Vaidmenis kuria jaunieji KVMT baleto artistai iš Ukrainos: Eglės vaidmenį atliks Anna Chekmarova, Žilvino - Yann Malaki.

Šiemet „Auksiniam scenos kryžiui“ nominuota Anna Chekmarova KVMT baleto trupėje šoka nuo 2021 m. spalio. Tarp ryškiausių sukurtų vaidmenų šiame teatre: Baronienė Rainakienė „Altorių šešėly“; Solistė „Šventasis pavasaris“, Solistė triptike „Dona Kichotė“.

Anna Chekmarova. / A. Chekmarovos asmeninio archyvo nuotr. 

Yan Malaki KVMT baleto trupėje šoka nuo 2020-ųjų spalio. Tarp svarbiausių vaidmenų šiame teatre: Seminaristas Petryla „Altorių šešėly“; Džonas M. Theodorakio balete „Graikas Zorba“, Jaunasis Faustas šokio spektaklyje „Faustas“, Princas Spragtukas šokio spektaklyje „Spragtukas“. Jis vienas iš KVMT baleto artistų aktyviai kuriančių choreografines miniatiūras. Y. Malaki dalyvauja KVMT projektuose „Dėmesio! Baletas“, o praėjusių metų pabaigoje publikai kartu su kolegomis pristatė savo kompoziciją šokio spektaklių triptike „Dona Kichotė“.

Yann Malaki./ Y. Malaki asmeninio archyvo nuotr. 

XX a. lietuvių muzikos klasiko Eduardo Balsio neoklasikinis baletas „Eglė žalčių karalienė“ – populiariausias šio žanro nacionalinis veikalas Lietuvoje. Jį kurdamas, kompozitorius rėmėsi Salomėjos Nėries to paties pavadinimo poema, dar labiau išryškindamas mitologinius pasakos pradus ir intensyviai plėtodamas Eglės ir Žilvino žmogiškųjų jausmų dramą. Baleto partitūrai būdinga spalvinga instrumentuotė, ryškūs nuotaikų kontrastai, atpažįstami liaudies muzikos motyvai.

Spektaklio kūrėjų komanda – choreografas Martynas Rimeikis, dirigentas Modestas Barkauskas, scenografas Marijus Jacovskis, kostiumų dailininkė Elvita Brazdylytė ir šviesų dailininkas Levas Kleinas stengėsi neprimesti Eglės ir Žilvino meilės istorijai nūdienos socialinių kontekstų. Tuo pačiu mėginta išvengti pasakų inscenizacijoms būdingos vizualių detalių gausos, todėl spektaklyje kalba pats šokis, o ne dekoracijos ar butaforija.

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro nuotr.

Laiko išbandymus atlaikiusi nuostabi E. Balsio muzika Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro scenoje atgijo ekspresyvia ir originalia šiuolaikinio šokio kalba bei tapo visos Lietuvos kultūros įvykiu. „Eglė žalčių karalienė“ buvo įvertinta „Padėkos kauke“ kaip geriausia 2019 m. Klaipėdos premjera bei pelnė du „Auksinių scenos kryžių“ apdovanojimus: 2019-ųjų geriausiu choreografu tapo Martynas Rimeikis, o pagrindinio vaidmens atlikėja Julija Stankevičiūtė apdovanota kaip geriausia metų šokėja. 2021 ir 2022 m. spektaklis transliuotas „Mezzo“ kanalu, kur juo mėgavosi daugiau nei 60 milijonų žiūrovų iš 80 šalių. 

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro nuotr.

E. Balsio šokio spektaklis „Eglė žalčių karalienė“ 2022 metų rudenį lankėsi Lenkijoje bei yra KVMT gastrolių po Lietuvą lyderė.

E. Balsio „Eglė žalčių karalienė“ gegužės 17 dieną 18.30 valandą pristatoma Kauno valstybinio muzikinio teatro scenoje.

Iš 30 pretendentų dešimtyje nominacijų specialiai suburta ekspertų komisija išrinko tris „Padėkos kaukės“ laureatus, pelniusius šį garbingą Klaipėdos miesto apdovanojimą už praėjusių kalendorinių metų pasiekimus bei reikšmingiausius darbus teatre.

Klaipėdos metų spektakliu tapo Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro šokio spektaklis „Eglė žalčių karalienė“ pagal Eduardo Balsio muziką (choreogr. Martynas Rimeikis, dirig. Modestas Barkauskas, Tomas Ambrozaitis).

Metų aktoriaus nominacijoje nugalėjo Jonas Baranauskas, įvertintas už vaidmenis Klaipėdos dramos teatro spektakliuose „Antigonė“ (rež. Mara Kimelė), „Mūsų klasė“ (rež. Oskaras Koršunovas), „Euridikė“ (rež. Marius Pažereckas) ir Šeiko šokio teatro imersiniame spektaklyje „Who the f**k is Alice?” (rež. Monika Klimaitė ir choreogr. Agnija Šeiko).

Nominacijoje „Metų teatro reiškinys“ „Padėkos kaukę“ pelnė Šeiko šokio teatras, garbingu miesto apdovanojimu įvertintas už tarpdiscipliniškumą, veržlumą ir įvairovę, kuriant projektus „Who the f**k is Alice?”, „Lumi“, Užpustyti“, „Oneiro“ ir „Bolero – extended“.

Kaip paveikslas įrėminta „Padėkos kaukė“ – įspūdinga juvelyrikos meno miniatiūra iš sidabro, papuošta auksu ir brangakmeniais, yra specialus apdovanojimas, kuriuo įvertinami Klaipėdoje kuriančių teatralų pasiekimai bei reikšmingiausi metų darbai, tapę teatrinio gyvenimo įvykiais.

2005-aisiais šį apdovanojimą įsteigė Klaipėdos miesto savivaldybė ir Lietuvos teatro sąjungos Klaipėdos skyrius. Nuo 2012 metų apdovanojimą skiria Klaipėdos miesto savivaldybės administracija.

Uostamiestyje kuriantiems teatrams ir teatro menininkams nuo 2006-ųjų paskirtos jau 42 „Padėkos kaukės“.

„Labai džiaugiuosi, kad vis daugiau garsių choreografų: kaip Kirill Simonov, Martynas Rimeikis atvyksta į Klaipėdos valstybinį muzikinį teatrą ir stato čia spektaklius. Ne tik kyla spektaklių meninė vertė, bet ir tobulėja Muzikinio teatro baleto trupė“,- pasakojo A.Krasauskaitė.

Ne tik šokėja, bet ir choreografė A.Krasauskaitė neslepia, jog artėjant premjerai labai jaudinasi, nes jaučia didžiulę atsakomybę atlikdama šį vaidmenį.

Ar lengva vieno spektaklio metu perteikti visą Eglės gyvenimą: persikūnyti iš pradžių į naivios mergaitės, o vėliau – į motinos vaidmenį?

Sudėtinga. Reikia būnant jaunai, nepradėti elgtis kaip brandžiai moteriai... Ir dar sudėtinga, nes pati kol kas neturiu vaikų, o spektaklyje tenka tapti mama. Tam tenka įjungti visus aktorinius gabumus.

Vasarą matėme jaunos balerinos Julijos Stankevičiūtės sukurtą Eglę. Kuo išskirtinė bus jūsiškė?

Be abejo, mano Eglė bus visiškai kitokia nei J. Stankevičiūtės. Mūsų ir amžius skiriasi dešimtmečiu... Manau, kiekvienas šokėjas stengiasi kurti nesigręžiodamas, nekopijuodamas. Ir visada savaip.

Gal Eglė taps naivia auka?

Nematau aš Eglės kaip aukos, nors spektaklyje ir nuskamba išdavystės momentas. „Eglės žalčių karalienės“ istorijoje man svarbiausia meilės tema: Žilvino ir Eglės meilės, Eglės ir jos tėvų meilės, Eglės ir jos sesių meilės... Istorijos atomazga nelaiminga, bet man ji vis tiek šviesi ir tyra. Tai tiesiog jautrus kūrinys, išgyventas ir išjaustas choreografo M. Rimeikio.

Nematau aš Eglės kaip aukos, nors spektaklyje ir nuskamba išdavystės momentas.

Anksčiau spektaklyje „Eglė žalčių karalienė“ kūrėte Eglės motinos vaidmenį. Gal jis padeda geriau suprasti ir Eglės personažą?

Įsijausdavau vaidindama Eglės mamą, nors tai ir epizodinis vaidmuo. Tarp Julijos ir manęs buvo užsimezgęs ryšys – labai tikras, šiltas. Scenoje, kurioje Eglė palieka tėvų namus, man byrėjo ašaros pirmosios premjeros metu. Ir muzika paveiki, ir choreografinis sudėliojimas...

Kodėl pasaka apie Žilviną ir Eglę iki šiol vilioja įvairių meno sričių kūrėjus?

„Eglė žalčių karalienė“ puikiai iliustruoja seną posakį – „tikra meilė visada nelaiminga“. Ši istorija turi savą mistinį kodą, kurį bando įminti skirtingų laikmečių kūrėjai. Nežinau to kodo, bet jis yra. Juo užkoduota didžiulė meilė, kurią pražudo skirtingų pasaulių susidūrimas.

Ar M. Rimeikis – reiklus kūrėjas?

Reiklus, smulkmeniškas, preciziškas ir kartu – labai gili, jautri asmenybė. Įdomu su juo dirbti, nes šokėją jis tiesiog „išgręžia“, išreikalauja visų jėgų. Labiausiai imponuoja gilus, nepaviršutiniškas choreografo požiūris į savo darbą. Matosi, kad į „Eglę žalčių karalienę“ jis sudėjo visą sielą.

Ar šiame spektaklyje tobulėjote kaip šokėja?

Labai. Man asmeniškai šokti šiame spektaklyje – didelis iššūkis. Dar turiu labai toli „nueiti“, kad pasiekčiau to, ko pati iš savęs tikiuosi. Prieš šią premjerą labai jaudinuosi. Nemiegu naktimis. Arba sapnuoju, kad išeinu į sceną ir nieko neatsimenu. Prabundu naktį ir kartoju mintyse choreografinį „tekstą“. Viską permąstau ir suprantu, kuriose spektaklio dalyse dar turiu patobulėti. Pirmadienį Klaipėdon atvyksta M. Rimeikis – ir aš jaudinuosi.

Viską permąstau ir suprantu, kuriose spektaklio dalyse dar turiu patobulėti.

Ar Eduardo Balsio muzika padeda atskleisti Eglės personažą?

Eglės vaidmuo – muzikos ir choreografijos simbiozė. E. Balsio muzika man patinka, jos mielai klausau. Ir man ji padeda kurti vaidmenį, nes yra bekraštė ir labai išraiškinga. Joje girdimi lietuvių liaudies motyvai, ir man tai labai gražu.

KVMT sukūrėte daug pagrindinių vaidmenų: Žizel, Liucę iš spektaklio „Altorių šešėly“... Kokią poziciją šioje gretoje užims Eglė?

Visi vaidmenys mano širdyje turi savo lentynėles ir tarp jų nėra svarbesnio ar svarbiausio. Kuo Eglės vaidmuo išskirtinis? Jaučiuosi taip, lyg artėčiau prie svarbaus starto ir negaliu sau leisti klaidos. Kas buvo mano gyvenimo vaidmuo, galėsiu atsakyti po dešimties metų, bet Eglės vaidmuo – tikrai didelis ir galingas.

Ar lengva vaidinti įsimylėjėlius su scenos partneriu Mantu Černecku?

Su Mantu kartu šokame gana seniai. Daugelyje spektaklių esame „suporuoti“. Labai juo pasitikiu, gerbiu ir myliu. Esame patyrę įvairių situacijų scenoje, tad suprantame vienas kitą be žodžių. Man nesunku vaidinti su Mantu, nes turime ryšį ir „nesceniniame“ gyvenime. Esu verkusi ant jo peties ir taip pat ne kartą esu išklausiusi jį. Gerai pažįstame vienas kitą, tad su juo – nors į karą... Bet ir scenoje reikia nemažiau pasitikėjimo.