„Ta situacija ir tie rezultatai, kurie susiklostė per šią olimpiadą, tikrai nėra šių metų rezultatai. Niekada neatsitinka, kad per vienerius metus kažkas įvyksta. Tiek finansavimo, tiek galbūt praktinio rengimo klausimus reikės spręsti“, – antradienį žurnalistams Naujoje Akmenėje sakė premjerė.

Ji taip pat teigė, kad balansą tarp profesionalaus ir mėgėjiško sporto atrasti sudėtinga – apie tai, anot premjerės, diskutuota ir teikiant Sporto įstatymo pataisas.

„Aš neslėpsiu, kad yra tokia tarsi nuolatinė diskusija tarp to, kas yra svarbiau – profesionalus ar mėgėjiškas sportas, nes tarsi žmonės į sportą jungiasi iš masiškumo. Reikia užtikrinti tą mėgėjišką sportą, kad žmonės apskritai sporte pamatytų kokį nors poreikį sportuoti, dalyvauti, vaikus įtraukti. Kita vertus, rezultatus olimpiadose skina, visų pirma, profesionalūs sportininkai. Atrasti balansą tarp šitų dalių nėra labai lengva“, – kalbėjo Vyriausybės vadovė.

Lietuva šiemet vykusiose 2020-ųjų Tokijo olimpinėse žaidynėse laimėjo vieną medalį – šiuolaikinės penkiakovės atstovė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė iškovojo sidabrą.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, dėkodama olimpiečiams, pridūrė, kad šiuo metu „esame duobėje“, todėl reikia kuo greičiau sutarti dėl sportininkų rengimo sistemos.

Ministrė taip pat teigė, kad reikia dar kartą įsivertinti ir strateginių sporto šakų sąrašą, su jomis būtų susieta ir sporto infrastruktūra. Anot J. Šiugždinienės, Lietuvoje trūksta tarptautinio lygio sporto bazių.

Sveikatos ir sporto klasterio kūrimo idėją generuojantys Klaipėdos universiteto vadovai teigė, kad sveikata, sportas, rekreacija ir turizmas – yra mokslo, verslo ir visuomenės gerovės komponentai. KU jie yra ir neatskiriama edukacijos dalis. KU Sveikatos mokslų fakultete rengiami šioms veikloms reikalingi profesionalai – nuo biomedicinos inžinierių, slaugytojų, kineziterapiautų iki visuomenės sveikatos ir socialinio darbo specialistų. Iš Pedagogikos fakulteto čia perkelta ir Kūno kultūros katedra.

Per keletą pastarųjų metų pasirinkusiųjų studijas KU Sveikatos mokslų fakultete padaugėjo 25 proc., nors abiturientų skaičius vien šiemet šalyje sumažėjo 10 proc. Sveikatos mokslų fakultetas šiuo metu yra didžiausias Klaipėdos universitete – čia studijuoja apie 1500 studentų.

„Jūros ir technologijų mokslai neabejotinai yra mūsų Universiteto flagmanai, išskiriantys mus iš kitų šalies universitetų. Tačiau Sveikatos mokslai yra itin populiarūs. O ateityje, galbūt papildyti ir klinikinės medicinos studijomis, manau, neabejotinai dar labiau sustiprintų KU pozicijas ne tik regione, bet ir visoje Lietuvoje.“ – sakė KU rektorius, prof. habil. dr. Eimutis Juzeliūnas.

Pasak rektoriaus, universitetas profesionalaus sporto plėtroje taip pat jau žengė pirmuosius žingsnius – pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su krepšinio ekipa „Neptūnas“, šią savaitę parašais bus patvirtintas panašus susitarimas ir su krepšinio moterų komanda „Fortūna“. KU didžiuojasi olimpiadų, kitų tarptautinių čempionatų medalininkais – olimpinės bronzos laimėtoju sunkiaatlečiu A. Didžbaliu, ar daugkartiniu pasaulio ir Europos čempionu sportinių šokių ansambliu „Žuvėdra“. Daugiau nei pusę išsilaikyti reikalingų lėšų universitetas užsidirba pats – per įvairią projektinę veiklą, už mokamas studijas. Tačiau savo studentus, įvairių sporto šakų profesionalius sportininkus, remia dosniai – mokestį už studijas jiems mažina iki 90 proc.

Sveikatos, sporto, poilsio ir turizmo sektoriai neabejotinai yra svarbūs ne tik Klaipėdos universiteto bet ir miesto perspektyvoje. Klaipėda – vienintelė Lietuvoje didžiuojasi Sveiko miesto statusu, o tai įpareigoja gerinti sąlygas miestiečiams sveikatintis ir sportuoti. Diskusijoje dalyvavęs Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas informavo apie miesto planus šioje srityje. O jie nemenki – kitų metų pabaigoje planuojama atidaryti aukščiausius tarptautinius standartus atitiksiantį baseiną, kurio klaipėdiečiai laukia bene dešimtmetį. Taip pat numatoma statyti Ledo areną, kapitaliai remontuoti Futbolo mokyklą, įrengti dar kelias dirbtinės ir natūralios žolės futbolo aikštes, Sąjūdžio parke planuojama įrengti trasas BMX dviračiams ir riedlentėms. Dvi sporto sales – Burių ir Pilies gatvėse – dėl uosto plėtros ir piliavietės tvarkymo planų planuojama nugriauti, tačiau jau ieškoma vietos naujoms statyti. Sporto bazes, taip pat ir esančias bendrojo lavinimo mokyklose, valdyti ketinama centralizuotai. Tikimasi, kad tai naudoti sales leistų 20 proc. efektyviau, nei dabar.

„Miesto prioritetas yra ne meistriškumas, o masiškumas. – sakė savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas. – Klaipėda pirmoji šalyje iš miesto biudžeto įvedė sportuojančio moksleivio krepšelį. Nuo 2012 m. į 20 eurų per mėnesį paramą už kiekvieną moksleivį gali pretenduoti ne tik biudžetinės įstaigos, bet ir privatūs sporto klubai. Šiuo pavyzdžiu pasekė ir šalies valdžia, dabar taip pat skirianti 15 eurų krepšelį kiekvienam sportuojančiam vaikui. Tačiau mes suprantame, kad ignoruoti profesionalų negalime – nematydami žvaigždžių, mažesnieji neturės į ką lygiuotis. Todėl diskutuoti dėl galimų sąlyčio taškų miestas neatsisako.“

Buvęs Lietuvos tautinio olimpinio komiteto vicepirmininkas, Klaipėdos universiteto Kūno kultūros katedros dėstytojas, doc. dr. Arvydas Juozaitis pažymėjo, kad, vystydamas Sveikatos ir sporto klasterio idėją, uostamiestis gali pralaužti ledus ir tapti užkrečiamu pavyzdžiu, šalyje steigiant olimpinius centrus ar parkus.

„Latvijoje galioja nuostata, kad visuose miestuose, prie aukštųjų mokyklų, turi būti ir olimpiniai centrai. Tokie yra Ventspilyje, Liepojoje, Rygoje, net Rucavoje toks kuriamas. Infrastruktūra naudojama gali būti ne tik sporto, bet ir kultūros renginiams. Panašiu keliu einama ir Čekijoje. Lietuvoje, baiminantis galimų Tarptautinio olimpinio komiteto sankcijų už galimus saugomos olimpinės simbolikos naudojimo pažeidimus, kurti olimpinius centrus susilaikoma. Tačiau steigti olimpinį parką – greičiausiai niekas nedraustų. Nacionaliniai olimpiniai komitetai privalo vystyti olimpinį švietimą – manau, kad olimpiniai parkai būtų puiki priemonė“ – sakė doc. dr. A. Juozaitis.

Klaipėda turi puikų pajūrį, medicinos įstaigas, ekonominį potencialą, unikalius energetinius ir sveikatinimo  resursus, todėl tiesiog privalo tapti kurortu, orientuotu į sveikatos turizmą, su profesionalaus sporto plėtros centru – sakė KU Sveikatos mokslų fakulteto dekanas, prof. Artūras Razbadauskas. Esą, vien šalia Klaipėdos esantys geoterminiai vandenys gali teikti milžinišką pridėtinę vertę. Islandija nėra atlikusi jokių savo geoterminių vandenų mokslinių tyrimų, tačiau tai netrukdo į ten esančią „Blue lagoon“ pritraukti po 300 tūkst. turistų kasmet, statyti klinikas, kurti kosmetikos prekės ženklus ir kt.

Teigiama, kad jau yra pradėtas projektas, pagal kurį į biotechnologijas, geoterminius resursus ir profesionalų sportą apimančią infrastruktūrą Klaipėdoje verslas pasirengęs investuoti daugiau kaip 50 mln. eurų. Tačiau sėkmingam tokio projekto vystymui būtinas aiškus miesto, universiteto ir verslo santykis, diskusija ir planavimas.

„Reikia kuo greičiau suburti Klaipėdos universiteto, miesto, sveikatos įstaigų ir verslo potencialą. Sveikatinimo sfera moksline prasme Klaipėdoje yra itin gerai išplėtota. Laikas integruoti miesto ir verslo resursus, kad mokslo potencialą paverstume naujomis paslaugomis, puikia infrastruktūra, papildomomis darbo vietomis, tai yra - ekonominės plėtros ir geros gyvenimo kokybės perspektyva Klaipėdai.“ – sakė KU Sveikatos mokslų fakulteto dekanas, prof. A. Razbadauskas.

Gyvenimo kokybės indeksą kasmet skelbiančio vieno didžiausių tarptautinių duomenų analizės portalų „Numbeo“ duomenimis Lietuva užima 32 vietą tarp 86 valstybių. Pernai mūsų šalies indeksas krito net 5 pozicijomis žemyn – 2014 metais Lietuva užėmė 27 vietą. Vienas iš vertinimo kriterijų yra sveikata ir sveikatinimas. Prof. A. Razbadausko nuomone, įgyvendinus diskusijoje išsakytus siūlymus, bent jau šiuos gyvenimo kokybės rodiklius šalis galėtų stipriai pagerinti.