Prieš savaitę bendrovė paskelbė, kad rekordinės dujų kainos tiesiogiai lemia produkcijos savikainą, o jos gaminamų trąšų kainos tampa nekonkurencingos, palyginti su JAV ir Rusijos gamintojų produkcija, todėl gamyba neapsimoka.

Bendrovė ketvirtadienį pradeda pasiruošimą ilgesniam kai kurios įrangos stabdymui, o dalis įrangos privalo veikti net ir sustabdžius gamybą.

Anot Lietuvos verslo konfederacijos prezidento  Andriaus Romanovskio, „Achemos“ stabdymas liudija, jog energetinio karo sąlygomis verslas vienas negali išgyventi, todėl sprendžiant problemas turi prisidėti ir šalies valdžia.

„Labai bloga žinia, kad tokia svarbi, strateginė šalies įmonė stabdo veiklą, tai parodo, kad (...) net tokio dydžio įmonės nesugeba pačios susitvarkyti su iššūkiais, susijusiais su energetinių resursų brangimu. Akivaizdu, kad čia ir Vyriausybės turėtų būti žodis, tai beprecedentis atvejis, gyvename energetinio karo sąlygomis, šio karo verslas vienas negali laimėti“, – BNS sakė A. Romanovskis.

Laikinai sustabdžius veiklą dalis darbuotojų bus išleista į prastovas pusei mėnesio, dalis – mėnesiui, jiems numatoma mokėtis 40 proc. vidutinės algos dydžio išmokas.

„Achemos“ vadovas Ramūnas Miliauskas anksčiau patvirtino, kad maždaug 5 proc. darbuotojų planuojama atleisti.

„Sodros“ duomenimis, bendrovėje dirba apie 1250 darbuotojų

Didžiausia Lietuvoje gamtinių dujų vartotoja „Achema“ nuo praėjusių metų rudens dirba ne visu pajėgumu.

Kol kas veiks tik dervų ir techninių dujų gamyba, pranešė bendrovė.

„Esant tokiai situacijai rinkoje didžioji dalis Vakarų trąšų gamintojų priversti stabdyti savo fabrikus, bendrovė „Achema“ – ne išimtis. Rekordinės gamtinių dujų kainos tiesiogiai lemia produkcijos savikainą, mūsų gaminamų trąšų kainos tampa nekonkurencingos, lyginant su JAV ir Rusijos gamintojų produkcija“, – pranešime sakė „Achemos“ generalinis direktorius Ramūnas Miliauskas.

Jis negalėjo pasakyti, kada gamykla galėtų vėl grįžti į įprastą darbo režimą.

„Sunku tikrai pasakyti, nes artėja šaltasis periodas, o dujos vargu ar drastiškai kris, trąšų kaina taip pat vargiai ar kils, todėl kol kas nematome realių sugrįžimo perspektyvų“, – trečiadienį LRT radijui sakė R. Miliauskas.

Gamyklai sustojus, dalis darbuotojų prižiūrės įrenginius bei juos saugos, o likusiems bus skelbiamos prastovos. „Sodros“ duomenimis, įmonėje dirba 1250 žmonių. 

Užimtumo tarnybos Jonavos skyriaus vedėja Nijolė Jeremičiūtė teigė kol kas negavusi iš gamyklos jokių pranešimų dėl galimų darbuotojų atleidimų ar prastovų.

„Ne, nesikreipė dėl atleidimų, dėl prastovų irgi neinformavo, mes dar visai neseniai su jais buvome susisiekę, tai nebuvo planuota jokių sustabdymų“, –  BNS trečiadienį sakė N. Jeremičiūtė.

Dujų kainos Europoje yra pasiekusios naujas rekordines aukštumas ir vis dar brangsta – jų kaina TTF biržoje šią savaitę užkopė iki beveik 280 eurų už magavatvalandę.

Gamtinės dujos yra pagrindinė žaliava gaminant azoto trąšas, jų dalis trąšų savikainoje sudaro apie 70-80 proc., teigia „Achema“. 

Nuo pernai rugsėjo „Achemoje“ dirbo tik vienas iš dviejų amonio gamybos cechų, o tai reiškia, kad įmonė veikė trečdaliu pajėgumų.

„Achemos“ generalinis direktorius R. Miliauskas pavasarį yra sakęs, kad Lietuvos rinkoje įmonė įprastai parduodavo apie 30 proc. trąšų, tačiau šiemet pirkimai beveik sustojo.

„Achema“ pernai gavo 590,3 mln. eurų pajamų – 57 proc. daugiau nei 2020 metais, ir uždirbo 58,5 mln. eurų pelno iki mokesčių – 15,5 proc. mažiau nei 2020 metais.

„Achemos“ profesinės sąjungos vadovė: situacija sudėtinga

Bendrovės profesinės sąjungos pirmininkė Birutė Daškevičienė sako, kad šiuo metu svarbiausia užtikrinti įmonės veiklos tęstinumą ir pajamas darbuotojams.

„Situacija yra sudėtinga, bandome ieškoti geriausių sprendimų su įmonės vadovybe, esame pasiruošę bendradarbiauti. Šiuo metu svarbiausia užtikrinti, kad ir bendrovė išgyventų ir kad darbuotojai gautų tokias pajamas (prastovų išmokas – BNS), iš kurių galėtų išgyventi bei sulaukti bendrovės atsigavimo“, – trečiadienį BNS sakė B. Daškevičienė.

Vėliau ji BNS pranešė, kad bendrovės administracija kreipėsi į profesinę sąjungą prašydama supratimo, o darbuotojai tikisi, kad tokia įmonės situacija netaps dingstimi darbdaviams piktnaudžiauti.

„Bendrovė kreipėsi prašydama supratimo ir mes tikimės, kad šita situacija netaps priežastimi piktnaudžiauti, tikimės sąžiningo balanso tarp darbdavio galimybių ir darbuotojų poreikių“, – pranešime sakė profesinės sąjungos vadovė.

N. Mačiulis: tai nėra ilgalaikė struktūrinė problema

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis tvirtina, kad tai, jog bendrovė „Achema“ laikinai stabdo gamyklos veiklą, nėra ilgalaikė problema. Pasak jo, gamtinių dujų kainų augimas yra problema, su kuria susiduria visi trąšų gamintojai.

„Tai nėra ilgalaikė struktūrinė problema, tai yra problema, su kuria susiduria visi trąšų gamintojai. Kol kas, labai gero, efektyvaus būdo pagaminti azoto trąšas ne iš gamtinių dujų nėra. Yra būdas gaminti žalią amoniaką, elektrolizės būdu, gerokai daugiau kainuoja, įmonės juda ta kryptimi, „Achema“ turbūt irgi svarsto galimybes, kaip investuoti į atsinaujinančią energetiką daugiau ir pasigaminti dalį žalio vandenilio, kad reikėtų mažiau gamtinių dujų“, – trečiadienį pristatydamas ekonomikos apžvalgą teigė N. Mačiulis.

Ekonomistas aiškina, kad didžioji dalis pasaulio trąšų, daugiau nei 95 proc., pagaminamos iš gamtinių dujų ir taip bus artimiausiu metu. Anot jo, trumpuoju laikotarpiu gamtinės dujos tokios brangios, kad jų neapsimoka gaminti ir reikia palaukti, kol bus pigesnių dujų.

„Tai nereiškia, kad nebereikės tos veiklos, nes kaip kitaip pasigaminti azoto trąšų mes neturime, nepasigaminę azoto trąšų, mes neturėsime maisto produktų. „Achema“ galbūt pasigamino pakankamai kol kas azoto, iš kurio galės gaminti tiek trąšų, kiek reikia, bet galbūt stabdys veiklą keliems mėnesiams, turbūt nesunku rasti formų, kaip valstybė gali kompensuoti tuos praradimus, padėti tiems darbuotojams, bet tai nėra tokia rizika, kad „Achemos“ nebereikės po metų ar dviejų“, – sakė jis.

N. Mačiulis tikina, kad „Achemos“ pavyzdys gerai iliustruoja, su kokiomis problemomis susidurs daugelis Vokietijos įmonių. Pasak jo, jeigu Lietuvoje tokia įmonė yra viena, tai Vokietijoje šimtai arba tūkstančiai.

„Jeigu yra galimybė kelis mėnesius negaminti amoniako, azoto trąšų, tai yra visai geras pasiruošimas šaltai žiemai, nes mes labai daug gamtinių dujų sutaupome, kurias galėsime po to panaudoti namų šildymui ar elektros gamybai“, – aiškino „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.

M. Sinkevičius: pelningai dirbusi „Achema“ privalo pasirūpinti darbuotojais

Jonavos rajono meras Mindaugas Sinkevičius sako, jog pelningai pirmąjį pusmetį dirbusios didžiausios rajono darbdavės – azoto trąšų gamintojos „Achema“ stabdymas nėra netikėta naujiena. Gamykla, mero žiniomis, nedirbs mažiausiai tris mėnesius, todėl privalo „socialiai sąžiningai“ pasirūpinti darbuotojais.

„Mes suprantame, kad prastovos bus ne kelių dienų – mano neoficialiomis žiniomis, yra kalbama apie terminą iki lapkričio 30 dienos–  tai yra bent trijų mėnesių prastova. Taip pat nėra iki galo žinoma, kiek darbuotojų tai paveiks, bet turbūt akivaizdu, kad absoliučiai didžiąją jų dalį, todėl pagrindinis klausimas yra, kaip šiuo atveju elgsis darbdavys“, – BNS trečiadienį sakė M. Sinkevičius.

Pasak Jonavos mero, kol kas nežinoma, ar „Achema“ darbuotojams, kaip numato Darbo kodeksas, mokės tik 40 proc. vidutinio atlyginimo išmokas, ar ji pademonstruos socialinę atsakomybę ir susitars su darbuotojais dėl teisingesnio atlygio, pavyzdžiui, 50-70 proc.

„Kodėl aš taip sakau, nes nors įmonė neskelbia savo pirmojo pusmečio veiklos rezultatų, bet neviešai yra žinoma, kad pirmas pusmetis bendrovei buvo pelningas, todėl reikia suprasti ne tik darbdavio, bet ir darbuotojų situaciją: visiems viskas brangsta – ir šildymas, ir elektra, ir kainos parduotuvėse. Įsivaizduoti, kad tą naštą galima pilna apimtimi perkelti ant darbuotojų, būtų socialiai neatsakinga“, – kalbėjo M. Sinkevičius.

„Prieš ateinantį šildymo sezoną prie dabartinės energetinių kainų pasiutpolkės palikti daugiau nei tūkstantį Jonavos namų ūkių su fiksuotomis 40 proc. vidutinėmis mėnesinėmis pajamomis – galime tik įsivaizduoti kokios pasekmės bus įvertindami save tokioje situacijoje“, – pridūrė Jonavos meras.

M. Sinkevičius taip pat sakė, jog dėl „Achemos“ sustabdymo tiek miesto, tiek valstybės biudžetas neteks reikšmingų pajamų.

„Įmonė tikrai patenka į daug mokesčių sumokančiųjų kategoriją ir veiklos nevykdymas natūraliai lems sumažėjusias biudžeto pajamas – ir valstybei, ir savivaldybei“, – sakė Jonavos meras.

Bendrovė veiks, kol išparduos turtą, išmokės kompensacijas klientams, atsiskaitys su kreditoriais ir partneriais, o jos akcininkai negaus jokio turto ir uždarbio įmonę uždarius, ketvirtadienį pranešė „Perlas Energija“.

„Tokį sprendimą priimti paskatino kelių veiksnių visuma. Visų pirma, dėl prieš savaitę padaryto sprendimo perkelti klientus į biržos planą, praradome pasitikėjimą ir iš klientų, ir iš atsakingų institucijų, kas reiškia, kad pritraukti naujų klientų artimiausiu metu būtų neįmanoma“, – pranešime sakė įmonės vadovas Vilius Juraitis.

Tokį sprendimą priimti paskatino kelių veiksnių visuma.

Pasak jo, jos klientai aktyviai nutraukia sutartis – jų jau nutraukta apie 20 tūkst.

„Matome nutraukimų tempą, žinome, kad skaičius bus tikrai didelis ir galime būti nepajėgūs tiekti elektros likusiems klientams, jei prarasime didelę dalį turimos klientų bazės. Trečia, kreditoriai, iki šiol finansavę mūsų veiklą, tai daryti atsisako“, – sakė V. Juraitis.

Pasak įmonės vadovo, „Perlas Energija kompensuos skirtumą tarp fiksuotos sutartyje numatytos kainos ir naujo tiekėjo kainos. Dėl kompensavimo tvarkos įmonė teigia besitarianti su Energetikos ministerija ir Valstybine energetikos reguliavimo taryba (VERT).

„Tokį kompensavimą taikysime klientams, kurių sutartyse vis dar galioja fiksuota kaina, ir tais atvejais, jei jie iki rugpjūčio 28 dienos pereis pas kitą nepriklausomą tiekėją ar grįš į visuomeninį tiekimą. Išsamiai apie kompensavimo schemą klientus informuosime netrukus“, – sakė V. Juraitis.

Pasak jo, bendrovė kalbasi su kitais tiekėjais ir ieško būdų, kaip palengvinti jos klientų perėjimą pas kitus tiekėjus.

„Mūsų klientai galėjo sutartis pasirašyti ir sąskaitas apmokėti 2000 „Perlo“ terminalų. Suprantame, kad sutartį pasirašyti internetu nėra įprasta visiems, todėl siūlome kitiems nepriklausomiems tiekėjams naudotis terminalų infrastruktūra ir juose pasirašinėti sutartis su naujais klientais“, – sakė V. Juraitis.

Pasak įmonės vadovo, įmonės klientai, priklausantys pirmajam arba antrajam liberalizavimo etapui, iki rugpjūčio 28 dienos turi pasirinkti naują tiekėją: nutraukti sutarties su „Perlu Energija“ nereikia, ji nutrūks automatiškai, kai bus pasirašyta sutartis su nauju tiekėju. Kitu atveju klientai bus perkelti į garantinį tiekimą, kol pasirinks kitą tiekėją.

Jei klientai priklauso trečiajam etapui, jie gali rinktis tiekėją iki rugpjūčio 28 dienos arba nedaryti nieko – elektrą jie gaus iš visuomeninio tiekėjo.

„Perlas Energija“ rugpjūčio 5 dieną pranešė keičianti visų klientų sutartis – pasirinkusieji fiksuotas kainas perkeliami į kintamos kainos planą „Birža“ – jo tarifai priklauso nuo elektros kainos biržoje. V. Juraičio teigimu, šį sprendimą lėmė tai, kad nuo praėjusių metų pabaigos nuolat auga energetinių resursų kainos, todėl teikti vartotojams fiksuotos kainos planus tapo nebeįmanoma.   

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) praėjusią savaitę kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydama inicijuoti viešojo intereso gynimo procesą dėl „Perlo Energijos“ veiksmų vienašališkai keičiant sutarčių su vartotojais sąlygas. Taryba taip pat prašo prokurorų laikinai apriboti įmonės turtą. Prokuratūra kol kas nepriėmė sprendimo, ar pradės tyrimą. 

VERT įvertino riziką, jog „Perlas Energija“ nutraukusi sutartis gali parduoti finansinius instrumentus ir gauti nepagrįstų pajamų. Šie finansiniai instrumentai yra apsidraudimo priemonės (angl. hedging) – jomis bendrovė apdraudė elektros kainų svyravimą Suomijoje.

Vartotojų teisių apsaugos tarnyba anksčiau pranešė, jog „Perlo Energijos“ klientams siūlomos sutarties sąlygos dėl vienašališko jos nutraukimo yra nesąžiningos, todėl įmonei nurodyta jų netaikyti, kitu atveju įmonei grės bauda iki 3 proc. metinių pajamų, bet ne daugiau kaip 100 tūkst. eurų.

„Perlo Energijos“ akcininkai yra penki fiziniai asmenys: Kęstutis Gataveckas, Gytis ir Linas Kazlauskai, Mindaugas Marcinkevičius (vardas pavardė tik sutampa su buvusiu „Vilniaus prekybos“ akcininku) ir Tomas Muraška.

„Nematau, kad pasitraukimų būtų didesnių, negu, kad įprasta. Verslas visada juda pirmyn ir atgal. Tačiau žymiai labiau mus turėtų neraminti tai, kad neateis papildomas verslas“, – pirmadienį „Delfi“ televizijai teigė R. Valiūnas.

„Jeigu paimsime praėjusius, užpraėjusius metus, tai Lietuvos biudžetą labai papildė nauji investuotojai. Jeigu nauji nebeateis, o senieji kartas nuo karto atkris, biudžetas negaus pajamų“, – aiškino R. Valiūnas.

Tuo metu Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) viceprezidentas Mantas Gudas pažymi, kad augimą prislopino ir praėjusiais metais kilusi diplomatinė įtampa su Pekinu. Anot jo, Kinijos sprendimas blokuoti lietuvišką produkciją, išgąsdino dalį investuotojų.

„Žinau ne vieną atvejį, kai pramonės įmonės sustabdė planuojamą plėtrą. Gal nesitraukė, nebus uždarinėjami fabrikai, bet numatyti planai yra padėti tikrai giliai į stalčių“, – tvirtino M. Gudas.

Pirmadienį Lietuvos statistikos departamentas paskelbė, kad 2022 m. birželį visos pramonės produkcijos vertė sudarė 2,8 mlrd. eurų, to meto kainomis ir, palyginti su geguže, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, sumažėjo 1,8 proc. palyginamosiomis kainomis (nepašalinus – 3,6 proc.).

Per mėnesį, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, sumažėjo pagrindinių vaistų pramonės gaminių ir farmacinių preparatų gamybos produkcija – 45,4 proc. (nepašalinus – 50,6 proc.), rafinuotų naftos produktų gamybos – 28,2 proc. (nepašalinus – 30,1 proc.), kitų transporto priemonių ir įrangos gamybos – 8,3 proc. (nepašalinus – 4,6 proc.), medienos bei medienos gaminių, išskyrus baldus, gamybos produkcija – 7,2 proc. (nepašalinus – 10,5 proc.).

2022 m. sausio–birželio mėn. visa pramonės produkcija sudarė 18,2 mlrd. eurų, to meto kainomis ir, palyginti su tuo pačiu 2021 m. laikotarpiu, pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką, padidėjo 15,9 proc. palyginamosiomis kainomis (nepašalinus – 16,2 proc.).

Kaip šią savaitę teigė bendrovės generalinis direktorius Rimantas Proscevičius, gamykla bus stabdoma sekmadienį 6 valandą išjungiant sieros rūgšties gamybos cechą, o įrengimai bus laikinai konservuojami. Tačiau tiek veikiantiems, tiek sustabdytiems įrenginiams būtina kvalifikuotų darbuotojų priežiūra, planuojami ir remonto darbai, todėl dalis darbuotojų tęs darbą, sakė bendrovės direktorius.

„Lifosoje“ dirba daugiau nei tūkstantis žmonių, sprendimus dėl jų bendrovės vadovybė žada priimti po balandžio 10-osios.

Įmonės darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Kęstas Šlama BNS anksčiau teigė, jog sustabdžius gamybą 300-400 darbuotojų gali tekti išleisti į prastovas.

Bendrovė yra parengusi keturių mėnesių veiklos planą ir tikisi gegužę vėl atnaujinti gamybą sumažintu pajėgumu, anot R. Proscevičiaus, įmonė gali gaminti dviejų rūšių produktus visiškai atsiribojusi nuo sąsajų su Rusija ir Baltarusija, žaliavas gaunant iš kitur, o atsiskaitymus vykdant per Lietuvos banką.

Manoma, kad tokias veiklos sąlygas sudarytų sankcionuojamai įmonei paskirtas laikinasis administratorius. Tokią galimybę suteiktų tarptautinių sankcijų įstatymo pataisos, dėl kurių Seimas skubos tvarka turėtų balsuoti kitą savaitę.

100 proc. „Lifosos“ akcijų priklauso Šveicarijoje registruotai „EuroChem Group“, kurios 90 proc. priklauso Andrejaus  Melničenkos valdomai Kipro įmonei „AIM Capital“. „EuroChem Group“ kovo 10 dieną pranešė, kad A. Melničenka nuo kovo 9 dienos atsistatydino iš jos direktorių valdybos, jis taip pat esą nebėra pagrindinis grupės naudos gavėjas.

„Lifosos“ finansų direktorė Regvita Ivanovienė kovo viduryje pranešė, kad A. Melničenka savo akcijas perrašė žmonai, tačiau įmonės akcininkų struktūra kol kas nepasikeitė.

Vyriausiasis redaktorius Dmitrijus Muratovas pažymėjo, kad tai yra „sunkus“ sprendimas, ir užsiminė, kad tokiu būdu mėginama „išgelbėti“ liberaliųjų sluoksnių pagarbą pelniusį leidinį nuo visiško uždarymo.

„Mums, ir, žinau, jums, šis sprendimas yra baisus ir sunkus. Tačiau turime išgelbėti save dėl vieni kitų“, – sakoma jo pranešime.

„Novaja gazeta“ apie laikiną užsidarymą paskelbė jau ilgiau mėnesiui tęsiantis Rusijos atviram karui prieš provakarietišką Ukrainą.

„Gavome dar vieną įspėjimą iš „Roskomnadzor“, – sakoma leidinio pranešime, kuriame turima galvoje Rusijos žiniasklaidos ir ryšių priežiūros tarnyba. – Stabdome mūsų laikraščio leidybą mūsų tinklalapyje, socialiniuose tinkluose ir spaudoje iki „specialiosios operacijos Ukrainoje“ pabaigos.“

Mums, ir, žinau, jums, šis sprendimas yra baisus ir sunkus. Tačiau turime išgelbėti save dėl vieni kitų.

Laikraštis, kurio vienu iš įkūrėjų 1993 metais tapo buvęs paskutinis Sovietų Sąjungos lyderis Michailas Gorbačiovas, yra vienintelis likęs pagrindinės srovės leidinys, kritikuojantis Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną ir jo politiką šalyje bei už jos ribų.

Anksčiau pirmadienį „Novaja gazeta“ darbuotojams buvo pranešta apie jau antrą per pastarąją savaitę „Roskomnadzor“ įspėjimą.

Laikraščio atstovė Nadežda Prusenkova sakė, kad „Novaja gazeta“ vis dar neturi šio įspėjimo kopijos ir kad apie šį priežiūros tarnybos žingsnį buvo sužinota „iš naujienų“.

Jeigu žiniasklaidos priemonė gauna mažiausiai du „Roskomnadzor“ įspėjimus per metu, teismas gali ją uždaryti.

Praeitą savaitė „Roskomnadzor“ pareiškė, kad „Novaja gazeta“ nepažymėjo viename savo straipsnyje minimos nevyriausybinės organizacijos kaip „užsienio agentės“, tokiu būdu pažeisdamas Rusijos įstatymų reikalavimus.

Rusijoje pastaraisiais metais vyko beprecedentis susidorojimas su nepritariančiais vyriausybės politikai ir nepriklausoma žurnalistika. Be kita ko, daugelis nevyriausybinių organizacijų ir žiniasklaidos priemonių buvo įvardytos „užsienio agentėmis“. Ši etiketė tradiciškai turi neigiamas konotacijas visuomenėje ir atveria kelią priekabesniems valstybės tarnybų patikrinimams.

Pats „Novaja gazeta“ irgi yra paskelbtas „užsienio agentu“.

D. Muratovas praeitais metais pelnė Nobelio taikos premiją kartu su filipiniete Maria Ressa (Marija Resa) už jų pastangas „apsaugoti žodžio laisvę“.

Praeitą savaitę D. Muratovas sakė, kad jo laikraštis nusprendė paaukoti gautą aukso medalį fondui, teikiančiam pagalbą ukrainiečiams pabėgėliams.

Vakarų vyriausybės, sporto organizacijos ir stambios bendrovės apribojo ryšius su Rusija arba dėl tarptautiniu mastu pasmerkto išpuolio prieš kaimynę paskelbė jai sankcijas.

„Nusprendėme sustabdyti visą verslo veiklą Rusijoje, įskaitant visų „Starbucks“ produktų tiekimą“, – pažymėjo bendrovė, kuri anksčiau teigė, kad Rusijoje turi 130 kavinių, kurios visiškai priklauso licencijuotam partneriui ir yra jo valdomos.

„Starbucks“ generalinis direktorius Kevinas Johnsonas (Kevinas Džonsonas) rašė, kad bendrovės licencijuotas partneris „sutiko nedelsiant sustabdyti kavinių veiklą ir suteiks paramą beveik 2 000 partnerių Rusijoje, kurių pragyvenimo šaltinis priklauso nuo „Starbucks“.

Anksčiau antradienį greitojo maisto milžinė „McDonald's“ pranešė, kad laikinai uždaro savo 850 restoranų Rusijoje.

„Praėjusią savaitę „Vičiūnų grupės“ vadovai pritarė planams koncentruoti verslą bei gamybą Europoje ir stabdyti veiklą Rusijoje“, – pranešime spaudai sakė grupės generalinis direktorius Šarūnas Matijošaitis.

„Nuo pat pirmos dienos ėmėmės reikiamų veiksmų dėl mūsų įmonių veiklos Rusijoje sustabdymo. Šie procesai reikalauja laiko ir intensyvaus darbo bei atsakomybės prieš Europos ir JAV partnerius, tiekėjus bei mūsų darbuotojus“, – pridūrė jis.

Šie procesai reikalauja laiko ir intensyvaus darbo bei atsakomybės prieš Europos ir JAV partnerius, tiekėjus bei mūsų darbuotojus.

Dalis „Vičiūnų grupės“ produkcijos gaminama Kaliningrado srityje ir yra parduodama Rusijoje, kitose Rytų rinkose.

Anksčiau žiniasklaida skelbė, jog jų produkcija parduodama ir Rusijos aneksuotame Kryme. Tada grupė teigė negalinti kontroliuoti tai darančių prekybininkų.

„Vičiūnų grupė“ taip pat valdo įmonę Ukrainoje, jos filialai veikia Kijeve, Charkove, Dnepropetrovske, Odesoje ir Ivano Frankivske.

Grupe teigia produkciją teikianti į daugiau nei 60 pasaulio rinkų.

Sprendimas taikyti griežčiausią sankciją – veiklos sustabdymą buvo priimtas įmonei nesilaikant maisto saugos ir higienos reikalavimų bei nešalinant ankstesnių pažeidimų.

Pasak VMVT pranešimo, po veterinarijos inspektorių neplaninio patikrinimo šiai įmonei bus taikytos administracinio poveikio priemonės, teks sunaikinti didelį kiekį (beveik 710 kilogramų) jos patalpose rastų neaiškios kilmės, akivaizdžiai sugedusių ir pasenusių mėsos gaminių (rūkytų dešrų, sūdytų lašinių, vyniotinių, nugarinės išpjovos, keptos vištienos, kiaulienos pašteto).

Pažeidimų įmonėje „Skaistės mėsa“ veikloje apstu ir, deja, kartojasi tie patys pažeidimai.

Atliekant patikrinimą bendrovėje „Skaistės mėsa“, nustatytas platus spektras pažeidimų, susijusių su visišku higienos reikalavimų nepaisymu gamybos procese ir gamybos patalpose, sandėliuojant žaliavas bei laikant jau pagamintą produkciją.

Atsakingi įmonės darbuotojai, gamindami ir tiekdami rinkai mėsos gaminius, visiškai ignoravo maisto ir žaliavų saugą, nesirūpino gamybos patalpų bei įrangos, su maistu besiliečiančių paviršių švara. Jie pasidengę pelėsiu, įsisenėjusiomis apnašomis, susikaupusiais nešvarumais ir paveikti korozijos (rūdžių). Gamybos patalpose laikyti nešvarūs statybos ir santechnikos įrankiai, dalyje kriauklių neveikė kanalizacija, dėžės su mėsos gaminiais buvo sudėtos šalia perpildytų šiukšliadėžių. Prieskoniai buvo laikomi nešvariose ir nesandariose pakuotėse, paveikti drėgmės.

VMVT nuotr.

Šioje mėsos perdirbimo įmonėje VMVT nustatė ir kitų pažeidimų. Pavyzdžiui, neužtikrinta su maistu dirbančių asmenų higiena (nešvarūs darbo drabužiai, avalynė). Tvarkant maistą neišvengta kryžminės taršos (nesupakuota šviežia paukštiena, kiauliena laikyta greta jau pagamintos produkcijos, kartu su gaminių pakavimui skirtomis medžiagomis atvirose pakuotėse buvo sudėtos kiaulių žarnos).

Visoms maistą tvarkančioms įmonėms privalomi savikontrolės tyrimai buvo atliekami nereguliariai, neužtikrintas ir produktų atsekamumas, nevykdyta žaliavų priėmimo kontrolė.

Įmonė „Skaistės mėsa“ į VMVT inspektorių akiratį patenka nebe pirmą kartą. Įmonei buvo taikytos sankcijos 2020 m. ir šių metų birželį, po atliktų patikrinimų ir nustačius pažeidimų, įmonės atsakingiems asmenims buvo skirtos piniginės baudos. Taip pat po patikrinimo birželio mėnesį jai buvo uždrausta pardavinėti kai kuriuos gaminius.

„Pažeidimų įmonėje „Skaistės mėsa“ veikloje apstu ir, deja, kartojasi tie patys pažeidimai, kurie mūsų inspektorių jau buvo fiksuojami anksčiau. Vertiname tai kaip piktybinius pažeidimus ir todėl sprendimas yra griežtas. Siekdami apsaugoti vartotojus ir jų sveikatą nuo nesaugių maisto produktų rinkoje, netoleruosime maisto įmonėms privalomų teisės aktų reikalavimų nesilaikymo. Neaiškios kilmės maisto žaliavos ir vėliau iš jų antisanitarinėmis sąlygomis gaminami mėsos gaminiai gali sukelti rimtų susirgimų žmonėms, pasekmės gali būti išties skaudžios, todėl su maistu dirbantys verslai privalo ypač atsakingai įsivertinti tokias rizikas ir laikytis reikalavimų“, – pabrėžia VMVT direktorius Mantas Staškevičius.

VMVT nuotr.

Tyrimas šios mėsos perdirbimo įmonės atžvilgiu toliau tęsiamas.