„Darbai stadiono statybvietėje kol kas vyksta šveicariško laikrodžio tikslumu, tikimės, kad pirmosios futbolo rungtynės čia bus sužaistos vėliausiai rudens pradžioje“, – pranešime sakė „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis.

Projekto užsakovo, buvusio profesionalaus futbolininko ir VFA vadovo Darvydo Šerno teigimu, palyginti su kitomis Europos sostinėmis, Vilniaus futbolo infrastruktūra yra žemo lygio. Be palankaus verslo požiūrio į futbolo situaciją būtų sunku siekti ambicingų tikslų.

A. Avulio teigimu, bendros 2,5 mln. eurų „Hanner“ ir D. Šerno investicijos į stadioną atsipirks per 10 metų.

Būsimo stadiono vietoje nuo kovo pradžios jau nugriauti seni pastatai, įrengta drenažo sistema, toliau vykdomi elektros instaliacijos darbai, tvirtinamas gruntas, gaminami moduliniai pastatai.

Stadione bus patiesta dirbtinė danga, 300 vietų tribūnos bus dengtos stogu. Šalia iškilsiančiame pastate bus įrengtos rūbinės, dušai, sporto salė, administracinės patalpos, bus pasirūpinta patogiu privažiavimu bei parkavimo vietomis.

„Hanner-VFA“ stadionu galės naudotis „Vilnius Football Academy“ ir kitos mokyklos, profesionalūs klubai, kiti norintieji. Jame taip pat bus galima organizuoti tarptautines varžybas.

Vilniaus savivaldybė trečiadienį pranešė, kad tarnyba teismo sprendimo neskųs Aukščiausiajam Teismui, nes nemato teisinio pagrindo atlikti naują konkurso vertinimą.

„Viešųjų pirkimų tarnyba, susipažinusi su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos paklausimu, susijusiu su projekto (...) koncesijos konkursu, informuoja, kad tarnyba nesirengia pateikti kasacinio skundo dėl Lietuvos apeliacinio teismo šių metų balandžio 27 dienos nutarties ir šiuo metu neturi teisinio pagrindo atlikti konkurso naują vertinimą“, – rašoma VPT išvadoje. 

Apeliacinis teismas VPT nurodymą nutraukti nacionalinio stadiono koncesijos konkursą pripažino neteisėtu. Teismas nustatė, kad VPT netinkamai taikė koncesijos teisėtumo vertinimui aktualias teisės normas, neatliko visapusiškos projekto teisinių santykių analizės, todėl netinkamai atliko teisinį faktų vertinimą.

Anot sostinės mero Remigijaus Šimašiaus, kliūčių sutarties pasirašymui nebelieka.

„Paskutinį žodį šiame procese liko tarti Vyriausybei, kalbamės ir su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija dėl tolesnių veiksmų“, – pranešime sakė R. Šimašius.

„Tikimės, kad Vyriausybė neišsižadės jau anksčiau savo prisiimtų įsipareigojimų ir galėsime pradėti darbus, o po trejų metų Vilniuje turėtume aukščiausius sporto standartus atitinkantį kompleksą ir pakviesti vilniečius į pirmąsias rungtynes“, – sakė meras.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija iš karto po Apeliacinio teismo sprendimo sudarė darbo grupę – pasak ministerijos, jai nekyla abejonių dėl stadiono būtinybės, tačiau kyla klausimų dėl paties projekto.

VPT pernai gruodį atmetė savivaldybės pasiūlymą susitarti taikiai.

Pagal bendrą savivaldybės, statytojų, finansuotojų ir Vyriausybės sutartį, kompleksą daugiau nei du dešimtmečius valdytų bendrovė „Kauno arena“. Jį tikėtasi pastatyti 2023-iaisiais.

Komplekso su 15 tūkst. vietų stadionu ir kitais objektais statyba turėtų kainuoti apie 93 mln. eurų, tačiau mokėjimus išdėsčius per 25 metus, „BaltCap“ fondui planuota sumokėti beveik 156 mln. eurų.

Vyriausybės dalis, atsižvelgiant į sutarties projektą, būtų siekusi apie 54,5 mln. eurų, savivaldybės – 101,5 mln. eurų.

Komplekse, be stadiono, planuota pastatyti ir lengvosios atletikos stadioną, sporto kompleksą su gimnastikos, rankinio, tinklinio, bokso, krepšinio salėmis, bendruomenės ir kultūrinio ugdymo centrą su biblioteka, 300 vietų darželį ir Sporto muziejų.