Šiuolaikinės vokiečių dramaturgės Ingrid Lausund pjesė „Bestuburiada“, nagrinėjanti moderniai vakarietiškajai visuomenei pažįstamas aktualijas, plačiai statoma pasaulio scenose, neaplenkiant ir Lietuvos. Su jaunaisiais aktoriais scenai šį kūrinį pritaikiusi aktorė A. Vilutytė taip pat turi asmeninį santykį su šia dramaturgine medžiaga.
„Vaidinau šios pjesės pastatyme Lietuvos nacionaliniame dramos teatre vieną iš personažų Kristensen. Spektaklį režisavo mano studentė Giedrė Kriaučionytė. Tuo pačiu metu jau dėsčiau Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, o dabartiniai aktoriai buvo antro kurso studentai. Jau tada kolegoms sakiau, kad ši pjesė – puiki medžiaga scenos kalbos pratimams: staigus žodžių pingpongas, staigi reakcija, žodžiu, gera medžiaga, kurią galima panaudoti dėstymo procese.
Juk ir tikrovėje daugėja informacijos, kad jaunoji karta neatlaiko konkurencinės kovos.
Taip gimė šis pastatymas kaip trečio kurso scenos kalbos egzaminas. Jokios perspektyvos, kad tai gali išsivystyti į spektaklį nebuvo, bet po egzamino kurso vadovai Vidas Bareikis ir Algirdas Latėnas paragino parengti diplominį spektaklį. Minimaliomis priemonėmis gimė spektaklis be techninių triukų, – tiesiog žaidimas situacijomis“, – pasakoja A. Vilutytė.
V. Ruzgaitės nuotr.
Aštriai aktuali tema per komiškumo prizmę
Pjesės personažai – penki ambicingi darbuotojai, laukiantys susitikimo su vadovu bei nugalėtojo į naują darbo vietą paskelbimo. Šiame spektaklyje – net trylika aktorių, kurie veikia situacijose, o scenos erdvė – laukiamasis, nesvarbu, biuro, akademijos, teatro, kitos įstaigos. Čia kiekvienas žiūrovas gali susitapatinti su savo profesija ir momentu, kai tenka įtikti vadovui, jaudintis, ką jis pasirinks. O jeigu ne tave?
„Personažų kūrimo procese studentams sakiau, kad jie prisimintų save įvairiose situacijoje, stojamųjų, baigiamųjų egzaminų, kastingų ir atrankų į filmus bei spektaklius, – kur verda konkurencinė kova. Siekdami sėkmės, norėdami įtikti, mes neretai tampame tragikomiškais personažais. Todėl ir spektaklis yra tragikomiškas, jame persipina absurdo elementai, komiškos situacijos.
Mūsų kuriami personažai yra žmonės, siekiantys tikslo, bet užstrigę laukiamajame, toje pačioje erdvėje ir situacijoje, problemose. Juos vienija didelis stresas, nesaugumo jausmas, pasimetimas ir inercija. Tai ir yra bestuburiada – kai neturi savo stuburo, pozicijos, elgiesi taip, kaip geriau kitiems, svarbu, ką kiti pagalvos.
Personažų lūpomis kalbame apie desperatiško užstrigimo stadiją, kai niekas nebedžiugina, apie baimes, nuolatinį jausmą kad esi nevykėlis, antrarūšis. Juk ir tikrovėje daugėja informacijos, kad jaunoji karta neatlaiko konkurencinės kovos. Suserga depresija, taip vadinamos perkrovos įvyksta per anksti, jauname amžiuje, 20-26 metų, ko neturėtų būti. Kita spektaklio tema – apie buvimą ne savo vietoje, ne savo profesijoje, nes galbūt taip reikia.
V. Ruzgaitės nuotr.
Manau, kad šios temos yra labai aktualios, nepaisant profesijos ir veiklos, tai – šių dienų didžiųjų miestų tema, kuriuose vyrauja tempas, greitis, didžiuliai reikalavimai ir galimybės, kurios taip pat žmogų varo į neviltį. Atrodo, kad tu daug dirbi, bet dar tiek daug visko nepadarai, nes galimybės yra neribotos“, – spektaklio temas atskleidžia Aldona Vilutytė.
Norisi pakviesti ir teatro publiką pamatyti, kaip šitie jauni žmonės žengia pirmus žingsnius.
Startas kūrybiniam augimui
Spektaklyje debiutuos jaunųjų aktorių 13-tukas: Aistė Zabotkaitė, Andrius Alešiūnas, Ieva Stašelytė, Kamilė Lebedytė, Marius Karolis Gotbergas, Saulė Sakalauskaitė, Jurgita Maskoliūnaitė, Mantas Bendžius, Roberta Sirgedaitė, Deividas Breivė, Greta Šepliakovaitė, Motiejus Ivanauskas, Povilas Jatkevičius. Kūrėjams talkina kostiumų dailininkė Rūta Lečaitė, šviesų dailininkas Darius Malinauskas.
„Mūsų procesas buvo ne tiek siekti rezultato, bet kalbėtis, analizuoti temą. Tai, kad kursas ateina su savo diplominiais darbais, nes jų bus ir daugiau, nėra blogai – galima stebėti, kokie jie atėjo iki šios dienos, kaip jie skleisis, augs ir įsilies į teatro bendruomenę. Nesu režisierė, bet dėstytoja.
Pristatyti kursą, pripažinsiu, – didelė atsakomybė. Labai gerai, kad šis kursas turi galimybę toliau tęsti darbus, kad Nacionalinis Kauno dramos teatras suteikė tokią progą. Norisi pakviesti ir teatro publiką, pamatyti, kaip šitie jauni žmonės žengia pirmus žingsnius, stebėti, kaip jie auga susidurdami su vis įdomesne ir gilesne dramaturgija, režisieriais, naujais kolegomis“, – pasakoja A. Vilutytė.
Spektaklis sukurtas kartu su LMTA (Lietuvos muzikos ir teatro akademija).
