Pastarosiomis dienomis kauniečiai stebėjo darbininkus, Šiaurės prospekto pradžioje sodinančius medelius. Nauji sodinukai keliomis eilėmis išrikiuoti tarp eismo juostų esančioje skiriamojoje juostoje, tad vairuotojams kilo klausimų, kaip bus dėl eismo saugumo.

„Žaliuojantys medžiai visada gražu, tik įdomu, kodėl nuspręsta jų alėją sodinti skiriamojoje juostoje? Juk kai jie paaugs, kamienai sustiprės, medžių lajos pasidarys tankesnės, gali užstoti priešpriešomis važiuojančius automobilius“, – svarstė dažnai Šiaurės prospektu važiuojantis Kęstutis.

„Kauno diena“ pasidomėjo, kokie medeliai pasodinti Šiaurės prospekto skiriamojoje juostoje ir ar vairuotojų nerimas dėl eismo saugumo yra pagrįstas.

Želdynai: Šiaurės prospekte pasodinti 375 medeliai. (Regimanto Zakšensko nuotr.)

„Šiaurės prospekte sodinami 375 medžių – gudobelių, klevų ir beržų – sodinukai. Centrinėje skiriamojoje žalioje juostoje tarp skirtingų judėjimo krypčių važiuojamųjų dalių želdinius galima sodinti“, – komentavo Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė.

Ji pridūrė, kad dėmesį galima atkreipti į Taikos ir Baltų prospektus. Šių gatvių skiriamosiose juostose želdiniai įkurdinti prieš dvejus metus. Per tą laiką nebuvo problemų dėl eismo saugumo ar riboto matomumo

Dienraštis pasidomėjo, ar ne per vėlu sodinti medelius, kai skruostus jau kutena šaltukas. Specialistai pažymėjo, kad toks oras esą dar tinkamas.

„Medžiai sodinami pasibaigus jų vegetacijos laikotarpiui, todėl žema oro temperatūra nekenkia sodinimo darbams. Pagrindinė sąlyga – kad nebūtų įšalo“, – pažymėjo R. Savickienė.

„Mūsų ambicijos yra tikrai labai didelės. Mano tikslas, kad per dvejus metus nuo šio rudens mieste papildomai atsirastų 100 tūkst. medžių, 300 tūkst. vijoklių ir 10 mln. krūmų“, – kalbėjo Vilniaus meras R. Šimašius.

Tokie sumanymai įspūdžio nepaliko nei vairuotojams, nei saugaus eismo specialistams. Viename Vilniaus naujamiesčio rajone medžiai užkliuvo nekilnojamojo turto vystymo bendrovei „Rewo“. Pastaroji, esą, dėl saugumo greta esančiame valstybiniame sklype neturėdama leidimo savavališkai nukirto tris brandžius medžius: tuopą, kaštoną ir beržą.

„Išsaugojo vienintelį medį – ąžuolą. Sako, A. Brazauskas jį pasodino“, – pasakojo Vilniaus gyventoja.

Tokia įmonės savivalė papiktino gyventojus. Pastarieji pasigedo R. Šimašiaus reakcijos dėl neteisėtai medžius iškirtusios įmonės veiksmų. Tada Vilniaus meras apie įmonės laukiančią atsakomybę pasisakė feisbuke. „Jei įmonei brangi jos reputacija, tai ji turės ne tik sumokėti solidžią baudą, kurios dydį dar skaičiuojame, bet ir savo nuožiūra papildomai pasodinti bent 1000 medžių Vilniuje“, – socialiniame tinkle rašė R. Šimašius.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Žalą savivaldybė suskaičiavo. Už neteisėtai nukirstus tris brandžius medžius – daugiau nei 117 tūkst. eurų. Nuo incidento praėjus keliems mėnesiams, bendrovė „Rewo“ nesusimokėjo nei mero žadėtos šimtatūkstantinės baudos, nei pasodino Vilniuje 1000 medžių.

Tačiau aplinkos apsaugos departamentas (AAD) praneša, kad žala gamtai jau atlyginta, tik suma – beveik 60 kartų mažesnė, nei skaičiavo R. Šimašius.

„Mes taryboje esame priėmę tvarką, pagal kurią baudos yra bent 10 kartų didesnės, negu numatytos nacionaliniu mastu visoje Lietuvoje“, – kalbėjo R. Šimašius.

„Šiuo atveju savivaldybė, manau, supainiojo žalą su bauda ir apsiėmė baudų nustatytojo vaidmens. Tokį vaidmenį gali atlikti tik Seimas“, – pasakojo advokatas Robertas Klovas.

Šimtatūkstantinės baudos medžius iškirtusi bendrovė mokėti neketina.

„Po šito atvejo su jais buvo dialogas, po to įvykio sausio mėnesį mes jiems įteikėme pretenziją. Vyko dialogas, kuris vėliau nutrūko, todėl dabar šitas ginčas yra perkeltas į teismą“, – kalbėjo Vilniaus savivaldybės miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriaus vedėjas Gintautas Runovičius.

Jei įmonei brangi jos reputacija, tai ji turės ne tik sumokėti solidžią baudą, kurios dydį dar skaičiuojame, bet ir savo nuožiūra papildomai pasodinti bent 1000 medžių Vilniuje.

„Nepaisant to, kad susitarimo kol kas pasiekti nepavyko, dialogą su Vilniaus miesto savivaldybe tęsiame. Taip pat toliau laikysimės suplanuotų įsipareigojimų ir investuosime į aplinką kaimynystėje. Čia įrengsime papildomus želdinius, sodinsime daugiau medžių ir krūmų, tvarkysime viešąsias erdves bei atnaujinsime greta esantį Simono Konarskio skverą“, – pasakojo UAB „Rewo“ vadovas Edvinas Malevskis.

Savivaldybė nusprendė kreiptis į teismą ir tokiu būdu iš bendrovės išieškoti savais metodais apskaičiuotą baudą. R. Šimašius sako, kad kreipėsi į aplinkos ministeriją dėl baudų už medžių kirtimą padidinimo.

„Aplinkos ministras tai lyg ir pažadėjo, tačiau tarp pažado ir veiksmo yra nemažas tarpas. Veiksmas neįvyko“, – teigė R. Šimašius.

AAD specialistai sako, kad reikalauti antrą kartą atlyginti žalą už tą patį pažeidimą, juolab, kad žala jau atlyginta, teisme šansų beveik nėra. Jiems antrina ir teisininkai.

„Tikrai reikės savivaldybei pavargti, jog įrodytų, kad žala yra didesnė arba kad ją reikia atlyginti antrą kartą“, – kalbėjo R. Klovas.

Teisininkai sako, kad vienintelis šiuo atveju teisingas kelias – didesnes baudas už neteisėtą medžių kirtimą įstatymais įtvirtinti seime.

Iniciatyvos organizatoriai pastebi, kad pasodintas miškas bus išskirtinis – jis niekuomet nebus kertamas komerciniais tikslais. 

„Visuomenės aplinkosauginis sąmoningumas auga ir vis daugiau žmonių nori prisidėti prie kovos su klimato kaita sodinant mišką. Šiemet ypač aktyviai įsitraukė įmonės ir jų atstovai, o tai leido mums padvigubinti sodinamų medžių kiekį. Pernai Neliečiamąjį mišką papildė dešimt tūkst. naujų medelių, o šiemet – jau beveik 20 tūkst.“, – sako Nacionalinio neliečiamojo miško paramos fondo įkūrėjas Remigijus Lapinskas.

Per metus ir pirmą šių metų ketvirtį fondo steigėjai ir rėmėjai paaukojo beveik 50 tūkst. eurų sumą. Tarp daugiausiai lėšų skyrusių įmonių yra internetinė medžių sodinimo platforma „Pasodinkmedį.lt“, „Green Genius“, „Exacaster“, „EstateGuru“ ir „AstraZeneca Lietuva“.

„Šiemet įsigijome beveik septynių hektarų sklypą prie Bebruliškės, netoli Kazlų Rūdos. Dalį sklypo apsodinome šiandien, o likusioje sklypo dalyje sodinsime kitą pavasarį. Balandžio 23 d. taip pat bus apželdintas dviejų hektarų sklypas Vilniaus rajone. Jį mums fondo atidarymo dieną padovanojo pirmoji rėmėja Tamara Mizarienė. Tiesa, dokumentų tvarkymas ir kiti paruošiamieji darbai šiek tiek užtruko, todėl sodinimo darbus teko atidėti iki šio pavasario. Artimiausiu metu planuojame įsigyti dar beveik penkiolikos hektarų sklypą Neliečiamajam miškui plėsti“, – pasakoja R. Lapinskas.

Jau trečius metus Neliečiamąjį mišką sodinančio fondo įkūrėjo teigimu, ši iniciatyva nuo kitų, ypač valstybinių, skiriasi tuo, kad fondas, sodindamas mišką, įsipareigoja jį saugoti. Už surinktas lėšas įsigyti medžių sodinukai augs fondui priklausančiuose sklypuose, todėl niekas negalės jų iškirsti komerciniais tikslais. Tokiu būdu bus gausinami Lietuvos miškai ir kuriamas palikimas ateities kartoms. Anot R. Lapinsko, fondas iki 2050 m. sieks pasodinti tris mln. medžių, t. y. maždaug po medį kiekvienam lietuviui.

Sodinukų gausa

„Kaunas – žalias miestas. Šį rudenį įvairiose vietose bus pasodinta per 500 naujų medžių. Daugiau kaip 200 iš jų papuoš Raudondvario plentą. Čia jau pradėtos sodinti 3–4 metrų aukščio liepos. Dalyje gatvės baigiami įrengti pėsčiųjų ir dviračių takai, formuojamos eismo saugumo salelės. Iškart po šių darbų medžiai bus pasodinti ir likusioje atkarpoje“, – skelbiama miesto savivaldybės socialinio tinklo puslapyje.

Kauno atstovai pridūrė, kad didžiojoje Raudondvario plento dalyje atnaujinta lietaus nuotekų surinkimo nuo gatvės sistema, tad pokyčiai apima tiek požemines komunikacijas, tiek ir tai, kas matoma praeiviams.

Kauno m. savivaldybės nuotr.

Kiti darbai

„Ties pagrindinėmis rekreacinėmis teritorijomis – Lampėdžių pliažais bei Nemuno ir Nevėžio draustiniu – baigiamos įrengti naujos automobilių stovėjimo aikštelės. Nežymiai praplatinus esamus Raudondvario plento kelkraščius, atkarpoje nuo „Lidl“ iki „Viados“, bus perorganizuotas automobilių eismas – įrengti saugūs kairiniai posūkiai“, – apie būsimas eismo korekcijas pranėš savivaldybė.

„Miestas ir toliau laikosi žaliojo kurso – kitąmet pavasarį mūsų laukia dar daugiau žalumos“, – pridūrė miesto atstovai.

Miestas ir toliau laikosi žaliojo kurso – kitąmet pavasarį mūsų laukia dar daugiau žalumos.

Miestiečių norai

Kauniečiai teigiamai įvertino miesto pastangas žalinti viešąsias erdves, tačiau priminė, kad reikia ne tik medžius pasodinti, bet ir juos prižiūrėti. Kiti išsakė pageidavimų, kur medžių turėtų atsirasti daugiau.

„Pasodinkite ties II Klinikine ligonine (Kauno ligonine – red. pats.) naujų medžių nes ten tušti plotai. Ir dar pasodinkite pušyną parke, kurį tvarkėte prieš kelis metus tarp Lampėdžio, Nemuno ir Nevėžio“, – pasiūlymą pateikė vienas internautas.

Kiti siūlė ne tik medžius sodinti, bet ir peržiūrėti naujai išasfaltuotas gatves, mat vietomis jau susidarė naujos provėžos.

Kitą pavasarį miestą papuoš ir daugiamečiai gėlynai bei kiti dekoratyviniai želdiniai. Savivaldybė suplanavusi medžiais „įrėminti“ ne tik atsinaujinusias gatves, bet ir papildyti bei atkurti esamas žaliąsias Kauno zonas.

Saugos nuo triukšmo, taršos ir kaitros

Ryškiausios „žalumos injekcijos“ jau sulaukė atnaujinta Brastos gatvė ir baigiamas tvarkyti Taikos prospektas. Čia šaknis įleido iš viso per keturis šimtus sodinukų. Ūgtelėjusių plaukuotųjų ir siauralapių uosių, hibridinių ir raudonųjų klevų bei himalajinių beržų eilės suteiks šešėlį pėstiesiems bei dviratininkams, o pavasarį aplinką papuoš smailiadančių vyšnių ir rojaus obelų žiedai.

Aleksote, Muzikos gatvėje atkurta tarpukario laikus menanti medžių alėja. Dešimtys hibridinių klevų „Elegant“ pasitiks miestiečius pakeliui į VDU Botanikos sodą. Dar kelios dešimtys naujų medelių išsidėstys Vilijampolėje, abipus Kuršėnų gatvės, suformuojant naują alėją.

„Žaluma užpildytos erdvės ne tik puošia miestą, bet ir gerina gyvenimo kokybę. Šiuo metu sodinami nauji medeliai netruks užaugti į brandžius plačialapius, kurie taps pavėsiu karštomis dienomis, slopins nuo gatvės sklindantį triukšmą, „filtruos“ miesto orą ir tiesiog džiugins žmones. Suvešėjusios lajos taip pat taps saugiu prieglobsčiu laukinei faunai – įvairiems vabalams, paukščiams.

Siekiame kurti tvarią aplinką. Kryptingai tęsiame gamtotvarkos darbus, o naujų želdynų plėtrą deriname su mieste vykstančiais pokyčiais. Turime užtikrinti, kad sodinami medžiai turės pakankamai vietos augti, bet tuo pačiu nepažeis inžinerinių tinklų ar grindinio“, – kalbėjo Kauno miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė.

Kauno m. savivaldybės nuotr.

Atsodinami visame mieste

Mieste ne tik kuriamos naujos medžių alėjos, bet ir atsodinami nunykę, išlaužyti medžiai. Keliais šimtais liepų ir klevų užpildomos po eismo nelaimių, kitų incidentų likusios tuščios vietos. Jie taip pat keičia vandalų nuniokotus želdinius, atsodinami vietoj seniau pašalintų sergančių medžių.

Numatyta atsodinti daugiau kaip 340 medelių, kurie pasiskirstys po Centrą, Vilijampolę, Dainavos, Eigulių, Petrašiūnų ir kitas miesto seniūnijas.

Šie skaičiai tikrai nėra galutiniai. Miesto želdinius stebime bei atnaujiname nuolat.

Iš viso per šį rudenį Kaune sužaliuos medelių už beveik 89 tūkst. eurų.

Po tris–penkias dešimtis jaunų medelių sodinama Vytauto, A. Baranausko ir R. Kalantos gatvėse, V. Krėvės, Šiaurės, Pramonės bei Savanorių prospektuose. Šiek tiek mažesnio masto liepų ir klevų sodinimas vyksta Karo ligoninės, Trakų, E. Ožeškienės, Kęstučio, K. Petrausko, Aukštaičių bei T. Masiulio gatvėse.

„Šie skaičiai tikrai nėra galutiniai. Miesto želdinius stebime bei atnaujiname nuolat. Kompleksiniai pokyčiai vyksta ne vien ties sutvarkytomis gatvėmis, bet ir skveruose, parkuose. Turi būti užtikrinamas tiek senųjų, tiek naujų medžių ilgaamžiškumas, kad jie sėkmingai prigytų ir vešėtų. Taip pat jau planuojame, kokiomis daugiamečių augalų kompozicijomis nustebinsime kitąmet“, – apie vykdomus darbus pasakojo R. Savickienė.

Šiuo metu Kaune atnaujinamas K. Petrausko ir M. Jankaus skveras. Čia numatyta pasodinti keliasdešimt jaunų ąžuoliukų. Taip pat tęsiami gamtotvarkos darbai Ąžuolyne, išsaugant ir puoselėjant šimtamečius medžius. Netrukus planuojama atnaujinti ir Neries krantinės bei Santakos parkus.

Darbai rudenį

Kauno miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė "Kauno dienai" sakė, kad ir šiais metais planuojama įvairiose vietose pasodinti naujų medelių. Šią savaitę bus sudaryta nauja sutartis dėl sodinukų tiekimo.

"Visus gatvės medžių sodinimo darbus planuojame atlikti rudenį. Dėl kuo toliau, tuo dažniau pasitaikančių sausringų ir karštų vasarų, manome, kad yra tikslingiau gatvės medžius sodinti rudenį.

Taip yra mažiau streso augalui, mažiau paveikiamos šaknys, laistant gatves druskų tirpalais, didesnis laikotarpis augalui adaptuotis naujoje vietoje iki šiltojo laikotarpio. Medžiai bus sodinami tik tose gatvėse, kur baigti rekonstrukcijos darbai, įskaitant ir inžinerinių tinklų rekonstrukciją, bei paliktos medžių sodinimo vietos", – pažymėjo specialistė.

Medžiai bus sodinami tik tose gatvėse, kur baigti rekonstrukcijos darbai.

Kur sodins?

Po vasaros nauji medžių sodinukai išsibarstys po visą Kauną. Kai kur numatyta pasodinti pavienius augalus, kitur – bus sodinamos ištisos eilės, kurios pagyvins gatvių ar žiedinių sankryžų vaizdą.

Pernai metais buvo medžiais apsodintos kelios žiedinės sankryžos. Nauji sodinukai tąkart pradėjo augti Šiaurės prospekte ir Ašigalio gatvėje bei V.Krėvės ir Pramonės prospektų žiedinėse sankryžose. Šiais metais medelių sulauks ir kiti transporto mazgai.

"Planuojame medžiais papildyti žiedines sankryžas, esančias Ateities plente ir Užnemunės gatvėje", – nurodė R.Savickienė.

Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja informavo, kad papildomai medžių bus sodinama Vaidoto gatvėje. Taip pat medžiai šiemet bus sodinami neseniai atnaujintose Brastos, Muzikos gatvėse ir Taikos prospekte.

"Medžių rūšys bus įvairios, parinktos konkrečiai vietai. Renkamos medžių veislės, kurių lapų spalva ir forma tam tikroje vietoje kurtų kontrastą, spalvos aktyvumą ir dinamiškumą. Žvelgiant viso miesto mastu, planuojama žaliųjų koridorių koncepcija, kuri atskiromis vietomis kuria formą, masę ir spalvų paletę", – pasakojo R.Savickienė.

"Medžių sodinukus tiekia įmonė, kuri yra laimėjusi neseniai skelbtą konkursą. Sutarties sąlygose pagrindinis kriterijus, kad kiekvienas medžio sodinukas turėtų augalo pasą – oficialus medelyno garantija, kuri nurodo, kad medis yra sveikas, apsaugotas nuo ligų ir atitinka standartus bei reikalavimus", – pasakojo pašnekovė.

Dauguma medelių prigyja

2017-aisiais buvo kilusi ne viena pasipiktinimo banga, kad miestas nusprendė išpjauti dalį senų medžių ir juos pakeisti naujais. Tąkart sakyta, kad nauji sodinukai neprigis ir miestas taip tik leidžia pinigus bei naikina žaliuosius plotus.

Tačiau, praėjus keletui metų, jau galima peržvelgti, ar tikrai tuometinės baimės, kad medeliai neišgyvens, buvo pagrįstos. "Kauno diena" paprašė specialistų peržvelgti, kiek didžiųjų sodinimų metu pasodintų medelių iki šios dienos neišliko. Paaiškėjo, kad neprigijo mažuma, o šimtai sodinukų jau kelis metus skleidžia lapus ir po truputį stiebiasi į viršų.

"Keliose gatvėse 2017–2018 m. pasodinta 314 liepų, iš jų atsodinta aštuoniolika. Dvylika liepų buvo nulaužta eismo įvykių metu ar dėl piktybinio vandalizmo, dar šešios liepaitės pakeistos naujomis, nes neprigijo. Bet kuris sodinimas pasiteisina, jei tik tinkamai paruošiamas gruntas ir sodinimo vieta, medžio sodinukas atitinka visus reikalavimus, yra taisyklingai sodinamas ir prižiūrimas", – skaičius pateikė R.Savickienė.

Tad ir šiemet planuojamų sodinimų metu bus naudojami jau ūgtelėję, miestui pritaikyti medeliai, kurių šaknys specialiai suformuotos. Tikimasi, kad taip ir šį kartą bus sumažinta tikimybė, jog po kelių metų medelius reikės keisti naujais.

Pasak pranešimo, tikimasi, kad sėkmingai atlaikę žiemos negandas, medeliai sužaliuoti turėtų pavasarį.

„Liepos pasirinktos neatsitiktinai – būtent šiose Raudonųjų vartų alėjose ilgus metus augo būtent šie medžiai, todėl ši rūšis ir buvo parinkta, siekiant išlaikyti tęstinumą. Konkrečios liepų veislės pasirinktos dėl išaugimo dydžio – tai nebus labai platūs ir aukšti medžiai, bet turės išraiškingą lajos formą. Na, o kiti sodinami parko medžiai būdingi Edouard Andrė – Trakų Vokės parko autoriui – kūrybai arba sodinami kaip retesnės rūšys dvaro parko medžių asortimentui paįvairinti“, – pranešime teigė savivaldybės Želdynų skyriaus vedėja Giedrė Čeponytė.

Pirmajame tvarkybos darbų etape, kuris jau eina į pabaigą, numatyta sugrąžinti autentišką XIX–XX a. pradžios centrinės parko dalies vaizdą, kurį projektavo žymus parkų architektas E. Andrė, restauruoti atsodinant alėjas, papildyti želdyną naujai sodinamomis istorinėmis medžių rūšimis. Tikimasi, kad netolimoje ateityje šią dvarvietę bei parką bus galima įtraukti europinį į E. Andrė parkų, sodų paveldo kelią. Pirmasis etapas turėtų baigtis iki ateinančių metų vasaros. 

Antrajame etape bus tvarkomas miško parkas – numatyta palikti visus esamus, geros fitosanitarinės būklės, pakankamai mechaniškai stabilius, gero estetinio vaizdo medžius, papildant želdyną istorinėmis medžių rūšimis.

Restauruojamuose dvaro sodybos rūmuose vyksta parodos, koncertai, edukaciniai užsiėmimai. Pastate bus atnaujintos inžinerinės sistemos, sutvarkyti fasadai, durys, langai. Dalis investicijų numatyta interjero atkūrimui.

Visų darbų metu planuojama pasodinti daugiau kaip 1 300 medelių ir dar apie 18 tūkst. įvairiausių rūšių krūmų – daugiausiai jų bus pasodinta pagrindinėje parko teritorijoje. Parką papuoš dar apie 13 tūkst. įvairiausių svogūninių gėlių.  

Viso dvaro kompleksinius atnaujinimo darbus planuojama baigti 2020 metais, parko sutvarkymas kainuos apie 5,7 mln. eurų. Savivaldybė skiria apie 3,3 mln. Eur, o daugiau kaip 2,3 mln. Eur – Europos Sąjungos investicijos.

Želdinių  kompozicijos

Vienybės aikštėje, ties BLC verslo centru jau sodinami nauji želdiniai. Iš pradžių savo vietą atrado medžiai, greitu metu prasidės ir kitų želdinių sodinimo ir formavimo darbai. Specialistai tikino, jog pavasarį aikštė turėtų paskęsti baltų žiedų jūroje.

„Kadangi aikštė suprojektuota banguojančiai, tai įpareigojo susidėlioti ir tam tikrus želdinių kriterijus. Želdinių grupės bus sudėliotos vientisai, darniai. Želdiniai ilgaamžiai ir darnūs, bet ne monotoniški. Rinkome ir sumedėjusius, ir žolinius augalus. Vieną kaip pagrindinių želdinių pasirinkome palaipinę sedulą. Jos monotoniškumą išsklaidėme įterpdami žydinčius ir varpinius augalus“, – apie tai, kokie želdiniai atsiras rekonstruojamoje Vienybės aikštėje, kalbėjo želdinių specialistė Danguolė Liagienė.

Anot jos, vietose, kuriose gruntas siekia 2 metrus, sodinti medžiai, o kur grunto sluoksnis mažesnis – bus kitokie želdiniai.

„Aikštėje parinkti ilgaamžiai augalai, kurie sukurs įspūdingą erdvę. Sedula irgi yra sumedėjusi bei gerai dera su kitais augalais. Žolinių augalų didelės įvairovės nėra, bet nuobodu tikrai nebus. Įsiterps makedoninė buožainė, japoninė plukė. Prie vandens telkinių įterpėme ir pakrančių augalų. Anksti pavasarį aikštėje dominuos balta spalva“, – minėjo D.Liagienė.

Iš viso atnaujinamoje Vienybės aikštėje bus pasodinta 5 tūkst. augalų. Prie upelio formos fontano augs miskantai, rūgtys, raudoklės, skėstašakiai astrai. Tad žaliosiose zonose gėlių žiedais mėgausis net tik miestiečiai ir miesto svečiai, bet ir juos lankys bitės, laikomos dviejuose aviliuose ant BLC verslo centro.

Specialiai auginti medžiai

Kadangi po Vienybės aikšte įrengta požeminė automobilių stovėjimo aikštelė, medžiai gali būti sodinami tik tam tikrame plotelyje. Tačiau skaičiuojama, jog jų bus daugiau, nei buvo anksčiau. Seniau Vienybės aikštėje žaliavo dvylika medžių, o dabar bus keturiolika.

Arčiau K.Donelaičio gatvės buvo išsaugotas ilgametis ąžuolas. Kiti medžiai aikštėje pasodinti naujai. Dvylika jų atvežti iš Vokietijos, o vienas medelis – čia augusio gluosnio vaikas. Atvežti medžiai jau yra apie 12 metų amžiaus. Mūsų kraštams šie medžiai gerai žinomi – tiek pušys, tiek beržai yra pripratę prie mūsų klimato ir puikiai dera vienas su kitu.

Medžiai auginti specialia technologija, buvo ne kartą persodinti tam, jog būtų galima suformuoti miestams tinkama šaknis. Tokie medžiai žymiai geriau prigyja ir auga gražesnės formos.

Želdiniai ilgaamžiai ir darnūs, bet ne monotoniški.

„Vienybės aikštėje žaliuos keturios paprastosios pušys ir aštuoni karpotieji beržai. Tai Lietuvoje augantys medžiai, tačiau išauginti specialia technologija. Medelyne Vokietijoje jie buvos keliskart persodinti, apkarpytas šaknynas tam, kad išaugintų kuo daugiau smulkių šaknelių. Taip medžius lengviau transportuoti ir jie greičiau prigyja bei tinkamai auga miesto sąlygomis. Todėl Viržių medelynas suteikia jiems prigijimo garantiją“, – sakė Viržių medelyno savininkas Arūnas Sūnilaitis.

Ypatingas sodinukas

Vienybės aikštėje pasodintas ir ypatingas sodinukas. Iš čia augusio gluosnio paimta šakelė išleido šaknis ir dabar toliau žaliuos. Legendos pasakoja, kad gluosnį, kurio vaikas dabar toliau augs, Vienybės aikštėje pasodino garsus dainininkas Antanas Šabaniauskas.

SBA koncerno darbuotojas Benediktas Balčiūnas išsaugojo legendinio dainininko gluosnio šakeles, jas puoselėjo ir dabar pasodintas gluosnio vaikas.

„2017 m vidurvasarį buvo ruošiama rekonstrukcijai ir Vienybės aikštėje augęs gluosnis man visada imponuodavo. Jis jau buvo atgyvenęs savo amžių. Bet man buvo gaila, jog visai dingtų toks medis, todėl su peiliu pradėjau skinti šakeles, jas sumerkiau į vandenį, kad išleistų šaknis. Kažkas eidamas pro šalį pasakė, kad tai buvo A.Šabaniausko medis. Neaišku, ar jis pats sodino, ar jo garbiai buvo pasodinta. Iš dešimt šakelių išliko tik viena. Tai nusprendėme, kad galėtų aikštėje ir toliau augti A.Šabaniausko gluosnis“, – apie tai, kaip medelis kurs prisiminimus ir tęs istoriją, kalbėjo gluosnį gelbėjęs B.Balčiūnas.

Aikštės atnaujinimui – 10 mln. eurų

Kauno Vienybės aikštės architektūrinė koncepcija Vokietijos dizaino tarybos apdovanojimuose pripažinta geriausia miesto erdvės kategorijoje. Tai pirmasis istorijoje Lietuvoje realizuojamo projekto laimėjimas šiame konkurse. Aikštės atnaujinimo projektą parengė Vokietijos kompanija. Įgyvendinimo projektą ji rengė kartu su lietuvių architektu Rimantu Giedraičiu.

Vienybės aikštę Kaune, bendradarbiaudama su Kauno miesto savivaldybe, atnaujina SBA grupė, kuri tam išleis apie 10 mln. eurų. Iš jų apie 5 mln. eurų skirti aikštės viršutinės dalies rekonstrukcijai. Bendra investicijų suma į aikštę ir greta plėtojamą BLC 2 verslo centrą siekia apie 40 mln. eurų.