Visuomeninė žiniasklaida pranešė, kad Kovos su organizuotu nusikalstamumu generalinio direktorato (GDBOP) pareigūnas įtariamas teikęs slaptą informaciją buvusiam Rusijos ambasados Sofijoje darbuotojui, kuris nuo to laiko buvo paskelbtas persona non grata.

„Vienas GDBOP darbuotojas buvo sulaikytas, įtarus, kad jis gali šnipinėti užsienio valstybei, t. y. Rusijai“, – žurnalistams sakė Vidaus reikalų ministerijos administracijos vadovas Živko Kocevas.

Jis susilaikė nuo išsamesnių komentarų, tebevykstant operacijai, tik pridūrė, kad darbuotojo neteisėta veikla buvo stebima ištisus mėnesius.

Jis nurodė, kad operacija buvo vykdoma kartu su žvalgybos Valstybine nacionalinio saugumo agentūra (SANS) ir Sofijos miesto prokuratūra.

Pasak valstybinės BNT televizijos, pareigūnas pasidalijo informacija apie tyrimus, įskaitant tarptautinius, kuriais buvo tiriamos galimos schemos, kaip rusiško kapitalo įmonėms apeiti ES sankcijas Rusijai.

Bulgarija istoriškai ir kultūriškai labai artima Maskvai, tačiau nuo 2019 metų išsiuntė dešimtis šnipinėjimu įtariamų Rusijos diplomatų ir darbuotojų.

Vien 2022 metų birželį Sofija pranešė išprašiusi 70 Rusijos diplomatinių įstaigų darbuotojų.

Praėjusį rugsėjį valdžia taip pat išvarė Rusijos stačiatikių bažnyčios Sofijoje vadovą ir du baltarusius kunigus, apkaltinusi juos tarnaujant Maskvos geopolitiniams interesams.

Kitais metais Londone bus teisiami penki bulgarai dėl kaltinimų, kad priklausė tinklui, nuo 2020-ųjų rugpjūčio iki 2023-iųjų vasario vykdžiusiam stebėjimą Rusijos naudai.

Penki asmenys – 45-erių Orlinas Roussevas (Orlinas Rusevas), 42-iejų Bizeris Dzhambazovas (Bizeris Džambazovas), 32-iejų Katrina Ivanova, 31-erių Ivanas Stoyanovas (Ivanas Stojanovas) ir 29-erių Vania Gaberova – kaltinami tuo, kad kartu su kitu asmeniu, žinomu kaip Janas Marsalekas (Janas Marzalekas), ir kitais nežinomais asmenimis rengė sąmokslą rinkdami informaciją, kuri tiesiogiai ar netiesiogiai galėtų būti naudinga Maskvai.

JK byloje J. Marsalekui kaltinimai nepareikšti.

Penki kaltinamieji Londono Centriniame Baudžiamajame Teisme (The Old Bailey) pasirodė vaizdo ryšiu.

Teisėjas Jeremy Bakeris (Džeremis Beikeris) pratęsė visų penkių kaltinamųjų suėmimą iki kovo ir paskelbė, kad teismo posėdis vyks kitų metų spalio 28 dieną. Manoma, kad teismas truks keturis mėnesius.

Kiekvienas iš jų sulaukė kaltinimo sąmokslu rinkti informaciją, kuri būtų tiesiogiai ar netiesiogiai naudinga Maskvai, siekiant padaryti žalą kitų valstybių saugumui ir interesams.

Metų pradžioje kovos su terorizmu detektyvai sulaikė minėtus penkis asmenis, įtariamus įvykdžius nusikalstamą veiką pagal Valstybės paslapčių įstatymą.

Didelė dalis įtariamo šnipinėjimo vyko užsienyje, bet buvo koordinuojama Jungtinėje Karalystėje.

Nurodoma, kad šie įtariami nusikaltimai buvo vykdomi nuo 2020-ųjų rugpjūčio 30-osios iki praėjusių metų vasario 8 dienos.

O. Roussevas, B. Dzhambazovas ir K. Ivanova vasario viduryje sulaukė kaltinimų suklastotų tapatybės dokumentų laikymu turint neteisėtų ketinimų.

„Manoma, kad įtariamas dirbo užsienio žvalgybos tarnybai“, – sakoma federalinės prokuratūros išplatintame pranešime.

Jame priduriama, kad įtariamasis siūlė savo paslaugas Rusijos ambasadai Berlyne ir kitoms Rusijos institucijoms.

Vyras, įvardintas tik kaip Thomas H (Tomas H), buvo sulaikytas liepos pabaigoje, o jo bute ir darbo vietoje buvo atlikta krata, pranešė prokurorai.

Įtariamasis dirbo Vokietijos pajėgų įrangos, informacinių technologijų ir tarnybinės pagalbos departamente.

„2023 metų gegužę jis kreipėsi į Rusijos generalinį konsulatą Bonoje ir Rusijos ambasadą Berlyne ir pasiūlė bendradarbiauti“, – sakė prokurorai.

„Per šį procesą jis perdavė informaciją, kurią gavo vykdydamas savo profesinę veiklą, tam, kad ji būtų perduota Rusijos žvalgybos tarnybai“, – teigė jie.

Tyrimą jo atžvilgiu aktyviai koordinuoja Federalinės konstitucijos apsaugos biuras (BfV).

Jis buvo sulaikytas po to, kai birželio mėnesį BfV įspėjo apie Maskvos vykdomą šnipinėjimo operaciją.

Savo metinėje ataskaitoje BfV nurodė, kad Vakarų taikomos sankcijos Rusijai ir teikiama parama Ukrainai paskatino Kremlių suaktyvinti informacijos rinkimą.

„Ateityje galima tikėtis slaptesnių ir agresyvesnių Rusijos šnipinėjimo operacijų, taip pat Rusijos vykdomos veiklos kibernetinėje erdvėje“, – pareiškė BfV.

Teigiama, kad Maskvos žvalgybos tarnybos bandė pritraukti naujų darbuotojų į Vokietiją, kad galėtų tęsti arba atnaujinti savo veiklą.

Balandžio viduryje Berlynas dėl įtarimų šnipinėjimu išsiuntė kelis Rusijos diplomatus, o tai paskatino Maskvą imtis analogiškų veiksmų.

Po mėnesio Maskva nustatė 350 darbuotojų, kuriems leidžiama atvykti į Rusiją, limitą, todėl šimtai valstybės tarnautojų, dirbančių Vokietijos institucijose Rusijoje, buvo priversti palikti šalį.

Berlynas nedelsdamas ėmėsi atsakomųjų veiksmų ir įsakė uždaryti keturis iš penkių Maskvos konsulatų Vokietijoje.

„Šnipinėjimo nusikaltimo sudėties aiškinimas šioje baudžiamojoje byloje gali būti vertinamas kaip naujas teisės normos aiškinimas teismų praktikoje“, – rašoma trijų teisėjų kolegijos nutartyje.

„Kuomet bus sudaryta išplėstinė teisėjų kolegija, paaiškės posėdžio data“, – BNS sakė teismo atstovė Rimantė Kraulišė.

Anksčiau ši byla nagrinėta neviešame posėdyje rašytinio proceso tvarka šalims nedalyvaujant.

Nuteistojo advokatas Adomas Liutvinskas beveik prieš metus kreipėsi į Aukščiausiąjį Teismą, prašydamas panaikinti tiek pirmos, tiek apeliacinės instancijų sprendimus, bylą nutraukti, A. Paleckį išteisinti.

Kuomet bus sudaryta išplėstinė teisėjų kolegija, paaiškės posėdžio data.

2021 metų liepą Šiaulių apygardos teismas pripažino buvusį Socialistinio liaudies fronto lyderį kaltu dėl šnipinėjimo Rusijai ir skyrė šešerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Pernai gegužę Apeliacinis teismas paliko galioti šį nuosprendį. Jam įsiteisėjus A. Paleckis buvo sulaikytas policijos ir pristatytas į bausmės atlikimo vietą.

Teismo skirtą laisvės atėmimo bausmę jis atlieka Kauno tardymo izoliatoriuje.

18 mėnesių, kuriuos A. Paleckis praleido būdamas suimtas per ikiteisminį tyrimą ir laukdamas teismo nuo 2018 metų spalio iki 2020 metų balandžio, įskaičiuoti į skirtos bausmės laiką.

Generalinės prokuratūros duomenimis, nuo 2017 metų vasario iki 2018 metų spalio A. Paleckis bei vilnietis verslininkas Deimantas Bertauskas, veikdami organizuotoje grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu Rusijos žvalgybos darbuotoju ir kitais Rusijos piliečiais, vienas iš kurių teismo pripažintas kaltu Sausio 13-osios byloje, Lietuvoje už piniginį bei kitokį atlygį rinko Rusijos žvalgybą dominančią informaciją.

Kaltinamiesiems, kaip teigia prokuratūra, buvo suformuotos užduotys rinkti informaciją apie Sausio 13-osios bylą tyrusius pareigūnus ir teisėjus, apie kitas su Rusijos agresija prieš Lietuvą 1990–1991 metais susijusias bylas.

Teismas D. Bertauską atleido nuo baudžiamosios atsakomybės, jo byla nutraukta. Teismas paskelbė, kad jo geranoriškas parodymų davimas turėjo esminę reikšmę atskleidžiant Rusijos žvalgybos subjektų neteisėtą veiklą Lietuvoje.

Praėjusiame dešimtmetyje A. Paleckis buvo nuteistas už sovietų agresijos neigimą per 1991 metų Sausio 13-osios įvykius, kai pareiškė, kad tądien „saviškiai šaudė į savus“.

A. Paleckis yra dirbęs Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje, Seimo pirmininko pavaduotojo patarėju, Vilniaus vicemeru, 2004–2007 metais ėjo Seimo nario pareigas.

Už karinius reikalus atsakingi Gdansko prokurorai teigė, kad užsienietis, kurio tapatybė neskelbiama, prisipažino perdavęs slaptą informaciją Rusijos žvalgybai.

Įtariamasis Lenkijoje yra nuo sausio ir rinko informaciją apie pagrindinę infrastruktūrą bei saugumo procedūras šalies šiaurėje, sakė prokuratūros atstovė Grazyna Wawryniuk (Gražina Vavriniuk).

Lenkijos šiaurėje yra dujų terminalas ir pagrindiniai šalies uostai.

Siekiant padėti tyrėjams, teismas patenkino prokuratūros prašymą palikti įtariamąjį suimtą trims mėnesiams. Jei įtariamasis bus pripažintas kaltu, jam gresia iki 10 metų kalėjimo.

Tai naujausias iš kelių šnipinėjimu Rusijai įtariamų asmenų suėmimų po Maskvos 2022-ųjų vasario 24-ąją pradėtos invazijos į Ukrainą.

Anksčiau šį mėnesį Lenkijos, tvirtos Kyjivo rėmėjos, valdžios institucijos sulaikė devynis asmenis, kurie, kaip įtariama, priklausė Rusijos šnipinėjimo grupuotei, rengusiai sabotažo aktus. Tuo metu Ispanijos žurnalistas, taip pat turintis Rusijos pasą, dėl įtarimų šnipinėjimu yra sulaikytas jau daugiau nei metus.

Slovėnijos laikraštis „Delo“ ir naujienų portalas „Siol“ citavo prokuratūrą, kuri patvirtino areštus.

Žiniasklaidos teigimu, du užsienio piliečiai buvo sulaikyti gruodžio mėnesį ir tebėra suimti, prokurorams tęsiant tyrimą dėl įtarimų šnipinėjimu.

Abu jie įtariami „šnipinėjimu užsienio žvalgybos agentūrai ir melagingo turinio patvirtinimu oficialiuose dokumentuose“, sakoma pranešimuose.

Jei įtariamieji bus pripažinti kaltais, jiems iš viso gresia iki aštuonerių metų kalėjimo.

„Delo“ pranešime teigiama, kad įtariamieji savo operacijų centru pasirinko nuomojamą biurą sostinėje Liublianoje.

Anot pranešimų, įtariamieji taip pat aktyviai veikė užsienyje, o vienas iš jų turi Argentinos pilietybę.

Šio buvusio pareigūno brolis buvo nuteistas devynerius metus ir 10 mėnesius kalėti.

Stokholmo apygardos teismas nustatė, kad 42 metų Peymanas Kia (Peimanas Kija), kuris dirbo Švedijos vidaus saugumo tarnyboje SAPO ir švedų kariuomenės žvalgybos padaliniuose, ir jo 35 metų brolis Payamas (Pajamas) yra kalti dėl „šnipinėjimo sunkinančiomis aplinkybėmis“.

Broliai buvo apkaltinti tuo, kad veikdami drauge nuo 2011 metų rugsėjo 28-osios iki 2021 metų rugsėjo 20-osios perdavinėjo informaciją Rusijai.

Įkalinimas iki gyvos galvos Švedijoje paprastai reiškia bent 20–25 metus už grotų.

„Įvertinta, kad... broliai, drauge ir pasitardami, be leidimo, Rusijos ir GRU naudai įgijo, perdavė ir atskleidė informacijos“ užsienio valstybei, siekdami pakenkti Švedijos saugumui, sakoma teismo nutartyje.

Teismas nurodė, kad Peymanas Kia „buvo šio bendro nusikaltimo varomoji jėga“, o Payamo Kia vaidmuo „buvo santykinai mažesnės svarbos“.

Beveik visas teismo procesas vyko už uždarų durų, daug preliminaraus tyrimo medžiagos yra įslaptinta.

2014–2015 metais Peymanas Kia dirbo SAPO ir kariuomenei. Švedų prokurorai teigia, kad duomenys, kuriuos broliai perdavė Rusijai, buvo gauti iš kelių šaltinių SAPO.

Švedų žiniasklaida praneša, kad Peymanas Kia taip pat dirbo ginkluotųjų pajėgų užsienio gynybos žvalgybos agentūroje MUST, su vienu itin slaptu jos padaliniu, atsakingu už švedų šnipus užsienyje.

Peymanas Kia buvo areštuotas 2021 metų rugsėjį, o jo brolis – tų pačių metų lapkritį. Abu neigia padarę ką nors neteisėta, teismui sakė jų advokatai.

Payamas Kia padėjo broliui ir „išardė bei sulaužė standųjį diską, vėliau rastą šiukšliadėžėje“, kai Peymanas buvo areštuotas, sakoma kaltinamajame akte, kurį matė naujienų agentūra AP.

Šis atvejis laikomas vienu rimčiausių šnipinėjimo atvejų per Švedijos istoriją, nes broliai buvo sudarę visų SAPO darbuotojų sąrašą.

Vienas didžiausių Švedijos šnipinėjimo skandalų kilo Šaltojo karo metais, kai švedų saugumo pareigūnas Stigas Berglingas, dirbęs SAPO ir ginkluotosioms pajėgoms, pavogė ypatingai slaptus gynybos dokumentus ir perdavė juos sovietų karinės žvalgybos agentui Beirute.

1979-aisiais jis buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos, o vėliau pabėgo iš kalėjimo. 1994-aisiais jis savanoriškai sugrįžo į Švediją, kur 2015-aisiais mirė.

„Ši byla yra unikali daugeliu atžvilgių... Tokio teismo proceso nebuvo daugiau kaip 20 metų“, – įžanginėje kalboje teismui sakė prokuroras Matsas Ljungqvistas (Matsas Jungkvistas).

Jis sakė, kad gauta, perduota ir atskleista informacija buvo „itin slapta medžiaga“.

Prokuroras Peras Lindqvistas (Peras Lindkvistas) sakė, kad tai gali „pakenkti Švedijos nacionaliniam saugumui“.

Kaltinamiesiems – 35-erių Payamui Kiai (Pajamui Kijai) ir 42-ejų Peymanui Kiai (Peimanui Kijai) – gresia laisvės atėmimas iki gyvos galvos, jei jie bus pripažinti kaltais. Didžioji teismo proceso dalis vyks už uždarų durų.

„Teismas turės galimybę susipažinti su medžiaga, kurią šioje šalyje matė... labai nedaug žmonių“, – sakė M. Ljungqvistas.

Anot švedų žiniasklaidos, kaltinamieji yra iraniečių kilmės.

Peymanas Kia tarnavo Švedijos vidaus saugumo tarnyboje, žinomoje akronimu SAPO, ir švedų kariuomenės žvalgybos padaliniuose.

Švedijos dienraščio „Dagens Nyheter“ duomenimis, vienu metu jis dirbo Specialiosios informacijos rinkimo biure (KSI) – slapčiausiame karinės slaptosios tarnybos padalinyje.

Jis kaltinamas tuo, kad dirbdamas SAPO ir ginkluotosiose pajėgose neteisėtai įgijo informacijos.

Payamas Kia kaltinamas „dalyvavęs planuojant šią veiką ir palaikant ryšius su Rusija bei GRU, įskaitant informacijos perdavimą ir kompensacijos gavimą“.

Poros advokatai apie bylą nieko nesakė. Penktadienį jie teismui pranešė, kad jų klientai kaltinimus neigia.

Byla turėtų būti nagrinėjama iki gruodžio 12 dienos.

Dėl nušalinimo spręs teismo pirmininkė. Bylos nagrinėjimas kol kas nepradėtas.

„Po pirmo posėdžio įvyko masinės kratos, mums visiems ikiteisminis tyrimas, mums draudžiama tarpusavyje bendrauti, todėl mus neįmanoma pasiruošti bylai, Erika Švenčionienė pabendravo su Dmitrijumi Glazkovu, vadinasi, teismas mus tai verčia daryti, ryšio priemonės, telefonai, iš mūsų atimti. Jūs irgi vykdote  užsakymą, jeigu vykdote užsakymą – jums nušalinimas. Faktų visuma rodo, kad nusikalstamos grupuotės, kuri vadinama šaika, užsakymą vykdote“, – posėdyje teisėjai pareiškė K. Juraitis.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų posėdyje nuotoliniu būdu iš Kauno tardymo izoliatoriaus dalyvavo ir organizacijos steigėjas, už šnipinėjimą Rusijai bausmę atliekantis Algirdas Paleckis. Jis nušalinimą palaikė.

Tai antras kartas, kai nuo šios bylos mėginama nušalinti teisėją. Pirmasis parengiamasis posėdis turėjo vykti spalio 21 dieną, tačiau tada pagal trečiųjų asmenų prašymą buvo nušalintas teisėjas Vilmantas Ambrulevičius.

Įvertinusi visus teisėjo veiksmus ruošiantis bylos nagrinėjimui ir po pareiškimo dėl nušalinimo pateikimo, teismo pirmininkė konstatavo, kad jie gali kelti abejonių dėl teisėjo V. Ambrulevičiaus nešališkumo.

Byla buvo paskirta nagrinėti teisėjai E. Janušonienei.

Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė Sigita Vasiliauskienė anksčiau yra sakiusi, kad asociaciją likviduoti prašoma įvertinus jos vadovės pasisakymus, taip pat narių veiksmus vykstant į Rusiją.

E. Švenčionienė ir dar keturi asmenys – D. Glazkovas, K. Juraitis, A. Paleckis ir Mindaugas Ramoška šioje byloje dalyvauja kaip tretieji asmenys.

Prokuratūra taip pat atlieka du ikiteisminius tyrimus, susijusius su šia organizacija.

Vienas jų vyksta pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį, numatantį atsakomybę už padėjimą kitai valstybei veikti prieš Lietuvą.

Generalinė prokuratūra spalį pranešė apie teisėsaugos atliekamas kratas, reiškiamus įtarimus ir kitus procesinius veiksmus tyrime dėl už šnipinėjimą Rusijai nuteisto A. Paleckio įsteigto „Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ veiksmų.

Kitas tyrimas vyksta dėl A. Paleckio parašo ant minėtos organizacijos steigimo dokumentų. Jie buvo pasirašyti A. Paleckiui jau atliekant laisvės atėmimo bausmę už šnipinėjimą Kauno tardymo izoliatoriuje.

Pats A. Paleckis yra nuteistas dėl šnipinėjimo Rusijos žvalgybai, jam skirta reali šešerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Teisėsaugos dėmesio asociacija sulaukė po jos atstovų apsilankymo Maskvoje, kur jos atstovai susitiko su Rusijos visuomenės rūmų atstovais ir surengę spaudos konferenciją kėlė abejones dėl dabartinės Lietuvos valdžios išrinkimo teisėtumo, kaltino ją darant ekonominę žalą ir bauginant savo piliečius dėl galimo Rusijos įsiveržimo.

Anksčiau E. Švenčionienė su bendražygiais lankėsi Baltarusijoje, susitiko su jos autoritariniu vadovu Aliaksandru Lukašenka.

Prieš kelias savaites „Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ nariai skelbė vyksiantys į Rusijos okupuotą Rytų Ukrainos dalį, kur ketino stebėti Maskvos rengtus pseudoreferendumus dėl šių teritorijų aneksijos.

E. Švenčionienė sakė, kad jai nepavyko nuvykti į Donbasą dėl sudarytų „labai didelių dirbtinių kliūčių“.

Vienas jų yra buvęs žvalgybos pareigūnas.

„Dėl gautos, perduotos ir atskleistos informacijos, jei ji patektų į užsienio jėgos rankas, galėtų būti pakenkta Švedijos saugumui“, – pareiškime teigė vyriausiasis prokuroras Peras Lindqvistas (Peras Lindkvistas).

Nurodoma, kad kaltinamieji yra 35-erių Payamas Kia (Pajamas Kija) ir 42-ejų Peymanas Kia (Peimanas Kija). Remiantis Švedijos žiniasklaidos pranešimais, jie yra iraniečių kilmės.

Peymanas Kia tarnavo Švedijos žvalgybos tarnyboje SAPO ir Švedijos kariuomenės žvalgybos padaliniuose.

Kaip teigia Švedijos dienraštis „Dagens Nyheter“, jis vienu metu taip pat dirbo Specialiosios informacijos rinkimo biure (KSI) – slapčiausiame karinės slaptosios tarnybos skyriuje.

Jis kaltinamas neteisėtu informacijos rinkimu dirbant SAPO ir ginkluotosiose pajėgose.

Tuo metu Payamas Kia yra kaltinamas „dalyvavimu planuojant veiką, ryšiais su Rusija ir GRU, įskaitant informacijos perdavimą ir kompensacijų gavimą“.

Švedijos žiniasklaida teigia, kad abiem broliams, jeigu jie bus pripažinti kaltais, gresia įkalinimas iki gyvos galvos. Abu vyrai savo kaltę neigia.

Gynybos ministras Palas Jonsonas (Polas Jonsonas) penktadienį parlamentui sakė, kad byla „labai opi“ ir kad prieš metus areštavus įtariamuosius šalis sustiprino savo saugumą.