Apgavystė įvyko penktadienio popietę. Iš pradžių moteriai paskambino gydytoja prisistačiusi nepažįstamoji, kuri pranešė apie senolei neva priklausančią nemokamą medicininę apžiūrą, tad į jos namus atvyks paskirtos socialinės darbuotojos. 

Tačiau atvykusioms moterims rūpėjo ne garbaus amžiaus moters sveikata, o pinigai. Senjorė pranešė, kad po jų apsilankymo iš jos kambario dingo 9 850 eurų.

Kas yra šios aferistės ir kaip jos atrodo, iki šiol nėra tikslios informacijos, vyksta ikiteisminiai tyrimai.

Pareigūnai ir šiuo atveju pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal Baudžimojo kodekso 170 straipsnio antrą dalį, kuri nurodo, kad tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą baudžiamas bauda, areštu, laisvės apribojimu arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

Juk ne visiems žmonėms lengva funkcionuoti visuomenėje, išgyventi iššūkius, nepakliūti į krizes, o pakliuvus jas suvaldyti, kai kuriems prireikia pagalbos, kurią suteikia socialinis darbuotojas.

Apie mobiliosios komandos socialinio darbuotojo veiklos specifiką kalbamės su Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Mobiliosios komandos socialinėmis darbuotojomis Inga Leškevičiene ir Asta Šakaliene.

- Jūsų manymu, kokia Mobiliosios komandos socialinio darbuotojo veikla, kaip vertinate savo darbą?

„Tai yra neaprėpiamai plati veiklos sritis, giliau pamąsčius suvoki, kad privalai išmanyti labai daug ir įvairių sričių: nuo asmeninių, socialinių įgūdžių, santykių puoselėjimo iki gebėjimo tinkamai bendrauti, užsitikrinti vaikų gerovę. Mes žiūrime, kaip šeima funkcionuoja socialinėje aplinkoje. Kaip įsitraukusi į socialinį, visuomeninį gyvenimą, kaip geba savarankiškai atliepti vaikų poreikius. Deja, tačiau dirbant su krizę patiriančiomis šeimomis pastebime, kad tėvai dažnai nepajėgūs pasirūpinti patys savimi, o ką jau kalbėti apie vaikų gerovės užtikrinimą“, – apie savo darbo specifiką kalba A. Šakalienė.

- Kodėl taip yra, kodėl suaugę žmones nepajėgūs pasirūpinti vaikais, kitais šeimos nariais?

„Jiems, tiesiog, trūksta socialinių įgūdžių. Juk, ne paslaptis, kad žmonės šeimos modelį atsineša iš šeimos, kurioje patys augo. Atsakymo į šį klausimą reikia ieškoti žmogaus gyvenimo istorijoje, patirtyje, šeimoje iš kurios jis atėjo. Tada daug kas paaiškėja. Pasidomėję žmogaus praeitimi sužinome, kodėl neįgijo gebėjimų, labai dažnai paaiškėja, kad jis neturėjo kur jų išmokti. Per 12 metų socialinio darbo patirtį teko sutikti jau 3 tos pačios šeimos kartą, kuri susiduria su tomis pačiomis socialinėmis problemomis.

Seneliai, savu laiku, nesugebėjo priimti visuomenėje, darbo rinkoje, socialinėje plotmėje galiojančių taisyklių ir gyveno savaip, kurdami nesocialų šeimos gyvenimo modelį. Tą patį kartojo jų vaikai savo šeimose, o šiandien aš jau dirbu su anūkų šeimomis, kurios seka senelių padiktuotu gyvenimo modeliu. Pavyzdžiui, paklausus šios šeimos vaiką, kuo jis taps, ką jis dirbs, kai užaugs, jis atsako, kad nedirbs, taip, kaip jo tėvai. O pasiteiravus, kaip jis mano, iš kur gaus pinigų pragyvenimui, išpyškina tą patį, kad gyvens kaip jo tėvai gyvena. Vaikai nemato pavyzdžio, jiems nesuformuojamos vertybės, nelieka vietos ir socialiniams įgūdžiams“, – pasakoja I. Leškevičienė.

- Patikslinkite, kas yra socialiniai įgūdžiai? Ir kurių įgūdžių stoka kelia didžiausią rūpestį vaiko teisių gynėjams?

„Teoriškai, socialiniai įgūdžiai yra asmens savybių visuma, leidžianti užmegzti ryšius su kitais žmonėmis socialines normas atitinkančiais būdais. Tačiau šis apibrėžimas išsiskaido į labai daug sričių. Kad ir atrodytų paprastų, kasdieniškų, tačiau reikšmingų kokybiško gyvenimo užtikrinimui.

Kaip pavyzdį galiu pateikti negebėjimą planuoti savo pajamų ir išlaidų. Tai daugelio šeimų, su kuriomis tenka dirbti problema. Gavę pinigus (algą, pašalpą ar pan.) jie gali išleisti juos per vieną, dvi dienas, neplanuodami, kaip teks gyventi likusį laiką iki kitų pajamų. Jiems reikia žmogaus, kuris išaiškintų, kaip planuoti finansus. Kitas rūpestis, tai neturėjimas įgūdžio užpildyti ar kitaip susitvarkyti privalomus turėti dokumentus (tapatybės dokumentai, banko sąskaitos, medicinos kortelės ir pan.) ir vėl prireikia pagalbos, kad kas nors paaiškintų, kaip tai darytų ar palydėtų į atitinkamas įstaigas“, – darbo su krizę išgyvenančiomis šeimomis patirtimi dalijasi A. Šakalienė.

„Didžiausią nerimą kelia vaikus auginančios šeimos, kuriose nėra tėvystės įgūdžių. Labai liūdna matyti, kai tėvai su vaikais neturi emocinio ryšio. Fiziniai vaiko poreikiai patenkinami: maisto yra, stogas virš galvos yra, tačiau su vaiku nebendraujama, jis neišklausomas, jam nerodomas švelnumas, dėmesys“, – kalba I. Leškevičienė.

- Ar dažnai pasitaiko tėvystės įgūdžių stoka? Ką šie įgūdžiai lemia?

„Pagrindinis tėvystės tikslas – užtikrinti vaiko gerovę. Pozityvi tėvystė – tai tinkama vaiko globa, išmintinga kontrolė ir veiksminga pagalba, kreipiant dėmesį į fizinius, psichologinius, emocinius, intelektualinius, socialinius ir dvasinius vaiko poreikius. Bedirbdama Mobiliojoje komandoje dar nesusidūriau su šeima, kuriai nebūtų trūkę pozityvios tėvystės įgūdžių“, – teigia A. Šakalienė

„Yra šeimų, kurios pabaigę pozityvios tėvystės įgūdžių mokymus net po kelis kartus, tačiau daro tas pačias klaidas, įgūdžiai nepagerėja. Šeimos netaiko kasdieniniame gyvenime mokymuose įgautų žinių. Manau, taip nutinka todėl, kad žmones tėvystės įgūdžių kursus lanko tik tam, kad užsidėti pliusą, tarsi tų mokymų reikėtų kažkam kitam, o ne jiems, ne jų vaikams“, – apgailestauja I. Leškevičienė.

Pašnekovių nuomone, pravartu tėvystės ugdymo įgūdžius lavinti pritaikant mokymus prie individualių šeimos poreikių, mokantiesiems tėvystės įgūdžių daugiau laiko praleisti šeimoje, kad namų aplinkoje parodyti, pademonstruoti, kaip derėtų elgtis.

„Kol vaikai maži, tėvystės įgūdžių neturintys tėvai nesuvokia, kad ateityje atsiras bendravimo su vaiku problemų. Mažieji jų klauso: eina miegoti, kai liepia, valgo, kai pasiūlo ir panašiai. Rūpesčiai atsiranda vaikui tapus paaugliu. Jeigu šeimoje nebuvo taikytos tėvystės įgūdžių žinios kol vaikai maži, tai jiems paaugus šeima jau nepajėgi pakeisti susiformavusio netinkamo, kartais agresyvaus vaiko elgesio. Paauglys jau turi savo nuomonę ir nori ją reikšti, šeimoje kyla konfliktai. Tėvai, tiesiog, nemoka suvaldyti situacijos, o kartais pasirenka lengvesnį kelią ir nieko nekeičia. Taip suyra ir taip trapūs tėvų ir vaikų santykiai“, – teigia I. Leškevičienė.

- Nuo sausio 1-osios Mobiliosios komandos pradėjo dirbti ne tik su suaugusiais šeimos narius, bet ir su vaikais. Kaip vertinate šiuos pasikeitimus?

„Man dirbti sunkiau. Tai lemia žmogiškasis faktorius. Dažnai atėjusi į šeimą matau emociškai sužlugdytus vaikus, kuriems meluojama, jų neišklausoma, jie kenčia nuo aplinkinių patyčių ir patiria be galo daug sunkumų. Išgyvenu dėl jų, tačiau kartu tai įkvepia darbui, siekiui padėti šiems vaikams“, - išgyvenimais dalijasi I. Leškevičienė.

„Mes prašome vaikų nuomonės. Jie pilnaverčiai šeimos nariai ir turi teisę ją išsakyti. Iš vaikų lūpų išgirstame, kas jų manymu, negerai šeimoje, kokie jų lūkesčiai. Tai ypač svarbu paaugliams, jiems malonu, kad į juos įsiklauso suaugę žmonės. Būna atvejų, kai paaugliai gana agresyviai nusiteikę, sunkiai bendrauja, užsisklendžia, tačiau užtenka jiems leisti suprasti, kad jų niekas nevers kalbėti, jeigu jie to nenori, tačiau mums labai svarbi jų nuomonė ir jie prabyla. Savo nuomonės turėjimas ir gebėjimas ją išreikšti taip pat yra socialinis įgūdis, kurį reikia lavinti“ – nauja patirtimi dalijasi A. Šakalienė.

- Ar „pasibeldus“ į užsivėrusį paauglį ar vaiką ir užmezgus su juo ryšį nekyla rizika, kad pasibaigus Mobiliosios komandos darbo su šeima terminui, išsiskyrimas vaikui taps traumuojančiu išgyvenimu?

„Jau pažinties su šeima dieną mes pranešame šeimai, kiek tiksliai laiko dirbsime su ja. Vaikams ir paaugliams visada pasakau, kad kartu būsime tik 30 dienų, bet per tą laiką drauge galime nuveikti labai daug. Paaiškinu, kad dabar prasidėjo naujas etapas, gyvenime atsiras naujų žmonių, kurie padės. Todėl pasibaigus Mobiliosios komandos darbui vaikai jau būna pasiruošę tam“, – pasakoja I. Leškevičienė.

„Man labai svarbu, kaip šeimai, vaikams, su kuriais dirbome, sekasi toliau, visada jais pasidomiu“, – teigia A. Šakalienė.

- Jūsų nuomone, kokios savybės reikalingos socialiniam darbuotojui?

„Empatija. Mes turime mokėti įsijausti į žmogaus situaciją, suprasti kodėl jis vienaip ir kitaip elgiasi. Taip pat labai svarbu gerbti žmogų, nepaisant, kokius sunkumus jis išgyvena. Šie žmonės turėję labai daug negatyvių patirčių, praradę pasitikėjimą savimi ir kitais, todėl labai svarbu leisti jiems suvokti, kad mes juos suprantame“, – įsitikinusi A. Šakalienė

„Noras ir gebėjimas sukurti lygiavertį santykį su žmogumi, šeima. Supratingumas – nekelti savęs aukščiau žmonių su kuriais dirbame, kalbėti su klientu jam suprantama kalba. Nuo socialinio darbuotojo veiklos neatsiejamas gebėjimas prisitaikyti prie aplinkos ir žmogaus, kitaip tavęs neišgirs. Negalime žmonių moralizuoti, barti, tai juos žemina ir verčia užsisklęsti“, – pritardama kolegei kalba I. Leškevičienė.

Paklaustos, kokį vaidmenį atlieka visuomenė, siekiant padėti sunkumus išgyvenančioms šeimoms, pašnekovės atsako, jog jų nuomone, nuo visuomenės priklauso daug veiksnių, įtakojančių sunkumus išgyvenančių šeimų progresą. Jos teigia, jog socialinių įgūdžių mokytis būtina visiems, ne tik turintiems sunkumų, bet ir likusiai visuomenės daliai.

„Visuomenė reikėtų šviesti, ugdyti jos toleranciją ir gebėjimą priimti tuos, kurie suklupo, o gal niekada ir neturėjo galimybės tvirtai stovėti“, – įsitikinę pašnekovės.

Kam skirti 50 eurų?

Pinigų klausimas Socialinės paramos centre visada buvo opus, nekalbant apie darbuotojų algas, kurios, remiantis rekvizitai.lt duomenimis, nuo 2018 metų sausio iki šių metų rugpjūčio padvigubėjo (nuo 415 šoktelėjo iki 838 eurų).

Vis dėlto net ir taip ženkliai iš dugno pakilus atlyginimams, paprastiems socialiniams darbuotojams iš tos algos retsykiais "rekomenduojama" skirti pinigų "socialinėms programoms įgyvendinti".

"Šių metų liepą centro darbuotoja mane įspėjo, kad privalau pervesti 50 eurų. Mokėjimo paskirtis – "parama socialinėms reikmėms įgyvendinti". Kam tie pinigai iš tiesų skirti, taip ir nesužinojau. Man sakė, kad jie bus panaudoti darbuotojų mokymams. Nepervesti negalėjau, nes jaučiau spaudimą", – kalbėjo įrodymus pateikusi, tačiau viešumo nepanorusi Socialinės paramos centro darbuotoja.

Nepervesti negalėjau, nes jaučiau spaudimą", – kalbėjo įrodymus pateikusi, tačiau viešumo nepanorusi Socialinės paramos centro darbuotoja.

D.Stankaitienės pasiteiravus, kokiu tikslu ir kam iš darbuotojų buvo reikalaujama pervesti po 50 eurų, ši iš pradžių pasipiktino: "Čia dabar kas? Turėjo? Lauksiu raštiško paklausimo, atsakysime raštu. Turime žmogų, atsakingą už viešuosius ryšius".

Tačiau labai gretai apsigalvojo ir perskambinusi žodžiu paaiškino, ką reiškia ši įmoka: "Žmonės eina tobulinti kvalifikaciją. Savivaldybė tam duoda apie 30 eurų žmogui metams. Mes esame numatę tvarkos aprašuose, kad darbuotojai prisideda prie kvalifikacijos kėlimo. O kadangi už mokymus reikia apmokėti iš įstaigos lėšų, tai darbuotojai ir prisideda, nes pinigų iš centro nepakanka. Darbuotojai tai žino ir yra pasirašę, kad sutinka".

Blusų turgelių tradicija

Kaip paaiškėjo, centre gajos ir "Blusų turgelių" tradicijos, kurių metu darbuotojams dalyvavimas juose "užskaitomas" tik tada, kai jų auka siekia 5 eurus ir daugiau.

"Kviečiame apsilankyti, aukoti ir taip įtikinti save ir kitus, kad esate socialiai atsakingi", – feisbuke rašoma centro kvietime darbuotojams į Blusų turgų.

"Jau šiandien kviečiame pasižvalgyti blusų turguje ir kažką reikalingo atrasti. Aukos nuo 0,5 euro iki 4 eurų už vienetą. Dalyvavimą šiame socialinės atsakomybės renginyje centro darbuotojams užskaitome, kai auka siekia 5 ir daugiau eurų", – rašoma centro feisbuko paskyroje.

D.Stankaitienė ne kartą darbuotojus tikino, jog visos surinktos lėšos skirtos jų pačių mokymui ir niekam kitam. Nes esą valstybė tokiems dalykams lėšų neskiria.

Vytauto Petriko nuotr.

Iš konferencijos – į kelionę

Vis dėlto pačioms pažeidžiamiausioms gyventojų grupėms paslaugas turintis tekti centras, panašu, centų neskaičiuoja.

Pinigai plačiai leidžiami įvairiausioms konferencijoms ar kelionėms į užsienį.

Centro interneto puslapyje tarp viešųjų pirkimų ataskaitų galima aptikti įdomių įrašų, kurie leidžia susidaryti vaizdą, kuo iš tiesų užsiiminėjama šioje įstaigoje.

Centro vadovybės turiningam laiko leidimui pinigų negailima. Už 3 tūkst. eurų buvo įsigyti įstaigos vadovo ir komandų supervizijos mokymai.

Šios įstaigos viešųjų pirkimų plane pažymėta, jog šiais metais įstaigos vadovybė buvo numačiusi 10 darbuotojų išsiųsti į Pasaulinę lyderystės konferenciją, kuri vyks lapkritį.

Toks biudžetinės įstaigos įgeidis verčia stebėtis, nes vieta vienam asmeniui šioje konferencijoje kainuoja nuo 55 eurų iki 175.

"Ne aš vyksiu, o dešimt įstaigos darbuotojų. Jie išreiškė norą dalyvauti konferencijoje, pamatyti lektorius. Tai nėra mano konferencija. Lyderystės tema labai svarbi socialiniam darbuotojui", – aiškino D.Stankaitienė.

Centras už bilietus mokėjo šiek tiek daugiau nei po 36 eurus.

"Su merginomis sutarta, jog jos pačios prisidės po 16 eurų", – vėliau patikslino D.Stankaitienė.

Vyko ir į Portugaliją

Pati centro vadovė D.Stankaitienė, panašu, jog tokio pobūdžio konferencijomis itin didžiuojasi.

Socialiniuose tinkluose centro paskyra tiesiog mirga nuo fotografijų apie seminarus, posėdžius, konferencijas, išvykas, keliones į užsienį.

Pernai metų centro vadovės veiklos ataskaitoje taip pat pabrėžta, jog darbuotojai buvo ne tik skatinami materialiai, mokėtos premijos, bet ir organizuotas Metų darbuotojo rinkimai, gerosios patirties mainų vykstama Latviją ir Portugaliją, lankytasi Burbiškių dvare, kalėdiniame koncerte.

Šiais metais centro atstovai vėl lėkė į Burbiškį. Kovo pradžioje čia vyko gerosios patirties mainų vizitas "Socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugų organizavimo ypatumai socialinės globos namuose" .

Jau kitą dieną, kovo 8-ąją, centro atstovės dūmė į Vilnių, kur vyko konferencija "Moters vizija".

Kovo 20-ąją D.Stankaitienė su kolegėmis jau vaikštinėjo po Latviją, kur projekto partneriai dalijosi pasiekimais Lietuvoje ir Latvijoje.

Vos grįžusi į namus, kovo 22 dieną, D.Stankaitienė viešino nuotraukas jau iš kitos konferencijos, vykusios Birštone.

Kovo 29 dieną vadovė su kolege dalyvavo tarptautiniame forume "Future of work".

Balandžio 7-ąją patirties semtis vėl skuodė į Latviją.

Gerosios patirties mainų vizito dalyviai lankėsi Rucavoje, Liepojos aklųjų sąjungos Pojūčių parke Ziemupėje, dalyvavo baigiamojoje projekto "Matyk kitą kelią" konferencijoje, susipažino su Liepojos taktiliniais takais ir žemėlapiais, lankėsi Nicos savivaldybėje, ragavo latviškų desertų ir užlipo į aukščiausią kopą "Pusėnų kalns" Latvijos pajūryje.

Tuo metu kitos penkios šio centro darbuotojos gyrėsi lankiusios fraktalo mokymus.

"Ir komandiruotėse dirbu. Yra tokia galimybė. Kai mes vykdėme projektą, buvo daug komandiruočių", – paaiškino D.Stankaitienė.

Traukia ir Žemaitija

Kovo 15-ąją per 40 centro darbuotojų šventė 19-ąją centro gimtadienį keliaudami Žemaitijos keliais. Traukė į Salantus, Žemaičių Kalvariją, Sedą, Renavo dvarą, Telšius, Tverus ir Lopaičių piliakalnį.

Panašu, jog Žemaitijos pamiršti niekaip neišeina, 6-oji metinė praktinė konferencija, skirta socialiniams darbuotojams ir kitiems socialinių paslaugų sektoriaus darbuotojams gegužę vyko taip pat Renavo dvare.

Grįždami iš šios konferencijos, jos dalyviai nusprendė dar pasivaikščioti energetiniais labirintais netoli Platelių.

Kas moka už ekskursijas?

Šio centro darbuotojai, dienraščiui stebėjęsi įstaigoje klestinčiomis tradicijomis, tikino, jog į konferencijas laigoma biudžeto pinigais, o už ekskursijas prašoma susimokėti.

Centras liepą viešino informaciją, jog gerosios patirties semtis darbuotojams buvo siūloma vykti į Jurbarką. Mainų vizito kaina centro darbuotojui – 25 eurai.

Centras kartu su kelionių agentūra "Poilsio projektai" organizavo gerosios patirties vizitą į Lenkiją, kuris vyko rugpjūčio 29 d.– rugsėjo 1 d.

Kelionės kaina siekė 235 eurus, dar teko mokėti 55 eurus už kvalifikacinę programą, pažymėjimą.

Liepos 18 ir 19 dienomis centro darbuotojų komanda dalyvavo nemokamuose mokymuose "Dramos terapija, savęs pažinimui".

Mokymai vyko kaimo turizmo sodyboje "Indrani", Žemupėje, Latvijoje.

Šį rugsėjį dramos terapija ir vėl buvo siūloma užsiimti įstaigos darbuotojams.

Už šią esą nemokamą galimybę semtis patirties, buvo prašoma centro darbuotojų prisidėti po 45 eurus už nakvynę netoli Platelių ir maitinimą.

"Ir aš moku už ekskursijas. Ne iš biudžeto mokama. Už tai visi turime mokėti patys", – į klausimą apie tai, kas moka už ekskursijas, atsakė D.Stankaitienė.

Beje, S.Stankaitienei nusišypsojo laimė stažuotis ne tik Prancūzijoje.

"Penkių centro darbuotojų kelionė į Portugaliją atsiėjo 1,8 tūkst. eurų. Mokėta buvo ne iš biudžeto. Aš tą kartą vykau neapmokamų atostogų metu. Mes vykdome daugybę projektų, tai buvo vieno projekto sudedamoji dalis. Tą kartą iš paramos lėšų buvo apmokėti dienpinigiai. Centras turi paramos gavėjo statusą", – paaiškino D.Stankaitienė.

Mokymai sudomino STT

D.Stankaitienė polinkiu įvairiems mokymams garsėja jau seniai.

Dar prieš 10 metų nuskambėjo istorija, kai kone visuose iš eilės D.Stankaitienės organizuojamuose bedarbių kursuose, kuriuose dar buvo mokama ir nemenka stipendija, dalyvavo buvusi jos partijos (Lietuvos liberalų sąjūdžio) kolegė, Nakvynės namų vadovės pareigų netekusi Jūratė Karnilienė.

Apie tai rašė ir dienraštis "Klaipėda" (A.Aleksėjūnaitė "Partijos bičiulei – parama", 2009 12 03).

D.Stankaitienės mokymų organizavimu ne taip seniai buvo susidomėjusi net Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), kai gavo informacijos, kad vykdydama europinį projektą, kuris buvo skirtas specialiųjų poreikių žmonėms, pritrūkus dalyvių, į jį įtraukė ir savo vadovaujamos įstaigos darbuotojus be jų žinios.

Pasipiktinę žmonės kreipėsi į pareigūnus. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir dokumentų klastojimo.

Tyrimas buvo nutrauktas, nes nenustatyta padaryta žala.

Dienraščio turimais duomenimis, D.Stankaitienė savo vadovaujamoje įstaigoje 2008 ir 2014 metais buvo įdarbinusi savo sūnus.

Tiesa, jie dirbo tik po mėnesį.

Pati D.Stankaitienė šiuo klausimu pradžioje atvirauti nebuvo linkusi, esą 2008 metais tuo klausimu ji jau aiškinosi savivaldybėje, tam net buvo sudaryta komisija.

"2014 metais mano vienas sūnus mokėsi projekte "Mano socialinė atsakomybė", ir, kadangi mokėsi, turėjo būti trumpai įdarbintas. Dirbo Bendrųjų socialinių paslaugų skyriuje, ne mano pavaldume, asmeniniu asistentu lydėjo klientus į įvairias įstaigas ir institucijas. O kitas sūnus 2005, o ne 2008 metais, vieną mėnesį pavadavo direktoriaus pavaduotojo sekretorę, nes niekas iš darbuotojų nesutiko dirbti", – paaiškino D.Stankaitienė.

Grynųjų pinigų detektyvas

2020-ųjų metų kovą bus lygiai 20 metų, kaip veikia Klaipėdos socialinės paramos centras, kuriam nuo pat veiklos pradžios vadovauja D.Stankaitienė.

Įvairias socialines paslaugas klaipėdiečiams teikiantis centras yra Klaipėdos savivaldybės ir valstybės išlaikoma biudžetinė įstaiga.

Pastaruoju metu Socialinės paramos centras ne kartą buvo linksniuojamas dienraštyje "Klaipėda" aprašytose istorijose ("Kaimynystė virto kančia", 2019 08 27, "Dėl senolės užvirė mūšis", 2019 10 01).

Paaiškėjo ir dar keistesnių dalykų, kai iš Slaugos ligoninėje gulinčios moters, kurios apleisto buto sutvarkymą buvo priverstas organizuoti tas pats Socialinės paramos centras, jo darbuotoja paėmė grynųjų.

Paaiškėjo ir dar keistesnių dalykų, kai iš Slaugos ligoninėje gulinčios moters, kurios apleisto buto sutvarkymą buvo priverstas organizuoti tas pats Socialinės paramos centras, jo darbuotoja paėmė grynųjų.

"Nuėjau aplankyti savo kaimynės į Slaugos ligoninę, o ji man pasiguodė, kad greitai pinigų nebeturės. Paklausiau, kas nutiko? Ji man sakė, kad atėjo socialinė darbuotoja ir liepė duoti 120 eurų, nes ji esą tris vyrus samdė, kad jie išvalytų jos butą. Bet taip juk niekas nedaro. Kaimynė man sako: o kaip galėjau neduoti, ji (socialinė darbuotoja) man sakė, kad manęs daugiau neprižiūrės. Aš nelabai suprantu tokios socialinių darbuotojų savivalės. Ar gali socialiniai darbuotojai savo nuožiūra naudoti ligonio pinigus?" – piktinosi neįgalios klaipėdietės kaimynė Zofija.

Susisiekus su socialine darbuotoja Danute, kuri esą ir paėmė tuos 120 eurų, moteris pripažino ėmusi pinigus, bet tuoj telefoną perdavė savo vadovei D.Stankaitienei.

"Kokiu pagrindu buvo paimti 120 eurų iš klientės? Ji tiesiog sutiko sumokėti Nakvynės namų savanoriams, kurie valė jos butą. Ai, tai ten paėmė už mokesčius, už paslaugas, už mūsų centro suteiktas paslaugas už rugpjūčio mėnesį – 60 eurų. Ir mes dar iš Nakvynės namų pasiėmėme žmones, kad jie išvalytų butą. Mes neturime iš ko jiems sumokėti. Jie be pinigų nedirba. Ji sutiko, pati davė tuos pinigus. Koks čekis? Mes Nakvynės namų gyventojams padavėme grynais pinigais. Ji pasirašė sąsiuvinuke, kad tuos pinigus iš jos paėmėme. Ar dažnai pasirašome sąsiuvinuke? Žinote, ką? Nedažnai", – vos tvardėsi D.Stankaitienė.

Ar tai reiškia, kad šiais laikais biudžetinės įstaigos darbuotojai sąsiuvinuke vykdo pinigų apskaitą ir visą tai laimina pati įstaigos vadovė?

Būtų kainavę tūkstančius?

Netrukus po šio apleisto buto išvalymo ir grynų pinigų detektyvo D.Stankaitienė socialiniuose pasidžiaugė: "Tris dienas valėme klaipėdietės būstą, nors teisiškai tai nėra mums deleguota funkcija".

Vadovė skrupulingai vardijo klaipėdietės bute, Baltijos pr. 27, reikalingus atlikti darbus: "sudėti šiukšles į maišus, išnešti maišus iš buto antrame aukšte ir sudėti juos į išnuomotus konteinerius, išvežti konteinerius su šiukšlėmis į sąvartyną, bute atlikti dezinfekciją, deratizaciją ir generalinį buto valymą".

"Išsiaiškinome, kad šios paslaugos rinkoje kainuotų apie 2 380 eurų plius PVM, šiukšlių sudėjimo į maišus ir išnešimo iš būsto paslauga, jei šiuos darbus atliktų valymo kompanija, kainuotų 1–1,3 tūkst. eurų plius PVM. Šiukšlių išvežimo (su konteinerių nuoma) preliminari kaina – 650 eurų plius PVM (apklausa atlikta telefonu). Būsto dezinfekcijos ir deratizacijos paslaugų preliminari kaina – nuo 130 iki 200 eurų plius PVM (apklausa atlikta telefonu). Būsto generalinio valymo paslauga, po to, kai iš buto išneštos šiukšlės ir jame atliktos dezinfekcija ir deratizacija – 300 eurų plius PVM", – suskaičiavo D.Stankaitienė.

Tuo tarsi ir pateisintas niekur neapskaitytas grynųjų pinigų paėmimas iš neįgalios klaipėdietės jos buto sutvarkymui.

"Socialinės apsaugos ir darbo ministerija komentuoja, kad tokie darbai ar paslaugos turėtų būti suteiktos nemokamai. Tai kas tuomet išspręs tą dilemą: kas sutiks dirbti nemokamai arba kas apmokės už jau suteiktas paslaugas ir tas paslaugas, kurias dar reikia suteikti?" – savo pamąstymus socialiniuose tinkluose baigė D.Stankaitienė.

Nori, kad iškrapštytų samanas

Atskiro dėmesio verti D.Stankaitienės vadovaujamo centro pirkimai.

Peržvelgus Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje skelbiamus šios biudžetinės įstaigos organizuotus viešuosius pirkimus, matyti, jog pinigų šioje įstaigoje yra. Tačiau kyla klausimų, kam jie leidžiami.

Šios įstaigos patalpų valymui nuspręsta išleisti 16,7 tūkst. eurų. Sutartis 2018 metais sudaryta su įmone "Kitokia diena" ir turėtų galioti iki 2021 metų.

Anksčiau skelbtą tokių paslaugų konkursą taip pat laimėjo šis tiekėjas. Nuo 2016 iki 2019 metų centro kabinetus įmonė blizgino už 9,5 tūkst. eurų sumą.

Be centro kabinetų, tualetų, virtuvės ir koridorių valymo šiuo pirkimu įsigyjama ir higienos prekių, tualetinio popieriaus, servetėlių rangoms, malonaus kvapo oro gaiviklių.

O štai darbų, kuriuos turi atlikti patalpų švarintojai, sąrašas kelia nuostabą.

Valytojų prašoma ne tik išplauti grindis, nuvalyti stalus, bet ir iškrapštyti samanas iš trinkelių tarpų ir net kartą per metus išplauti minkštus baldus.

Ar specialistų paslaugų prireikė įstaigos vadovės kabineto sofų gražinimui, nėra aišku, sutartyje pažymėta, spalį du minkšti baldai turi būti išplauti ne darbo dienomis, vadinasi, savaitgalį.

Už pinigus valytojai valo ne tik telefono aparatus, paveikslų rėmus, bet šveičia ir stalų bei kėdžių kojeles, net rūšiuoja centro darbuotojų paliktas šiukšles.

Vadovei – nauja kėdė

Panašu, jog šios įstaigos vadovybė mėgsta ne tik švariai, bet ir patogiai gyventi. Neseniai įstaiga prisipirko kėdžių.

34 kėdės veikiausiai skirtos darbuotojams, pirktos po 86 eurus už vienetą. O štai po 137 eurus pirktos tik keturios vadovams skirtos kėdės.

Pirkimo sutartyje parašyta, jog ši kėdė turi atlaikyti 120 kg sėdinčiojo svorį. Kėdė turi būti ypač patogia ir paminkštinta sėdyne, dengta aukštos kokybės dirbtine oda.

Prekės aprašyme pažymėta, jog sėdimas paviršius yra neslystantis, o atlošas reguliuojamas, kaip širdis geidžia.

Konkursuose – tas pats tiekėjas

Biudžetinės įstaigos spausdintuvų, kopijavimo aparatų, fakso įrenginio remonto eksploatacinių medžiagų ir atsarginių dalių įsigijimui pernai buvo sudaryta sutartis su įmone "EIT sprendimai" 51,6 tūkst. eurų sumai.

Sutartis galios iki 2022 metų.

Analogiškas paslaugas ši įmonė centrui teikė 2016 –2019 metais. Tą kartą sutartis buvo pasirašyta 47,7 tūkst. eurų sumai.

Iš tos pačios įmonės pirkta ir kompiuterinės ir biuro įrangos už 26,3 tūkst. eurų.

Dar viena sutartis su tuo pačiu pirkėju buvo pasirašyta 2017 metais. Ji turi galioti iki 2020-ųjų.

Ir vėl iš to paties tiekėjo pirkta kompiuterinės įrangos už 32 tūkst. eurų.

Mero sprendimo teisė

Klaipėdos savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Audronė Liesytė neslėpė, kad nusiskundimų biudžetinių įstaigų vadovais visada pasitaiko ir Socialinės paramos centras – ne išimtis.

"Nėra taip, kad visi yra šventi. Vertinti biudžetinių įstaigų vadovų elgesį yra mero kompetencija, jei tai susiję su teisiniais dalykais, vertina juristai, jei – su paslaugų sritimi, vertina mūsų – Socialinės paramos skyrius. Būna visokių dalykų, įstaigose atliekamas auditas, taisomos klaidos", – komentavo A.Liesytė.

Vedėja prisiminė, jog D.Stankaitienė buvo viršijusi savo įgaliojimus dėl pabėgėlių kvotos sutarties, kurią pasirašė neturėdama tarybos sprendimo. Tada ji gavo įspėjimą.

"Biudžetinių įstaigų vadovams socialinėje srityje nėra nei rotacijų, nei kadencijų. Jų veikla testuojama kasmet. Už visus veiklos metus vadovai atsiskaito komitetui, meras tą ataskaitą vertina ir suformuluoja metines užduotis. Kad ataskaita būtų nepatvirtinta ir neigiamai vertinama, reikia daugybės kriterijų", – paaiškino A.Liesytė.

Minėjo profesinę šventę

Antradienį Klaipėdoje paminėta Socialinio darbuotoja diena.

Profesinę dieną minintys šios srities darbuotojai pavakarę leidosi į ekskursiją laivu „Venus“.

Renginio metu būriui Klaipėdos socialinių darbuotojų įteiktos mero padėkos.

Pastebima, jog anksčiau šią šventę organizuodavo uostamiesčio socialinių darbuotojų asociacija, o šiemet sulaukta ir miesto palaikymo, šventei skirta pinigų.

Susitikimas – lyg meditacija

Renginio dalyvių teigimu, šis renginys – svarbus, nes tai yra proga visiems susirinkti kartu, pasidalyti mintimis, jaukiai praleisti laiką.

Tai tarsi savotiškas meditacijos būdas žmonėms, kurie kasdien susiduria su „išvirkščiąją“ gyvenimo puse.

Nors antradienio pavakarę vykusios šventės metu nestigo šiltų emocijų, tačiau minėtos srities darbuotojai pripažino gyvenantys dviprasmiškomis nuotaikomis.

„Vis dar šiek tiek jaučiamas mūsų profesijos užmirštumas. Kaip asociacija bandome burtis ir rodyti mūsų profesijos naudą, tačiau kartais vis tiek jaučiamės pamiršti“, – pripažino Klaipėdos krašto socialinių darbuotojų asociacijos pirmininkas Saulius Liekis.

Rizikuoja gyvybėmis

Vis dėlto, pašnekovas pastebėjo, kad pastaruoju metu jau pradėta plačiau kalbėti apie socialinių darbuotojų darbo krūvį, tenkantį socialinių šeimų skaičių ir kitus aspektus.

S.Liekio teigimu, neretai socialiniai darbuotojai, dirbdami su negalių turinčiais asmenimis, rizikos šeimomis ar nakvynės namų gyventojais rizikuoja ir savo gyvybėmis, patiria psichologinį, o kartais netgi fizinį smurtą.

Skaičiuojama, kad šiuo metu socialinis darbuotojas vidutiniškai uždirba vos daugiau nei minimalią algą – apie 450 eurų.

Šviesioji profesijos pusė

Nors skaudulių šioje srityje dar esama, tačiau šventės metu jos dalyviai mielai akcentavo šviesiąją profesijos pusę – ne vieną šeimą ar asmenį, kuriems pavyko padėti atsistoti ant kojų, išspręsti juos užklupusias problemas.

„Šviesulių mūsų darbe tikrai yra, tik galbūt retai apie tai kalbama. Yra šeimos, kurios „kabinasi“ į gyvenimą, keičia savo gyvenimus ir mes esame šalia, palydime juos. Ir neįgalieji gali gauti tam tikras socialines paslaugas, nesijausti vieni, tokių paslaugų atsiranda vis daugiau, dienos centrų žmonėms su psichikos negalia, senyvo amžiaus gyventojams atsiranda daugiau kokybiškų paslaugų į namus“, – pabrėžė S.Liekis.

Senolė į Palangos policijos komisariatą kreipėsi pirmadienį apie 12.18 val. Ji pranešė, kad į vidurdienį į jos namus atėjo dvi moterys.

Prisistačiusios socialinėmis darbuotojomis, jos pavogė pinigus.

Nukentėjusioji moteris apibūdino kaip turinčias apie 30 metų. Viena jų buvo apkūnaus kūno sudėjimo, apie 160 centimetrų ūgio, rudų garbanotų plaukų.

Kita moteris buvo apie 170 centimetrų ūgio, juodų plaukų, smulkaus kūno sudėjimo, kalbėjo lietuviškai.

Alytuje penktadienį apie 12 val. į namus atėjusios dvi nepažįstamos moterys, kurios prisistatė socialinėmis darbuotojomis, iš 1932 metais gimusio Z.T. apgaulės būdu išviliojo apie 8 tūkst. eurų ir pasišalino.

Dvi nepažįstamos moterys penktadienį apie 9 val. apsilankė ir 1930 metais gimusios Lazdijų gyventojos B.O.J namuose. Po savivaldybės darbuotojomis prisistačiusių moterų apsilankymo B.O.J pastebėjo, kad iš piniginės dingo 200 eurų, pranešė Alytaus apskrities Vyriausiasis policijos komisariatas.

Opiausiu pensijų klausimu manipuliuojantys sukčiai sugeba apgauti vis daugiau pagyvenusių žmonių. Šeštadienį taip nuo dviejų tamsaus gymio apgavikių nukentėjo pagyvenusi palangiškė.

Į 84 metų kurorto gyventojos namus Saulėtekio take penktadienį po pietų atėjo tamsiaplaukė moteris ir pasisakė esanti socialinė darbuotoja. Ji tikino, kad senolės pensija esanti neteisingai paskaičiuota, jai priklausantys kur kas didesni pinigai.

Pokalbio metu į palangiškės namus atėjo dar viena panašiai atrodanti jauna moteris, pasisakė esanti pirmosios kolegė. Po kiek laiko abi apsimetėlės išėjo, o šeimininkė pasigedo 4 tūkst. litų.

Nukentėjusiosios teigimu, moterys yra panašios į čigones. Viena galėtų būti apie 25 ar 27 metų, apie 170 cm ūgio, tamsiais pečius siekiančiais plaukais, vilkėjo pilkais kailinukais. Antroji gali būti truputį jaunesnė, apkūni, vilkėjo tamsia striuke.