„Esu specialusis liudytojas – teisinis tyrimas patvirtins mano teisumą. Jaučiuosi ramus ir teisus, nes priimtas prokuratūros sprendimas patvirtino tai, ką sakiau anksčiau“, – BNS perduotame komentare sako M. Puidokas.

Generalinė prokuratūra ketvirtadienį pranešė, kad Seimo nariui M. Puidokui ikiteisminiame tyrime dėl galimo papirkimo ir prekybos poveikiu ketvirtadienį suteiktas specialiojo liudytojo statusas.

Specialiojo liudytojo statusas asmeniui suteikiamas, kai jis apklausiamas apie savo veiksmus, bet pagrindo įtarimams pareikšti nepakanka. Tai pažymi ir M. Puidokas.

Esu specialusis liudytojas – teisinis tyrimas patvirtins mano teisumą. Jaučiuosi ramus ir teisus.

„Prokuratūros nutarime taip pat nurodyta, kad įtariamojo statusui suteikti duomenų nėra. Tai reiškia, jog įtariamojo statusas nesuteiktas ne dėl mano kaip Seimo nario esamos teisinės neliečiamybės“, – sako parlamentaras.

„Mano tikslas ir siekis, jog būtų nustatyta objektyvi tiesa ir pasiekti baudžiamojo proceso tikslai. Per visus penkerius mano darbo Seime metus nei vieno kolegos Seimo nario niekada neprašiau palaikyti ar nepalaikyti abejotinų įstatymų projektų. Mano sąžinė rami, dirbau žmonių labui, kaip to ir reikalauja Konstitucija“, – tvirtina M. Puidokas.

Prokuratūros pranešimu, parlamentaras apklaustas atliekant ikiteisminį tyrimą dėl M. Puidoko padėjėjo Kęstučio Motiečiaus Seimo patalpose Seimo nariui Matui Maldeikiui, kaip įtariama, pasiūlyto 50 tūkst. eurų kyšio. Juo, tyrimo duomenimis, galėjo būti siekiama, kad Seimo narys asmeniškai palaikytų ir paveiktų kitus kolegas, jog būtų sustabdytas ar atidėtas neribotam laikui Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo pakeitimo projekto priėmimas.

Šioje byloje įtarimai dėl papirkimo ir prekybos poveikiu pateikti K. Motiečiui ir azartinių lošimų ir lažybų bendrovės „Tete-A-Tete“ savininkui Samoilui Kacui.

Specialiojo liudytojo statusas asmeniui suteikiamas, kai jis apklausiamas apie savo veiksmus, bet pagrindo įtarimams pareikšti nepakanka.

Parlamentaras apklaustas atliekant ikiteisminį tyrimą dėl Darbo partijos frakcijos naro M. Puidoko padėjėjo Kęstučio Motiečiaus Seimo patalpose Seimo nariui Matui Maldeikiui, kaip įtariama, pasiūlyto 50 tūkst. eurų kyšio. Juo, tyrimo duomenimis, galėjo būti siekiama, kad Seimo narys asmeniškai palaikytų ir paveiktų kitus kolegas, kad būtų neribotam laikui atidėtas Azartinių lošimų įstatymo nuostatų, draudžiančių eksploatuoti į elektroninę automatų duomenų valdymo sistemą nesujungtus automatus, įsigaliojimas, numatytas lapkričio 1 dieną.

Šioje byloje įtarimai dėl papirkimo ir prekybos poveikiu pateikti K. Motiečiui ir azartinių lošimų ir lažybų bendrovės „Tete-A-Tete“ savininkui Samoilui Kacui.

Birželio 10 dieną Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) agentai atliko kratą Seimo nario kabinete, po ko jis pareiškė patyręs smurtą – buvęs agentų smaugtas, suplėšyti jo drabužiai, iki kraujo sudraskyta ranka, atimti asmeniniai daiktai.

STT teigė, kad mobilieji telefonai iš Seimo nario paimti prievarta jam atsisakius juos pateikti.

Atlikus vidinį patikrinimą nustatyta, kad pareigūnų veiksmai buvo teisėti, o parlamentaras galėjo bandyti ištrinti tyrimui svarbius duomenis. Seimo narys, turėdamas su savimi mobiliuosius telefonus, užsidarė tualeto patalpoje ir pareigūnai turėjo pagrindo manyti, kad tuo metu jis galėjo iš mobiliojo ryšio telefonų ištrinti ikiteisminiam tyrimui galimai reikšmingą informaciją.

M. Puidokas savo ruožtu teigia esąs persekiojamas dėl savo politinės veiklos, o pareiškimais apie esą mėgintą ištrinti svarbią informaciją, pasak parlamentaro, žeminamas jo orumas.

Ketvirtadienį BNS su juo kol kas nepavyko susisiekti.

Šį ikiteisminį tyrimą atlieka tyrimo grupė iš Generalinės ir Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo padalinių prokurorų.

„Darbiečių“ vadovybė neskuba spręsti M. Puidoko klausimo

Po to, kai Generalinė prokuratūra pranešė, kad „darbiečiui“ M. Puidokui ikiteisminiame tyrime dėl galimo papirkimo ir prekybos poveikiu yra specialiojo liudytojo statusas, Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskichas sako, kad nėra pakankamai duomenų, jog būtų galima svarstyti teisėsaugos akiratyje atsidūrusio parlamentaro narystės partijoje klausimą.

Bus daugiau informacijos, tada ir svarstysime. Dabar kol kas nėra jokios informacijos.

„Bus daugiau informacijos, tada ir svarstysime. Dabar kol kas nėra jokios informacijos“, – Eltai sakė V. Uspaskichas.

Tai, kad specialaus liudytojo statusas reiškia, jog toks asmuo yra per žingsnį nuo įtariamojo, V. Uspaskicho teigimu, nėra pakankama indikacija suspenduoti M. Puidoko narystę partijoje.

„Tai nėra pakankama indikacija“, – sakė Darbo partijos lyderis.

Tokios pačios nuomonės ir „darbiečių“ frakcijos Seime seniūnas Vigilijus Jukna.

„Lauksime konkretesnių ir tikslesnių duomenų, nes informacija dar šviežia. Jeigu bus reikalinga ir bus daugiau indikacijų, tada, tikriausiai, partija priims tam tikrus sprendimus“, – Eltai sakė „darbiečių“ frakcijos seniūnas.

Pirmadienį Seime dalyvavę susitikime su laikinosios grupės „Už Lietuvą be korupcijos“ nariais teismų atstovai apgailestavo sulaukiantys priekaištų, kad bylas nagrinėja specialiojo liudytojo statusą turintys teisėjai, bet norėdami patraukti juos drausminėn atsakomybėn ar nušalinti nuo pareigų negauna duomenų iš prokuratūros.

„Kai tas klausimas buvo pradėtas kelti viešai, kreipėmės į prokuratūrą, kad pateiktų medžiagą – gal jos pagrindu galėsime inicijuoti drausmės procedūras ir spręsti klausimus, ar gali toks teisėjas nagrinėti bylas, ar ne. Deja, mes to atsakymo negauname, ir suprantu, kad jo negausime, kol nebus baigtas ikiteisminis tyrimas“, – sakė Teisėjų tarybos pirmininkas, Lietuvos apeliacinio teismo vadovas Algimantas Valantinas.

„Nei teismas, nei drausmės komisija negali nagrinėti aplinkybių, neturėdami turinio“, – teigė jis.

Specialiųjų tyrimų tarnyba gegužės pabaigoje pranešė, kad daugiau kaip prieš metus pradėtame tyrime dėl galimos korupcijos specialoijo liudytojo statusas suteiktas keturiems šiuo metu dirbantiems teisėjams. Šis statusas dažnai visuomenėje vertinamas kaip tarpinė grandis tarp liudytojo ir įtariamojo.

„Kažkoks žaidimas vyksta viešoje erdvėje: tarsi kaltina mus, kad mes kažko nedarome, bet kai sakau, kad negalime to daryti, neturėdami medžiagos, niekam tas neįdomu“, – teigė A. Valantinas.

Jis pabrėžė, kad negali žmogui metus būti suteiktas specialiojo liudytojo statusas. Teisėjų tarybos pirmininko teigimu, privalu, kuo greičiau nustatyti tokios asmens vaidmenį byloje.

„Mes kalbame apie specialiojo liudytojo statusą, kuris kabo metus. Klausykite, gaukite leidimą, reiškite jam (teisėjui – BNS) įtarimus, nematau tokios problemos, tą pačią minutę bus sustabdyti įgaliojimai. Kitas dalykas, jeigu neužtenka duomenų (įtarimams – BNS), tas statusas negali kaboti“, – kalbėjo A. Valantinas.

Nacionalinės teismų administracijos Teisės ir administravimo departamento Teisinio reguliavimo ir atstovavimo skyriaus vedėjas Justinas Bagdžius priminė buvusio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo Viktoro Aiduko atvejį. Jis baudžiamojoje korupcijos byloje buvo apklaustas specialiuoju liudytoju, bet kaltinamuoju netapo.

„Žmogus buvo prieš pat pensiją, visą savo teisinę karjerą atidavęs teismams ir teismų sistemai. Tiesiog nenorėdamas diskredituoti Aukščiausiojo Teismo ir pačios teismų sistemos, kaip institucijos, savo noru išėjo iš teisėjų. Galiausiai tyrimo pabaigoje, kai byla buvo perduodama teismui su kaltinamuoju aktu, pasakyta, kad su V. Aiduku viskas tvarkoje, joks poveikis nedarytas“, – pasakojo J. Bagdžius.

Šiaip specialaus liudytojo statusas yra tam tikras šantažo įrankis. Žmogui, kuris apklausiamas specialiuoju liudytoju, jeigu nesutinka būti apklaustas, sakoma: mes tau pareikšime įtarimus.

Laikinasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo vadovas, Teisėjų Etikos ir drausmės komisijos pirmininkas Aurelijus Gutauskas sakė, kad specialiojo liudytojo statusas kartais naudojamas kaip šantažo įrankis.

„Šiaip specialaus liudytojo statusas yra tam tikras šantažo įrankis. Žmogui, kuris apklausiamas specialiuoju liudytoju, jeigu nesutinka būti apklaustas, sakoma: mes tau pareikšime įtarimus“, – teigė jis.

„Korupcinėse bylose žmogus tiesiog „pakabinamas“. Statuso pradžia aiški, bet pabaiga neaiški“, – tvirtino A. Gutauskas.

A. Valantinas pranešė, kad teisėjams rekomenduojama deklaruoti, jeigu jie yra apklausti kokiuose nors tyrimuose.

„Yra duotos rekomendacijos, kad teisėjai, apklausti specialiuoju liudytoju ar paprastu liudytoju, kad šitą dalyką paviešintų. Kad žmonės, kurie dalyvauja procese, galėtų pasisakyti šituo klausimu, ar jie pasitiki tokiu teismu, ar nepasitiki“, – sakė Teisėjų tarybos pirmininkas.

Jis teigė žinąs atvejų, kai teisėjams būtent dėl to, kad jie turi specialaus liudytojo statusą, reikšti nušalinimai bylose.

Seimo narė konservatorė Agnė Bilotaitė svarstė, kad tokį deklaravimą reikėtų padaryti privalomą.

„Kai tavo bylą nagrinėja teisėjas, turintis specialiojo liudytojo statusą korupcijos byloje, kaip gali pasitikėti tokiu teisėju?“ – sakė ji.

Seimo narys konservatorius Laurynas Kasčiūnas kėlė klausimą, ar specialiojo liudytojo statusą korupcijos bylose turintys teisėjai gali eiti pareigas. Anot jo, būtina išsiaiškinti, ar tai sisteminė problema, ar atskirų žmonių.

Specialiųjų tyrimų tarnybos duomenimis, šiuo metu 12 teisėjų pateikti įtarimai dėl įvairių nusikalstamų veikų. Jie teismuose nebedirba – dalis atleisti, dalis yra išėję savo noru, o dalis nušalinti nuo pareigų.

Keturiems teisėjams suteiktas specialiojo liudytojo statusas, būtent jie toliau ir eina pareigas. Specialiojo liudytojo statusą turi ir du buvę teisėjai.

Teisėjų taryba du kartus kreipėsi į generalinį prokurorą, prašydama pateikti informaciją apie aplinkybes, kuriomis minėtiems keturiems teisėjams buvo suteiktas specialiojo liudytojo statusas.

Specialaus liudytojo statusas Lietuvoje įteisintas 2007 metais.

Generalinio prokuroro rekomendacijose dėl specialiojo liudytojo apklausos rašoma, kad asmuo gali būti apklausiamas kaip specialusis liudytojas, jeigu byloje yra duomenų apie tai, kad galėjo būti padaryta nusikalstama veika ir tą veiką galėjo padaryti konkretus asmuo, tačiau šių duomenų nėra pakankamai, kad šiam asmeniui būtų suteiktas įtariamojo statusas.

Rekomendacijose kartu pabrėžiama, kad esant pakankamam kiekiui duomenų asmenį kaip specialųjį liudytoją apklausti draudžiama, jam turi būti suteikiamas įtariamojo statusas. Anot rekomendacijų, asmenys kaip specialieji liudytojai turėtų būti apklausiami itin retais atvejais.

A. Valantinas prokuratūros prašo skubiai suteikti informaciją apie specialiojo liudytojo statusą turinčius teisėjus ir nurodyti aplinkybes, kuriomis šis statusas jiems suteiktas.

Anot Teismų administracijos, gavus prašomą informaciją bus nedelsiant šaukiamas Teisėjų tarybos posėdis.

„Teisėjų tarybos pirmininko nuomone, tik turėdama oficialią informaciją apie specialaus liudytojo statusą turinčius teisėjus bei tokio statuso suteikimo aplinkybes, Teisėjų taryba galės inicijuoti atitinkamų sprendimų priėmimą“, – rašoma pranešime.

Šių veiksmų imtasi po to, kai viešojoje erdvėje pasirodė abejonių dėl specialiojo liudytojo statusą turinčių teisėjų galimybių eiti savo pareigas.

Kad tokie teisėjai eina pareigas, paaiškėjo praėjusį trečiadienį per Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdį, apie tai užsiminė Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) direktorius Žydrūnas Bartkus.

STT duomenimis, šiuo metu 12 teisėjų pateikti įtarimai dėl įvairių nusikalstamų veikų. Jie teismuose nebedirba – dalis atleisti, dalis yra išėję savo noru, o dalis nušalinti nuo pareigų.

Keturiems teisėjams suteiktas specialiojo liudytojo statusas, būtent jie toliau ir eina pareigas. Specialiojo liudytojo statusą turi ir du buvę teisėjai.

Teisininkai ydinga vadina viešoje erdvėje vyraujančią sampratą, juos vadinant „be penkių minučių įtariamaisiais“, o kai kurie politikai svarsto, kad teisėsauga statusą ėmė taikyti pernelyg plačiai.

„Bendras supratimas yra netinkamas: specialiojo liudytojo statusą turintis asmuo viešojoje erdvėje iš esmės traktuojamas kaip įtariamasis. Be to, klastingas ar įtakingas, kuriam teisėsaugos institucijos vengia tiesiogiai pareikšti įtarimus“, – BNS sakė Lietuvos teisės instituto mokslininkas advokatas Petras Ragauskas.

Politikai ir verslininkai

Įstatyme prieš 10 metų buvo įtvirtinta teisė liudytojus apklausti apie savo galbūt padarytą nusikalstamą veiką. Po metų patvirtinose rekomendacijose numatyta, kad galimybė apklausti asmenį kaip specialųjį liudytoją turi būti taikoma itin retais atvejais.

Prokuratūra neturi statistikos, kaip plačiai taikomas šis statusas, bet pernai jis buvo suteiktas daugybei viešų asmenų.

„Vijūnėlės dvaro“ tyrime taip buvo apklausti Druskininkų meras Ričardas Malinauskas ir tuometis aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas, tyrime dėl „Norfos“ statybų Prienuose – parduotuvių tinklo vadovas Dainius Dundulis ir europarlamentaras Rolandas Paksas.

Petrui Gražuliui specialiojo liudytojo statusas pritaikytas vadinamojoje „koldūnų byloje“.

Aiškinantis bandymą nuslėpti girtumą specialiaisiais liudytojais apklausta Nacionalinės žemės tarnybos vadovė Daiva Gineikaitė, ligoninės direktorius Gediminas Abeciūnas ir jo pavaduotojas Kastytis Grigonis. Vėliau visi jie tapo įtariamaisiais.

Tiriant galimą korupciją Kauno rajone specialiuoju liudytoju apklaustas savivaldybės meras Valerijus Makūnas.

Keli asmenys specialiaisiais liudytojais apklausti „MG Baltic“ politinės korupcijos tyrime. Iš pradžių tokiu statusu byloje figūravo parlamentarai liberalas Eligijus Masiulis ir „darbietis“ Vytautas Gapšys. Prokurorams pareiškus, jog prašys naikinti jų imunitetą, kad galėtų pateikti įtarimus, Seimo nariai atsisakė mandatų.

Šiame tyrime specialiojo liudytojo statusas buvo suteiktas ir koncerno prezidentui Dariui Mockui, valdybos nariui Romanui Raulynaičiui, narystę Liberalų sąjūdyje susistabdžiusiems savivaldybės tarybos nariui Šarūnui Gustainiui ir parlamentarui Gintarui Steponavičiui.

Tarp liudytojo ir įtariamojo

Skirtingai nei paprastam liudytojui, specialiajam liudytojui nenumatoma baudžiamoji atsakomybė už melagingų parodymų davimą, jis gali atsisakyti duoti parodymus. Asmuo gali būti apklaustas kaip specialusis liudytojas tik jam sutikus.

Šios specifinės specialiojo liudytojo teisės nebūtinai reiškia, kad jis yra netoli įtariamojo, sako prokuroras, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto mokymo centro lektorius Vytautas Kukaitis.

Pavyzdžiui, guli lavonas su peiliu krūtinėje ir kambaryje yra dešimt žmonių. Visų rankos kruvinos, tačiau smūgis buvo atliktas tik vienas. Tikėtina, kad tą dūrį padarė tik vienas žmogus, o kiti devyni neprisidėjo. Nesant kitų duomenų, tokiu atveju greičiausiai visi taptų specialiaisiais liudytojais.

„Moksliškai interpretuojant tikimybių teoriją, jeigu kalbame apie matematinę galimybę nuo nulio iki šimto, kur nulis reiškia liudytojas, niekaip neprisidėjęs prie veikos, o šimtas yra veiką padaręs įtariamasis, tai nuo vieno iki 99 ir yra specialusis liudytojas“, – BNS sakė Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroras.

„Pavyzdžiui, guli lavonas su peiliu krūtinėje ir kambaryje yra dešimt žmonių. Visų rankos kruvinos, tačiau smūgis buvo atliktas tik vienas. Tikėtina, kad tą dūrį padarė tik vienas žmogus, o kiti devyni neprisidėjo. Nesant kitų duomenų, tokiu atveju greičiausiai visi taptų specialiaisiais liudytojais. Bet juk tu gali būti su kruvinomis rankomis vien dėlto, kad bandei padėti tam sužeistam žmogui ar bandei sustabdyti dūrį“, – pridūrė jis.

Pasak prokuroro, specialusis liudytojas yra tarpinis, laikinas procesinis statusas, kol galimo nusikaltimo aplinkybės yra neaiškios ir tokio asmens dalyvavimas procese padeda greičiau nustatyti tiesą.

Advokatas Edmundas Budvytis pritaria prokuroro minčiai, kad specialieji liudytojai visuomenėje neturėtų savaime būti vertinami neigiamai.

„Į tą statusą nereikia žiūrėti su negatyvu, nes viešojoje erdvėje yra suformuotas toks negatyvus požiūris, kad specialusis liudytojas jau yra blogietis. Taip nėra“, – sakė advokatų kontoros „Budvytis, Čivilis ir partneriai“ advokatas.

Seimo narys G.Steponavičius tvirtina, kad žinia apie specialiojo liudytojo statuso suteikimą pakenkė jo reputacijai.

„Aš negaliu atriboti savęs nuo bylos konteksto ir suprantu, kad man tai daro reputacinę žalą. Kita vertus, jeigu žiūrėtume į patį turinį, dėl ko esu apklausiamas dėl savo galimų veikų, tai demokratinėje ir teisinėje šalyje bei visuomenėje tai neturėtų būti kaltės ar net įtarimų klausimas. Šiuo atveju antraštės užbėgant už akių skandalo kontekste iš tikrųjų yra, taip pat daromos nepagrįstos išvados ir apibendrinimai“, – sakė parlamentaras.

Pirminis tikslas – imuniteto apsauga

Baudžiamojo proceso kodeksas Lietuvoje pradėjo veikti 2003 metais. Tuomet teisėsauga asmenis galėjo apklausti kaip liudytojus arba kaip įtariamuosius. Idėja sukurti specialiojo liudytojo institutą kilo, kai Seimas nesutiko panaikinti teisinės neliečiamybės Seimo nariams Vyteniui Andriukaičiui, Vytautui Kvietkauskui ir Arvydui Vidžiūnui. Prokurorai jiems negalėjo pateikti įtarimų kyšininkavimu, o pasakoti apie savo veiksmus būdami paprastais liudytojais jie negalėjo, pasakojo prokuroras V.Kukaitis.

Patiems Seimo nariams išreiškus norą bendradarbiauti su teisėsauga, jie atsisakė Seimo nario mandato, o kartu ir teisinės neliečiamybės.

Vėliau Baudžiamojo proceso kodekso korekcijoms rengti buvo sukurta darbo grupė. Šias pataisas, tarp kurių buvo įvestas specialiojo liudytojo institutas, Seimas priėmė 2007 metais.

2008 metais patvirtintose generalinio prokuroro rekomendacijose dėl specialiojo liudytojo apklausos rašoma, kad asmuo gali būti apklausiamas kaip specialusis liudytojas, jeigu byloje yra duomenų apie tai, kad galimai buvo padaryta nusikalstama veika ir tą veiką galimai padarė konkretus asmuo, tačiau šių duomenų nėra pakankamai, kad šiam asmeniui būtų suteiktas įtariamojo statusas. Rekomendacijose numatyta, kad esant pakankamam kiekiui duomenų asmenį kaip specialųjį liudytoją apklausti draudžiama, jam turi būti suteikiamas įtariamojo statusas.

Čia yra šachmatų partija, kurioje nugalėtojas priklauso nuo prokuroro ir advokato talento. Ir nuo abiejų sąžinės.

Anot rekomendacijų, asmenys kaip specialieji liudytojai turėtų būti apklausiami itin retais atvejais.

Tarp Baudžiamojo proceso kodekso pataisų kūrėjų buvęs parlamentaras Julius Sabatauskas sako, kad specialistai turėtų išnagrinėti, ar specialiojo liudytojo statuso taikymas nenukrypo nuo normos ir iš tikrųjų pasiteisino. Jis pats mano, kad reikėtų grįžti prie pradinės instituto kūrimo idėjos kaip specialiuosius liudytojus apklausti tik žmones, turinčius teisinę neliečiamybę.

„Girdime daug tokių atvejų, kai asmeniui taikomas specialiojo liudytojo statusas. Aš vis dėlto manau, galbūt reikėtų grįžti prie pirminės idėjos, kad specialiojo liudytojo statusas būtų taikomas tik tiems asmenims, kurie turi imunitetą nuo baudžiamosios atsakomybės, ir aiškiai tai įrašyti Baudžiamojo proceso kodekse“, – teigė J.Sabatauskas.

„Viešojoje erdvėje dažnai painiojama, kad tai yra tas pats, kaip įtariamasis. Tai yra netiesa. Ir klausimas kitas: kokiais motyvais vedami teisėsaugos pareigūnai suteikia asmeniui specialiojo liudytojo statusą, kuris dažnai neperauga į įtariamojo?“ – pridūrė jis.

„Šachmatų partija“

Suteikti asmeniui specialiojo liudytojo statusą gali užtekti ir skundo. Tokiu atveju šis statusas apsaugos žmogų nuo nepagrįsto baudžiamojo persekiojimo, nes nesant specialiojo liudytojo institutui jam greičiausiai formaliai, remiantis tik skunde pateikiamais duomenimis, būtų reiškiami įtarimai, sako prokuroras V.Kukaitis.

„Jeigu jūs, pavyzdžiui, turite rimtą konfliktą, ginčą, pykčius su kitu žmogumi. Jis vėliau gali parašyti skundą teisėsaugai, kad jūs jį sumušėte, apšmeižėte ar apvogėte, sukčiavote ir panašiai. Tačiau tai reiškia, kad jūs galite būti apkaltintas visiškai nepagrįstai, nors duomenų apie jūsų esą padarytą nusikaltimą formaliai yra. Tokius duomenis reikia patikrinti, ar taip iš tikrųjų buvo, todėl iš principo specialiojo liudytojo statusas čia būtų apsauga nuo nepagrįsto baudžiamojo persekiojimo, nuo per ankstyvo nepagrįsto tapimo įtariamuoju“, – sakė teisėsaugos pareigūnas, prisidėjęs rengiant generalinio prokuroro rekomendacijas dėl specialiųjų liudytojų apklausos.

Pasak jo, specialiojo liudytojo statusas yra geras akstinas žmogui bendradarbiauti su teisėsauga ir pateikti pilną savo versiją apie vykdomą ikiteisminį tyrimą.

Tuo metu advokatas E.Budvytis tvirtina, kad prokurorai savo ruožtu šį statusą gali naudoti ir kaip psichologinio spaudimo priemonę, turėdami omenyje, kad šis statusas yra tarsi tarpinė grandis tarp liudytojo ir įtariamojo.

Siekdamas užduoti specifinius klausimus, greičiau baigti ikiteisminius tyrimus tyrėjas gali suteikti asmeniui specialiojo liudytojo statusą ir neturėdamas tam teisinio pagrindo ar planų vėliau pateikti įtarimus, sakė advokatas.

Tačiau šio statuso taikymas gali atsisukti prieš patį tyrėją, jeigu apklausiamasis ar jo advokatas savo ginamojo naudai pritaikys specifines specialiojo liudytojo teises nesutikti duoti parodymų arba duoti melagingus parodymus, išvengiant už tai baudžiamosios atsakomybės.

„Čia yra šachmatų partija, kurioje nugalėtojas priklauso nuo prokuroro ir advokato talento. Ir nuo abiejų sąžinės“, – kalbėjo advokatas.