Siūlymui nepritarta
Tėvynės Sąjungos – Lietuvos Krikščionių demokratų frakcijos narė Jurgita Šiugždinienė paskutiniame šių metų tarybos posėdyje pristatė projektą, kuriuo siūlė miesto savivaldybei išanalizuoti visą informaciją, susijusią su Centrinio pašto pastatu ir priimti aiškią poziciją, ką ten miestas norėtų matyti. Anot jos, viena galimybių čia įkurti architektūros muziejų, kuriame būtų galima atskleisti tarpukario modernizmo architektūros grožį.
„Siūlau išsiaiškinti, kokia aiški miesto pozicija. Centrinis paštas yra unikalus pastatas, todėl jo negalima lyginti su kitais pastatais. Kaunas neturi nei vieno kūrybinio klasterio, kuris galėtų čia įsikurti. Be to, Lietuvoje nėra nei vieno architektūros muziejaus. Kodėl jis negalėtų būti Kaune?“, – teigė J.Šiugždinienė.
Tačiau valdančiųjų tokie siūlymai neįtikino. Jų atstovai laikėsi pozicijos, kad miestas neturi rūpintis visais Kaune esančiais paveldo pastatais. Pasak jų, reikia, kad juos įveiklintų verslas ir miestui paveldo pastatai netaptų dar viena našta, kurią reikia išlaikyti visų kauniečių lėšomis.
Iš kur ištraukta, kad jei miestas jo nevaldo, pastatui nebus taikomi paveldosaugos reikalavimai?
„Kaune yra ir kitų pastatų, kurie priklauso paveldui. Iš kur ištraukta, kad jei miestas jo nevaldo, pastatui nebus taikomi paveldosaugos reikalavimai? Taip mąstant, miestas turėtų visus pastatus perimti ar išpirkti. Juk visai neseni pavyzdžiai, kai buvo parduoti buvęs KTU pastatas parodo, kad tokiuose pastatuose gali puikiai veikti verslas. Niekas nesako, kad jei miestui tai nepriklauso, jame negali vykti bendruomenės veiklos. Dabar siūloma įvairias veiklas pritempti prie pastato“, – teigė vicemeras Andrius Palionis.
Už opozicijos siūlymą Centriniame pate įkurti architektūros muziejų balsavo vos aštuoni Kauno tarybos nariai. Kiti siūlymą atmetė, motyvuodami, kad projektas iki galo neparuoštas.
Rengė protestą
Visuomenininkai ne pirmą kartą organizuoja iniciatyvas ir teikia siūlymus, kas galėtų būti Kauno centrinio pašto pastate. Praėjusią savaitę po savivaldybės langais buvo surengtas paštininkų protestas.
Tąkart protesto iniciatoriai skelbė, jog tokia akcija siekiama atkreipi Kauno miesto savivaldybės vadovų dėmesį, kad šie imtųsi veiksmų ir pašto pastatą priglaustų savo žinion. Be to, pasak protesto rengėjų, paštininkai nori ir toliau dirbti tarpukario modernizmo architektūros stiliaus pastate. Prie savivaldybės susirinko ne tik paštininkai, bet ir kelių profsąjungų atstovai. Susirinkusieji rašė laiškus merui, skandavo šūkius bei rankose laikė palaktus su užrašais „Mūsų neoptimizuosit“, „Šalin rankas nuo bendro turto“ ar „Pašto neparduosim“. Kalbinti protesto dalyviai tikino, kad miestas turėtų perimti paštą ir jį išsaugoti. „Siekiame išsaugoti Kauno centrinį paštą kaip viešą erdvę, prieinamą visiems. Manome, kad miesto meras turėtų atliepti miestiečių valią ir turėtų sustabdyti aukcioną. Jei Lietuvos paštas tikrai negali pastato išlaikyti, jį turėtų perimti miestas ir pritaikyti kultūriniams ar socialiniams miestiečių poreikiams. Jei paštas būtų išsaugotas, būtų išsaugota ir darbuotojų darbo vieta. Manome, kad esamą paštą meras galėtų palikti, o nenaudojamas erdves pritaikytų visuomenės poreikiams“, – protesto metu kalbėjo Gegužės 1-osios profsąjungos atstovas Jurgis Valiukevičius ir Kauno centrinio pašto darbuotoja Raimonda Regelskienė.
Ne pirmas badymas
Portalas kauno.diena.lt primena, kad aktyvistai ne pirmą kartą siekia išsaugoti Kauno centrinio pašto pastatą ir pritaikyti jį visuomenės poreikiams. Rengtos įvairios diskusijos ir iniciatyvos, tačiau nei viena iki galo nebuvo įgyvendinta ir liko tik idėja.
Buvo kilusi iniciatyva, jog miestiečiai galėtų paaukoti po eurą ir tada Centrinio pašto apstatą būtų galima nupirkti ir jį atverti visuomenės poreikiams. Šios idėjos iniciatorius kompozitorius Giedrius Kuprevičius prieš maždaug metus siūlė, kad išpirkus pastatą, jame galėtų įsikurti art deco stiliaus muziejus, kuriame būtų pristatyta modernizmo architektūros istorija. Taip pat, anot jo, čia galėtų įsikurti ir pašto muziejus ar jaunimo užimtumo centras.
Prieš maždaug porą mėnesių visuomenininkai pakvietė į pašto erdves ir surengė diskusiją, kas čia galėtų įsikurti. Pirmas nuskambėjęs variantas – įkurti pastate visą parą atvirą kitų pasaulio modernizmo miestų ambasadą, kurioje būtų pristatoma kitų modernizmo miestų kultūra. Siūloma, kad tai galėtų tapti kultūrinės diplomatijos centru, vieta ekspozicijoms ir atokvėpiui. Taip pat buvo siūloma, kad čia galėtų atsirasti Lietuvos architektūros ir dizaino muziejus su ekspozicijomis, archyvu, tyrimo ir edukacinėmis erdvėmis. Pastate galėtų veikti ir dizaino viešbutis bei restoranas.
Dar vienas nuskambėjęs pasiūlymas – kultūrinių industrijų, kultūros įstaigų bei verslo biurų erdvė su studijomis, kūrybinių inkubatorių patalpomis. Visos idėjos, pasak diskusijos organizatorių, būtų pelningos ir leistų ne tik uždirbti, bet ir kokybiškai išlaikyti pastatą. Deja, visos idėjos ir liko kalbų lygyje ir iki galo nei viena nebuvo įgyvendinta. Visos šios iniciatyvos kilo po to, kai Lietuvos paštas, kuriam ir priklauso Kauno centrinio pašto pastatas, nusprendė į kitas vietas iškelti pašto skyrius, o pastatą parduoti. Tiesa, kol kas laikinai Lietuvos paštas iš aukciono išėmė Kauno centrinį paštą. Duota laiko tiek savivaldybei, tiek Vyriausybei nuspręsti, ar jie perims objektą į savo rankas. Jei neatsiras norinčių jį perimti, paštas vėl atsidurs ant prekystalio, nes Lietuvos paštui neapsimoka tokio pastato išlaikyti.
