Užkietėjęs buriuotojas savo kulinarinius eksperimentus laivo denyje adaptavo sausumos stalui – per pirmąjį karantiną drauge su Nomeda įkūrė kulinarinę feisbuko grupę "Kirvio koto turnyras" ir per trumpą laiką sulaukė daugiau nei 7 tūkst. sekėjų iš Lietuvos ir užsienio.

Nori apiplaukti pasaulį

V.Palavinskas prisipažįsta, kad labai mėgsta gaminti: ir sausumoje, ir jūroje. Paprašytas prisiminti, kada paskutinįsyk matė aplink tyvuliuojantį vandenyną, sako, kad prieš paskelbiant Lietuvoje pirmąjį karantiną.

"Blaškėmės kažkur po Tailando jūras marias", – atvirauja keliautojas, mielai sutikęs išdėstyti ir savo keliavimo filosofiją. Jis neįsivelia kaip Jules Verne'o romano "Aplink pasaulį per 80 dienų" herojus Filijus Fogas į lažybas, kaip apkeliauti pasaulį per 80 dienų. Jei yra laiko, pinigų ir bendraminčių, keliauja su jais jachta iš anksto suplanuotu maršrutu, jei nėra – užsiima darbais sausumoje.

Jo ir bendraminčių tikslas – apiplaukti aplink pasaulį ir visiškai nesvarbu, per kiek dienų. Pirmasis startas įvyko prieš ketverius metus. Vytas su komanda perplaukė vandenyną, padarė pertrauką, kad galėtų sugrįžti namo ir uždirbti truputį pinigų tolesnei kelionei, o paskui ir vėl plaukė. Kryptis – iš Vakarų į Rytus. "Norėjome keliauti taip tol, kol pagaliau apiplauksime Žemės rutulį", – pasakoja V.Palavinskas, kurio kelionė aplink pasaulį tęsiasi štai jau penkti metai.

Paklaustas, ar į jachtą priimamos ir moterys, buriuotojas juokiasi, kad prietarais (moteris laive – lauk nelaimės) jis netiki. "Yra buvę ir moterų, ir vaikų, o sykį drauge keliavo net šuniukas! – sako Vytas ir pripažįsta, kad kiekvienais metais buriavimas tampa vis saugesniu užsiėmimu. – Lyginant su 1996 m., kai pirmą sykį išplaukiau jachta, daug kas pasikeitė. Kompiuterinės technologijos buriuotojams suteikia didesnių pagalbos galimybių, jei kas nutiktų atviruose vandenyse."

Mūsų socialiniame burbule viskas gražu ir gerai. Siaučiant koronai, mūsų grupės misija – bendrauti vieniems su kitais ir dalytis smagiomis patirtimis bei savo receptais.

Audrų nebijo

Anot keliautojo, pakliuvus į audrą būna panašiai kaip nuotykių filmuose. "Esi bejėgis prieš gamtos stichiją. Gali tik susirifuoti visas bures, pririšti jas prie denio, kad nenuskristų už borto, susinešti viską", – V.Palavinskas tikina nejaučiantis baimės panašiose situacijose. Nes, anot jo, baisiausia žmogaus gyvenime jam yra laukimas ir nežinia.

"Bet kai viskas jau vyksta – vanduo verda tarsi sriuba didžiuliame sūraus jūros vandens pripildytame katile, tuomet belieka tik dreifuoti pasilikus mažą burę ir tikėtis, kad viskas bus gerai", – atvirauja jis. O bangos audros metu būna iš tiesų didelės. Betgi kiekvienas komandos narys žino, ką tokiu atveju turi daryti ir kaip judėti po laivą, kad nesusižeistų.

Paprastai audra trunka apie keletą valandų, bet V.Palavinskui su draugais sykį yra tekę kovoti net keturias paras. Audra tąkart juos užklupo netoli Australijos krantų. "Teko pasiskirstyti budėjimus. Kiekvienam kliuvo tris ar keturis kartus per parą stovėti po kelias valandas prie šturvalo. Reikėjo prisirišti specialiomis saugos priemonėmis, kad kokia banga nenuplautų į jūrą", – juokiasi drąsuolis, visuomet pasikliaunantis laivo tvirtumu ir vairininko kompetencijomis.

Atrado maisto gaminimą

Ilgą laiką gyvendami mažoje jachtos erdvėje keliautojai atranda tokių hobių, apie kuriuos nė nesapnavo. Vienas jų – maisto gaminimas.

"Aš ir pats save kaip kulinarą atradau beplaukiodamas", – atvirauja V.Palavinskas, kurio komandą sudaro entuziastai iš viso pasaulio, surasti per įvairiausius buriuotojų forumus. Todėl natūralu, kad plaukiant vyksta ir nacionalinės virtuvės patiekalų pristatymai, ir smagios jų gaminimo pamokėlės.

"Pastebėjau, kad kokioje pasaulio vietoje esi, tokios šalies patiekalai ir atrodo patys skaniausi, – teigia pašnekovas. – Jei plauki Azijoje, bandai maitintis azijietiškai, jei Italijoje – picomis ir makaronais. Tai darydamas ne sykį pasižadėjau, kad grįžęs namo maitinsiuosi vien tik spagečiais ar tailandietiškais troškiniais, bet nė sykio savo pažado netesėjau, nes… Atsidūręs Lietuvoje kažkaip natūraliai pereinu prie lietuviškos virtuvės, kuri čia gyvenant atrodo pati skaniausia", – juokiasi kulinaras mėgėjas.

Kulinariniai eksperimentai jachtoje

Vytas sako, kad kiekvienos šalies virtuvėje randa mėgstamų patiekalų. Bet viena, ko negali pakęsti juose, tai… svogūnų. "Tikrai jų nemėgstu, bet puikiai suprantu, kad svogūnai gardina sriubą, be jų neiškepami jokie patiekalai su grybais ir pan. Jei padaroma taip, kad patiekale svogūnų nesijaučia ir nesimato, viskas OK!" – šmaikštauja kulinarinės feisbuko grupės "Kirvio koto turnyras" įkūrėjas.

Vytas prisipažįsta, kad buriuojant visko pasitaiko. Kai kulinarinis eksperimentas jachtos virtuvėje nepavyksta, tuomet viskas keliauja per bortą žuvims, o keliautojai traukia iš spintelės sausainius. Plaukiant jūra labai sunku išlaikyti maisto produktus šviežius.

"Tad laivo kokai dažnai nė nepastebi, kad su vienu ar kitu jų gaminamu pietų ingridientu kažkas ne taip, tiksliau, kad jis pašvinkęs. Štai kodėl pietūs ar vakarienė dažnai atsiduria jūroje", – juokauja jis.

Kai 2016-aisiais V.Palavinskas su kolegomis plaukė per Ramųjį vandenyną, beveik mėnesį nematė krantų, taip pat – ir šviežių produktų. Daržovės suvyto jau trečią dieną, kiaušiniai sugedo – kas beliko? Tuomet į trasą ėjo konservai, sausi produktai, vietoj mėsos – sojų gaminiai.

"Štai tuomet supratome dar vieną paradoksalią tiesą, kad… didžiausia pasaulyje dykuma nėra Sachara. Didžiausia pasaulyje dykuma yra vandenynas, kur taip trūksta gėlo vandens, – dalijasi atradimais. – Ačiū Dievui, kad troškulio kelionėje dar niekada neteko patirti, nes, kaip žinome, trečią dieną be vandens žmogaus organizme prasideda kažkokie negrįžtami ir negeri procesai", – pasakoja V.Palavinskas, kurio jachtoje, be visos kitos jūreiviams reikalingos įrangos, dar yra ir avarinis vandens gėlintuvas.

Žvejoja pietų stalui

Plaukdami vyrai dažnai mėgsta užmesti meškeres. "Kartais ant jų kažkas užkimba, bet kur kas dažniau tenka ištraukti jau nukąstą valą. Sykį labai stebėjausi, kai kolega ištraukė mažojo piršto storio nukąstą valą, kurį mums specialiai buvo paruošę Ekvadoro žvejai tunams žvejoti", – prisimena Vytas, dar niekada savo akimis nematęs, kaip atrodo ant kabliuko pakibęs tunas.

Pasisekė tik jo kolegoms. Vienąkart plaukdami jie sugavo ruonio didumo tuną, kuriuo užpildė visą jachtos šaldytuvą. Geriausi kąsneliai buvo išpjaustyti, o likusi tuno dalis atiduota vandenyno gyventojams.

Nors vietos jachtoje nedaug, bet raumenų sąstingis jos keleiviams negresia – ant denio visuomet atsiranda darbo. Vyrai atlieka smulkų laivo remontą, tvarkosi denyje, vynioja bures ar gamina maistą virtuvėje.

Privaloma sąlyga – gera nuotaika

Pakrypus kalbai apie "Kirvio koto turnyrą", jos įkūrėjas ir administratorius tikina, kad viena svarbiausių šios grupės dalyvių taisyklių yra gera nuotaika.

Vytautas labai nemėgsta blogos energijos ir piktų komentarų, kurie, anot jo, nuodija ne tik feisbuko, bet ir viešojo gyvenimo draugų santykius. Negatyvumo skleidimas naudos niekam neduoda. "Mūsų per daug mažai, kad galėtume pyktis. Geriau mokykimės įsiklausyti vieni į kitus", – siūlo jis.

"Kirvio koto turnyras" atsirado pirmojo karantino metu. Atsitiko taip, kad Vytas liko atskirtas nuo savo gyvenimo draugės N.Marčėnaitės kitame mieste ir juokais feisbuke parašė jai laišką, kuriame dūsavo, kad be mylimosios pagalbos turbūt teks mirti iš bado.

"Tą laišką aš įkėliau į feisbuką. O sukūriau jį remdamasis Johanno Wolfgango Goethe's "Jaunojo Verterio kančiomis", – pasakojo jis, retoriškai klausdamas Nomedos socialinėje erdvėje, kaip jam gyventi toliau atskirtyje ir kaip gauti maisto – kūnui ir sielai.

Žmonėms patiko judviejų šmaikštumas. Juolab kad ir Vyto mylimoji Nomeda išsyk parašė viešą atsakymą, komentaruose pridėdama lengvai pagaminamo patiekalo receptą. Taip viskas ir prasidėjo.

"Sulaukėme iš feisbuko draugų daugybės šmaikščių komentarų nustoti čia viešai glamonėtis, o verčiau įkurti atskirą feisbuko grupę. Tą mes išsyk ir padarėme. Pavadinome ją "Kirvio koto turnyru" ir pakvietėme draugus dalytis savo kulinariniais atradimais, nes per karantiną virtuvėje visi turbūt praleisdavome daugiausia laiko", – pasakoja apie netikėtai gimusį projektą.

Sėkmė buvo stulbinanti: per dvi savaites "Kirvio koto turnyras" pritraukė daugiau nei 2 tūkst. sekėjų. Vėliau, karantinui pasibaigus, Vytas su Nomeda netgi kvietė visus norinčius į Babtyno dvarą dalyvauti jų surengtame piknike. Dauguma žmonių tuomet vieni kitus pamatė pirmą kartą ir turėjo galimybę susipažinti gyvai.

Prie receptų – šmaikštūs tekstai

Dar vienas Vyto vadovaujamos feisbuko grupės išskirtinumas – smagūs tekstai. "Mums įdomu ne tik pats receptas, bet ir jo aprašymas, – aiškina Vytas. – O dar – kokiomis aplinkybėmis jis buvo atrastas, kaip sekėsi jį pirmąsyk pagaminti. Keletas žmonių iš šito mūsų kulinarinio burbulo tiesiog įkūrė savo atskiras feisbuko grupes, kad galėtų reikštis ne tik kaip kulinarai, bet ir skelbti jose savo tekstus", – pasakoja V.Palavinskas.

Paklaustas, ką jam pačiam duoda "Kirvio koto turnyro" administratoriaus vaidmuo, Vytas juokiasi – pozityvų nusiteikimą. Jis kasdien bent po keletą valandų skiria šiai puikiai grupei, o mainais už tai gauna žinių, kaip gaminti įvairiausius jau išbandytus patiekalus ir pozityvumo, labai padedančio šiuo sunkiu metu.

"Mūsų socialiniame burbule viskas gražu ir gerai, – tikina V.Palavinskas, šioje paprastoje veikloje matantis didžiulę prasmę. – Siaučiant koronai, mūsų grupės misija – bendrauti vieniems su kitais ir dalytis smagiomis patirtimis bei savo receptais."

Ilgainiui "Kirvio koto turnyras" tapo smagia draugų kompanija, vienijančia daugiau nei 7 500 bendraminčių.

"Aš tikrai žinau, kad iki tol buvę visiškai nepažįstami žmonės jau susitinka ir bendrauja gyvai. Prieš šventes jie keitėsi Kalėdų dovanėlėmis – siuntinėjo vieni kitiems savo gamintus pyragus, uogienes. Aš, kaip administratorius, turėjau garbės tai matyti. Buvo be galo džiugu stebėti, kad mūsų juokais gimusi idėja virto labai smagia socialine akcija, vienijančia, artinančia, o ne skiriančia žmones. Nuoširdžiai kviečiu visus norinčius prie jos prisijungti! Vienybės šiuo metu mums tikrai labai trūksta."

Patiekalai iš "Kirvio koto turnyro"

Aštrusis troškinys

Pagrindinis ir mėgstamiausias mano patiekalas – aštrus aitriųjų paprikų ir jautienos troškinys su pupelėmis ir kukurūzais. Jo turi būti daug. Jis skanus iškart pagaminus, skanus išlieka dar porą dienų po to. Galima valgyti ir šaltą, bet geriau prieš valgant pašildyti.

300–400 g jautienos faršo,

3 aitriosios paprikos arba 50 g aitriųjų paprikų miltelių,

200 g (2 skardinės) raudonų virtų konservuotų pupelių,

200 g (1 skardinė) baltų virtų konservuotų pupelių,

170 g (1 skardinė) konservuotų kukurūzų,

250 g pomidorų tyrės,

200 g slyvinių pomidorų,

150 g razinų,

2–3 paprikos, geriausia skirtingų spalvų,

1– 2 galvutės (ne skiltelės!) česnakų,

druskos,

juodųjų pipirų,

aliejaus.

Keptuvėje įkaitiname aliejų, įspaudžiame visą galvutę česnako. Kepiname, kol česnakas pradės lengvai rusti. Dedame jautienos faršą, truputį pabarstome druska. Kepame, kol mėsa apkeps, nuolat maišydami, kad nepridegtų. Išjungiame ugnį, keptuvės turinį supilame į didelį puodą. Į smulkintuvą pilame razinas, pomidorų tyrę. Viską truputį pasūdome ir papipiriname. Smulkintuvu sutriname viską iki vientisos saldžios masės – tai ir bus mūsų aštriojo troškinio slaptasis ingredientas. Atskirai keptuvėje pakepiname kubeliais supjaustytas paprikas ir slyvinius pomidorus, kol suminkštės. Puodą su mėsa dedame ant ugnies, iš visų konservų skardinių išpilame skystį tiesiai į puodą ir kaitiname, kol užvirs. Sudedame aitriąsias paprikas arba aitriųjų paprikų miltelius. Viską gerai išmaišome. Kai užvirs, supilame trintų razinų ir pomidorų tyrės masę, vėl išmaišome. Patikriname druskos kiekį: viralas turi būti ne per sūrus, su vos juntamu saldumu. Įspaudžiame dar vieną česnako galvutę, išmaišome. Kai troškinys užverda, iš skardinių supilame pupeles ir kukurūzus, lengvai išmaišome, kad pupelės liktų nesutrintos. Vėl palaukiame, kol užvirs, užvožiame dangčiu ir paliekame 10 min., kad skirtingi skoniai susimaišytų.

Prieš tiekdami į stalą galite apibarstyti trintu sūriu. Vaikai taip daro, bet man patinka ir be jo. Idealiu atveju troškinio skonis yra sūriai saldus, o kartu ir subtiliai aštrus.

Spagečiai su jūrų gėrybėmis

500 g mėgstamos formos makaronų (man patinka spagečiai),

200 g jūrų gėrybių,

keletas lapelių šviežių bazilikų,

keletas lašų trumų aliejaus,

druskos,

pipirų.

Pirmiausia lengvai pasūdytame vandenyje išverdame makaronus "al dente". Kai išverda, perpilame juos šaltu vandeniu, kad nesuliptų, ir dedame į sietelį, kad nubėgtų vanduo. Keptuvėje įkaitiname aliejų, supilame jūrų gėrybes, įberiame druskos. Kepame 3–5 min. Prieš supildami į keptuvę makaronus, apšlakstome juos keliais lašais trumų aliejaus ir atsargiai pamaišome. Į kepamas jūrų gėrybes suverčiame išvirtus makaronus, iškart gesiname ugnį ir uždengiame dangčiu. Prieš patiekdami į stalą patiekalą apibarstome keliais bazilikų lapeliais, atsargiai permaišome.

Karpis, įdarytas obuoliais

1 karpis,

4–5 obuoliai (geriau saldžiarūgščiai),

indiškų prieskonių mišinio,

druskos,

pipirų.

Karpis išdarinėjamas, nuplaunamas, galva ir pelekai paliekami. Šonai iš abiejų pusių įpjaunami. Žuvis įtrinama prieskoniais su druska. Paliekama porai valandų. Vėliau pilvas prikemšamas obuolių skiltelių ir užsiuvamas siūlu. Forma turi būti tokia, kad žuvis kepimo skardoje gulėtų ant pilvo – jokiu būdu ne ant šono. Prieš kepdami, žuvį paramstome sveikais obuoliais, kad kepimo metu nenugriūtų ant šono. Kepame 150 °C temperatūroje apie valandą, nuolat tikrindami. Prieš patiekdami į stalą, žuvį apšlakstome į skardą nutekėjusiomis jos pačios ir obuolių sultimis. Tuomet orkaitės temperatūrą padidiname iki 180 °C ir palaikome žuvį dar 5 min. Išėmę karpį iš orkaitės, apšlakstome jį citrinų sultimis ir nešame ant stalo. Puikiai tinka su virtais ryžiais ir daržovėmis.

Miltai ir vanduo

Beveik visas pasaulis Italiją laiko makaronų gimtine, nors juos į Veneciją daugiau kaip prieš 700 metų atvežė garsus keliautojas Marco Polo iš Kinijos – čia makaronai buvo gaminami prieš 4 tūkst. metų.

Italijoje makaronai greitai prigijo ir šiandien jie – kasdienio ir švenčių stalo pagrindas, jų gaminimo tradicijas puoselėja dažna šeima, o makaronų gaminimo mašinėlė – kraičio dalis. Italijoje yra net specialios užeigos – pasticerijos, kuriose visi patiekalai ruošiami iš makaronų. Nors pramoniniu būdu makaronai pradėti gaminti 1890 m., šiose užeigose, kaip ir garsiuose restoranuose, patiekiami naminiai, pagal stropiai saugomą receptą pagaminti makaronai.

Atrodo, kokios gali būti paslaptys, jei pagrindiniai produktai – miltai ir vanduo. Vis dėlto kiekvienas gamintojas tiek Italijoje, tiek bet kurioje kitoje šalyje turi savo subtilybių: technologija gali skirtis maišymo laiku, miltų ar vandens kokybe, produktų santykiu, džiovinimo būdu, presavimu.

"Makaronus gamino ir mūsų močiutės, mamos. Šiandien tradicijos atgimsta, – džiaugiasi pašnekovė. – Iš miltų ir vandens užminkoma kieta tešla. Į ją dažnai dedama ir kiaušinių – tada makaronai kaloringesni, tačiau kur kas gardesni. Tešla neturi lipti prie rankų. Ji plonai iškočiojama, supjaustoma šiaudeliais ir verdama pasūdytame vandenyje ar sultinyje. Gerai paruošti makaronai išlaiko savo pirminę formą, gali tik šiek tiek išbrinkti, bet nesutyžta."

Gerai paruošti makaronai išlaiko savo pirminę formą, gali tik šiek tiek išbrinkti, bet nesutyžta.

Pasak D.Kovzan, jei tešla iš pirmo karto nepavyksta, ją visada galima pataisyti – įpilti vandens, pridėti miltų arba kietų kviečių kruopų, aliejaus arba kiaušinį.

Kietesni – sveikesni

"Vertingesniais savo maistine verte ir sveikesniais dėl juose esančių skaidulų laikomi rupių miltų tešlos makaronai. Italijoje dažniausiai naudojami kietagrūdžiai kviečiai, – sako specialistė. – Tokie makaronai – puikus svarbių maistinių medžiagų šaltinis: juose daug sudėtingųjų angliavandenių, baltymų, kalio, kalcio, geležies ir fosforo, vitaminų B ir PP, folio rūgšties. Vienas puodelis nesmulkintų grūdų makaronų gali suteikti net iki 25 proc. reikalingos geležies dienos normos."

Specialistai apskaičiavo, kad 100 g virtų makaronų turi tik 98 kcal, o toks pat kiekis kvietinės duonos – net 262 kcal. Dėl šios priežasties šie gaminiai tinka laikantis įvairių dietų: juos galima valgyti kaip atskirą patiekalą, derinti su skirtingais produktais. Tiesa, lietuviams labiau patinka minkštesni makaronai.

"Kuo paruošti makaronai kietesni – tokius tradiciniu al dente principu ruošia italai, tuo jie sveikesni, ilgiau virškinami: ilgiau juntamas sotumas, gaunama daugiau energijos, be to, nereikia baimintis, kad papilnėsite, nebent valgysite be saiko ir itin riebius patiekalus", – įspėja specialistė.

Kaspinėliai ir juostelės

Pasaulyje žinoma per 600 makaronų rūšių. Be įprastų, gaminamų iš įvairaus rūpumo kvietinių miltų, dar galime rasti gaminių iš ryžių, grikių, kukurūzų, sorų miltų, sparčiai populiarėja egzotiški produktai iš lęšių, pupelių. Makaronai stebina savo formų, dydžių ir spalvų įvairove.

"Pavyzdžiui, spagečiai gali būti net aštuonių storių – nuo 1 mm iki 8 mm. Italijoje skirtingo storio makaronai vadinami vis kitaip: capellini, spaghettini, spaghetti, linguine, trenette ir t.t., – vardija D.Kovzan. – Azijoje įprastai gaminami lakštiniai. Tai arba ilgi ploni šiaudeliai arba plokščios juostelės. Šiaudelių makaronai gali būti ploni ar stori, plokšti ar apvalūs, skirti kepti keptuvėje."

Spalvai išgauti makaronai dažomi augaliniais pigmentais ar gaminami su natūraliomis maisto medžiagomis. Į tešlą įmaišytos špinatų, žolelių, jūrų moliuskų, žirnelių sultys makaronams suteikia žalią spalvą, rusvi jie tampa pridėjus bazilikų ar ciberžolių, rausvi – paprikų, burokėlių ekstrakto, pomidorų padažo, intensyvią geltoną spalvą suteikia šafranas, o juodą – sepijų rašalas.

Idealūs deriniai

Nesvarbu, kokia rūšis, makaronai bus gardesni pateikti su tinkamu pagardu. Kulinarijos klasika – makaronų ir pomidorų duetas, prieskoniai – čiobreliai, raudonėliai, bazilikai, rozmarinai. Italai rekomenduoja makaronų patiekalams naudoti tik alyvuogių aliejų, gardinti dar ir sūriu.

Makaronai neįsivaizduojami be padažų. Jų skonis, konsistencija priklauso ne tik nuo patiekalo, bet ir makaronų dydžio, formos: kuo jie plonesni ir smulkesni, tuo padažai turi būti lengvesni ir švelnesni.

100 g virtų makaronų turi tik 98 kcal, o toks pat kiekis kvietinės duonos – net 262 kcal.

"Spagečiai ir kiti siūliniai makaronai puikiai dera su aromatingais žolelių, sultingu pomidorų ar švelniu citrinų ir grietinėlės padažais. Kur kas riebesni padažai ruošiami stambiems ir trumpiems, pateikiamiems prie paukštienos, žuvies ar daržovių makaronams, arba juostelių formos gaminiams – pastarieji papildo aštrius sūrio ir mėsos patiekalus, – pasakoja kulinarė. – Padažus galima patiekti atskirame indelyje arba jau užpiltus ant makaronų."

Makaronai puikiai tinka ne tik rimtiems patiekalams, bet ir įvairiems desertams gaminti: apkepams, pudingams, pyragams, spurgutėms. Saldūs patiekalai gali būti apliejami karštu padažu ar uogiene, pagardinami saldžia varške, plikytu kremu, slyvomis, razinomis, sezamų sėklomis, šviežiais ir džiovintais vaisiais.

Kaip teisingai virti makaronus?

• Skirtingos rūšies makaronai verda skirtingą laiką. Jis nurodomas ant pakuotės, dažniausiai – 7–15 min. Išvirę makaronai turi būti standūs, iki galo nesuminkštėję.

• Jei planuojate makaronus dar ir troškinti su padažu, iš virimo laiko, nurodyto ant pakuotės, atimkite gaminimo laiką keptuvėje.

• Vieno asmens porcija – 100 g sausų makaronų. Jai išvirti reikės 1 l vandens, 10 g druskos.

• Makaronus virkite giliame puode, neuždenkite. Vandenį pasūdykite, palaukite, kol pradės stipriai kunkuliuoti, ir tik tada sudėkite makaronus, būtinai įsitikinkite, kad vandens nėra mažai – jis turi semti makaronus ne mažiau kaip 5 cm.

• Iš karto sudėję į puodą ir 2–3 kartus virimo metu makaronus pamaišykite – jie neprikibs prie dugno, nesulips.

• Jei nereikalauja receptas ir makaronus virėte teisingai, išvirtų makaronų perlieti šaltu vandeniu nereikia, nesibaiminkite – jie nesulips. Perliejus šaltu vandeniu makaronai ne tik atvėsta – jų skonis suprastėja.

• Nukoštų makaronų kiaurasamtyje ilgai nelaikykite – ilgai netruks ir jie apdžius, ims kietėti.

• Patiekdami ar valgydami nedėkite padažo daugiau nei makaronų.

Populiariausios rūšys

Italijoje dažniausiai sutinkamos makaronų rūšys, kurios vis labiau užkariauja lietuvišką virtuvę:

Fetučiniai – ploni, susukti juostos formos makaronai, dažniausiai patiekiami su žaliuoju pesto padažu.

Farfaliai (kaspinėliai) valgomi su daržovių padažu, kurio pagrindas – pomidorai.

Lakštiniai – ploni makaronų lakštai, kurie kepami orkaitėje su sūriu, daržovėmis, grybais, žuvimi ar mėsa.

Spagečiai – ilgi, ploni makaronai, dažniausiai užpilami Bolonijos padažu, paskaninami įvairiomis žolelėmis.

Vamzdeliniai makaronai – stambūs vamzdeliai, ruošiami su įdaru.

Sraigteliai, amorosi – sukti makaronai, kuriuos tinka patiekti su tirštu Bolonijos mėsos padažu .

Makaronų pyragas

800 g rigatonių arba bet kokių stambesnių vamzdelio formos makaronų,

50 g alyvuogių aliejaus,

300 g smulkintos kalakutienos,

300 g smulkintos jautienos,

3 skiltelės smulkinto česnako,

1 žiupsnelis susmulkintų raudonųjų pipirų dribsnių,

1 žiupsnelio rupios druskos ir šviežiai maltų pipirų,

400 g nesmulkintų, nuluptų pomidorų,

kelios šakelės bazilikų,

1 stiklinė tarkuoto parmezano,

2 stiklinės susmulkintos mocarelos,

druskos, pipirų.

Įkaitinkite aliejų didelėje keptuvėje ir joje pakepinkite smulkintą kalakutieną ir jautieną, pagardinkite kapotais česnakais, druska, pipirais, išmaišykite ir kepkite apie minutę. Supilkite iki vientisos masės sutrintus pomidorus ir 20 min. troškinkite ant vidutinės ugnies. Makaronus virkite pusę nurodyto laiko, nukoškite, perliekite šaltu vandeniu. Kepimo indą patepkite aliejumi, pabarstykite trupučiu tarkuoto parmezano. Makaronus sustatykite stačiai, ant jų užpilkite mėsos padažą. Pyragą kepkite 15 min. iki 200 °C įkaitintoje orkaitėje. Tada ant jo viršaus paskirstykite mocarelą ir kepkite dar 10–15 min. arba kol sūris parus. Išimkite iš orkaitės, viršų pabarstykite smulkintais bazilikais ir likusiu parmezanu. Prieš pjaustydami ir patiekdami, leiskite ant stalo pyragui 10 min. pastovėti.

Orzo salotos pepperoni dubenėliuose

1 puodelis nevirtų orzo (trumpi, ryžių grūdo formos makaronai),

2 šaukštais smulkintų raudonųjų svogūnų,

2 šaukštai plonai supjaustyto parmezano,

2 šaukštai kubeliais supjaustytos paprikos,

120 g plonai supjaustytos pepperoni dešros.

Padažas

1 skiltelė sutrinto česnako,

1 šaukštas majonezo,

2 šaukšteliai pesto,

1 šaukštelis baltojo vyno acto,

1 šaukštas alyvuogių aliejaus,

1 šaukštas vandens,

žiupsnelis cukraus,

druskos, pipirų.

Paruoškite padažą: visus ingredientus išplakite ir padėkite vėsiai.

Išvirkite orzo, nukoškite ir perliekite lediniu vandeniu. Kol išvirs orzo, dubenyje sumaišykite svogūnus, paprikas ir sūrį, tada supilkite makaronus, padažą, viską išmaišykite ir palikite bent 1 val. pastovėti šaldytuve.

Per tą laiką pagaminkite pepperoni dubenėlius. Dešros griežinėlius sudėkite į mini keksiukų formeles ir kepkite iki 180° C įkaitintoje orkaitę, iki taps traškūs. Pepperoni dubenėlius sudėkite ant popierinio rankšluosčio, kad susigertų riebalų perteklius, vėliau į jų vidų įdėkite orzo salotų.

Spagečiai su citrininiu aguonų padažu

400 g spagečių,

2 šalotiniai svogūnai,

50 ml alyvuogių aliejaus,

250 ml grietinėlės,

40 g tarkuoto parmezano,

1 citrinos sultys ir nutarkuota žievelė,

2 šaukštai aguonų,

druskos, pipirų.

Išvirkite makaronus. Kol jie verda, susmulkintus svogūnus pakepinkite gilioje keptuvėje įkaitintame alyvuogių aliejuje. Po to supilkite grietinėlę, suberkite parmezaną, išmaišykite ir pavirkite 2 min., paskaninkite druska ir pipirais. Nukelkite nuo ugnies ir supilkite citrinų sultis, suberkite aguonas, išmaišykite, o tada sudėkite ir išmaišykite spagečius.