Tvarka ir švara

Apžiūrėkite šiltnamį iš išorės ir iš vidaus: atkreipkite dėmesį į jo konstrukcijos tvirtumą, vėjo išplėštą plėvelę, atsiradusias skyles, įtrūkusius stiklus – statinys turi būti hermetiškas, deramai saugoti jo viduje esančią šilumą ir drėgmę, todėl pasistenkite viską kruopščiai sutaisyti. Nuplaukite šiltnamio dangos vidų ir išorę, kad neliktų purvo, dulkių ir kitų apnašų. Šiam tikslui galite naudoti muilo tirpalą, tačiau bus geriau, jei vidinę pusę valysite antimikrobinį poveikį turinčiu kalio permanganato tirpalu. Kad viduje būtų dar daugiau šviesos, pravartu šiltnamio konstrukcijas nudažyti balta spalva. Jei iš rudens patingėjote, tai dabar išvalykite ir išneškite visas šiukšles.

Apsauga nuo ligų ir kenkėjų

Šiltnamio dezinfekcija užkirs kelią augalų ligoms ir kenkėjams. Ją galite atlikti įvairiais būdais: paskleisti nuodingus sieros dūmus, plauti ar purkšti augalų apsaugos priemonėmis, naudoti specialias trąšas, botaninius ekstraktus ar augalų ištraukas – pastarieji skirti besidomintiems ekologine žemdirbyste.

Populiariausias, nes bene paprasčiausias naudoti, – sieros dūmadėžės. Jų kiekis priklauso nuo šiltnamio dydžio. Uždarykite šiltnamio langus, dūmadėžes tolygiai išdėliokite visame jo plote ant nedegių padėklų, pavyzdžiui, plytų ar skardos. Dezinfekcijos priemones uždekite paeiliui, pradėkite nuo tolimiausios ir baigę sandariai uždarykite šiltnamio duris. Įsidėmėkite: dūmadėžės neturi degti atvira liepsna, o tik skleisti dūmus – rusenti. Po 1,5–2 parų praverkite visus statinio langus, duris ir palikite vėdintis tol, kol išnyks sieros kvapas – tik tuomet galėsite sodinti augalus.

Svarbu pastebėti, kad dezinfekciją sieros dūmais negalima naudoti metalinį karkasą ar daug metalinių detalių turinčiuose šiltnamiuose – po kelių metų dėl korozijos metalas pradės irti.

Šiltnamio gruntui atnaujinti galite naudoti specialų durpių ir komposto mišinį, kuris dėl savo unikalių fizinių, cheminių ir mikrobiologinių savybių suaktyvina ir pagerina dirvos mikrofloros veiklą bei jos vystymąsi.

Metalinius šiltnamius geriausia dezinfekuoti vario sulfato su kalkėmis ar kalio permanganatu tirpalu. Biologiniai dezinfekcijai labiausia tinka fitosporinas, fitocidas ar ražienų biodestruktorius.

Dirvožemio paruošimas

Derlingas, našus dirvožemis turi būti purus, priminti trupinius, gerai įgerti vandenį, jei jis sunkus, sušokęs, supluktas – ženklas, kad reikia keisti nauju. Agronomai rekomenduoja nukasti 20–30 cm grunto ir papilti naują, praturtintą įvairiais papildais – keramzitu, perlitu, ceolitu, įgėrio granulėmis.

Rūpestingi daržininkai grunto kokybe pasirūpina dar rudenį: kas sėja rapsus, garstyčias, žirnius, kas avižas, kviečius, jiems suaugus, dirvožemį perkasa – per žiemą supuvę augalai jį prisotina vertingomis organinėmis medžiagomis, o garstyčios dar ir dezinfekuoja. Jei neskubate sodinti daigų, tai galite daryti ir kovo–balandžio mėnesiais. Kad sėklos greičiau sudygtų, dirvą perkaskite 20–25 cm gyliu, gerai išpurenkite, kartu galite įterpti ir mineralinių, organinių trąšų, pavyzdžiui, komposto, perpuvusio mėšlo, kaulų miltų. Pasėję dirvožemį stipriai paliekite ir, kad greičiau sudygtų sėklos, pridenkite juoda, šilumą pritraukiančia daržo plėvele.

Jei stokojate laiko ir kantrybės, šiltnamio gruntui atnaujinti galite naudoti specialų durpių ir komposto mišinį, kuris dėl savo unikalių fizinių, cheminių ir mikrobiologinių savybių suaktyvina ir pagerina dirvos mikrofloros veiklą bei jos vystymąsi, teigiamai veikia sėklų ir daigų dygimą, stiprina šaknų sistemą, gerina dirvos struktūrą, šilumos, vandens bei oro režimą. Tam tikslui tinka ir biohumusas ar skystas humusas.

Jei žinote, kokias daržoves kur sodinsite, iš karto patręškite dirvožemį: pomidorams naudokite superfosfatą, kalio sulfatą, amonio salietrą, kompleksines trąšas, pavyzdžiui, pomidorams ir paprikai, agurkai duos gausesnį derlių, jei patręšite amonio nitratu, kalio druska ir superfosfatu arba specialiomis trąšomis agurkams.

Skirtingas mikroklimatas

Nuomonė, kad pomidorų ir agurkų nedera sodinti viename šiltnamyje, – ne pramanas: šių daržovių auginimo sąlygos ir poreikiai labai skirtingi. Pomidorai labiau mėgsta rūgštesnę dirvą – 5,5–7 pH, o agurkams jos rūgštumas turi būti 6,5 pH, pastarieji mėgsta šviežią mėšlą, o pomidorai – kompostą. Skiriasi ir poreikis drėgmei: agurkams jos reikia daugiau, jie mėgsta būti laistomi tankiau, o štai pomidorai pakenčia drėgmės trūkumą ir laistyti juos reikia rečiau, bet gausiau. Norint šiltnamyje sudaryti tinkamas sąlygas šioms daržovėms augti, svarbu atsižvelgti ir į tai, kad pomidorams nekenkia gaivus oras, skersvėjis, o agurkai jo labai nemėgsta – jiems pakanka pravertų stogo orlaidžių.

Pasak agronomų, būtų idealu agurkus ir pomidorus sodinti skirtinguose šiltnamiuose, o jei viename, tai patartina daržoves atskirti polietileno plėvelės pertvaromis ar sodinti skirtingose šiltnamio dalyse: gaivų orą mėgstantys pomidorai puikiai jausis prie šiltnamio durų, pravirų šoninių langų, o agurkai – jaukioje užuovėjoje ar statinio kampe.

Daigų sodinimo ypatumai

Daigus galite sodinti viena dviem eilėmis, o jei šiltnamis didelis, šachmatiniu būdu – augančios daržovės gaus daugiau šviesos. Atstumas tarp eilių – 60–80 cm, o tarp augalų – 30–40 cm. Aukštaūgius pomidorus, kaip ir stambialapius agurkus, sodinkite rečiau, žemaūgius – tankiau.

Iš anksto augalams paruoškite duobutes: pripilkite vandens, įberkite trąšų, kaulų miltų. Duobutės neturi būti itin gilios: pomidorų daigus sodinkite 10–12 cm gylyje, agurkų – taip, kaip augo puodeliuose, tačiau jei daigai itin ištįsę, stiebelį iki sėklaskiltinių lapelių galite užberti durpėmis. Beje, pomidorus galite sodinti tiek vertikaliai, tiek gulsčiai – šiuo atveju bus tvirtesnės šaknys, sulauksite didesnio derliaus.

Kad būtų lengviau išimti iš puodelių, augalėlius saikingai palaistykite, imkite atsargiai – nepažeiskite šaknų. Jas užberkite dirvožemiu ir lengvai apspauskite aplink stiebą. Sodindami agurkus būkite itin atidūs: neužžerkite žeme stiebo, nes tik pasodintas augalas jautrus pašaknio ligoms. Pasodintus augalus būtinai vėl palaistykite ir apmulčiuokite nestoru durpių sluoksniu.