-
Socialinė kampanija: nuo šiol vaistinėje – pagalba prieš smurtą artimoje šeimoje 2
D. Žeimytė-Bilienė sako šią idėją pirmiausiai pamačiusi įgyvendinant Ispanijos saloje Gran Kanarijoje esančiose vaistinėse. Ten ši iniciatyva gimė pavasarį, per pirmąjį karantiną. Tuo metu smurto artimoje aplinkoje atvejų skaičius smarkiai šoktelėjo visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje.
„Kaukė-19“ – Kanarų salų aktyvistų iniciatyva, jos autoriai – Kanarų Lygybės institutas. Idėja išplito visame pasaulyje – „Kaukė-19“ iniciatyva įgyvendinta ne tik Ispanijoje, bet ir Italijoje, Vokietijoje, Norvegijoje, Jungtinėje Karalystėje, Afrikoje ir Pietų Amerikoje. Ši idėja nuo lapkričio pradedama įgyvendinti ir Lietuvoje. Jos metu į bet kurią „Eurovaistinę“ atėjusioms moterims ir pasakiusioms raktinį žodį „Kaukė-19“ vaistininkai pasirūpins, kad joms būtų suteikta reikalinga pagalba. Pagal specialistų parengtas rekomendacijas vaistininkai informuos atitinkamas institucijas ir pasirūpindami jų privatumu suteiks pagalbą.
„Iš Bendrojo pagalbos centro gavome labai aiškią instrukciją, kaip vaistininkas turėtų elgtis, jeigu į jį kreipsis smurto auka. Tereikia išdrįsti kreiptis pagalbos. Kodėl vaistininkas tampa tarpininku tarp smurto aukos ir pagalbos tarnybų? Labai dažnai smurto aukoms būna apribota laisvė, neretai ir jų telefonai būna sugadinami. Smurtautojų aukoms neretai būna sudėtinga išeiti į viešumą, tai reiškia įtikinti smurtautoją, jog reikia į vaistinę vaistų, ko gero, yra kiek lengviau, nei, pavyzdžiui, pasakyti, kad nori susitikti su drauge. Vaistininkas tokioje situacijoje gali tapti gelbėjimosi šiaudu. Užsidarysime antrajam karantinui, smurto artimoje aplinkoje atvejų vėl gali daugėti, kaip buvo per pirmąjį karantiną, pavasarį“, – sako šią idėją įgyvendinti Lietuvoje pasiūliusi D. Žeimytė-Bilienė.
„Eurovaistinės“ valdybos pirmininkė Ingrida Damulienė sako, kad tokios iniciatyvos labai prasmingos, svarbu, kad pagalbos sulauktų visi, kam ji reikalinga. „Į vaistinę gyventojai užsuka vis dažniau. Negalėdami susisiekti su šeimos gydytojais, dažnas į savo miesto vaistinę ateina tiesiog pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu. Čia reikalingos pagalbos randa ir jauni tėvai, ir savo savijauta besirūpinantys paaugliai, ir išlikti sveikos bei gražios siekiančios moterys. Mes dirbame net tuomet, kai kitos įstaigos būna uždarytos. Kaip galima labiau apsaugoti nuo viruso mūsų vaistininkai bendrauja su visais net ir karantino metu. Todėl tikime, kad nuo šeštadienio prasidėjus antrajam karantinui žmonėms, kuriems reikalinga pagalba, galėsime būti naudingi. Saugokime save ir aplinkinius vardan visų sveikatos“, – sako I. Damulienė.
Kalbėdama apie tai, kaip praktiškai padedama smurtą artimoje aplinkoje patiriantiems asmenims, Vilniaus miesto krizių centro direktorė Kristina Ankėnaitė-Balčiūnienė sako, kad jeigu ateis toks asmuo į vaistinę ir bus iškviesti policijos pareigūnai, asmuo gali būti atvežtas į Krizių centrą arba pats asmuo gali kreiptis tiesiogiai.
„Centre galime užsitikrinti saugią aplinką, tai svarbu, kad žmogus susivoktų ir priimtų tam tikrus sprendimus. Pirmas septynias paras laikinos nakvynės paslauga yra nemokama, apgyvendinimo paslaugos 30 kalendorinių dienų yra nemokamos. Nuo 31 kalendorinės dienos, mokestis sudaro 20 proc. remiamų pajamų, suaugusiems jos siekia 25 eurus per mėnesį“, – patirtimi dalijasi K. Ankėnaitė-Balčiūnienė.
Lietuvos policijos generalinis komisaras Renatas Požėla teigia, kad kas mėnesį sulaukiama iki 5000 skambučių dėl smurto artimoje aplinkoje ir sveikina iniciatyvą. „Turime didžiulius skaičius, nužudymų skaičius, didžiulę latentiką. Kaip šiandien prisimenu atvejį nutikusį pirmosios bangos metu – jaunos moters nužudymas, ji žuvo nuo artimo žmogaus rankos. Kaimynai matydavo ją su smurto žymėmis, tačiau nesiryžo įspėti policijos, pati auka irgi nesiryžo kreiptis pagalbos. Kiekvieną mėnesį sulaukiame iki 5000 pranešimų dėl galimo smurto artimoje aplinkoje. Problema išlieka tokia pati – alkoholis. Dažnai smurtaujama tada, kai mokamos pašalpos, ilgieji savaitgaliai ir, deja, pranešimų pikas šiemet buvo balandį“, – sako R. Požėla.
„Eurovaistinės“ komunikacijos vadovė Laura Bielskė sako, kad ši pagalba jau nuo lapkričio pradžios suteikiama kiekvienoje iš 274 veikiančių įmonės vaistinių. „Jeigu reikalinga pagalba, atėjus į vaistinę asmuo vaistininkui pasako kodą „Kodas-19“ ir jis čia pat vaistininko yra arba palydimas į atskirą patalpą (jeigu tai didesnė patalpa), arba pavedėjamas atokiau, kad būtų paskambinta pagalbos telefonu 112 ir kartu sulaukiame pareigūnų, kuriems perduodame pagalbos ieškantį žmogų“, – detalizuoja L. Bielskė.
Visi šios iniciatyvos rėmėjai kviečia moteris nebijoti ir kreiptis pagalbos, taip apsaugant ne tik sveikatą, bet ir galimai gyvybę.
Išsamiau apie kampaniją galite rasti čia.
-
Būsimos mamos sostinės viešuoju transportu keliaus saugiau 2
Sostinėje prasideda socialinė kampanija, kuria viešojo transporto keleiviai skatinami pasirūpinti saugesne besilaukiančių moterų kelione. Vilniaus miesto savivaldybė kartu su savivaldybės įmone „Susisiekimo paslaugos“ būsimoms mamoms dovanos specialius ženkliukus, o keleivius ragins pastebėti jas, užleisti vietą. Tokiu būdu jie prisidės prie draugiško elgesio ir bendravimo kultūros kūrimo sostinės autobusuose bei troleibusuose.
„Vilnius, kaip modernus, atviras naujovėms ir sparčiai augantis miestas, yra dėmesingas visiems sostinės gyventojams, jog jie skirtingose miesto erdvėse jaustųsi komfortiškai. Šiemet rekordiškai atnaujindami sostinės viešąjį transportą, pačius keleivius norime paskatinti kurti draugišką atmosferą jame, jog keliauti visiems būtų jaukiau. Juk svarbiausia, kad važiuodami autobusais ir troleibusais saugiai, patogiai ir geros nuotaikos pasiektume kelionės tikslą, o supratingas ir mandagus elgesys su kitais keleiviais yra vienas esminių elementų puoselėjant kultūrą viešajame transporte“, – sako Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.
Pirmieji „Čia vienu daugiau“ ženkliukai nuo pat ankstyvo antradienio ryto iki 20 val. vakaro būsimoms mamoms dalijami Katedros aikštėje. Socialinės kampanijos pradžią pažymi ir šioje erdvėje į specialią apsaugančią medžiagą „įvilktas“ autobusas. Šia idėja siekiama parodyti, kad viešuoju transportu keliaujančiomis besilaukiančiomis moterimis gali pasirūpinti kiekvienas keleivis, savo dėmesingumu kuriantis saugesnę aplinką.
Patogumas ir saugumas viešajame transporte svarbus visiems, o būsimoms mamoms, kurioms būtina pasirūpinti ne tik savimi, bet ir netrukus pasaulį išvysiančiu kūdikiu, tai dar aktualiau.
„Patogumas ir saugumas viešajame transporte svarbus visiems, o būsimoms mamoms, kurioms būtina pasirūpinti ne tik savimi, bet ir netrukus pasaulį išvysiančiu kūdikiu, tai dar aktualiau. Pristatydami ženkliukus „Čia vienu daugiau“ siekiame paskatinti keleivių supratingumą ir būsimųjų mamų elgesio pokytį. Dažnai besilaukiančios moterys yra kuklesnės, linkusios neišsiskirti iš minios, tačiau labai raginu įsisegti ženkliuką ir taip aplinkiniams parodyti, kad po savo širdimi saugote dar vieną gyvybę, kurią reikia ypač prižiūrėti ir globoti. Tik visi kartu galime sukurti saugesnę aplinką į pasaulį keliaujantiems mažyliams ir jų mamoms, taip pat ir jaukesnę viešojo transporto atmosferą“, – sako savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ direktorė Modesta Gusarovienė, šiuo metu esanti motinystės atostogose.
Gydytoja Regina Giliasevičienė primena, kad nėštumas ne visuomet yra akivaizdžiai pastebimas, todėl viešojo transporto keleiviai turėtų būti dėmesingesni, o pačios būsimos mamos atsargesnės.
„Nėštumas ne visuomet būna pastebimas, ypač pirmaisiais mėnesiais, o kartais ir vėlesniu laikotarpiu. Staigiai stabdant transporto priemonę ar atliekant kitą manevrą kelyje būsimos mamos rizikuoja atsitrenkti ar nukristi. Todėl pastebėjus besilaukiančią moterį kiekvieną viešojo transporto keleivį skatinu draugiškai užleisti vietą, nes važiuojant būsimai mamai sėdėti yra ne tik patogiau, bet ir saugiau nei stovėti, ypač jei kelionė ilgesnė“, – sako gydytoja.
Vilniaus miesto savivaldybės duomenimis, pernai sostinėje pasaulį išvydo daugiau nei 11,2 tūkst. mažųjų vilniečių. Nuo šiandien „Čia vienu daugiau“ ženkliukai būsimoms mamoms bus dovanojami Vilniaus gimdymo namuose, Antakalnio poliklinikoje, Centro poliklinikoje, Grigiškių sveikatos priežiūros centre, Naujininkų poliklinikoje, Naujosios Vilnios poliklinikoje, Lazdynų poliklinikoje, Karoliniškių poliklinikoje, Šeškinės poliklinikoje, Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje, Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biure, Medicinos diagnostikos centre, „Maxmeda“ medicinos centre, savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ klientų aptarnavimo centruose: Gedimino pr. 9A ir Geležinkelio g. 16.
Daugiau informacijos apie socialinę kampaniją „Čia vienu daugiau“ galima rasti čia.
-
Socialinė kampanija „Mirštu, kaip noriu gyventi“ – geriausia visame Baltijos regione 2
„Mirštu, kaip noriu gyventi“ kampanija buvo organizuojama praėjusių metų spalį per tarptautinę organų donorystės dieną, todėl jos idėja buvo skatinti susimąstyti apie organų donorystę. Kampaniją vainikavo Vilniaus Geležinkelio stotyje ir Kauno autobusų stotyje vykę renginiai–performansai, čia žmonės buvo kviečiami specialiai įrengtoje teatrališkoje erdvėje patirti, ką reiškia laukimas be jokių laiko orientyrų, kai lauki, bet nežinai, kiek tai užtruks bei apskritai nežinai, ar sulauksi. Plačiau apie šią kampaniją skaitykite čia.
Didžiausia konkurencija šių metų konkurse buvo pastebima būtent socialinių kampanijų kategorijoje. Čia buvo pateikta 15 paraiškų, iš kurių į finalą pateko keturios. Galiausiai nugalėtoju buvo paskelbtas I. Matijošaitienės fondo ir komunikacijos agentūros „Autoriai“ bendras darbas – socialinė kampanija „Mirštu, kaip noriu gyventi“.
„Labai džiaugiamės, kad mūsų kurta socialinė kampanija „Mirštu, kaip noriu gyventi“ gavo patį aukščiausią įvertinimą. Ši kampanija kėlė nemažai iššūkių – donorystės tema nėra kasdienė, daugeliui ji vis dar kelia baimę, bet tuo pačiu tai ir labai jautri tema. Taigi, išvystyti viską iki to, kas gavosi, užėmė tikrai nemažai pastangų, laiko, susikaupimo, visų mūsų komandos narių įsitraukimo ir gebėjimo susitapatinti su laukiančiaisiais. Šis laimėjimas tai yra ne tik mūsų kaip kūrėjų apdovanojimas, bet ir laimėjimas už tuos, kurie laukia ir miršta, kaip nori gyventi“, – kalbėjo Dovydas Kiauleikis, kūrybinės komunikacijos agentūros „Autoriai“ vykdomasis direktorius.
„Žinia apie tai, jog mūsų fondo socialinė kampanija „Mirštu, kaip noriu gyventi“ tapo geriausia socialine kampanija ir geriausiu integruotos komunikacijos projektu visose Baltijos šalyse, tikrai nudžiugino, – teigė I. Matijošaitienės fondo direktorius Andrius Palionis. – Kai darai kažką iš širdies ir stengiesi, jog tai paliestų kiekvieną iš mūsų, kad žmonės prisidėtų ir palaikytų donorystės idėją, tai toks tarptautinis įvertinimas tik parodo, jog einame teisinga linkme. Tikimės, jog kada nors organų donorystė taps taip pat įprasta tema, kaip ir oras ar mada.“
Socialinė kampanija „Mirštu, kaip noriu gyventi“ gavo ne tik tarptautinį įvertinimą, bet ir tapo rekordinio donorų kortelių turėtojų skaičiaus priežastimi. Nes būtent po šios kampanijos viešumoje kilo didelis šurmulys ir susidomėjimas organų donoryste. Vien per spalio mėnesį buvo pasirašyti 612 sutikimų gauti organų korteles, kai tuo tarpu iki tol per visus metus buvo gauti 777 Lietuvos gyventojų elektroniniai sutikimai.
Tai jau ne pirmas tarptautinis įvertinimas, skirtas I. Matijošaitienės fondui. 2015 m. vykusiame tarptautiniame reklamos festivalyje „Golden Hammer“ Irenos Matijošaitienės fondo socialinė akcija „Laukiu.lt“ buvo išrinkta geriausiu projektu viešųjų ryšių kampanijos kategorijoje. 2014 m. tarptautinėje Jerevano komunikacijos bienalėje I. Matijošaitienės fondo socialinė kampanija „Laukiu.lt“ įvertinta sidabro apdovanojimu.
-
Prezidentės kampanijos „Už saugią Lietuvą“ ambasadoriumi tapo D. Montvydas 2
Prieš pusmetį startavo Prezidentės inicijuota kampanija „Už saugią Lietuvą“, siekianti spręsti skaudžiausias socialines problemas – mažinti smurtą, žalingas priklausomybes ir savižudybes bei skatinti įvaikinimą.
Prezidentė Lietuvai „Eurovizijos“ dainų konkurse atstovavusiam atlikėjui įteikė kampanijos simbolį – trispalvio skėčio ženkliuką. Prie šalies vadovės inicijuotos akcijos prisijungęs D. Montvydas padės kovoti su priklausomybėmis ir prisidės prie tikslo „Lietuva – be globos namų“, kurio siekis – kad kuo daugiau vaikų augtų šeimose. D. Montvydas pakvietė vaikus globojančias Lietuvos šeimynas nemokamai apsilankyti jo koncertinio turo pasirodymuose, šį savaitgalį vykstančiuose Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.
Pasak valstybės vadovės, tai, kad prie iniciatyvos „Už saugią Lietuvą“ prisijungia vis daugiau žmonių, yra geriausias įrodymas, kad žmonėms rūpi, kas vyksta mūsų šalyje, ir jie nori prisidėti kurdami geresnę ir saugesnę valstybę.
Donatas Montvydas – jau 20-asis „Už saugią Lietuvą“ ambasadorius. Šalies vadovės kvietimu prie kampanijos, skirtos mažinti smurtą, priklausomybes, savižudybes bei skatinti globoti ir įsivaikinti, jau prisijungė muzikantai Andrius Mamontovas, Gabrielius Liaudanskas-Svaras ir Maksas Melmanas, žurnalistai ir laidų vedėjai Beata Nicholson, Andrius Tapinas, Rūta Mikelkevičiūtė, Richardas Jonaitis, „radistai“ Jonas Nainys ir Rolandas Mackevičius, architektas ir grupės „Antis“ lyderis Algirdas Kaušpėdas, kiti žinomi žmonės.
Kampanija suvienijo visą Lietuvą – jos partneriais tapo ne tik nacionalinė ir regioninė žiniasklaida, bet ir verslo įmonės, asociacijos, klubai. Per 6 kampanijos mėnesius užregistruota per 200 iniciatyvų, vasaros atostogos ir naujos patirtys padovanotos daugiau kaip 700 vaikų, augančių sunkumus patiriančiose šeimose. „Už saugią Lietuvą“ žinia nuėjo per visą Lietuvą, o pirmieji svarbūs pokyčiai įgyvendinti visose kampanijos srityse. Dešimtys verslo įmonių, institucijų užmezgė ilgalaikes draugystes su vaikų dienos centrais, kampanijos ambasadoriai aktyviai prisidėjo prie visuomenės švietimo apie emocinių krizių priežastis ir jų įveikimo būdus, padėjo spręsti globos ir įvaikinimo klausimus.
Daugiau informacijos apie kampaniją galima rasti interneto puslapyje www.uzsaugialietuva.lt, socialinėje „Facebook“ paskyroje www.facebook.com/uzsaugialietuva ir naudodami žymą #UžSaugiąLietuvą.