„Džiaugiamės, prisijungę prie įmonių, kurių prioritetas – atsinaujinanti energetika ir atsakingas požiūris į klimato kaitos mažinimą. Esame socialiai atsakinga įmonė, todėl nuolat ieškome galimybių mažinti aplinkai daromą žalą. Intensyviai Klaipėdoje investuojame į kvapų mažinimo priemones, taip pat artimiausiu metu planuojame statyti fotovoltinę 120 kW saulės jėgainę ant mūsų pastato, esančio Ryšininkų g., stogo. Tikimės, per metus Ryšininkų gatvėje esančių pastatų komplekso energijos kaštus sumažinti iki 30 procentų ir prisidėti prie anglies dvideginio mažinimo aplinkoje“, – teigė „Klaipėdos vandens“ generalinis direktorius Benitas Jonikas.

Klaipėdos miesto savivaldybė yra socialiai atsakinga organizacija.

„Klaipėdos vanduo“ beveik visą Dumpių nuotekų valyklos funkcionavimui būtiną elektros kiekį pasigamina iš biodujų, šios gaminamos iš dumblo, kuris susidaro nuotekų valymo metu. Dumblas – organinė medžiaga, kuriam pūvant išsiskiria biodujos, o iš jų gaminama šilumos ir elektros energija. Dumblo pūdymas, palaikant 35–37 laipsnių temperatūrą, trunka daugiau nei 18 dienų. Dumblo pūdymo metu susidariusios dujos, kurių sudėtyje yra apie 60–65 proc. metano, surenkamos, išvalomos ir paduodamos į centrinę šilumos ir elektros jėgainę, kurioje sumontuoti 3 biodujų generatoriai. Čia biodujomis varomų variklių energija yra paverčiama elektros ir šilumos energija.

„Klaipėdos miesto savivaldybė yra socialiai atsakinga organizacija. Siekiame, kad kiekvienai miesto įmonei ir kiekvienam gyventojui kasdieniu įpročiu taptų atsakingas įvairių resursų – vandens, popieriaus, elektros, kuro ir kt. vartojimas, padedantis tausoti aplinką, išteklius. Savivaldybei priklausančios įmonės „Klaipėdos vanduo“, savo pagamintą elektros energiją panaudojančios įmonės reikmėms, veiksmai – sveikintini ir sektini. Tai – puikus pavyzdys, kaip galima perdirbti gamybines atliekas ir iš to sutaupyti“, – sakė Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas.

„Iš biodujų pagamintą elektros energiją panaudojame savo reikmėms Dumpių nuotekų valykloje. Elektros pasigaminame daugiau, nei reikia įmonės technologiniams procesams, net 75 procentus reikalingos elektros sudaro žalioji energija, pagaminta iš biodujų. Patys gamindami elektrą per metus sutaupome apie 50 tūkst. eurų. Tai ne tik įmonei finansinė nauda, bet tokiu būdu prisidedame prie aplinkos išsaugojimo. Europoje nuotekų valymo metu susidarantis dumblas dažnu atveju naudojamas biodujų gamybai, nes tai atsinaujinantis energijos šaltinis, o jo gaminimas yra saugus ir draugiškas aplinkai“, – sakė „Klaipėdos vandens“ generalinis direktorius B. Jonikas.

Nuotekų valymo metu susidaręs dumblas yra išdžiovinamas ir galutiniam sutvarkymui išvežamas į Akmenę.

„Siekis kurti tvarią aplinką ir sąlygas visuomenės pažangai bei visos šalies raidai yra vienas iš mūsų prioritetų. Esame mažmeninės prekybos lyderiai Lietuvoje ir vienas didžiausių šalies darbdavių. Mūsų parduotuvės veikia visuose šalies regionuose ir yra lankomos daugelio bendruomenių narių. Dėl to jaučiame didelę atsakomybę prieš jas ir visus savo pirkėjus, o taip pat darbuotojus bei partnerius. Dėl to nuolat ieškome būdų prisidėti prie visuomenės gerovės ir didinti savo veiklos tvarumą bei paramos apimtis“, – sako prekybos tinklo „Maxima“ vadovė Kristina Meidė.

Didžiausią paramą praėjusiais metais prekybos tinklas skyrė vargingiau gyvenantiems šalies gyventojams padedančiai labdaros organizacijai „Maisto bankas“. Jai suteikta daugiau kaip pusės milijono eurų parama. Taip pat tęstos sėkmingos, jau tradicinėmis tapusios socialinės atsakomybės iniciatyvos, skirtos bendruomenių stiprinimui, jaunųjų talentų ugdymui, pagalbai be globos likusiems vaikams ir kitiems kilniems tikslams.

Pavyzdžiui, jau penktus metus prekybos tinklo vykdoma „Mes – bendruomenė“ programa, skirta bendruomenių stiprinimui ir jų problemų sprendimui, pernai ne tik turėjo didžiausią iki šiol – 80 tūkst. eurų – biudžetą, bet ir sulaukė rekordinio skaičiaus bendruomenių iš visos Lietuvos paraiškų. Gauti „Maximos“ paramą su švietimu ir mokymusi visą gyvenimą susijusioms iniciatyvoms įgyvendinti pernai iš viso siekė net 94 bendruomenės. Finansavimas suteiktas devyniems geriausiems projektams.

Rekordinis pernai buvo ir kitos tradicinės jau septyniolika metų vykdomos „Maximos“ iniciatyvos „Lietuvos Maximalistai“ paramos biudžetas. Programa siekiama paskatinti talentingus šalies moksleivius ir suteikti jiems geresnes sąlygas tobulėti, o jos dėka 96 vaikams pernai suteiktos metinės stipendijos, kurių bendra suma – daugiau kaip 70 tūkst. eurų.

„Maximos“ nuotr.

Anot K. Meidės, prekybos tinklo socialinės veiklos pernai neapsiribojo vien paramos dalinimu. Pavyzdžiui, siekdama skatinti šalies ekonominį augimą ir vietos gamintojų bei ūkininkų konkurencingumą „Maxima“ pernai vykdė projektą „Lietuva, ačiū!”.

„Projekto metu lietuvišką produkciją „Maximos“ parduotuvėse pirkusiems gyventojams į AČIŪ korteles sugrįždavo 10 proc. nuo šių prekių kainos. Be to, buvo pradėtas „Ačiū“ turas po Lietuvą, kurio tikslas – stiprinti bendradarbiavimą su šalies regionuose veikiančiais gamintojais ir ūkininkais“, – sako K. Meidė.

Prekybos tinklo duomenimis, kai kuriais projekto mėnesiais lietuviškos produkcijos – ypač pieno ir duonos gaminių – paklausa „Maximos“ parduotuvėse išaugo 10 proc. ir daugiau.

„Maxima“ taip pat nuosekliai didino savo pastangas siekdama veikti tvariau ir draugiškiau aplinkai. Prekybos tinklo parduotuvėse, siekiant mažinti veiklos sąnaudas bei poveikį aplinkai, buvo pradėta investuoti į saulės jėgainių įrengimą ant parduotuvių stogų.

2019 m. „Maxima“, siekdama prisidėti prie plastiko taršos mažinimo, prisijungė ir prie akcijos „NE plastiko bangai“, Kuršių Nerijoje sustabdydama prekybą visais plastikiniais indais, šiaudeliais bei maišeliais. Pirkėjams buvo pasiūlytos ekologiškos alternatyvos.

Buvo nepamiršti ir „Maximos“ darbuotojai. Jiems pernai buvo išmokėta 10,3 mln. eurų skatinamųjų premijų. Tai yra maždaug 3 kartus daugiau nei 2018 metais, kuomet premijų biudžetas siekė 3,8 mln. eurų. Vidutiniškai per mėnesį prekybos tinklo „Maxima“ darbuotojams išmokamų premijų suma siekė beveik 800 tūkst. eurų.

Pernai prekybos tinklas taip pat su „Mamų unija“ rinko paramą onkologinėmis ligomis sergantiems vaikams, su partneriais tęsė prieš šešerius metus pradėtą „Ankstukų“ iniciatyvą, palaikė moterų lyderystę skatinančią programą „Go Forward“, o kartu su Lietuvos plaukimo federacija vykdyto projekto metu 6500 vaikų iš visos Lietuvos padovanojo nemokamas plaukimo pamokas. Taip pat „Maxima“ sustiprino bendradarbiavimą su Rimanto Kaukėno paramos grupe ir kitais ilgamečiais partneriais: kartu su „SOS Vaikų kaimais“ įgyvendino bekontakčio aukojimo projektą, o su Maltos ordino pagalbos tarnyba surengė ne vieną aukojimą iniciatyvą ir tapo generaliniu projekto „Maltiečių sriuba“ rėmėju.