Ėmėsi iniciatyvos

"Sportininkai imasi iniciatyvos, nes mūsų negirdi. Grįžę iš Tokijo olimpinių žaidynių sulaukėme kritikos, kad rezultatai prasti, kad kaltas vienas ar kitas, kad reikia skubių permainų, tačiau niekas neklausia, kodėl taip nutiko. Susidariusi situacija mums kelia nerimą. Tad nutarėme nieko nelaukti ir patys ieškoti galimybių šalies sporto ateičiai sukurti", – sakė vienas iš forumo iniciatorių olimpinis vicečempionas irkluotojas Mindaugas Griškonis.

Anot jo, Lietuvos sporto bendruomenė buvo ignoruojama, vieną skubotą reformą keisdavo kitos, kurios padarinius sportininkai jaučia iki šiol. Sporto politikos funkcijos nuo vienos ministerijos perkeltos kitai, o dabar Seime svarstomi sporto finansavimo klausimai, kurie turės itin didelę reikšmę visai sporto bendruomenei, nors apie tai su ja net nediskutuota.

"Kertinis dalykas – 2017-aisiais sužlugdyta kelis dešimtmečius veikusi aukšto meistriškumo sporto sistema. Nebeliko pasirengimo olimpinėms žaidynėms programos, panaikintas Lietuvos olimpinis sporto centras (LOSC), netekome medicinos, metodininkų, ten dirbo daug trenerių", – pareiškė Londono olimpiados čempionė ir Tokijo žaidynių vicečempionė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė.

"Kai buvo sugriautas Olimpinis sporto centras, kalbėta, kad padidės finansavimas, federacijos galės geriau tvarkytis, o tiesa visiškai kita – visas sportas vis labiau rieda nuokalnėn. Ar tokio modelio mums reikia?" – kalbėjo žinoma treko dviratininkė Simona Krupeckaitė.

Klaidų buvo padaryta, reforma įvykdyta, bet neužbaigta – pusiau skusta, pusiau lupta.

"Parengti kineziterapeutą, mano galva, reikia dešimties metų. Panaikinus Olimpinį sporto centrą, šie specialistai persikėlė į privatų sektorių ir, neabejoju, kad ten sėkmingai dirba. Praradome visus medicinos komandos narius, kurie buvo ruošiami ne vieną olimpinį ciklą. Matyt, mūsų šalis labai turtinga, kad galimi tokie dalykai. Labai gaila, bet didelių perspektyvų nematau, mūsų laukia didžiuliai iššūkiai, nes tas įdirbis, kuris buvo, suniveliuotas iki nulio", – svarstė Lietuvos olimpinės rinktinės vyr. gydytojas Dalius Barkauskas.

A.Sysas – apie lakštingalas

Dalis sporto bendruomenės nuogąstauja, kad Seime svarstomos Loterijų bei Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymų pataisos gali turėti neigiamos įtakos sporto finansavimui.

Dabar pagal įstatymą loterijų organizatorius moka 5 proc. išplatintos bilietų nominalios vertės mokestį į valstybės biudžetą ir 8 proc. skiria paramos gavėjams. Pataisomis loterijų organizatoriams siūloma nustatyti 13 proc. mokestį į biudžetą, o valstybės pinigus federacijoms ir sportininkams dalytų Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

Didžiausia loterijų organizatorė yra "Olifėja" (75 proc. rinkos), kurios 51 proc. akcijų valdo Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK), numatytą dalį mokesčių dabar pervedantis sau kaip paramą. Pernai 95 proc. LTOK pajamų sudarė "Olifėjos" skiriama parama (6,8 mln. eurų) ir įmonės išmokėti dividendai (3,5 mln. eurų).

"Jei tos pataisos bus priimtos, neteksime apie 6 mln. eurų paramos, – tvirtino LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė. – Lėšos sportininkams rengti, federacijų finansavimas, premijavimai, apdovanojimai, inventorius dubliuosis su ministerijos lėšomis, o pagal įstatymą lėšos dubliuotis negali."

"Paralimpiniam komitetui 420 tūkst. eurų skiria loterijų bendrovė "EUloto", valstybė – 80 tūkst. eurų. Pagal šiandien galiojančius finansavimo kriterijus iš valstybės negauname nieko naujų sportininkų klasifikacijai, treniruočių stovyklas rengiame ir perspektyvius atletus į varžybas vežame už rėmėjų pinigus. Neįgaliųjų sporto nebeliks, jei finansavimas eis vien per biudžetą", – sakė Lietuvos paralimpinio komiteto (LPAK) prezidentas Mindaugas Bilius.

"Kas bus ateityje, kai įsigalios įstatymo pataisos? Iš kur paimsime pinigų? Saldžių lakštingalų girdžiu kasdien. Per 30 metų sportas ir kultūra visada turėjo paskutinę likutinę vertę. Valstybė turėjo didinti paramą sportui ir jau paskui galvoti, kaip loterijų paramos pinigai atsirastų ižde, o dabar pirmiausia siekiama atimti ir aiškinama, kad rytoj bus gerai. Nebus", – dėstė Seimo narys Algirdas Sysas, praeityje vadovavęs Orientavimosi sporto federacijai.

Argi galima reikalauti iš žmogaus rezultato, jeigu jis dirba be atlyginimo?

Ironija ir nerimas

Forumo dalyviai akcentavo socialines šalies sporto aktualijas.

"Kodėl sportininko stažas negali būti skaičiuojamas kaip darbo stažas? Kodėl nesiūlomi Darbo kodekso pakeitimai? Ne visi sportininkai žino, kad būtina susimokėti privalomą sveikatos draudimą ir stebisi, kai metų viduryje ar jiems baigiantis tiesiog nurašoma tam tikra suma. Gal tuo galėtų pasirūpinti valstybė, mokėdama stipendijas? Socialinės garantijos svarbios daugumai, nes ne visi yra krepšininkai, pasirašantys milijonines darbo sutartis", – teigė Rio de Žaneiro olimpiados bronzos medalio laimėtojas baidarininkas Aurimas Lankas.

"Trenerių meistriškumas yra labai sumenkęs, jų žinios – žemiau grindjuostės, – ironizavo lengvosios atletikos treneris Vaclovas Kidykas. – Ką turiu galvoje? Ogi tai, kad buvusio Kūno kultūros ir sporto departamento buvusiam direktoriui Edžiui Urbanavičiui šovė mintis perpus sumažinti trenerio kvalifikacinės kategorijos už itin aukštus pasiekimus galiojimą – nuo aštuonerių iki ketverių metų – ir panaikinti Lietuvai nusipelniusio trenerio vardą. Galbūt jis tikrai pamanė, kad trenerių profesinis lygis Lietuvoje taip smarkiai krito? Nors niekas iš tikrųjų nepasikeitė, mūsų žinios tik dar pagilėjo."

"Pas mus už darbą su rinktine treneriai negauna nieko, jie – kaip savanoriai, nes pagrindinė darbovietė – ne federacija, o sporto mokyklos, klubai. Argi galima reikalauti iš žmogaus rezultato, jeigu jis dirba be atlyginimo?" – stebėjosi dziudo imtynininkė Sandra Jablonskytė.

Itin katregoriškas buvo regbio treneris Irmantas Kukulskis – jo nuomone, einama sporto visiško sunaikinimo link.

Žada daugiau pinigų

"Keičiasi finansavimo mechanizmas, bet jis niekaip neapriboja sportininkų stipendijų, trenerių atlyginimų. Be to, finansavimas didės, pinigų tikrai nebus mažiau. Nuo mūsų priklausys, kaip juos išleisime, – tvirtino Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė. – Klaidų buvo padaryta – ir dėl Olimpinio sporto centro, ir dėl medicinos paslaugų, tai faktas. Reforma įvykdyta, bet neužbaigta – pusiau skusta, pusiau lupta. Peržiūrėsime aukštojo sportinio meistriškumo rengimo modelį, infrastruktūros dalykus – tiesiog reikia judėti į priekį. Baimių gali būti, bet noriu jas išsklaidyti. Manau, natūralu, kad lėšos sportui eis per valstybės biudžetą."

Anot ministrės, Seimui pakeitus loterijų organizatorių apmokestinimą, šalies sportas kitąmet gautų pora milijonų eurų daugiau, nei numatyta dabar.

Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Linas Obcarskas pripažino, kad pinigai sportininkus pasiekia vėluodami, tad tvarka bus keičiama.

Į forumą kviestas, tačiau jame dėl užimtumo nedalyvavęs Seimo narys, dukart olimpinis čempionas Virgilijus Alekna interviu LRT sakė nesutinkąs su nuomonėmis, kad Lietuvos sportas – dugne.

"Tik prasidėjus reformai ji buvo sustabdyta. Daug metų aukšto meistriškumo sportui nebuvo skiriama papildomų lėšų, todėl jis negalėjo visokeriopai vystytis. Tačiau situacija keičiasi į gera", – kalbėjo V.Alekna.

Visuomeniniais pagrindais veikianti patariamoji institucija – Klaipėdos miesto sporto taryba dar kovo pradžioje susirūpino savo įvaizdžiu viešojoje erdvėje.

Pastaraisiais mėnesiais dėl šios tarybos vis pasigirsdavo viešos kritikos.

Maža to, viešojoje erdvėje buvo įkurta Klaipėdos sporto tarybos paskyra, kur žeriama atvira kritika oficialiai tarybai.

Feisbuko paskyrą administruoja vadinamoji progresyvi Klaipėdos sporto bendruomenė, kuri esą nevengia vardyti įvairių negerovių, vykstančių miesto sporto gyvenime, ypač – skirstant sporto veikloms numatytus pinigus.

Klaipėdos miesto sporto taryba labai nepatenkinta, kad viešai naudojamasi jų vardu.

Todėl ir buvo kreiptasi į savivaldybės teisininkus dėl „nelegaliai įkurtos paskyros, kuri pasisavino Sporto tarybos vardą“.

Klaipėdos savivaldybės Teisės skyriaus vedėjas Andrius Kačalinas patvirtino, kad ši informacija jo vadovaujamą skyrių pasiekė.

„Sporto tarybai mes pateikėme rekomendacijas oficialiai kreiptis į to socialinio tinklo administratorių, kuris galėtų priimti sprendimą dėl nepagrįstai naudojamo kitos institucijos vardo. Tiesa, tas pavadinimas nėra visai identiškas, bet jis yra klaidinantis. Jei ta socialinio tinklo paskyra savo turiniu neklaidintų skaitytojų, problemos ir nebūtų. Jeigu administratorius po to nesureaguos, galbūt teks kreiptis į teismą dėl dalykinės reputacijos pažeminimo“, – komentavo A.Kačalinas.

Spaudoje pasirodžius Klaipėdos miesto sporto tarybos vadovų tvirtinimams, kad kažkas pavogė šios institucijos pavadinimą, panašaus pavadinimo feisbuko paskyros administratoriai operatyviai Klaipėdos miesto sporto tarybai pateikė pasiūlymus, kaip vienyti, o ne skaldyti uostamiesčio sporto bendruomenę.

Siūlo nepaisyti rekomendacijos

Šiomis dienomis uostamiesčio valdžios atstovai dėl Dviračių treko susitiko su Lietuvos dviračių sporto federacijos prezidentu Dariumi Levickiu ir keliais garsiais šalies dviratininkais.

Dviračių sporto bendruomenę išjudino prieš kurį laiką pristatyta galimybių studija, skirta sporto infrastruktūros vystymui ir plėtojimui artimiausioje ateityje.

Ši studija siūlė miestui parduoti jau gerokai senstelėjusį Dviračių treką, o gautus pinigus investuoti į naujos salės statybą.

"Dviratininkai tai girdėjo ir kategoriškai nesutinka. Jie kalbėjo apie tai, kad reikia, jog trekas liktų miesto poreikiams tenkinti ir neturėtų būti parduodamas", – susitikimo tikslą apibendrino Klaipėdos mero pavaduotojas Arvydas Cesiulis.

Taptų traukos centru

Šio sporto atstovai pasiūlė įvairių komplekso įveiklinimo idėjų. Tiesa, pastebima, kad joms įgyvendinti prireiktų Dviračių treką pertvarkyti, mat kompleksas yra pasenęs, pats trekas neatitinka olimpinių reikalavimų – yra per didelis.

"Atnaujinus treką šalia atsirastų vietos BMX dviračių trasai, kur galėtų sportuoti vaikai. Perstačius ar iš naujo pastačius gyvenamuosius kompleksus ar pastatus, būtų galima atidaryti viešbutį sportininkams. Ir tai būtų labai patrauklus objektas ne tik Lietuvos, bet ir aplinkinių šalių sportininkams", – kalbėjo vicemeras.

Tikėtina, kad toks objektas turėtų būti naudingas ir finansiškai.

Veiksmų kol kas nesiims

Vis dėlto neslepiama, kad miestas Dviračių treko gaivinimo artimiausiu metu imtis neketina. A.Cesiulis aiškino, kad yra suplanuota kitų prioritetinių projektų. Be to, treko rekonstrukcijai nėra ir finansinių išteklių.

"Mūsų pirmasis prioritetas – multifunkcinio sporto komplekso statyba Šviesos gatvėje, eilėje laukia kitas ambicingas projektas – multifunkcinis kompleksas su ledo ir kitomis aikštelėmis Paryžiaus Komunos gatvėje, šalia Futbolo mokyklos", – vardijo vicemeras.

Taigi šiuo klausimu imtis iniciatyvos paraginti patys sportininkai – ieškoti galimybių tartis su Vyriausybe, dairytis verslo paramos, rasti būdų tokiam projektui siekti ES lėšų.

"Įgyvendinus projektą, tai būtų ne tik Klaipėdos, bet ir viso regiono traukos objektas. Galbūt visos regiono savivaldybės turėtų geriau koordinuoti savo veiksmus", – pastebėjo A.Cesiulis.

Parduoti neplanuoja

Sportininkams, norintiems išsaugoti neprivatizuotą Dviračių treką, pasiūlyta parengti studiją, vizualizaciją. Visa tai pristatyti savivaldybės, regiono atstovams ir tokiu būdu žengti pirmuosius žingsnius tikslo link.

Nors, kaip minėta, miestas artimiausiu metu imtis treko gaivinimo ir neketina, tvirtinama, kad paaiškėjus, jog šis klausimas yra perspektyvus, objekto parduoti neskubės. Į savivaldybės planus veikiausiai būtų įtraukta Dviračių treko rekonstrukcija.

Kol kas, anot vicemero, šio objekto pardavimo procesai nėra planuojami, tačiau trekas nestokoja dėmesio.

"Vieta – unikali, puiki ir traukos centras daug kam. Ir verslas labai nori šį dalyką įsigyti, pastatyti daugiabučių, daugiaaukščių arba kotedžų. Aš nesu to šalininkas", – sakė A.Cesiulis.

Dar praėjusį penktadienį su Sporto ir kūno kultūros skyriaus darbuotojais atsisveikinęs S. Paliulis naują savaitę pradėjo kitoje pozicijoje.

Jis pats apie savo karjeros pokyčius atvirauti nebuvo linkęs. Tačiau Klaipėdos savivaldybės Personalo skyriaus vedėja Inga Gelžinytė-Litinskienė patvirtino, kad S. Paliulis pradėjo eiti Viešosios tvarkos skyriaus Administracinės veiklos poskyrio vyriausiojo specialisto pareigas.

"Pasirašyto įsakymo dar nemačiau, todėl kol kas nenoriu komentuoti. Dabar toks pereinamasis laikotarpis, tvarkomi dokumentai, todėl supraskite mane", – pirmadienį sakė S. Paliulis.

Paklaustas, kodėl pasitraukė iš pareigų, pašnekovas nedaugžodžiavo.

"Pats asmeniškai priėmiau tokį sprendimą", – tarstelėjo valdininkas.

Vis dėlto puse lūpų prasitarė, kad darbuosis civilinės saugos srityje, kuri jam, kaip buvusiam karininkui, gana artima.

S. Paliulį laikinai pakeis Sporto ir kūno kultūros skyriaus vyriausioji specialistė Rasa Rumšienė.

"Dėl tolimesnių procedūrų bus apsispręsta ateityje. Teisės aktų nustatyta tvarka gali būti skelbiamas konkursas ar vertinimo metu darbuotojui pasiūlomos aukštesnės pareigos, yra įvairių būdų išrinkti vedėją. Šiuo metu situacija tokia, kad esame užsiauginę specialistą, kuris gali laikinai pavaduoti", – komentavo Personalo skyriaus vedėja I. Gelžinytė-Litinskienė.

S. Paliulis Sporto ir kūno kultūros skyriaus vedėjo pareigas praėjo eiti 2016-ųjų rugpjūtį. Dienraščio žurnalistų tąkart kalbintas vyras teigė, kad naujas darbas savivaldybėje – iššūkis, su kuriuo pajėgs susidoroti.

Pusę savo gyvenimo karinei tarnybai paskyrusiam ir aktyviai sportavusiam vyrui teko pagyventi Estijoje, Lenkijoje, Amerikoje, atlikti misiją Afganistane. Už išgelbėtą kario gyvybę net buvo apdovanotas Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi.

Lapkričio 2-oji buvo paskutinė S. Paliulio, kaip Sporto ir kūno kultūros skyriaus vedėjo, darbo diena.

Sporto bendruomenės atstovai kreipiasi į prezidentę Dalią Grybauskaitę prašydami suteikti Lietuvos pilietybę čiuožėjai ant ledo Isabellai Tobias.

Tai leistų jai su čiuožimo partneriu Deividu Stagniūnu atstovauti Lietuvai Sočio olimpinėse žaidynėse.

"Kreipiamės į jus, Lietuvos Respublikos prezidente, prašydami prieš priimant galutinį sprendimą, atkreipti dėmesį į visus I.Tobias pasiekimus ir nuopelnus mūsų šaliai, į jos milžiniškas pastangas siekiant integruotis lietuvių bendruomenėje", - rašoma atvirame sporto bendruomenės laiške.

Anot jų, I.Tobias intensyviai mokosi lietuvių kalbos, aktyviai veikia JAV lietuvių bendruomenėje.

Kreipimąsi pasirašė Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė, Lietuvos čiuožimo federacijos prezidentė Lilija Vanagienė, Europos ir pasaulio čempionatų šokių ant ledo prizininkai Margarita Drobiazko ir Povilas Vanagas, olimpiniai čempionai Šarūnas Marčiulionis, Lina Kačiušytė, Modestas Paulauskas ir kiti.

Šių metų sausį prezidentė Dalia Grybauskaitė nesuteikė I.Tobias pilietybės, motyvuodama tuo, kad būsimi nuopelnai negali tapti pagrindu pilietybės suteikimui išimties tvarka.