytam 13,94 euro bei „darbiečių“ siūlomam 23 eurų tarifams.

S. Gentvilas sako, kad mažindamas SND akcizą Seimas sumažins ir paskatas taršų kurą keisti į mažiau teršiantį aplinką.  

„Arti nulio turėti akcizo tarifus paskatiname verslą investuoti klaidinga kryptimi“, – posėdyje teigė ministras.

Pasak jo, finansinės paramos priemonės nėra populiarios, nes akcizas yra „arti nulio“ ir gyventojai bei verslas nenori investuoti ir keisti kuro rūšis.

Laisvės frakcijos narys Vytautas Mitalas priekaištavo, kad pataisomis ūkininkai spaudžia Vyriausybę: „Ilgalaikiai tikslai pametami vardan trumpalaikių, kad būtų užglaistomi traktorininkų protestai“.

Arti nulio turėti akcizo tarifus paskatiname verslą investuoti klaidinga kryptimi.

 

Prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius teigė, kad norint kompensuoti per didelį šių metų pradžioje taikomą SND akcizą, nepakanka vien tik atidėti CO₂ dedamosios mokėjimą jos nemokant 2025 metų pirmąjį pusmetį.

„Jeigu perkeltume tą kompensacijos, kurią Vyriausybė siūlo kitais metais, vertę į šiuos metus, pamatytume, kad pagal Vyriausybės projektą tas vidutinis tarifas visų 12 mėnesių būtų apie 70 eurų už toną – gerokai daugiau negu siūlo Vyriausybė ir penkis ar daugiau kartų nei yra kaimyninėse valstybėse“, – komitete sakė prezidento atstovas.

Pasak jo, siekiant teisingai kompensuoti SND akcizas nuo šių metų kovo turėtų būti gerokai mažesnis nei 41 euras. 

„Siekiant teisingai kompensuoti per aukšto akcizo netekimus nuo kovo turėtų įsigalioti gerokai mažesnis už 41 eurą tarifas, tai yra (turėtų būti – BNS) panašus, kaip Lenkijoje. Ir tik tada galėtume kalbėti, kad tas tarifas šiais metais yra efektyviai kompensuojamas, priešingu atveju galėtume kalbėti tik apie butaforinę kompensaciją“, – kalbėjo V. Augustinavičius. 

„Įvertinus ir tai, kad finansinė kompensacija per CO₂ dedamąją – kitais metais, o per aukštas tarifas žmonėms ir verslui – šiais metais. Valstybė neturi kredituotis iš žmonių”, – pridūrė prezidento patarėjas.

Dabar numatyta, kad CO₂ dedamoji įsigalios nuo kitų metų ir sieks 30,6 euro bei kasmet vėliau didės po du kartus, kol 2030 metais pasieks 183,6 euro. 

Lietuvos pramonininkų konfederacijos ekspertė Elana Astramovič taip pat siūlė CO₂ dedamąją mokėti tik nuo 2026 metų: „Tai būtų kompromisas“.

Vyriausybė siūlo 2025-aisiais iki liepos kompensuoti SND akcizo padidėjimą vartotojams, kurie šiemet sausį-vasarį moka iki 304 eurų padidintą SND akcizą. Šis mokestis 2025 metais turėtų siekti 30,6 euro už toną, o vėliau kasmet dvigubės, kol 2030 metais pasieks 183,6 euro. 

BFK šio CO₂ mokesčio tarifo dydžio ir taikymo aplinkybių nesvarstė, pataisos dėl to komitetuose bus aptariamos vėliau, o Seime pats projektas svarstomas pavasarį.   

Pataisas dėl SND akcizo Seimas svarstys trečiadienį, o ketvirtadienį balsuos dėl jų priėmimo. 

„Yra tiesos, kad ne sezonas dujų naudojimui. Bet pagrindinis naudojimas ir yra žiemos laikotarpiu, nes reikia šildyti paukštynuose ir kiaulidėse. Ne visi šildo naftos dujomis, yra šildančių gamtos ar biodujomis. Bet noriu pasakyti, kad naudojimo intensyvumas yra, kai reikia šildyti, kita dedamoji yra kai grūdų džiovinimas“, – pirmadienį, paklaustas apie ministro S. Gentvilo teiginį, kad kompensacija ūkininkams nereikalinga, nes žiemą SND yra nenaudojamos žemės ūkyje, aiškino K. Navickas.

Ministras taip pat paminėjo, kad konsultuojantis su ūkininkais ar perdirbėjais, šie pritarė 41 euro už toną akcizui, kadangi šiuo metu SND kainos yra žemos. Jis pridūrė, kad siūloma kompensacija – 2025 m. pusę metų netaikant CO₂ dedamosios, leis ūkininkams lengviau prisitaikyti prie kylančios SND kainos rinkoje. 

„Konsultuojantis su perdirbėjais ir augintojais iš jų pusės buvo pastebėjimas, kad 41 euro už toną nėra taip baisu, nes pačių dujų kaina dabar nėra didelė. Bet ji kils ir gerai, jog kažkiek išsilygins per CO₂ dedamosios netaikymą. Tai toks kompromisas yra sutartas ir jis logiškas“, – sakė ministras.

Konsultuojantis su perdirbėjais ir augintojais iš jų pusės buvo pastebėjimas, kad 41 euro už toną nėra taip baisu.

 

ELTA primena, kad pirmadienį Seime prasidėjo neeilinė parlamento sesija, kurios metu ketinama priimti Akcizų įstatymo pataisas. Numatoma rengti posėdžius vasario 12, 14 ir 15 dienomis.

Sprendimą šaukti neeilinę sesiją paskatino sausį sostinėje vykęs ūkininkų protestas ir jo metu iškelti reikalavimai. Nuo naujųjų įsigaliojęs naujas suskystintų naftos dujų (SND) akcizas – 304,1 Eur/t – sukėlė didelį nepasitenkinimą tarp ūkininkų. Reaguodama į kritiką, Žemės ūkio ministerija registravo Akcizų įstatymo projektą, kuriame gyventojams bei verslui SND akcizas mažinamas iki 41 Eur/t. Vyriausybė praėjusią savaitę pritarė šiam pasiūlymui.

Verslo struktūros anksčiau prašė nustatyti 13,94 Eur/t SND akcizą, o Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas yra sakęs, jog tarifas galėtų siekti apie 20 Eur/t.

Savo ruožtu Prezidentūra laikosi pozicijos, jog turėtų būti dar mažesnis, nei siūlo Vyriausybė – iki kol bus kompensuotas dydis, kurį ūkininkai turėjo sumokėti. Idėjai, kad 2024 m. pradžioje taikyti aukšti SND tarifai turi būti vartotojams kompensuoti pritaria ir dalis Seimo narių. 

Tuo metu aplinkos ministras Simonas Gentvilas mano, kad kompensacija SND naudotojams neturėtų būti taikoma. Anot jo, abejotina, ar per nuo 2024 m. pradžios buvo suvartota tiek dujų, kad toks mechanizmas būtų reikalingas.

„Aš priminsiu, kad prezidentas pats pasirašė Akcizų įstatymą, prezidentas važinėja po Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijas, prezidentas žino, kokie Lietuvos įsipareigojimai yra ir žino, kad Akcizų įstatymas per silpnas“, – BNS penktadienį sakė S. Gentvilas.

S. Gentvilas anksčiau šią savaitę pranešė, kad Lietuva yra gavusi pastabų iš Europos Komisijos dėl nacionalinio energetikos ir klimato srities valdymo plano, nes jis nepakankamai ambicingas, o mažinant akcizus atotrūkis dar didės.

Anot S. Gentvilo, mažas akcizas reiškia investicijas neteisinga kryptimi.

Aplinkos ministerija siūlė SND akcizą sumažinti iki 70,58 euro už toną (be PVM). Ministro teigimu, Vyriausybei neatsižvelgus į jo pasiūlymą jis neatmetė, kad tokias Akcizų įstatymo pataisas Seime teiks Liberalų sąjūdžio atstovai.

Prezidento patarėjas Jarekas Niewierowiczius (Jarekas Neverovičius) penktadienį sakė, jog šalies vadovas palaiko ūkininkų reikalavimus ir mano, kad nuo sausio padidintas SND akcizas turėtų būti mažinamas tiek, kad būtų kompensuota per du mėnesius permokėta suma, o tuomet jis galėtų būti grąžintas į ankstesnį lygį – Vyriausybės siūlomą 41 eurą.

S. Gentvilas BNS penktadienį sakė manantis, kad tai priešrinkiminis susitikimas.

„Aš tai vertinu kaip priešrinkiminį susitikimą su ūkininkų bendruomene, niekaip kitaip (...) Tai tikrai priešrinkiminis susitikimas ir ypač vertinant prezidento, kaip ekonomisto kompetenciją, žinant, kad prezidentas pažįsta skaičius, žino, kaip jie dedasi ir prezidentas tikrai supranta, kad negalima to pažadėti ūkininkams“, – BNS teigė jis.

Gitanas Nausėda penktadienį susitiko su žemdirbių organizacijų atstovais. Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas po susitikimo teigė, kad Vyriausybės pasiūlytas SND akcizas ūkininkų netenkina – jis turėtų būti toks pat ar mažesnis nei kaimyninėse šalyse.

Nuo sausio šioms dujoms taikomas 304,1 euro (be PVM) tarifas. Iki tol jis buvo 41 euras.

Vyriausybė šią savaitę jau pritarė siūlymui sumažinti SND akcizą iki 41 euro už toną. Tokios Akcizų įstatymo pataisos bus teikiamos Seimui, jas bus prašoma svarstyti skubos tvarka – Seimas tai numato daryti kitą savaitę.

„Aš Vyriausybės (siūlymą – BNS) palaikyčiau“, – sekmadienį BNS sakė Seimo pirmininkė.

Praėjusią savaitę protestavusiems ūkininkams reikalaujant sumažinti SND akcizą, kuris nuo sausio siekia 304,1 euro už toną (be PVM), atšaukti apribotą dyzelino akcizo lengvatą – ir toliu leisti žymėtą kurą pilti į žemdirbių automobilius, vasario 12–15 dienomis šaukiama neeilinė Seimo sesija.

„(Neeilinė sesija – BNS) šaukiama iš esmės reaguojant į tuos įvykius, protestus, kurie vyko Vilniuje. Į tai, ką galbūt reikėtų pakoreguoti mūsų sprendimuose. Manau, kad gerai, kad galų gale nelaukėme kovo 10-osios dienos, greičiau priimsime sprendimus ir manau, kad tai nuims įtampas“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Dėl leidimo toliau žemdirbiams leisti pilti žymėtą dyzeliną į automobilius Seimo pirmininkė konkrečios pozicijos neįvardijo – ji sako, kad apie tai bus diskutuojama.

„Aš manyčiau, kad tikrai apie tai diskutuosime ir kažkokį tokį komisinį sprendimą reikėtų pasiekti“, – teigė Seimo pirmininkė.

„Atsižvelgsime į tai, ką aptarėme su ūkininkų, miškininkų atstovais. Aš pati turėjau susitikimą su dešimt lyderių tuomet, kai jie buvo atvykę. Tikrai diskutuosime ir manau, kad atsižvelgsime į išsakytas pastabas“, – pridūrė ji.

Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas anksčiau teigė, kad Lietuvoje SND akcizas galėtų būti vidurkis tarp Latvijoje ir Lenkijoje galiojančių tarifų – apie 20 eurų už toną.

Pasiūlymus taikyti mažesnius nei Vyriausybės siūlomo 41 euro už toną SND akcizo tarifus yra užregistravę ir kai kurių Seimo opozicinių frakcijų atstovai.

Neeilinės sesijos darbotvarkėje taip pat įrašytas generalinės prokurorės Nidos Grunskienės kreipimasis prašant panaikinti Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio teisinę neliečiamybę, kiti įstatymų pristatymai.

Sesiją inicijavo pusšimtis parlamentarų.

Pagal Seimo statutą, neeilines sesijas šaukia Seimo pirmininkas ne mažiau kaip trečdalio (47) visų Seimo narių siūlymu, kuris turi būti jam įteiktas raštu.

Eilinė Seimo sesija prasidės kovo 10 dieną.

Tai ministras teigė aptaręs ketvirtadienį su Latvijos klimato ir energetikos ministru Raimondu Čudaru.

„Sutarėme, kad (suskystintos – BNS) naftos dujos neturėtų būti importuojamos į tris Baltijos šalis. Tai, kaip minėjau, yra trijų Baltijos šalių sprendimas, nes europinių sankcijų joms nėra“, – po susitikimo žurnalistams ketvirtadienį sakė D. Kreivys.

„Latvijos pozicija irgi yra panaši, tai ieškosime bendrų sprendimų, kaip turėtume judėti toliau į priekį“, – pridūrė jis.

„Reuters“ sausio pabaigoje pranešė, kad SND iš Rusijos eksportas į Baltijos šalis pernai, palyginti su 2021 metais, išaugo nuo 159 tūkst. iki 331 tūkst. tonų, iš jų į Latviją – 77 proc. iki 232 tūkst., į Lietuvą – 8,5 karto iki 72 tūkst., į Estiją – 42 proc. iki 27 tūkst. tonų.

Agentūra teigė, kad dalis į Baltijos šalis eksportuotų rusiškų SND buvo perparduodama Ukrainai – vien gruodį šis reeksportas siekė maždaug 15 tūkst. tonų ir sudarė apie 15 proc. visų Ukrainos importuotų SND.

BNS skaičiavimais, kurie rėmėsi Valstybės duomenų agentūros duomenimis, SND importas iš Rusijos pernai sausį–lapkritį, palyginti su tuo pačiu laiku 2021 metais, augo 8,5 karto iki 60,6 tūkst. tonų ir sudarė 54 proc. viso šio kuro importo (112,4 tūkst. tonų). 2021 metais iš Rusijos į Lietuvą importuota 8,6 tūkst. tonų SND.

Tuo metu SND importo iš Rusijos į Lietuvą vertė per šį laiką augo 9,4 karto iki 37,2 mln. eurų.

Energetikos ministerija tai vertino kaip šį kurą importuojančių privačių įmonių „moralinį aspektą“.

BNS kalbinti degalinių tinklų atstovai bei naftos produktų tiekėjai tuomet teigė, kad SND jie dažniausiai įsigyja iš naftos perdirbimo bendrovės „Orlen Lietuva“ ar kitų ES šalių, o Rusijoje tikino šio kuro neperkantys. Anot jų, didesnius rusiškų SND kiekius importuojantys prekiautojai jas galbūt parduoda šildymui arba reeksportuoja.

Pagal kombinuotos nomenklatūros kodus statistikoje SND apima suskystintą propaną, butaną, iki 95 proc. grynumo suskystintą etileną (eteną), iki 90 proc. grynumo suskystintą propeną, buteną ir butadieną bei kitus suskystintus dujinius angliavandenilius.

SND neapima suskystintų gamtinių dujų (SGD), kurių importas iš Rusijos per Klaipėdos terminalą sustabdytas nuo pernai kovo.