Kosminis "drakonas" – įrodymas skeptikams, netikintiems, kad kapitalizmo genijai krauna ne tik materialinius turtus, bet ir dvasinį kapitalą. Užuot mėgavęsis saugia pozicija planetos milijardierių klube, verslininku tapęs inžinierius Elonas Muskas kūrė sapnus ir vertė juos realybe. Užtruko kone du dešimtmečius, kol jo kosminė idėja iš žodžio tapo kūnu. Per tą laiką jam priklausanti pirmoji privati JAV aeronautikos bendrovė "SpaceX" kilo ir krito, jos raketos sprogo – kartais prieš pat startą. Milijonų dolerių vertės palydovai dužo į milijonus dalelių. Tačiau tarp beprotybės ir genialumo balansuojantis vizionierius nepasidavė.
Kol mes Lietuvoje varžėmės, kas atsirieks didesnį valstybės biudžeto dalį ar kas tyliau už mokesčių mokėtojų pinigus nusities keliuką iki savo namo, E.Muskas stengėsi sugriauti įspūdingiausio dydžio globalųjį monopolį. Iki šiol NASA buvo priklausoma nuo Rusijos ir jos erdvėlaivio simboliniu pavadinimu, menančiu intensyviausius rusų kosminių odisėjų laikus, – "Sojuz". Tačiau amerikietis elektromobilių kūrėjas savo valstybei pasiūlė iš senučio kosminio taksi persėsti į modernų automobilį ir sutaupyti galybę pinigų.
Kol mes Lietuvoje varžėmės, kas tyliau už mokesčių mokėtojų pinigus nusities keliuką iki savo namo, E.Muskas stengėsi sugriauti įspūdingiausio dydžio globalųjį monopolį.
Kol mes Lietuvoje 45-erių sulaukusius žmones pratiname prie minties, kad jie jau per seni darbo rinkai, E.Musko kosminės premjeros šlove dalijasi su astronautikos senukais: "Space DragonX" nuskraidintam Robertui Louis Behnkenui 49-eri, Douglui Geraldui Hurley – 53-eri.
Kitas E.Musko žingsnis – kosminis turizmas ir kolonija Marse, atsarginė stovykla žmonijai, jei Žemėje dėl karų ar epidemijų jai grėstų sunykimas. Idėja beprotiška. Ir taip atrodo jau ne vien mums Lietuvoje. Tačiau kas žino, gal kaip tik dėl E.Musko žmonija žengs dar vieną kosminės pažangos žingsnį, o mes Lietuvoje (ir ne tik) įsitikinsime, kad pasauliui išjudinti tereikia vieno žmogaus ir, kaip sakė Archimedas, patikimo atramos taško?
