Nors COVID-19 šiandien yra laikomas didžiausia grėsme žmonių sveikatai, pandemija nevienodai paliečia skirtingas visuomenės grupes.

„COVID-19 yra ne tik sveikatos siaurąja medicinine prasme ar sveikatos priežiūros krizė. Pandemija pagilino jau egzistuojančias socialines nelygybes. Nors amžius ir sergamumas lėtinėmis ligomis yra laikomi vienais pagrindinių mirtingumo nuo koronaviruso rizikos veiksnių, COVID-19 ligos riziką ir bendrą pandemijos poveikį gyventojų sveikatai svarbu įvertinti ir socialinės nelygybės aspektu“, – sako sveikatos sociologė, Vytauto Didžiojo universiteto Sociologijos katedros lektorė dr. G. Baltrušaitytė.

„Jau dabar mūsų demografai fiksuoja nuo pandemijos pradžios išaugusį perteklinį gyventojų mirtingumą. Tikėtina, kad labiausiai šiuo atžvilgiu nukentės socialiai pažeidžiamos visuomenės grupės, skurdesnių ar atokesnių regionų gyventojai“, – įspėja mokslininkė.

Plačiau apie šio reiškinio priežastis – „Kauno dienos“ studijoje.

„Socialinės nelygybės poveikio sveikatai klausimas gali atrodyti antraeilis siekiui pažaboti koronaviruso plitimą ir išsaugoti žmonių gyvybes, tačiau būtent nelygybė tam tikras visuomenės grupes daro itin pažeidžiamas COVID-19 atžvilgiu. Pandemija atskleidė socialinių, politinių ir ekonominių sistemų pažeidžiamumą, pagilino jau egzistuojančias socialines nelygybes, dėl ko išaugo ir biomedicininis pandemijos poveikis visuomenei. Nors amžius ir sergamumas lėtinėmis ligomis laikomi vienais pagrindinių mirtingumo nuo koronaviruso rizikos veiksnių, COVID-19 ligos riziką ir bendrą pandemijos poveikį gyventojų sveikatai svarbu įvertinti ir socialinės nelygybės aspektu“, – sako sveikatos sociologė.

Neturtingesni namų ūkiai dažniausiai patyrė nepakeliamų asmens lėšomis dengiamų sveikatos priežiūros išlaidų. Pandemija šias socialines nelygybes dar labiau išryškina.

Pavyzdžių ji randa čia pat, Lietuvoje, kur kaip ir daugumoje šalių, didžiausias mirtingumas nuo koronaviruso stebimas senyvo amžiaus gyventojų grupėse. Jų didesnį pažeidžiamumą galima aiškinti jiems būdingomis lėtinėmis ligomis, padidinančiomis mirtingumo nuo COVID-19 riziką. Tačiau senyvo amžiaus žmonės tampa pažeidžiamesni ir dėl socialinių ryšių stokos, skurdo, socialinės atskirties. Lietuva – viena iš Rytų Europos šalių, kur vyresnio amžiaus žmonės prasčiausiai vertina savo sveikatą.

„Šalyje – didžiausias skurdo rizikos lygis yra tarp 65 metų ir vyresnio amžiaus žmonių. Tai didina šios visuomenės grupės pažeidžiamumą COVID-19 atžvilgiu. Pavyzdžiui, JAV atkreiptas dėmesys, kad nuo koronaviruso labiausiai nukentėjo juodaodžių bendruomenės, imigrantai ir kitos socialiai bei ekonomiškai labiausiai pažeidžiamos visuomenės grupės, kurių sveikata dažnai jau ir taip prasta.

Lietuvoje dar ikipandeminiu laikotarpiu egzistavo ženklūs socialiniai gyventojų sveikatos skirtumai. Remiantis Statistikos departamento duomenimis, 2019-aisiais gyventojų, sergančių lėtine liga ar turinčių ilgalaikių sveikatos sutrikimų, dalis žemo išsilavinimo grupėje buvo apie 50 proc., o aukšto išsilavinimo grupėje – 25 proc, ir moterys dažniau nei vyrai prireikus negavo įvairių sveikatos priežiūros paslaugų, nes neįstengė už jas susimokėti“, – atkreipia dėmesį VDU mokslininkė, dar pridurdama, jog skirtumai pastebėti ir gyventojų savo sveikatos vertinimuose. Ypač lyginant skirtingų pajamų grupes: gyventojai, kurių pajamos buvo mažesnės, savo sveikatą vertino mažiau teigiamai nei tie, kurie gauna didesnes pajamas. Tad žemesnio socioekonominio statuso grupės nepasižymi gera sveikata, ir tai jas daro dar labiau pažeidžiamas COVID-19 atžvilgiu. 

Šalyje – didžiausias skurdo rizikos lygis yra tarp 65 metų ir vyresnio amžiaus žmonių. Tai didina šios visuomenės grupės pažeidžiamumą COVID-19 atžvilgiu.

Anot dr. G. Baltrušaitytės, daugelyje šalių stebimos sergamumo ir mirtingumo dėl COVID-19 tendencijos rodo, kad moterų sergamumas koronavirusu – didesnis nei vyrų, bet vyrai dažniau miršta nuo jo sukeltos ligos. Šiuos skirtumus galima aiškinti mediciniškai, – kad virusas dėl tam tikrų biologinių priežasčių abi lytis veikia nevienodai. Bet galima pasižiūrėti ir iš kitos pusės: moterų yra daugiau tarp dirbančiųjų sveikatos priežiūros, slaugos, socialinės globos, taip pat švietimo srityse, ir dėl didesnio kontakto su jau sergančiais ar kitais žmonėmis joms didėja rizika ir pačioms užsikrėsti.

„Kita vertus, yra toks pasakymas: moterys serga, vyrai miršta. Pavyzdžiui, statistiškai moterys dažniau lankosi pas gydytojus, taip pat tyrimai rodo, kad jos prasčiau vertina savo sveikatą, dažniau nei vyrai nurodo turinčios ilgalaikių sveikatos sutrikimų. Tačiau Lietuvoje vyrų mirtingumas nuo išvengiamų ir pagydomų ligų – du kartus didesnis nei moterų. Ir dar mūsų šalyje vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė – apie 10 metų trumpesnė nei moterų. Jei tai būtų nulemta biologiškai, panašius skirtumus matytume ir kitose šalyse. Bet šalys skiriasi tiek pagal vidutinę tikėtiną gyvenimo trukmę, tiek pagal šio rodiklio skirtumus tarp lyčių. Vadinasi, čia reikėtų ieškoti socialinių, kultūrinių, ekonominių ar kitų nemedicininių priežasčių. Kitaip tariant, rizikos sveikatai ar pati liga – kur kas platesnės sąvokos, nei esame įpratę manyti. O Lietuva dar iki pandemijos buvo tarp tų Rytų Europos šalių, kuriose neturtingesni namų ūkiai dažniausiai patyrė nepakeliamų asmens lėšomis dengiamų sveikatos priežiūros išlaidų. Pandemija šias socialines nelygybes dar labiau išryškina“, – sako VDU lektorė. 

Pasak Dr. G. Baltrušaitytės, nors visi gyventojai galėjo konsultuotis su savo šeimos gydytojais nuotoliniu būdu, bet taip teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos ne visiems prieinamos. Dar paaiškės, kaip šis paslaugų sutrikdymas paveikė ar paveiks skirtingas gyventojų grupes, bet jau dabar Lietuvos demografai fiksuoja nuo pandemijos pradžios išaugusį perteklinį gyventojų mirtingumą. Tikėtina, kad labiausiai šiuo atžvilgiu nukentės socialiai pažeidžiamos visuomenės grupės, skurdesnių ar atokesnių regionų gyventojai. Todėl socialinės nelygybės klausimas yra aktualus ir kaip COVID-19 pandemijos įveikos klausimas.

Bendrovės „Baltijos tyrimai“ vadovės sociologės Rasos Ališauskienės teigimu, iš apklausos metu surinktų duomenų matyti, kad ilgainiui šalyje gali formuotis neigiamos tendencijos visos visuomenės mastu: stiprėti emigracija, daugėti savižudybių. Mokslininkė neatmeta, kad šiuo metu psichologinė atmosfera taip pat kuria patogią terpę politiniams mesijams, kurių, mano sociologė, padidėjusio aktyvumo sulauksime dar rudenį vyksiančiuose rinkimuose.  

Kaip rodo balandžio 28-30 dienomis „Baltijos tyrimų“ surinkti sociologiniai duomenys, dėl karantino kilusi krizė ir toliau didžiausią neigiamą įtaką daro žmonių psichologinei būsenai ir finansinei padėčiai. Jaunesni žmonės, didmiesčių gyventojai dažniau, nei kiti teigia, kad krizė neigiamai veikia tiek jų psichinę būseną, tiek finansinę padėtį bei profesinę veiklą.

Susisteminti apklausos rezultatai taip pat rodo, kad neigiamą įtaką savo psichologinei būsenai dažniausiai jaučia jaunesni nei 50 metų žmonės bei didmiesčių gyventojai. Tuo tarpu neigiamus pokyčius finansams labiausiai  pajuto vyrai ir jaunesni nei 30 metų žmonės.

Moterys, miestų gyventojai ir jaunesni nei 30 metų žmonės dažniau nei kiti jaučia neigiamą krizės poveikį savo profesinei veiklai. O suprastėjusia fizine būkle dažniau skundžiasi jaunesni nei 30 metų žmonės ir miestų gyventojai.  

Didžiausią stresą patiria ne pensininkai, bet jaunimas

Apklausą atlikusios bendrovės rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų bendrovės „Baltijos tyrimai“ vadovės teigimu, gauti duomenys rodo, kad kilusi krizė labiausiai paveikė ne vyresnius gyventojus, apie kurių apsaugą yra linkusi labiau kalbėti valdžia, bet, priešingai, – jaunimą.

„Įvertinę gyventojų atsakymus apie neigiamą krizės poveikį visoms gyvenimo sritims, matome, kad labiausiai tokį poveikį pajuto jaunesni nei 30 metų žmonės“, – teigia sociologė.

Anot jos, tai galima paaiškinti tuo, kad vyresnio amžiaus žmonės, viena vertus, jau yra išgyvenę ne vieną krizę ir, kita vertus, dažniausiai yra susikūrę stabilesnę finansinę situaciją.

„Buvo 1990-1992-ųjų krizė, vėliau 1998 metų bankinė krizė, po jos 2008... kitaip tariant, tai ne pirmas kartas vyresniems žmonėms, nors šis kartas ir kitoks, yra daugiau fizinių apribojimų. Tačiau galima sakyti, kad psichologiškai vyresni žmonės yra geriau pasiruošę. Kita vertus, jie mažiau pažeidžiami finansiškai“, – teigė R. Ališauskienė.

„Tuo tarpu jauniems žmonėms, – sakė sociologė, – tai pirmoji krizė būnant suaugusiųjų gyvenime. Taip pat dažnas jų yra pasiėmęs paskolas, neturi stabilių pajamų, turi mažų vaikų, kurie sukelia papildomų iššūkių karantino metu. Kitaip tariant, jiems sunkiau ir objektyviu, ir subjektyviu požiūriu“, – teigė ji.

Tikrai gali atsirasti naujų gelbėtojų ar mesijų poreikis. Šiuo metu matome, kad yra padidėjęs sąmokslo teorijų poreikis, tam labai gera terpė yra suaktyvėję socialiniai tinklai.

Todėl, pažymėjo sociologė, tam tikras paradoksas yra tame, kad politikai pagrindinius dėmesio akcentus deda kalbėdami būtent apie vyresnio amžiaus žmones.

„Vis akcentuojamas sveikatos aspektas, kuris pavojingesnis vyriesiems žmonėms, tačiau socialiniai, profesiniai ir psichologiniai dalykai labiau veikia būtent jaunimą“, – aiškino R. Ališauskienė.

Situacija palinki atsirasti politiniams mesijams

Vertindama šalies gyventojų emocinės būsenos tendencijas R. Ališauskienė neatmetė galimybės, kad stiprėjanti individų patiriama psichologinė bei finansinė frustracija gali virsi ir tam tikru socialiniu reiškiniu. Jos teigimu, gali kilti ir emigracijos banga, stiprėti nusivylimas politine vadžia ir atitinkamai didėti pagunda atsiduoti naujai atsiradusiems populizmą skleidžiantiems politiniams gelbėtojams.

„Tai gali skatinti ir agresyvumą, ir pykčio priepuolius. Kol kas agresija nukreipiama į artimąją aplinką: tad gali padidėti nusikalstamumas, gali daugiau atsirasti savižudybių. Kita vertus, tikėtina, kad didės emigracijos banga nors, ji gali būti ir sunkesnė dėl pandemijos. Valstybės, į kurias lietuviai tradiciškai emigruodavo, kol kas gali tiesiog neįsileisti. Tokiu atveju žmogus, susidūręs su prarasto darbo problema, su sumažėjusiomis pajamomis, nebegalės spręsti problemų, kaip jis jas buvo linkęs spręsti anksčiau“, – samprotavo sociologė.

Todėl, pažymėjo ji, nors iki rinkimų nebedaug laiko, neigiamas emocijas patiriančius gyventojus gali sutelkti pažadus žarstantys populistai.

„Tikrai gali atsirasti naujų gelbėtojų ar mesijų poreikis. Šiuo metu matome, kad yra padidėjęs sąmokslo teorijų poreikis, tam labai gera terpė yra suaktyvėję socialiniai tinklai“, – apibendrino mokslininkė.

Rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai” 2020 m. balandžio 28-30 d. atliko reprezentatyvią 18 m. ir vyresnių Lietuvos gyventojų apklausą „Covid-19 Ekspresas III“.  Iš viso apklausti 536 gyventojai (CAWI metodu).  Rezultatų paklaida neviršija 4,4 procentinio punkto.