Vienas garsiausių XX a. dramaturgų

Spektaklis planuotas kaip vienas jubiliejinių, teatro 35-mečiui (2020 m.) skirtų vaidinimų, bet dėl pandemijos karantino rampos šviesą išvys jau 2022-ųjų sausį. Spektaklį režisavo Klaipėdos pilies teatro įkūrėjas ir meno vadovas Alvydas Vizgirda.

T. Williamso (1911–1983 m.) pjesės, kurių jis parašė daugiau nei tris dešimtis, itin populiarios visame pasaulyje, režisuotos ir ekranizuotos scenos bei kino garsenybių, ne kartą statytos ir Lietuvoje. Žinomiausios – „Katė ant įkaitusio skardinio stogo“ (rež. R.Tuminas, Valstybinis akademinis dramos teatras), „Geismų tramvajus“ (rež. A.Latėnas, Šiaulių dramos teatras), „Stiklinis žvėrynas“ (rež. G.Žilys, Valstybinis jaunimo teatras), „Iguanos naktis“ (rež G.Padegimas, Šiaulių dramos teatras), „Senasis kvartalas“ (rež. P.Gaidys, Klaipėdos dramos teatras), „Tatuiruotoji rožė“ ir kitos. Homoseksualus, „nepatogus“ autorius, vaikystėje muštas tėvo, T.Williamsas savo aistringomis pjesėmis ir mažąja proza buvo užsitraukęs Bažnyčios nemalonę: viena jo pjesė katalikų vyskupo ir kardinolo F.J.Spelmano buvo pasmerkta kaip „maištinga, apgailėtina, moraliai atstumianti, įžeidžianti katalikiškus padorumo standartus”. Nepaisant ne visuomet teisingų priekaištų, T.Williamsas tapo vienu garsiausių XX a. dramaturgų. Kai dar buvo gyvas, 1979 m. jo vardas atsidūrė „Amerikos teatro šlovės muziejuje“ (American Theater Hall of Fame) .

Ne kartą statė T. Williamso pjeses

A. Vizgirda per daugiau kaip keturis kūrybinės veiklos dešimtmečius yra ne kartą statęs T. Williamso pjeses. Vienas ryškesnių spektaklių, kuriame bene pirmą kartą pas mus užsiminta apie homoseksualių moterų egzistavimą, buvo A. Vizgirdos režisuotas spektaklis „Gražus sekmadienis piknikui“ Klaipėdos dramos teatre 1988 m. Iš A. Vizgirdos esė „Dešimt dienų su Klaipėdos pilies teatru – virtualiai“ (2020 04 23): „Į tuometį mūsų teatrą „Liepų gatvėje 68“ atėjo keturios Klaipėdos dramos teatro aktorės: Jūratė Jankauskaitė, Julija Sakalaitė, Nijolė Narijauskaitė ir Edita Kauzaitė. Jos atsinešė pjesę „Gražus sekmadienis piknikui“. Aš šio kūrinio nebuvau skaitęs. Pjesė gvildeno tuomet mūsų teatruose dar „neegzistavusią” temą. Darbas intrigavo, visi buvome užsidegę, nors kai kuriuos klausimus su aktorėmis spręsti reikėjo labai atsargiai. Kad ir kaip būtų keista, tik puse lūpų kalbėjomės apie pagrindinę pjesės problemą. Ir aš mėginau spręsti svarbų, mus visus kamavusį klausimą – ar tokioms temoms iš viso yra reikalinga rampų šviesa?

Moterys pjesę suprato neblogai, tačiau pagrindinė jos tema aktorėms buvo ne iki galo „įkertama“. Dirbome ilgai, kantriai, bet be nuobodžio, kruopelė po kruopelės gimė kuriami personažai. Pagrindinio spektaklio konflikto neforsavome, stengėmės kalbėti labai paprastai, tačiau sumaniai. Artėjant premjerai kuriami vaidmenys atgijo, tapo įdomūs, truputį „felliniški“, su šiek tiek retušuotomis, tačiau labai nesunkiai nujaučiamomis aistromis, kurios, atmieštos gera sarkazmo ir humoro doze, kartais verždavosi iš po kasdienių kaukių. Visos keturios buvo visai nenuspėjamos, baltos ir gražios. (...) Sovietiniais laikais spektaklius priiminėdavo speciali meno taryba. Mes tą egzaminą sėkmingai išlaikėme, ir „Gražus sekmadienis piknikui“ buvo pradėtas rodyti Klaipėdos dramos teatre, vėliau – vežiojamas po visą Lietuvą. Dėl to spektaklio eksploatavimo rajonuose ir kaimuose labai stipriai nesididžiavau, mat kartą kitą, pasėdėjęs salėje tarp žiūrovų, savo kailiu pajutau, kaip sunkiai į susirinkusiųjų širdis skinasi kelią vaidinimas apie nežinomas, o tik nujaučiamas mūsų prigimties kertes ir aistras...“

1994 m. teatre „Liepų gatvėje 68“ A. Vizgirda režisavo retai statomą T. Williamso pjesę „Atsitiktinai / netikėtai praėjusią vasarą“, teatro kritikų vadinamą „jausmų drumstėja“. Pagrindinius vaidmenis kūrė Asta Stašaitytė ir Alfredas Matutis. Dabar režisierius sakė, kad prieš tris dešimtmečius tai buvo „per anksti Lietuvai“, nors pjesė parašyta 1958-aisiais. Spektaklis sėkmingai dalyvavo tarptautiniame teatrų festivalyje Lione (Prancūzija), bet pas mus publikos dėmesio nesulaukė.

Nepaisant to, po metų A. Vizgirda, pasikvietęs jaunus teatralus, vėl grįžo prie T. Williamso. Provokuojantis spektaklis „Interviu „Playboy“ žurnalui“ scenoje pristatytas kaip pirmas viešas aštrus teatrinis pareiškimas Lietuvoje, kad ir „čia gyvena homoseksualūs žmonės“. Medžiagos semtasi ne iš Lietuvos menininkų kūrybos, vietinių „realijų“, o iš T. Williamso apsakymų („Angelas alkoje“, „Vienarankis“, „Purpurinė drobulė“) bei jo interviu žurnalui „Playboy“. Klausimas, ar seksualinė orientacija gali būti žmogaus vertės ir reikšmės žymeklis, čia buvo svarbiausias. Spektaklis „Interviu „Playboy“ žurnalui“, suvaidintas vos kelis kartus, taip pat „dingo“ iš repertuaro.

Intriguojantis, beveik detektyvas

Ir štai režisierius A. Vizgirda po daugelio metų vėl grįžo prie T. Williamso su nauju pastatymu „Sebastijanas“ pagal jau naudotą medžiagą – pjesę „Netikėtai praėjusią vasarą“. Tai intriguojantis, meistriškas kūrinys, komiška drama su beveik detektyvine siužeto linija. T. Williamsas savo „Interviu su savimi“ sakė: „Tai mano kūrinys apie tragišką poeto lemtį, apie pagrindinį menininko vaidmenį gyvenime. Kad ir kas atsitiktų žmonijai, jos atmintis turi būti tokia, kokia yra tiesa.“

Spektaklyje „Sebastijanas“ vaidina aktoriai Vilija Gruodytė-Šeputienė, Auksė Naujokienė, Aurimas Pintulis, Vilma Ptašinskaitė, Ramūnas Šeputis ir Pijus Šiaulys. Pjesėje skambančių muzikinių motyvų autoriai – Elias Faingershas (Švedija) ir Edvinas Vasiljevas. Kostiumų dailininkė – Aina Zinčiukaitė, šviesų dailininkas – Arūnas Račkauskas, choreografas – Mantas Svirskys. Spektaklis skirtas visiems suaugusiesiems – jauniems ir nebe...

Klaipėdos pilies teatro premjerinis spektaklis „Sebastijanas“ bus rodomas Žvejų rūmų Teatro salėje sausio 17 ir 28 dienomis 19 val. Bilietus platina „Tiketa“. Žvejų rūmų bilietų kasa dirba pirmadieniais–penktadieniais 16–19 val. ir vieną valandą prieš visus renginius.

Dėl koronaviruso pandemijos renginių metu žiūrovų prašoma laikytis visų saugumo reikalavimų.