„Labai tikiu, kad šalia šių istorinių piliakalnių – Lietuvos valstybės ištakų – gimstanti Lietuvos regionų partija – su nauja programa, naujais aktyviais nariais, įstatais, unikalia atributika ir tvirtu įsitikinimu, jog galime ir turime daug nuveikti čia ir dabar, bus žmonių pasitikėjimą, regionų atskirties mažinimą, piliečių gyvenimo kokybę užtikrinanti politinė jėga“, – pranešime teigė naujasis partijos vadovas Jonas Pinskus.

Suvažiavimo metu taip pat buvo patvirtina partijos programa, įstatai, pristatyta nauja partijos simbolika, patvirtinta nauja taryba bei prezidiumas.

Lietuvos socialdemokratų darbo partijos pirmininku birželio mėnesį vykusiame suvažiavime buvo išrinktas parlamentaras Jonas Pinskus. Jis pareigose pakeitė Gediminą Kirkilą.

J. Pinskus yra „socialdarbiečių“ ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos narių pagrindu sudarytos Lietuvos regionų frakcijos Seime seniūnas. Frakcija turi devynis narius.

Lietuvos socialdemokratų darbo partija per praėjusius Seimo rinkimus neperkopė kartelės į Seimą, surinkusi 3,17 proc. balsų, tačiau keli jos atstovai į Seimą buvo išrinkti vienmandatėse apygardose.

„Suvažiavimo pagrindinis klausimas – pavadinimo keitimas, taryba apsisprendė siūlyti keisti pavadinimą į Lietuvos regionų partiją, kaip frakcijos Seime“, – BNS sakė naujasis partijos vadovas Jonas Pinskus.

Suvažiavimo metu taip pat bus tvirtinama partijos programa, įstatai, pristatyta nauja partijos simbolika.

Lietuvos socialdemokratų darbo partijos pirmininku birželio mėnesį vykusiame suvažiavime buvo išrinktas parlamentaras Jonas Pinskus. Jis pareigose pakeitė Gediminą Kirkilą.

J. Pinskus yra „socialdarbiečių“ ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos narių pagrindu sudarytos Lietuvos regionų frakcijos Seime seniūnas. Frakcija turi devynis narius.

Lietuvos socialdemokratų darbo partija per praėjusius Seimo rinkimus neperkopė kartelės į Seimą, surinkusi 3,17 proc. balsų, tačiau keli jos atstovai į Seimą buvo išrinkti vienmandatėse apygardose.

Turbūt saugodama nuo tų tikėtinų bei visai nesunkiai prognozuojamų blogybių, Seimo valdyba nepritarė ir "socialdarbiečio" J.Pinskaus prašymui išleisti jį į asmeninę kelionę užsienyje.

Gal ir ne į pietinę Afriką. J.Pinskus – gi ne koks gandras. Ir ne į Egiptą, kaip kokiam "valstiečiui" V.Ąžuolui.

Susilaikymas kartais geras dalykas ir ne tik prieš religines šventes. Juolab ir važiuoti dabar nėra kur, net Vokietiją ir tą kanclerė pasiryžusi uždaryti.

Liberaliausiai iš visos valdybos į "socialdarbiečio" kelionės planus pažiūrėjo tiesiog "darbietis" A.Mazuronis, kuris balsavo už pritarimą J.Pinskaus kelionei, pridurdamas, kad jei "Vyriausybė, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras nėra uždaręs sienų ir leidžia vykti į užsienį, tai Seimo valdyba negali to drausti".

Tad taip ir liko neaišku, ką darys J.Pinskus, nes nepaklusęs gali susilaukti dar anos kadencijos seimūno L.Karaliaus likimo, o to baisiai nesinorėtų, juk tiek siekta šios pozicijos, kurioje dabar saugiai įsitaisė iki pat 2024-ųjų.

Susilaikymas kartais geras dalykas ir ne tik prieš religines šventes. Juolab ir važiuoti dabar nėra kur, net Vokietiją ir tą kanclerė pasiryžusi uždaryti, nes kitos išeities šiandien nėra – į svečius atvyko ir užsiliko britiškoji atmaina su visais savo minusais (pliusų šis užkratas kol kas neturi).

Dar baisiau – JAV ar Brazilijoje, jau nekalbant apie Rusiją, kur pats prezidentas slapčia nuo visų užsidaręs nežinia kokia vakcina pasiskiepijo, bet turbūt tikrai ne tėvyninės gamybos. Vietos patriotizmui čia nebelieka, kad ir kaip nekęstum tų Vakarų.

Taigi J.Pinskaus užsienio kelionės klausimas tebėra atviras ir apmaudus, suvokus, jog žmogus šiandien turi mažesnę judėjimo laisvę, nei gandras, kuriam karantinas negalioja.

„Šiuo metu neketiname jungtis su partijomis, pergyvenančiomis vidines dramas ir menkinančiomis kitus politikus, juo labiau, mes negalvojame pasileisti ar išsiskirstyti, kaip siūlo oponentai“, – rašoma Lietuvos socialdemokratų darbo partijos (LSDDP) prezidiumo pareiškime.

„Mes jaučiame pakankamą bendraminčių palaikymą, tikime galimybėmis konsoliduoti kairiąsias politines jėgas ir to nuosekliai sieksime“, – teigiama jame.

„Socialdarbiečių“ teigimu, dalis senųjų Socialdemokratų partijos (LSDP) narių dėl savo pralaimėjimo Seimo rinkimuose kaltina LSDDP už naujos partijos sukūrimą, „siūlo paleisti partiją ir išsivaikščioti, rūšiuoja, kuriuos iš mūsų priimtų atgal, o kurie – apskritai negali būti socialdemokratais“.

Jo aplinka ieško „bebrizmo“ apraiškų viduje ir kaltina konkurentus noru su mumis apsijungti.

„LSDP atsistatydinęs lyderis (Gintautas Paluckas – BNS) ir jo aplinka ieško „bebrizmo“ apraiškų viduje ir kaltina konkurentus noru su mumis apsijungti“, – teigiame pareiškime. Jį pasirašė partijos vadovas Gediminas Kirkilas.

Pasak prezidiumo, nauja partija įsteigta tam, kad būtų galima išsaugoti „tradicinę nuosaikią socialdemokratiją Lietuvoje ir šis tikslas neprarado aktualumo ir šiandien“.

Be to, LSDDP gegužės 22 dieną planuoja suvažiavimą, kuriame ketinama atnaujinti programą ir vadovybę bei pradėti pasirengimą savivaldos rinkimams.

Tiesa, apie galimą partijų susijungimą anksčiau yra kalbėjęs pats LSDDP partijos pirmininkas Gediminas Kirkilas, komentuodamas europarlamentaro, socialdemokrato Juozo Oleko galimybes pretenduoti į LSPD pirmininko postą.

Pasak G. Kirkilo, J. Olekas galėtų būti partijas vienijantis žmogus.

Tačiau pats J. Olekas tokio susijungimo galimybes ir G. Kirkilo komentarus vadino „gudriomis intrigomis siekiant atsirevanšuoti ir atsikeršyti už pralaimėtus rinkimus“.

LSDP taryba praėjusią savaitę laikinuoju pirmininku išrinko Jonavos merą Mindaugą Sinkevičių.

M. Sinkevičius socialdemokratams vadovaus iki gegužės 29 dieną vyksiančio suvažiavimo, kurio metu bus patvirtintas naujai išrinktas LSDP pirmininkas.

Socialdemokratai laikinąjį pirmininką tvirtino po to, kai sausio 22 dieną apie atsistatydinimą iš partijos pirmininko pareigų po partiečių kritikos pranešė Gintautas Paluckas.

„Manau, kad tai labai logiška, tokia yra europinė tradicija, juoba dabar yra COVID-19 krizė, tai tas nekritikavimas yra dar svarbesnis“, – BNS sakė partijos lyderis Gediminas Kirkilas.

„Tokia yra europinė tradicija, gaila, kad tik Lietuvoje jos nesilaikoma, bet mes stengiamės priminti“, – pridūrė jis.

G. Kirkilo teigimu, šiuo moratoriumu „socialdarbiečiai“ postų nesiekia.

„Mes į jokius postus nepretenduojame, būsime Mišrioje grupėje“, – teigė partijos pirmininkas.

Tokia yra europinė tradicija, gaila, kad tik Lietuvoje jos nesilaikoma, bet mes stengiamės priminti.

„Socialdarbiečių“ lyderis taip pat teigė, kad gruodį ketinama atnaujinti partijos vadovybę, pats G. Kirkilas žada atsistatydinti.

„Kaip jau sakiau ne vieną kartą, aš tikrai atsistatydinsiu – nesu Gintautas Paluckas, kuris laikosi kaip Aliaksandras Lukašenka įsikabinęs į postą, kai pralaimėjo rinkimus. Manau, kad turi ateiti jaunesni“, – kalbėjo politikas.

G. Kirkilas tvirtino, kad partija turi žmonių, kurie gali vadovauti partijai, o geriausi kandidatai – išrinkti Seimo nariai.

„Visi išrinkti Seimo nariai tinka tam. Manau, kad būtų logiška, jog partijai vadovautų tie, kurie išrinkti į Seimą“, – teigė G. Kirkilas.

Socialdemokratų darbo partijai naujame Seime atstovaus buvęs finansų ministras ir europarlamentaras Zigmantas Balčytis, buvęs Seimo narys Jonas Pinskus ir dabartinis žemės ūkio ministras Andrius Palionis.

Visi jie išrinkti vienmandatėse apygardose, partija daugiamandatėje apygardoje į Seimą nepateko neperžengusi reikiamos 5 proc. kartelės.

G. Kirkilas sako, kad į Seimą išrinkti jo partijos nariai nebūtinai palaikys visus centro-dešinės koalicijos sprendimus.

„Mes esame kairioji partija, tad žiūrint, kokie centro-dešinės sprendimai būtų“, – teigė G. Kirkilas.

Jis pridūrė, kad jo partijos nariai palaikytų „teisingus sprendimus“, mažinančius socialinę atskirtį.

G. Kirkilas taip pat teigė, kad palaikytų partnerystės įstatymą, tačiau „socialdarbiečiai“ nebūtų linkę palaikyti lengvųjų narkotikų dekriminalizavimo.

Seimo rinkimus laimėjo konservatoriai, šiuo metu su Liberalų sąjūdžiu ir Laisvės partija buriantys valdančiųjų koaliciją.

Juos partijų atstovai laimėjo vienmandatėse apygardose. Abi politinės jėgos pirmajame rinkimų ture neperžengė 5 proc. slenksčio ir į parlamentą nepateko.

Vienmandatėse apygardose mandatus antrame ture iškovojo Socialdemokratų darbo partijos atstovai Andrius Palionis, Jonas Pinskus ir Zigmantas Balčytis. 

LLRA vienmandatėse apygardose pirmame ture laimėjo Česlavas Olševskis ir Beata Petkevič, o antrame – Rita Tamašunienė.

Su 4,8 proc. rinkėjų balsų Lenkų rinkimų akcija partijų rikiuotėje liko septinta, o socialdarbiečiai su 3,17 proc., – aštunti.

Pirmieji rinkimai socialdarbiečių mandatais neapdalino

Antrajame ture vienmandatėse apygardose dėl patekimo į parlamentą varžėsi keturi socialdarbiečiai, o konkurentus pavyko įveikti trims.

Ekonomikos ir inovacijų ministras Rimantas Sinkevičius (35,19 proc.) Jonavos apygardoje pralaimėjo socialdemokratui Eugenijui Sabučiui (64,81 proc.).

Dainavos apygardoje žemės ūkio ministras A. Palionis (60,45 proc.) antrame ture įveikė socialdemokratę Jūratę Zailskienę (39,55 proc.).

J. Pinskus, gavęs apie 60,1 proc. rinkėjų balsų, laimėjo prieš konservatorių Valentiną Stundį (39,8 proc.)

Su socialdarbiečiais Seimo nario mandato Šilutės apygardoje siekė partijai nepriklausantis Z.  Balčytis. Jis laimėjo (62,40 proc.) prieš konservatorę Sandrą Tamašauskienę (37,60 proc.) ir pateko į Seimą.

Su „valstiečiais“ į Seimo rinkimus nuėjo dar du buvę socialdarbiečių frakcijos nariai Antanas Vinkus, Kuršo apygardoje įveikęs (61,1 proc.) konservatorių Juozą Mažeiką (38,9 proc.), bei iš partijos pasitraukusi Rimantė Šalaševičiūtė. Ji vienamandatėje apygardoje į antrą turą nepateko, bet į Seimą pateko „valstiečių“ sąraše. 

Valdantieji „valstiečiai“ Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos taryba  liepos 10-ąją paskelbė nutraukią susitarimą su socialdarbiečiais dėl bendrų kandidatų per Seimo rinkimus kėlimo.

Socialdarbiečiai Seimo vienmandatėse apygardose buvo iškėlę 50 kandidatų. Dėl mandato varžėsi du ministrai. Užsienio reikalų ministras nepartinis Linas Linkevičius Pasaulio lietuvių apygardoje liko trečias.

Socialdarbiečiai susiformavo, kai 2017 metų rugsėjį Lietuvos socialdemokratų partijos taryba nusprendė trauktis iš valdančiosios koalicijos su „valstiečiais“ ir frakcija suskilo.

Nuo 2017-ųjų  spalio vidurio parlamentinė grupė pavadinta Socialdemokratų darbo frakcija, netrukus sukurta to paties pavadinimo partija.

Į Seimą nepatekęs ir Fabijoniškių apygardoje per pirmą turą šeštas likęs G. Kirkilas žadėjo, kad socialdarbiečiai kaip partija išliks ir dalyvaus 2024  metų rinkimuose į Seimą. Jo skaičiavimais, dabar partijoje yra apie 4 tūkst.  narių.

Dabar frakcijoje dirba 11 narių.

Lenkų rinkimų akcija mandatų gavo mažiausiai per pastaruosius 8 metus

Seime dirbs trys LLRA-KŠS atstovai: per pirmąjį turą parlamentarų mandatus užsitikrino Č.  Olševskis ir B. Petkevič.

Į antrąjį turą patekusioms dviem šios partijos kandidatėms teko susidurti su konservatorių atstovais ir joms sekėsi skirtingai. Vidaus reikalų ministrė R. Tamašunienė (57 proc.) varžovą Justą Džiugelį (43 proc.) įveikė, o Romualda Poševeckaja (36,39 proc.) nusileido Monikai Navickienei (63,61 proc.). 

Po rinkimų pirmojo turo partijos lyderis Valdemaras Tomaševskis sakė prisiimantis atsakomybę dėl nesėkmingo pasirodymo rinkimuose, bet abejojo, ar partija priims jo atsistatydinimą.

Jie yra kreipęsi į Vyriausiąją rinkimų komisiją su skundu, kuriuo prašoma negaliojančiais pripažinti Seimo rinkimų rezultatus daugiamandatėje apygardoje. Partija teigia, kad dėl „Laisvės TV“ kampanijos prieš partijos lyderį ir partiją buvo šiurkščiai pažeistas Seimo rinkimų įstatymas.

Aukščiausiojoje Taryboje – Atkuriamajame Seime 1990–1992 metais Lenkų frakciją sudarė 8 parlamentarai. Po tiek pat Seimo narių LLRA-KŠS frakcijoje buvo 2012-2016 bei 2016-2020 metų kadencijose. 1992-1996 metais Lietuvos lenkų sąjungos frakcijoje dirbo keturi parlamentarai, 2008-2012 metais ši politinė jėga turėjo tris mandatus, 2000-2008 metais – po du, o 1996-2000 metais – vieną.

Per 1996-2012 metų kadencijas partija frakcijos subūrusi nebuvo.

Dabar frakcijoje dirba aštuoni nariai.

V. Tomaševskis Seimo nariu buvo išrinktas dvi kadencijas, 2000-2008 metais, nuo 2009 metų iki dabar yra europarlamentaras.

LLRA-KŠS vadovu yra nuo 1999 metų.

Už brūkšnio liko Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS), Lietuvos socialdemokratų darbo partija (LSDDP) bei partija „Laisvė ir teisingumas“. Visoms šioms politinėms jėgoms visuomenės nuomonės apklausos paprastai pranašaudavo ateitį naujajame Seime.

Po pastarųjų Seimo rinkimų, tiek „Laisvei ir teisingumui“, tiek ir LSDDP politologai džiugių prognozių neturi. Jie teigia, kad greičiausiai šių partijų politinė karjera po nesėkmingų Seimo rinkimų baigsis. Nors ekspertai vieningai sutaria, kad LLRA-KŠS kol kas iš politikos niekur nedings ir savo darbus tęs savivaldos lygmeniu, tačiau akcentuoja, kad partijai siekiant sugrįžti į aukščiausią politinį lygmenį būtini struktūriniai pokyčiai.

LLRA-KŠS ir toliau aktyviai veiks savivaldoje

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius Tomas Janeliūnas sako, kad šiais metais į Seimą nepatekusios partijos yra labai skirtingos, todėl natūralu, kad ir šių politinių darinių ateities perspektyvos skiriasi. Visgi politologas akcentuoja, kad bent kol kas aišku, jog 5 proc. Seimo rinkimų barjero neįveikusi Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) iš politikos niekur nedings.

„LLRA-KŠS kol kas niekur nedings, nes jų pagrindinė jėga ir stiprybė yra regionuose, tai yra savivaldoje. Net po šių nesėkmingų rinkimų iš esmės tai nesikeičia, be to, jie turės keletą atstovų Seime, tai tenai bent jau kažkoks atstovavimas nacionaliniu lygiu taip pat bus“, – Eltai sakė T. Janeliūnas.

Politologas taip pat teigia kol kas nematąs perspektyvų, kad LLRA-KŠS lyderis Valdemaras Tomaševskis pasitrauktų iš partijos pirmininko pareigų. Jis taip pat akcentuoja, kad LLRA-KŠS yra pernelyg priklausoma nuo dabartinio lyderio, todėl pasak politologo, partija sunkiai rastų, kuo galėtų V. Tomaševskį pakeisti.

„Partija labai smarkiai yra priklausoma nuo V. Tomaševskio asmeniškai ir nuo jo giminaičių, draugų, visokių patarėjų, padėjėjų ir pan. Tai visa partija yra išaugusi iš tos pačios sferos. Ir nemanau, kad V. Tomaševskis keistųsi ar paliktų partiją kažkam kitam, nes tai yra jo asmeninis politinis projektas“, – savo įžvalgomis dalinosi politologas, akcentuodamas, kad ir pats V. Tomaševskis taip paprastai nepaliktų posto.

LLRA-KŠS kol kas niekur nedings, nes jų pagrindinė jėga ir stiprybė yra regionuose, tai yra savivaldoje.

Visgi kalbėdamas apie Gedimino Kirkilo vadovaujamą Lietuvos socialdemokratų darbo partiją (LSDDP) bei šiais metais įkurtą Remigijaus Žemaitaičio vadovaujamą politinę jėgą „Laisvė ir teisingumas“ politologas pabrėžia, kad šių politinių jėgų tolesnės perspektyvos yra visai kitokios.

T. Janeliūnas įsitikinęs, kad LSDDP po nesėkmingo pasirodymo Seimo rinkimuose išsikvėpė, nebėra patraukli, todėl, pasak jo, pasmerkta sunykimui.

„Socialdemokratų darbo partija, mano manymu, išsikvėpė galutinai, jų lyderiai yra pavargę, matyt, ir nusivylę. Ir atrodo, kad tiek Gediminas Kirkilas, tiek Juozas Bernatonis yra pasiruošę trauktis iš aktyvios politikos. O atitinkamai kitiems politikos nariams, kurie galvoja apie kažkokias kitas politines perspektyvas, matyt, reikės ieškotis kitų partijų. Taigi bus natūralus šios partijos sunykimas, nes ji kaip atskiras darinys šiuo metu neturi jokios galios ir, manau, niekam nėra patraukli“, – sakė T. Janeliūnas.

TSPMI profesorius „Laisvės ir teisingumo“ partijos galimybes išsilaikyti politinėje arenoje taip pat vertina skeptiškai. T. Janeliūnas teigia, kad „Laisvė ir teisingumas“ tebuvo politinis projektas, Seimo rinkimams suvienijęs tarpusavyje besiskiriančias Artūro Zuoko, Remigijaus Žemaitaičio bei Artūro Paulausko politines jėgas.

„Laisvės ir teisingumo“ partija, kaip nauja ir dar iš esmės neįsitvirtinusi jėga, greičiausiai ir bus vienkartinis projektas, kuris suvienijo Zuoką, Žemaitaitį ir Paulauską. Šis projektas nelabai pasiteisino. Gali būti, kad ji labai greitai ir išsivaikščios ir bus galbūt kažkokių bandymų vėl kurti kitą, naują, projektą prieš Seimo ar savivaldos rinkimus“, – sakė jis.

„Socialdarbiečiai“ jau yra išsėmę visą galimybių diapazoną

Tuo tarpu Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Lauras Bielinis teigia, kad tai, ar į Seimą nepatekusios partijos išliks politikoje, labai priklauso nuo jų aktyvumo, gyvybingumo siekiant užsibrėžtų tikslų. Politologas taip pat antrina T. Janeliūnui teigdamas, kad LLRA-KŠS iš politikos niekur nesitrauks ir kol kas aktyviai veiks savivaldoje

„LLRA-KŠS, manyčiau, tikrai niekur neprapuls, jie tikrai bandys persiorientuoti, jie puikiai suvokia, kad rinkėjas yra ir, kad reikia tą rinkėją atrasti, pripratinti, išugdyti“ , – sakė politologas.

Abejotina, kad partija išliks, nes iš tikrųjų tai buvo mozaika, sudėliota iš labai įvairių interesų, labai skirtingų asmenybių.

„O savivaldos lygmeniu jie yra gana stipri partija, kuri kontroliuoja nemenką Lietuvos teritorijos dalį ir iš tikrųjų tvarkosi gana normaliai“, – pridūrė jis.

Profesoriaus teigimu, jei LLRA-KŠS kryptingai dirbs, siekdama mobilizuoti savo rinkėjus, kituose Seimo rinkimuose ši partija į parlamentą neabejotinai pateks. L. Bielinis taip pat įsitikinęs, kad partijai atsigauti po nesėkmingų Seimo rinkimų padėtų naujas, jaunas lyderis.

„Bet, jeigu išliks taip, kaip yra, tai esamos inercijos neš šią partiją ir toliau. Natūralu, kad jaunimas tikrai žiūrės į kitas politines struktūras, o ne į LLRA-KŠS“, – sakė L. Bielinis.

Paprašytas įvertinti „Laisvės ir teisingumo“ partijos šansus išlikti politikoje politologas akcentavo, kad jie yra labai minimalūs. L. Bielinio teigimu, ši partija buvo suburta tik dėl galimybės organizuotai kandidatuoti į Seimą, tačiau partijos lyderius vienijančių aspektų, pasak politologo, beveik nėra.

„Abejotina, kad partija išliks, nes iš tikrųjų tai buvo mozaika, sudėliota iš labai įvairių interesų, labai skirtingų asmenybių. Džiugu, kad jie apskritai sudalyvavo ir paėmė ne vieną procentą rinkėjų balsų, bet, mano nuomone, kadangi tai yra skirtingų interesų, charakterių lyderiai, manau, kad jie po truputį išsivaikščios, o jeigu norės tęsti politiką, prisiglaus prie kitų partijų“, – akcentavo jis.

L. Bielinis taip pat pabrėžia, kad, jo nuomone, su trenksmu į politinę areną nepavyks sugrįžti ir „socialdarbiečiams“.

„Su trenksmu jiems tikrai nepavyks sugrįžti dėl to, kad praktiškai didžioji dalis jiems lyderiaujančių  asmenų yra pensinio amžiaus, jie yra pavargę, per keliasdešimt metų išsėmę visą politinių galimybių diapazoną, todėl jų grįžimas reikalautų didžiulių resursų, asmeninės ir organizacinės energijos sąnaudų“, – teigė profesorius.

„Nemanau, kad jie sugebės tai padaryti, todėl, manau, kad jie po truputį užges“, – taip pat pabrėžė jis.

Anot jo, šis klausimas itin aktualus turint omenyje, kad lūkesčių nepateisino ir Gintauto Palucko vadovaujama Lietuvos socialdemokratų partija.

„Mes visada siekdavome socialdemokratinių jėgų konsolidacijos – tas klausimas visada išlieka darbotvarkėje. Ilgos derybos buvo ankstesniais laikais, kuomet buvo Lietuvos demokratinė darbo partija ir socialdemokratai. Kada įvyko jų susijungimas – įvyko, kai abi partijos pralaimėjo. Panaši, beje, situacija klostosi ir dabar“, – spaudos konferencijoje sakė jis.

„Mūsų partija gali suvaidinti konsoliduojantį vaidmenį realiam socialdemokratiniam flange. Čia yra mūsų vaidmuo, aš manau“, – tvirtino socialdarbiečių lyderis.

G. Kirkilas taip pat patikino ir toliau dalyvausiantis partijos veikloje, tačiau prisiima atsakomybę už pralaimėtus rinkimus ir ketina užleisti vadovavimą kitiems lyderiams jau gruodį vyksiančiame suvažiavime.

„Visi lyderiai turi prisiimti atsakomybę už rinkimus ir aš tikrai ją prisiimu, mes gruodžio mėnesį turėsime suvažiavimą ir spręsime. Pasirinkti turime iš ko, yra žmonių, kurie gali būti lyderiais ir jau yra tam tikra prasme lyderiai, turi parlamentinio darbo patirtį, vyriausybinio darbo patirtį, todėl potencialas yra“, – kalbėjo partijos vadovas.

Mūsų partija gali suvaidinti konsoliduojantį vaidmenį realiam socialdemokratiniam flange. Čia yra mūsų vaidmuo, aš manau.

Anot jo, vienas iš potencialių kandidatų vadovauti partijai galėtų būti užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, pralaimėjęs rinkimus Užsienio lietuvių vienmandatėje apygardoje, tačiau jis kol kas yra nepartinis ir, pasak G. Kirkilo, nėra apsisprendęs dėl politinės ateities.

Tuo metu partijos vicepirmininkas Juozas Bernatonis pranešė, jog traukiasi iš aktyvios politikos.

„Man tai buvo septinti rinkimai į Seimą, penkeri buvo sėkmingi, jau antri – ne . Ir aš daugiau neplanuoju kandidatuoti į Seimą, tiesiog padėsiu ruoštis kitiems bendraminčiams“, – sakė J. Bernatonis.

G. Kirkilas sako, kad antrajame ture dar spręsis, ar daugumą formuos centro dešiniosios, ar centro kairiosios partijos ir dar tikisi keturių socialdarbiečių atstovų pergalės vienmandatėse apygardose.

„Dar pagal tai, kokios partijos dalyvauja antrajame ture, taip pat ir mūsų keturi kandidatai, mes tikimės, kad jie laimės – nėra nuspręstas klausimas ar tai bus kairiojo centro, ar dešiniojo centro Vyriausybė. Greičiausiai, yra tiktai šitie du variantai ir įmanomi (...) ir aš tikiuosi, kad antrajame ture žmonės gerokai pagalvos, ypatingai šitoje situacijoje, dėl savo sprendimų. Bet, aišku, daugiausiai nulems asmenybės“, – sakė jis“, – sakė jis.

Lietuvos socialdemokratų darbo partija surinko 3,17 proc. rinkėjų balsų ir į Seimą nepateko. Antrajame ture vienmandatėse apygardose dėl patekimo į parlamentą varžysis keturi partijos atstovai.

Partijos atstovai į Civilinį kodeksą siūlo įrašyti, kad „partnerystė yra vyro ir moters (partnerių) bendras gyvenimas kuriant šeiminius santykius neįregistravus santuokos“.

Civilio kodekso bei kitų lydinčiųjų įstatymų pataisas registravo „socialdarbiečių“ lyderis Gediminas Kirkilas bei šios partijos atstovai Juozas Bernatonis ir Irena Šiaulienė.

G. Kirkilas sako, kad projektus „socialdarbiečiai“ teikia norėdami skyrybų atveju apginti silpnesnio partnerio vietoje dažniausiai atsiduriančias moteris, o partnerystės tos pačios lyties asmenims įteisinti nesiūlo, nes tam tiesiog nepritartų Seimas.

Daugėja žmonių, kurie gyvena ne santuokoj, turi vaikų, dažniausiai čia nukenčia moterys, jei išsiskiria.

„Daugėja žmonių, kurie gyvena ne santuokoj, turi vaikų, dažniausiai čia nukenčia moterys, jei išsiskiria, labai daug žmonių kreipiasi dėl to. Visos kitos partnerystės, kaip jūs įsivaizduojat, šitam Seime tai jau tikrai nepraeitų, tai mes visada realistiškai žiūrim“, – BNS sakė G. Kirkilas.

„Mes manom, kad reikėtų išspręsti tų 40 o gal ir 50 procentų moterų, kurios nukenčia pirmiausia suskilus tokioms partnerystėms, jos praktiškai lieka be teisių“, – teigė „socialdarbiečių“ vadovas.

Partnerystė būtų apibrėžta kaip „vyro ir moters (partnerių) bendras gyvenimas kuriant šeiminius santykius neįregistravus santuokos, kuris grindžiamas pastoviais emocinio prieraišumo, tarpusavio supratimo, atsakomybės, pagarbos, bendro vaikų auklėjimo ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas“.

Partneriai turėtų būti sulaukę pilnametystės, nesiejami artimų giminystės ryšių, nesudarę santuokos tarpusavyje ar su kitais asmenimis, taip pat negalėtų būti kitų asmenų partneriais.

Partnerystė teisines pasekmes sukeltų nuo partnerių bendro gyvenimo pradžios momento. Partnerystę būtų galima ir registruoti, tokiu atveju gyventojų registre būtų įrašyti duomenys pagal abiejų partnerių pasirašytą ir notarine tvarka patvirtintą bendrą pareiškimą dėl partnerystės.

Partnerystė kaip bendras gyvenimas kartu neįregistravus santuokos yra numatyta 2001 metais įsigaliojusiame Civiliniame kodekse, tačiau realiai institutas neveikia, nes iki šiol nepriimtas specialus įstatymas.

Seime jau anksčiau yra buvę iniciatyvų dėl partnerystės įteisinimo, tiek skirtingos, tiek tos pačios lyties asmenims, tačiau nė karto projektai nebuvo pasiekę priėmimo stadijos.

Pernai Lietuvos notarų rūmų užsakymu „Vilmorus“ atlikta apklausa rodė, skirtingų lyčių asmenų partnerystės įteisinimui pritarė 49 proc., nepritarė – 22 proc. gyventojų. Tuo tarpu pritariančių vienos lyties partnerystei buvo 13 proc., tam nepritarė 66 proc. apklaustųjų.

Rinkimų sąrašo pirmasis dešimtukas – tai kiekvienos partijos vizitinė kortelė, prabos ženklas, deklaracija apie prioritetus ir vertybes. Kokią partijos siunčia apie save žinią rinkėjui, spalio 11-ąją rinksiančiam naują Seimą? "Kauno diena" tęsia rašinių ciklą, šįsyk pristatydama Socialdemokratų darbo partijos elitą.

Karjeros viršūnė – praeityje

"Mūsų sąraše – tikrai žinomi, patikimi ir patirties turintys žmonės", – didžiuojasi LSDDP pirmininkas Gediminas Kirkilas. Sąraše trečiasis  Juozas Bernatonis antrina: "Vertinant kompetenciją, patirtį, žinias, niekas negali su mumis konkuruoti."

Negali ginčytis. Septyni iš dešimties – Vyriausybių nariai, net buvęs premjeras, visi turi darbo patirties parlamente, vienas – ir Europos parlamente (EP), kai kurie – ir savivaldybėse. Tačiau labai akivaizdu, kad patyrę politikai sau jaunesnės kartos pamainos nesiugdė, o daugelio šlovės viršūnė – jau praeityje.

Rinkimų dieną pirmojo dešimtuko amžiaus vidurkis bus 62,9 metai, kai, pavyzdžiui, liberalų ir konservatorių – daugiau nei penkiolika metų mažiau.

Jauniausi – du ministrai: žemės ūkio – 45-erių Andrius Palionis ir užsienio reikalų – 59-erių Linas Linkevičius. Vyriausias – lapkričio pradžioje 70-metį minėsiantis parlamentaras Vytautas Kamblevičius. Aštuoni jau sulaukę 60-ies, iš jų šeši peržengę ir 65-erius.

L.Linkevičiaus sprendimas vesti LSDDP sąrašą daug ką nustebino.

Septyni iš dešimtuko – esami Seimo nariai, iš jų trys – ministrai. Tiesa, visą kadenciją dirba tik L.Linkevičius. A.Palionis, šią kadenciją trečias ministro dublis Žemės ūkio ministerijoje, dirba dar mažiau nei metai, o Rimantas Sinkevičius, taip pat trečias šią kadenciją Ekonomikos ir inovacijų ministerijos vadovas, paskirtas tik prieš kelias savaites, tad vos keliems belikusiems šios kadencijos mėnesiams.

Beje, "socialdarbiečiai" tikina nepykstantys dėl pravardės, atvirkščiai, ją pavertė savo simboliu.

Vis dėlto pristatant ne tik pirmą sąrašo dešimtuką, vyraujantis žodis – "buvęs". Beje, ir antrajame jis nepriduriamas tik prie vienos pavardės.

Iš LDDP sparno

"Socialdarbiečių" pirmasis dešimtukas – sudurtinis iš trijų partijų eksnarių. Septyni – buvę socialdemokratai. 2017 m. Socialdemokratų partija (LSDP) nusprendė trauktis iš valdančiosios koalicijos, tačiau šios partijos frakcija sukilo prieš tokį sprendimą. Septyni jos nariai išstojo iš partijos, o 2018-aisiais įsteigta nauja – LSDDP.

Šeši iš septynių ekssocialdemokratų – iš vadinamojo Demokratinės darbo partijos (LDDP) sparno. Nors Aloyzo Sakalo Socialdemokratų partija dar 2001 m. susijungė Algirdo Brazausko LDDP (taip persivadinusia Lietuvos komunistų partija), pasirodo, skirtis tarp jų taip ir nebuvo išsitrynusi.

Beje, iš 2016-ųjų rinkimų LSDP sąrašo dešimtuko dabar tarp "socialdarbiečių" elito yra du – G.Kirkilas ir Irena Šiaulienė.

Ekssocialdemokratų politinėse biografijose – daugybė aukštų postų. Sovietmečiu jie darė karjerą komjaunimo ir kompartijos komitetuose ar Mykolo Burokevičiaus vadovaujami gynė disertaciją "Lietuvos komjaunimas – Komunistų partijos Komunistų pagalbininkas kovoje už socialistinės revoliucijos pergalę ir jos įtvirtinimą Lietuvoje 1940–1941 metais". Nepriklausomos Lietuvos metais visi jie – ne po vieną kadenciją parlamente, kai kurie net po kelis kartus buvo Vyriausybės nariai. Vienintelė I.Šiaulienė dirbo tik Seime, į kurį ji be pertraukos renkama nuo 1992 m. Ne kartą buvo ir frakcijos seniūnė, bet labiau pasižymėjo kaip politinė vadybininkė nei strategė.

Jaunesniems politikams prasibrauti tarp iš posto į postą judančios socialdemokratų partinės nomenklatūros buvo nelengva. Štai dabar LSDDP dešimtuko pagrandukas, jauniausias jame A.Palionis 2016 m. socialdemokratų rinkimų sąraše tebuvo 38-as. Beje, jis – vienintelis LSDDP dešimtuke ekssocialdemokratas, nebuvęs LDDP nariu. Jis prie socialdemokratų prisijungė 2013-aisiais, jau būdamas Seimo narys, rinkimus laimėjęs kaip save išsikėlęs nepartinis kandidatas.

Beje, socialdarbiečiai atsižadėjo savo ankstesnės partijos nuostatos siekti lyčių lygybės: pirmame ir antrame dešimtuke vos po vieną moterišką pavardę.

Pirmas numeris – nepartinis

Nors ir brandaus amžiaus, bet ir "socialdarbiečiai" pasidavė naujai politinei madai sąrašo vedliu rinkimams išsikelti nepartinį asmenį. "Aš pats pasiūliau. Gerai sąrašo priekyje turėti tokį populiarų politiką kaip L.Linkevičius", – sako antras likęs partijos pirmininkas G.Kirkilas.

G.Kirkilas nepanašus į stereotipinį "bebrą", kaip kad toli gražu nenorint pagirti vadinami "socialdarbiečiai".

L.Linkevičius, buvęs krašto apsaugos, o dabar antra kadencija – užsienio reikalų ministras, nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius, iš tiesų labai populiarus. "Vilmorus"/"Lietuvos ryto" apklausoje birželį jį lenkė tik Prezidentas. Skirtingų politinių jėgų vertinamas kaip ilgametę diplomatinę patirtį turintis politikas jis nudžiugino ir prezidentę Dalią Grybauskaitę, kai 2017 m. per socialdemokratų skyrybas pasirinko trauktis iš partijos, o ne ministro posto. "Aš noriu dirbti, nes mano darbe reikia tęstinumo, nuoseklumo, kokybės, jaučiu už tai atsakomybę, ir, kol įmanoma, reikia dirbti", – anuomet savo sprendimą aiškino L.Linkevičius.

Bet nors prisijungė prie LSDDP frakcijos Seime, į šią partiją jis neįstojo. O kartais net itin svarbiuose balsavimuose, kaip kad dėl rinkimų kartelės nuleidimo (kas, ko gero, galėjo būti vienintelis šansas "socialdarbiečiams" patekti į Seimą) jis visai nedalyvauja.

Bet G.Kirkilas sako, kad užsienio reikalų ministro poste partinis neutralumas yra pranašumas, tad neagituojantis L.Linkevičiaus tapti partijos nariu. Bet būtent jį LSDDP įvardija kaip savo būsimą premjerą, nors ir patys supranta, kad to jų partijai vargu ar prireiks.

Vis dėlto L.Linkevičiaus sprendimas vesti LSDDP sąrašą daug ką nustebino. Užsienio reikalų ministras neduoda jokio pagrindo, išskyrus norą išsaugoti postą, manyti, kad jis yra idėjinis šios partijos atstovas. O vienmandatėje pasaulio lietuvių apygardoje jam neabejotinai lengviau būtų varžytis kaip nepriklausomam kandidatui. Žinoma, "socialdarbiečiams" L.Linkevičius – galingas sąrašo lokomotyvas. Tačiau nepartinis partijos vedlys rinkimuose – ne tik kalbos požiūriu oksimoronas.

Pilkasis kardinolas

Antruoju sąraše savo valia likęs dabartinis Seimo pirmininko pavaduotojas G.Kirkilas per daug metų užsitarnavo ne tik protingo, bet ir gudraus politiko, gal net politinių intrigų meistro įvaizdį. Rūkstanti pypkė, teniso raketė, pranešimai politikos analitikų konferencijose, derybininko su kitomis partijomis gudrybės, draugystė su didžiausių politinių oponentų lyderiu – G.Kirkilas nepanašus į stereotipinį "bebrą", kaip kad toli gražu nenorint pagirti vadinami "socialdarbiečiai".

Politinę karjerą pradėjęs nuo kompartijos komiteto instruktoriaus, jis buvo ir LKP CK sekretorius, paskui LDDP pirmininko pirmasis pavaduotojas, būtent jis 2007 m. LSDP pirmininko poste pakeitė A.Brazauską. Buvo krašto apsaugos ministras, o 2006–2008 m. vadovaudamas pirmąkart Lietuvoje sudarytai mažumos Vyriausybei pagarsėjo vadinamuoju 2K projektu – sugebėjo susitarti su konservatoriais dėl paramos Vyriausybei. Susitarimas didele dalimi laikėsi ant gerų asmeninių jo santykių su tuomečiu konservatorių lyderiu Andriumi Kubiliumi (pagal jų pavardžių pirmas raides susitarimas ir vadintas 2K).

Beje, nors G.Kirkilas išrenkamas į Seimą be pertraukos nuo 1992-ųjų, bet vis pagal sąrašą. Nors kairesnės politikos virtuvėje jis – šefas, bet nėra ta asmenybė, kuri savo charizma trauktų rinkėją.

Kaip ir J.Bernatonis – buvęs vidaus ir teisingumo ministras, kelių kadencijų Seimo narys, ambasadorius, o tiksliausiai apibūdinant – senųjų socialdemokratų pilkasis kardinolas, ir viskas tuo pasakyta. Jis daugybę metų buvo greta A.Brazausko – buvo jo, kaip prezidento ir kaip premjero, patarėjas politikos klausimais, visuomet buvo partijos elite, dažnai partijos strategija buvo jo sumąstyta, bet visuomenei jis – ne pats matomiausias.

Tiesa, ir ne visos jo strategijos buvo sėkmingos. 2003 m. jam teko pasitraukti iš vidaus reikalų ministro pareigų, kai subliūško jo kaltinimai tuomečiam policijos generaliniam komisarui Vytautui Grigaravičiui dėl tariamo neteisėto duomenų rinkimo apie aukštus pareigūnus. O po socialdemokratų nesėkmės 2014 m. EP rinkimuose jis pareiškė atsistatydinantis iš rinkimų štabo vadovo pareigų. Jam kritę priekaištų ir dėl to, kad prezidento rinkimuose keltas Zigmantas Balčytis, o ne tuometis partijos pirmininkas Algirdas Butkevičius. Užkulisiuose kalbėta, kad tai buvo partijos pilkojo kardinolo idėja.

Z.Balčytis bando po pertraukos grįžti į didžiąją politiką.

Z.Balčytis bando po pertraukos grįžti į didžiąją politiką, LSDDP sąraše jis ketvirtas. Z.Balčytis buvo kelių kadencijų Seimo narys, keliose Vyriausybėse – susisiekimo ir finansų ministras, dvi kadencijas – EP narys, 2014 m. prezidento rinkimų finalininkas.

Tačiau politiko kelias nebuvo be skaudžių pralaimėjimų. Socialdemokratų patriarchas A.Brazauskas neslėpė būtent jį matantis savo įpėdiniu ir premjero, ir partijos pirmininko poste, tačiau partija nusprendė kitaip.

2007 m. jis gana netikėtai atsistatydino iš finansų ministro posto, pareiškęs, kad tai daro dėl šeiminių aplinkybių. Tuo metu jo sūnus buvo teisiamas, bet ministro atsistatydinimo išvakarėse išteisintas dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir dokumentų suklastojimo. Bet Z.Balčytis aiškino, kad jo sprendimui neturėjo įtakos nei byla, nei tuometės eurokomisarės D.Grybauskaitės kritika dėl neįvesto euro, didelės infliacijos, prastai įsisavinamų ES lėšų.

Dar keistesnė istorija nutiko jam dirbant EP. 2017-ųjų kovą jis pranešė gavęs viliojantį tarptautinės institucijos darbo pasiūlymą Niujorke ir atsisakysiantis europarlamentaro mandato. Likusią kadencijos dalį politikas buvo priverstas atsakinėti į nesibaigiančius klausimus, kada išvyksiąs. Tačiau lagaminų taip ir neprireikė. 2019 m. jis baigė kadenciją EP ir kitai nekandidatavo. Šiuo metu jis niekur nedirba.

"Eksdarbiečiai", "ekstvarkiečiai"

Spalvingos ir LSDDP tapusių "eksdarbiečių" ir "ekstvarkiečių" biografijos. Penktas sąraše Vytautas Kamblevičius buvo SSKP,Valstiečių, Darbo, Tvarkos ir teisingumo (TT), o dabar LSDDP narys. Pernai rugsėjį jis su kitais "tvarkiečiais" sugriovė šios partijos frakciją Seime ir susibūrė į naują – "Lietuvos gerovei". Tačiau ši po kelių mėnesių iširo. Pernai spalį jis išstojo iš TT ir paskelbė su Arvydu Juozaičiu steigiąs naują partiją. Tačiau galiausiai pripažinta kapituliacija – naujos partijos nebus.

Devintas sąraše Kęstutis Daukšys dabar – LSDDP vienas iš vicepirmininkų, bet buvo kitos, Darbo partijos, pirmas asmuo. Jis – buvęs Seimo narys, buvęs ūkio ministras. Šiuo metu vadovauja UAB "Kilimai".

"Socialdarbiečių" pirmasis dešimtukas – sudurtinis iš trijų partijų eksnarių.

Dešimtuką užbaigiantis Jonas Pinskus – taip pat buvo neeilinis darbietis: buvęs Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas, partijos vicepirmininkas, Vilniaus miesto vicemeras. 2012 m. jis buvo patekęs į skandalą dėl kalinių balsų pirkimo. Po Konstitucinio Teismo verdikto keli "darbiečiai", tarp jų ir Jonas Pinskus, buvo išbraukti iš "darbiečių" rinkimų sąrašo, bet vėliau Seimo į jį grąžinti. Įtariami asmenys buvo pripažinti kalti dėl balsų pirkimo, tačiau aukštesnės instancijos teismas juos išteisino.

Ir antrame LSDDP sąrašo dešimtuke vyraujantis žodelis – "buvęs" tiek minint pareigas, tiek partijas. Vienuoliktas – buvęs Valstybinės mokesčių inspekcijos vadovas Dainoras Bradauskas. Nuo pernai rugsėjo iki šio kovo jis buvo socialdemokratas, bet, kaip informavo LSDP, jis pasitraukė iš partijos prieš pat rinkimų sąrašo reitingavimą, nesutaręs dėl geidžiamos vienmandatės apygardos. Jis greitai perbėgo pas "socialdarbiečius", bet kol kas į šią partiją neįstojo, nors, pasak G.Kirkilo, ketina.

Toliau sąraše – eksparlamentaras, buvęs LSDP, Liaudies, TT partijų narys Andrius Šedžius. Dar toliau – eksparlamentaras Algimantas Matulevičius, buvęs Liberalų sąjungos, Pilietinės demokratijos partijos narys, kandidatavęs į Seimą kaip Liberalų demokratų partijos kandidatas Rolando Pakso koalicijoje "Už tvarką ir teisingumą". Dvidešimtuke – Liberalų sąjūdžio iškeltas buvęs Anykščių rajono meras Kęstutis Tubis, buvęs Kūno kultūros ir sporto departamento direktoriaus pavaduotojas "eksdarbietis" Ritas Vaiginas, buvęs Lietuvos kariuomenės vadas Valdas Tutkus, buvęs Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas ir t.t.

Beje, dviejų ryškių LSDDP frakcijos narių socialdarbiečių sąraše nėra. Paskutiniu momentu ne su LSDDP, o su Valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) į rinkimus nutarė eiti Rimantė Šalaševičiūtė. Antanas Vinkus jau anksčiau buvo pareiškęs, kad kandidatuos savarankiškai, bet neatsisakė ir valstiečių paramos.

Maža to, valdančiosios koalicijos partneriai LVŽS, supykę, kad "socialdarbiečiai" nepalaikė jų balsavime dėl alkoholio paplūdimiuose ir prezidento veto dėl Lietuvos automobilių kelių direkcijos valdybos pertvarkos, atsiėmė pažadą remti kelis LSDDP kandidatus vienmandatėse apygardose.

Gali nelikti

"Socialdarbiečiai" demonstruoja optimizmą: naujos kadencijos Seime tikisi turėti penkiolikos narių frakciją ir vėl dirbti valdančiojoje centro-kairės daugumoje. Tačiau kad tik nenutiktų kaip Ramūnui Karbauskiui, pernai pranašavusiam, kad valstiečiai laimės visus trejus rinkimus, tačiau nelaimėjo nė vienų.

"Vilmorus"/"Lietuvos ryto" birželio mėnesio apklausoje tarp apsiprendusiųjų balsuoti "socialdarbiečius" palaikė vos 3,7 proc., o tokiu atveju Seimo kartelė jiems būtų neįveikiama. Tad bičiuliams, kaip nuo LDDP laikų G.Kirkilo pasiūlytu kreipiniu vieni į kitus kreipiasi dabar socialdarbiečiai, ar "bebrams", kaip jie pravardžiuojami, gerų prognozių niekas, išskyrus juos pačius, kol kas neskelbia.

Beje, "socialdarbiečiai" tikina nepykstantys dėl pravardės, atvirkščiai, ją pavertė savo simboliu. Išsiuntinėję kalėdinius atvirukus su bebro atvaizdu, jie buvo surengę spaudos konferenciją, kurioje išsamiai papasakojo apie šiuos gyvūnus. G.Kirkilas sakė, kad bebras – geras simbolis partijai, nes yra statytojas, statybininkas.

Simbolių kalba politikoje svarbi. Tik, kaip prognozuoja nemažai politikos žinovų, "socialdarbiečių" sąrašo pirmoje dalyje vyraujantis žodelis "buvęs" gali jiems tapti simboliniu – naujos kadencijos Seime bičiulių "bebrų" frakcijos gali nelikti.

Socialdemokratų darbo partijos dešimtukas

1. Linas Linkevičius

2. Gediminas Kirkilas

3. Juozas Bernatonis

4. Zigmantas Balčytis

5. Vytautas Kamblevičius

6. Irena Šiaulienė

7. Rimantas Sinkevičius

8. Andrius Palionis

9. Kęstutis Daukšys

10. Jonas Pinskus

Esami Seimo nariai: 7

Esami savivaldybių tarybų nariai: 0

Buvo 2016 m. rinkimų LSDP sąrašo dešimtuke: 2

Amžius: nuo 45 iki 69 m., vidurkis 62,9

Lyčių lygybė: vyrų 9, moterų 1

Politikos debiutantai: 0

Partijų perbėgėliai: 3

Ne partijos nariai: 1

Kontroversiški atvejai: 1