Tai „Telegram“ kanale Černobylio katastrofos 38-ųjų metinių proga pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, praneša „Ukrinform“.

„Radiacija nepripažįsta sienų ir neskiria valstybių vėliavų. Černobylio katastrofa pasauliui parodė, kaip greitai gali atsirasti mirtinų grėsmių. Dešimtys tūkstančių žmonių savo sveikatos ir gyvybės kaina sustabdė Černobylio katastrofos plitimą ir šalino siaubingus jos padarinius 1986-aisiais ir dar daugelį metų“, – pažymėjo prezidentas.

Jis pabrėžė būtinybę apsaugoti visus Ukrainos branduolinius objektus nuo Rusijos smūgių.

Prezidentas priminė, kad, prasidėjus Rusijos plataus masto invazijai, Černobylio atominė elektrinė buvo okupuota 35 dienas: „Rusijos kareiviai plėšė laboratorijas, paėmė į nelaisvę apsaugos darbuotojus, tyčiojosi iš personalo ir naudojo ją tolesniems karo veiksmams“.

Be to, jau 785 dienas didžiausia Europoje Zaporižios atominė elektrinė yra Rusijos teroristų įkaitė.

Viso pasaulio pareiga – daryti spaudimą Rusijai, kad Zaporižios AE būtų išlaisvinta (...)

 

„Viso pasaulio pareiga – daryti spaudimą Rusijai, kad Zaporižios AE būtų išlaisvinta ir grąžinta visiškai Ukrainos kontrolei ir kad visi Ukrainos branduoliniai objektai būtų apsaugoti nuo Rusijos smūgių. Tik tai garantuos, kad pasaulis nepatirs naujų radiacinių katastrofų – būtent tokį pavojų kasdien kelia okupantų rusų buvimas Zaporižios atominėje elektrinėje“, – pareiškė prezidentas.

Jis pabrėžė: „Prisimename žmonių, 1986 metais gelbėjusių gyvybes, jėgą ir pasiaukojimą. Branginame visus, kurie dabar padeda apsaugoti gyvybes“.

Penktadienį sukanka 38 metai nuo didžiausios technogeninės katastrofos žmonijos istorijoje dienos.

1986 m. balandžio 26 d. Černobylio AE ketvirtajame energobloke įvyko galingas sprogimas, kuris sunaikino dalį reaktoriaus ir mašinų skyriaus, kilo gaisras. Susidarė radioaktyvus debesis, kuris apėmė ne tik Ukrainos, Baltarusijos, Rusijos teritoriją, bet pasiekė ir daugelį Europos šalių – Švediją, Austriją, Norvegiją, Vokietiją, Suomiją, Graikiją, Rumuniją, Slovėniją, Lietuvą, Latviją. Pagal Tarptautinę branduolinių įvykių skalę (INES) ši avarija buvo klasifikuojama kaip aukščiausio – septintojo – pavojaus lygio.

Kaip praneša „Ukrinform“, jis paragino didinti pagalbą, pirmiausia – karinę, Ukrainai ir stiprinti tarptautinį spaudimą Rusijai.

„Tai žiaurus karas, kurio Rusija negali laimėti. Jis turi baigtis Ukrainos pergale ir jos teritorijos vientisumo atkūrimu. Mes stovime petys į petį su Ukraina. Latvija teikia jai visą įmanomą pagalbą. Bet mes turime daryti dar daugiau – kariniu, finansiniu, ekonominiu, humanitariniu požiūriu“, – sakė E. Levitas.

„Sankcijos Rusijai turi būti sugriežtintos. Rusų kelionės už Rusijos teritorijos ribų turi būti apribotos. Tie, kurie remia agresiją, neturi turėti galimybės keliauti į Europos šalis“, – pabrėžė Latvijos prezidentas.

Pasak E. Levito, karo prieš Ukrainą metu pasaulis pamatė, kad Rusija naudoja savo tradicinį okupacijos mechanizmą.

„Iš pradžių uždaromos teisėtos įstaigos ir organizacijos. Paskui rengiamas fiktyvus referendumas. Vėliau – masinės represijos, deportacija, gyventojų įvežimas iš Rusijos. Ir tolesnė propagandos remiama rusifikacija. Latvijai čia nėra nieko naujo. Juk sovietinės okupacijos patirtis mums kėlė siaubą daugelį metų“, – pareiškė prezidentas. Jis priminė, kad Baltijos šalių okupacijos nepripažinimas tapo jų nepriklausomybės atkūrimo laidu.

Latvijos valstybės vadovo įsitikinimu, Krymas, kurio okupacijos pasaulis taip pat nepripažįsta, netrukus bus išlaisvintas.

„Parengsime konkrečius pasiūlymus, kaip didinti spaudimą Rusijai“, – sakė jis reporteriams, kalbėdamas su anonimiškumo sąlyga.

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) šeštadienį Bavarijoje susitiks su Didžiosios Britanijos, Kanados, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos ir Japonijos lyderiais.

Šis turtingų demokratijų klubas vykdo griežtą ekonominę ir diplomatinę kampaniją prieš Rusiją, vasario pabaigoje įsiveržusią į savo provakarietišką kaimynę ir tęsiančia kovas jos rytiniame bei pietiniame regionuose.

Po G-7 susitikimo, truksiančio nuo sekmadienio iki antradienio, J. Bidenas nuskris į Madridą dalyvauti NATO viršūnių susitikime.

Per abu šiuos diplomatinius susirinkimus bus daug kalbama apie Ukrainą ir Rusiją, sąjungininkėms galvojant, kaip atlaikyti sankcijų Rusijai šalutinį poveikį jų pačių ekonomikoms, ypač augančias degalų kainas.

„Kaip mums maksimaliai padidinti skausmą Putino režimui? Kaip mums iki minimumo sumažinti pašalinį poveikį likusiai pasaulio daliai? Aš galvoju, kad kaip tik toks bus diskusijos dėl energijos rinkų ir iššūkių energijos rinkai karkasas“, – sakė minėtas JAV pareigūnas.

Jis taip pat patvirtino, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vaizdo ryšiu kreipsis į abu viršūnių susitikimus.

Be didėjančio konflikto su Rusija NATO taip pat tarsis dėl Kinijos. Lyderiams pasirašant naują Aljanso strateginės koncepcijos versiją, Kinija pirmą kartą turi būti oficialiai paskelbta susirūpinimą keliančia šalimi.

NATO turėtų aptarti „iš Kinijos kylančius iššūkius“, sakė JAV pareigūnas.

„Šiuo dokumentu tai bus padaryta pirmą kartą. To nebuvo dokumento 2010 metų versijoje“, – pridūrė jis.

Jos teigimu, Europos ir pasaulio saugumo architektūrai vis dar išlieka didelė grėsme, kurią dar labiau didina kalbos apie nuolaidas Rusijai ar siūlymai karo problemas spręsti Ukrainos sąskaita, be to, svarbu ir toliau ginkluoti Ukrainą.

„Pasaulis negali leisti įsigalėti tokiam požiūriui. Norėdami stabdyti Rusijos agresiją, privalome tęsti sankcijų, kurios tik dabar pradeda duoti efektą, izoliacijos ir spaudimo politiką. Be to, svarbu ginkluoti Ukrainą ir visomis išgalėmis padėti jai laimėti, nes ji šiandien gina demokratiją, vakarietiškas vertybes ir Europos saugumą“, – pranešime spaudai sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Seimo pirmininkės teigimu, susitikime taip pat buvo aptartas rytinio NATO flango gynybos ir pajėgumų stiprinimas – Aljanso brigadų kūrimas, JAV bataliono transformacija į nuolatinį karinį vienetą, Baltijos regiono oro gynybos stiprinimas.

Pasak V. Čmilytės-Nielsen, tikimasi, kad JAV paskatins priimti šiuos siūlymus per birželio pabaigoje vyksiantį NATO viršūnių susitikimą Madride.

Kitos savaitės posėdyje, kurį surengti pasiūlė Prancūzija ir Meksika, „daugiausiai dėmesio bus skiriama pabėgėliams, trečiųjų šalių piliečiams ir prekybai žmonėmis“, sakė vienas diplomatas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.

Pirmadienio susitikimas buvo surengtas Jungtinių Valstijų ir Albanijos iniciatyva. Albanijos ambasadorius prie JT Feritas Hoxha (Feritas Hodža) pareiškė, kad jis su partneriais toliau smerks vasario 24 dieną prasidėjusią invaziją, net jei Maskva, „turėdama veto teisę, laiko Saugumo Tarybą įkaite, neleisdama jai užtikrinti saugumo Ukrainoje“.

Nuo karo pradžios Saugumo Taryba surengė penkiolika posėdžių, o Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja tris kartus balsavo dėl karo: kovo 2 dieną pasmerkė invaziją, kovo 24-ąją paragino užtikrinti civilių gyventojų apsaugą, o balandžio 7 dieną sustabdė Rusijos narystę JT Žmogaus teisių taryboje.

Pasak kelių diplomatų, uoliausiai Ukrainą palaikančios Saugumo Tarybos narės netgi po tokių žudynių, kaip praėjusį penktadienį Rusijos pajėgų surengtas raketų smūgis Kramatorsko traukinių stočiai, nusinešęs daugiau kaip pusšimtį gyvybių, nusprendė nebešaukti skubių susitikimų, o rengti reguliarius posėdžius dėl karo ir kiekviena proga grįžti prie Ukrainos klausimo.

Tačiau kai kurios kitos šalys, pasak diplomatų, mano, kad būtų kontrproduktyvu dar labiau izoliuoti Rusiją, o itin griežtos sankcijos gali sužlugdyti bet kokią viltį dėl daugiašališkumo. Jos tvirtina, kad Saugumo Taryba turėtų užsiimti diplomatija, o ne viešaisiais ryšiais.

Kai Generalinė Asamblėja balsavo už Rusijos pašalinimą iš Žmogaus teisių tarybos, tik šešios iš 15-os Saugumo Tarybos narių – Jungtinės Valstijos, Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Airija, Norvegija ir Albanija – palaikė šią iniciatyvą.

Trys narės – Rusija, Kinija ir Gabonas – balsavo prieš pašalinimą, o Indija, Brazilija, Kenija, Gana, Meksika ir Jungtiniai Arabų Emyratai susilaikė.

„Kai kas Rusijoje (dažnai tai matau žiniasklaidoje) sako: „ O, Baltarusijoje, o, Baltarusijoje ...“. Ne Baltarusijoje – tai pas jus, čia, vakarų pasienyje, spaudžia, dusina. Mes su (Rusijos prezidentu Vladimiru) Putinu sutarėme: mus čia dusina, kad paskui užsipultų Rusiją“, – žurnalistams vakariniame Gardino mieste sakė A. Lukašenka. Jį citavo valstybinė naujienų agentūra BelTA.

„Tai – tramplinas, ir mes turime jį sunaikinti. Tai yra mūsų su prezidento Putinu bendra nuomonė“, – pridūrė jis.

Kalbėdamas per mitingą Gardine autoritarinis lyderis pareiškė, kad Vakarų šalys atvirai kišasi į Baltarusijos vidaus reikalus.

„Šiandien yra žmonių, kurie stumia mus į nesantaikos ir neapykantos bedugnę. (...) Vakarų pasienyje neramu: žvanginama ginklais, grasinama, atvirai kišamasi į mūsų suverenios valstybės vidaus reikalus“, – sakė jis.

A. Lukašenka tvirtino, kad opozicijos protestai, krečiantys šalį nuo anksčiau šį mėnesį įvykusių ginčijamų valstybės vadovo rinkimų, yra organizuojami iš „Varšuvos ir Vilniaus“.

„Kurstytojai – ne jūs, ne baltarusiai. Jie tupi ten – prie Varšuvos, prie Vilniaus. Juk matote, kur tie „alternatyvininkai“ išbėgo? Kai kurie apsuko ratą per Rusiją, Ukrainą ir ten nusėdo“, – sakė jis per mitingą Gardine.

Anksčiau A. Lukašenka paskelbė, kad prie šalies sienų užfiksuotas NATO pajėgų „rimtas judėjimas“, todėl įvedama aukščiausio lygio kovinė parengtis.

Reaguodamas į tai, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad A. Alšenkos režimo kalbos apie Baltarusijai kylančias išorės grėsmes neturi jokio pagrindo, o taip siekiama nukreipti dėmesį nuo vidaus problemų.

„Režimas stengiasi bet kokia kaina nukreipti dėmesį nuo Baltarusijos vidaus problemų kalbėdamas apie menamas išorės grėsmes, kurios neturi nė menkiausio pagrindo“, – BNS atsiųstame komentare sakė prezidentas.

Baltarusiją šiuo metu yra apėmusi gili politinė krizė, besitęsianti nuo rugpjūčio 9-ąją įvykusių prezidento rinkimų, kurių triuškinamu nugalėtuoju oficialiai buvo paskelbtas nuo 1994 metų šaliai vadovaujantis A. Lukašenka. Opozicija ir Vakarų šalys šiuos rinkimus laiko suklastotais.