Kaip BNS informavo Lenkijos ambasada Lietuvoje, Senato pirmininkas susitiks su Lietuvos parlamento vadovu Viktoru Pranckiečiu.

S. Karczewskis susitiks su Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovais vidaus reikalų ministre Rita Tamašuniene bei susisiekimo ministru Jaroslavu Narkevičiumi.

Be kita ko, Lenkijos Senato pirmininkas Vilniaus lenkų kultūros namuose dalyvaus pasauliniame „vilniukų“ suvažiavime.

„Vilniukais“ vadinami iš Vilniaus krašto kilę, čia gyvenę arba kūrę lenkai, išsibarstę po pasaulį.

„Žinoma“, – paklaustas, ar Lenkija sieks reparacijų, radijo stočiai RMF FM sakė S. Karczewskis. Jis taip pat priminė, kad ties šiuo klausimu dirba parlamentinė grupė.

„Pažiūrėsime, kas bus naujos sudėties parlamente. Mes ateityje taip pat svarstysime šią temą“, – tvirtino S. Karczewskis.

Tokios pat pozicijos laikėsi ir Lenkijos televizijoje kalbėjęs šalies gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas.

„Reparacijų klausimas nėra išspręstas. Jei kas nors padarė ką blogo, pirmiausia jis pripažįsta tai, o tada kalbama apie kompensaciją. Civilizuotame pasaulyje tai akivaizdu. Mums svarbu pasiekti tikslą. Tai yra Lenkijos užsienio politikos efektyvumo klausimas“, – teigė M. Blaszczakas.

Pasak jo, reparacijų Lenkijai klausimu daug kas priklausys nuo parlamento rinkimų spalio 13-ąją.

Pagal 1945-ųjų Potsdamo konferencijoje pasirašytus dokumentus, Lenkija turėjo gauti dalį reparacijų, skirtų SSRS. Vis dėlto, mainais už gautą dalį reparacijų, Stalinas privertė Lenkiją tiekti anglį Sovietų Sąjungai už kur kas mažesnę nei rinkos kaina.

„Deja, nėra įgyvendinti kai kurie sutarties punktai, kurie yra susiję su lenkų teisėmis Lietuvoje“, – Lietuvos Seime sakė S. Karczewskis.

„Lietuvos lenkai iki šiol negali rašyti savo pavardžių originaliais rašmenimis, negali naudoti originalių topografinių pavadinimų lenkų kalba, nors tomis teisėmis džiaugiasi lietuviai Lenkijoje“, – teigė jis.

Anot svečio, šis klausimas turėtų būti išspręstas, juoba, kad Lenkija šį sutarties punktą vykdo.

„Brangūs kaimynai, mes suprantame jūsų jautrumą, bet turbūt negalite mums priekaištauti dėl kantrybės stokos. Mes nenorime jums primesti sprendimų, kurių patys nesilaikome. Lietuviai – Lenkijos piliečiai gali rašyti savo pavardes pagal lietuvišką rašybą lenkiškuose dokumentuose. Jų gyvenamuose teritorijose gatvių pavadinimai parašyti dviem kalbomis“, – sakė Senato vadovas.

Kaip pavyzdį jis nurodė ir vokiečių tautinę mažumą Lenkijoje, kuri, anot politiko, nepaisant sudėtingos istorijos, naudojasi visomis tautinių mažumų teisėmis.

Kaip dar vieną probleminę sritį S. Karczewskis minėjo švietimą lenkų kalba Lietuvoje. Jis pabrėžė, kad šie nesutarimai nuodija dvišalius santykius, o tuo naudojasi Lietuvos ir Lenkijos priešai.

„Lenkijos ir Lietuvos priešai nuo šimtmečių stengiasi mus padalinti. Ir šiandien daro tą patį, metodai nėra nei originalūs, nei ypač išradingi. Taip, kaip lenkus po 1945 metų Maskva gąsdino teritorinėmis pretenzijomis (…) iš vokiečių pusės, tokiu vieninteliu ginklu yra tapusi tariama Lenkijos valia atgauti Vilnių. O Lietuvos lenkai gąsdinami tokiu vaiduokliu kaip priverstinis lituanizavimas. Prieš 25 metus šiai Maskvos propagandos vizijai kartu sudavėme milžinišką smūgį. Vilnius yra nepriklausomos Lietuvos sostinė, ir niekas Lenkijoje šito neneigia, ir neneigs“, – pabrėžė Senato pirmininkas.

Lenkijos ir Lietuvos priešai nuo šimtmečių stengiasi mus padalinti.

Lietuvos Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis ketvirtadienį sakė, kad prieš 25 metus pasirašyta tarpvalstybinė sutartis atvertė naują puslapį abiejų šalių istorijoje.

„Šia sutartimi buvo užtikrinta pagarba abiejų valstybių suverenumui ir teritorijos vientisumui. Sutartis reiškė naujus bendradarbiavimo principus saugumo ir gynybos srityse. Bendri principai buvo aiškus veiksnys ir vystant ekonomiką, ir plėtojant kultūrinius bei švietimo ryšius“, – teigė jis.

Seimo narys konservatorius Andrius Kubilius sakė, kad prieš pasirašant minėtą sutartį tarp Lietuvos ir Lenkijos, lietuviams „taip pat teko perlipti per savo istorinių nuoskaudų ir pačių susisiaurintos istorinės savivokos barjerus“.

„Kartais užduodu sau paprastą klausimą – o jeigu reikėtų šiandien už tokią sutartį balsuoti – ar tikrai lengvai už ją būtų nubalsuota abiejose sostinėse? Nesu tuo įsitikinęs“, – tvirtino jis.

A. Kubilius taip pat teigė nesuprantantis, kodėl Lietuva neleidžia savo piliečiams pavardes rašyti nelietuviškais rašmenimis.

„Aš iki šiol nesuprantu, kodėl mes neleidžiame pasuose rašyti w, q ar x net ir tada, kai grynakraujė lietuvaitė išteka už jauno prancūzo ir įgyja pavardę Jaquet (J -a-q-u-e-t), o lietuviškame pase mes jai įrašome Ž-a-k-ė. Leiskite paklausti, ką tai bendro turi su lietuvių kalbos apsauga? Ar Jūs norėtumėte, kad jūsų dukros atsidurtų tokioje padėtyje? Gal jau ateina laikas, kai mes turime tiesiog pasirūpinti kiekvieno, pabrėžiu kiekvieno, žmogaus, ir ypač moters teise į savo pavardę?“ – kalbėjo Seimo narys.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos seniūnė Rita Tamašunienė irgi priekaištavo, kad Lietuvos ir Lenkijos sutarties punktai dėl tautinių mažumų teisių Lietuvoje nėra vykdomi.

„(...) sutarties viduriukas kaip užburtas, 13–17 straipsnių įgyvendinimas nuolat „nukišamas“ į politinės darbotvarkės paraštes, iš saldžių pažadų dažnai lieka nevisai malonus poskonis“, – teigė ji.

Seimo narė minėjo, kad Lietuvoje nėra Tautinių mažumų įstatymo, lenkiškos pavardės dokumentuose rašomos lietuviškais rašmenimis, vykdant švietimo reformas „pritrūksta dialogo su tautinių mažumų bendruomenėmis, kas pablogina arba apsunkina tautinių mažumų mokyklų bendruomenių gyvenimą tiek Lietuvoje, tiek Lenkijoje“.

„Neliko valstybinių egzaminų sąraše lenkų gimtosios kalbos egzamino, tik galimybė rinktis mokyklinį egzaminą. Ir čia reikia pabrėžti – visi lenkų mokyklų abiturientai pasirenka laikyti mokyklinį gimtosios kalbos egzaminą ir tuo būdu įprasmina dvylikos metų ugdymąsi gimtąja kalba, įsivertina savo gimtosios kalbos kalbines kompetencijas bei literatūros žinias. Deja, egzaminas niekaip nelemia abiturientų bendrojo konkursinio balo renkantis aukštojo mokslo studijas“, – sakė R. Tamašunienė.

Ji pabrėžė, kad sutarčių privalu laikytis, tik tuomet jos turi prasmę.

„Jei strateginiai partneriai, nepaisant daugelio konsultacijų, susitikimų įvairiais formatais per ketvirtį amžiaus neranda sutarimo dėl nesprendžiamų, bet aktualumo neprarandančių problemų, darytina išvada, kad abipusiuose santykiuose dar liko neišdiskutuotų baimių, nuogąstavimų, istorinių nuoskaudų ar trūksta bendros vizijos, ateities matymo bendradarbiavimo santykiuose“, – svarstė parlamentarė.

1994 metų balandžio 26 dieną Vilniuje Lietuvos ir Lenkijos prezidentai Algirdas Mykolas Brazauskas bei Lechas Walesa (Lechas Valensa) pasirašė Lietuvos ir Lenkijos valstybių draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutartį.

Pagal ją, Lietuva ir Lenkija įsipareigojo kurti tarpusavio santykius pagarbos, pasitikėjimo, lygiateisiškumo ir geros kaimynystės dvasia, neturėti viena kitai jokių teritorinių pretenzijų ir jų nereikšti ateityje.

Dokumente, be kita ko, nurodyta, kad lietuvių kilmės asmenys Lenkijoje ir lenkų kilmės gyventojai Lietuvoje „turi teisę individualiai arba kartu su kitais savo grupės nariais laisvai reikšti, saugoti ir plėtoti savo tautinį, kultūrinį, kalbinį bei religinį tapatumą be jokios diskriminacijos ir visiškos lygybės prieš įstatymus sąlygomis“.

Šalys įsipareigojo leisti savo gyventojams „laisvai vartoti tautinės mažumos kalbą asmeniniame ir viešajame gyvenime“, „kad jiems būtų prieinama informacija ta kalba, galimybė ją platinti ir keistis ja bei turėti savo masinės informacijos priemones“, „mokytis tautinės mažumos kalba ir tautinės mažumos kalbos“, „vartoti savo vardus ir pavardes pagal tautinės mažumos kalbos skambesį“.

Kaimyninės šalies Senato vadovas ketvirtadienį kalbės Seime vyksiančiame iškilmingame minėjime, skirtame Lietuvos ir Lenkijos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties pasirašymo 25-mečiui.

Minėjime taip pat kalbės Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, buvęs Seimo pirmininkas Česlovas Juršėnas, Seimo narių laikinosios Gegužės 3-iosios grupės pirmininkas parlamentaras Andrius Kubilius ir Seimo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos seniūnė Rita Tamašunienė.

Išvakarėse, balandžio 24-ąją, Lenkijos Senato pirmininkas S. Karczewskis ir Lietuvos Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis susitiks vakarienės metu.

Šiais metais taip pat minėsime 450-ąsias Liublino unijos, nulėmusios ilgalaikę bendrą abiejų valstybių istoriją, pasirašymo metines.

Jis dalyvaus Lietuvos ir Lenkijos tarpvalstybinės sutarties 25-mečio minėjime Seime.

Ta proga parlamente ketvirtadienį, balandžio 25 dieną, rengiama diskusija apie Lietuvos ir Lenkijos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties reikšmę.

Pagal 1994 metų balandį pasirašytą sutartį, Lietuva ir Lenkija įsipareigojo kurti tarpusavio santykius pagarbos, pasitikėjimo, lygiateisiškumo ir geros kaimynystės dvasia, neturėti viena kitai jokių teritorinių pretenzijų ir jų nereikšti ateityje.

Dokumente, be kita ko, nurodyta, kad lietuvių kilmės asmenys Lenkijoje ir lenkų kilmės gyventojai Lietuvoje „turi teisę individualiai arba kartu su kitais savo grupės nariais laisvai reikšti, saugoti ir plėtoti savo tautinį, kultūrinį, kalbinį bei religinį tapatumą be jokios diskriminacijos ir visiškos lygybės prieš įstatymus sąlygomis“.

Šalys įsipareigojo leisti savo gyventojams „laisvai vartoti tautinės mažumos kalbą asmeniniame ir viešajame gyvenime“, „kad jiems būtų prieinama informacija ta kalba, galimybė ją platinti ir keistis ja bei turėti savo masinės informacijos priemones“, „mokytis tautinės mažumos kalba ir tautinės mažumos kalbos“, „vartoti savo vardus ir pavardes pagal tautinės mažumos kalbos skambesį“ ir kt.

Kaimyninės šalies senato vadovas kalbės Seime vyksiančiame iškilmingame minėjime.

Minėjime taip pat kalbės Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, buvęs Seimo pirmininkas Česlovas Juršėnas, Seimo narių laikinosios Gegužės 3-iosios grupės pirmininkas parlamentaras Andrius Kubilius ir Seimo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos seniūnė Rita Tamašunienė.

„Lenkijos-Ukrainos santykiuose provokacijos yra susijusios su istorine atmintimi, o Lenkijos-Lietuvos santykiuose – su lenkų tautine mažuma Lietuvoje. Čia Rusija kiršina. Tautinių mažumų reikalai yra sunkiai išsprendžiami, bet tai nėra priežastis, kad mes kam nors trečiam leistume lošti tais dalykais, kurie mus sukiršintų“, – sakė S. Karczewskis per Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos Parlamentinės Asamblėjos atidarymą.

Senato vadovas pažymėjo, kad Vilniaus ir Varšuvos santykiai „niekados nebuvo tokie, kaip šiandien“.

Jis taip pat pabrėžė, kad nepaisant bandymų kiršinti lietuvius ir lenkus, žmonėms svarbu parodyti realų šalių bendradarbiavimą gynybos, energetikos, mokslo, darbo rinkos srityse.

„Šis bendradarbiavimas intensyvus kaip niekada po 1990 metų“, – tvirtino Lenkijos Senato lyderis.

Politikas kalbėjo ir apie Lenkijoje studijuojančius ukrainiečių jaunuolius, į Lenkiją iš Ukrainos atvykusius darbininkus.

„Lenkijos, Lietuvos ir Ukrainos bendras uždavinys – padaryti viską, kad tai (Rusijos veikimas – BNS) netrukdytų mums formuoti dabarties ir ateities“, – teigė S. Karczewskis.

Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininkas Andrijus Parubijus sakė, kad Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos priešas nesikeičia, keičiasi tik jo pavadinimas.

„Mes minėjome šimtmetį, kai buvo paskelbta valstybė, ir prisiminkime, kas buvo tokie, kas norėjo mūsų valstybes sunaikinti – ta pati Rusijos imperija. Mūsų priešas nesikeičia, tik keičiasi jo pavadinimas – caro Rusija, Maskvos kunigaikštystė, Tarybų sąjunga, Rusijos imperija“, – kalbėjo A. Parubijus.

„Tas pats priešas šimtmečius bando, kadaise ir sėkmingai, naikinti mūsų valstybingumą. Ir Ukrainai šiuo metu tai ne vien tik teorinis iššūkis – kiekvieną dieną mūsų kariai susiduria su ta pačia Rusijos imperija“, – pridūrė jis.

Vilniuje pirmadienį prasidėjo dvi dienas truksianti trišalė Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos Parlamentinė Asamblėja.

Lietuva šiemet pirmininkauja šiam trijų šalių parlamentarus vienijančiam susitikimų formatui, pernai Asamblėja vyko Varšuvoje.

Per Asamblėją dirbs trys komitetai: Visuomeninio ir kultūrinio bendradarbiavimo, Ukrainos europinės ir euroatlantinės integracijos bei Prekybos ir ekonomikos plėtros, regioninio ir vietinio bendradarbiavimo.

Planuojama aptarti hibridinių grėsmių, kovos su propaganda, karinio ir energetinio bendradarbiavimo bei kitus klausimus.

Asamblėją sudaro po dešimt Lietuvos Seimo, Lenkijos Seimo ir Senato bei Ukrainos Aukščiausiosios Rados narių. Kaip įtvirtinta jos statute, kiekvienos valstybės nacionalinei delegacijai vadovauja tos valstybės parlamento pirmininkas.

Kviečia vykdyti bendrus projektus Ukrainoje

 Premjeras Saulius Skvernelis kviečia Lenkiją vykdyti bendrus paramos projektus Rytų Ukrainoje.

Šį kvietimą Lietuvos ministras pirmininkas išsakė susitikęs su Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos parlamentų vadovais.

„Trišalis bendradarbiavimas, glaudūs mūsų šalių ryšiai ir tarpusavio parama dabartiniame geopolitiniame kontekste kaip niekada svarbūs. Todėl ypatingą dėmesį skiriame tiek dvišalių, tiek ir trišalių santykių plėtrai“, – pranešime spaudai sakė premjeras.

Pasak Vyriausybės vadovo, kartu su partneriais Lietuva palaiko Ukrainos euroatlantinius siekius, gina Ukrainos pozicijas Briuselyje ir trečiųjų valstybių sostinėse. Nepriklausoma, suvereni, stabili, tvirtai įsipareigojusi demokratijai ir įstatymo viršenybei Ukrainos valstybė – bendras prioritetas.

S. Skvernelis akcentavo, kad Lietuva „visuose įmanomuose formatuose įvardija Rusiją kaip agresorę“, skatina tarptautinę bendruomenę išlikti vieninga ir iš Rusijos reikalauti Minsko susitarimų įgyvendinimo. Griežtai smerkiami ir nepripažįstami neteisėti rinkimai okupuotame Donbase.

Jis priminė apie Lietuvos įsipareigojimą kitąmet skirti nuo karinių veiksmų su Rusijos remiamais separatistais nukentėjusiai Avdijivkai milijoną eurų.

„Premjero manymu, derėtų inicijuoti bendrus su Lenkija paramos projektus Rytų Ukrainoje“, – sakoma pranešime.

S. Skvernelis sveikino pradėtą procedūrą dėl ES ir transatlantinės krypties įtvirtinimo Ukrainos Konstitucijoje, sakydamas, kad „būtina sklaidyti Europoje sklandančius ir vis stiprėjančius mitus, kad rimtesnė reformų pažanga Ukrainoje neįmanoma“.

Per susitikimą kalbėta ir apie glaudesnį bendradarbiavimą Rytų partnerystės trio formate.

„Lietuvos patirtis rodo, kad regioninis bendradarbiavimas visuomet neša sėkmę. Kolegialus darbas, pozityvi konkurencija garantuoja didesnį ES dėmesį ir parodo gebėjimą koncentruotis į bendrus tikslus“, – tvirtina Vyriausybė.

S. Skvernelis taip pat pažymėjo Ukrainos pasiekimus šalies viduje artėjant link narystės ES. Asociacijos sutarties dėka auga tarpusavio prekyba, dėl bevizio režimo didėja ukrainiečių turistų skaičius. Kadangi Lietuva turi jaunimo mainų su Ukraina ir Lenkija programas, premjeras pasiūlė apjungti ir įsteigti trišalį jaunimo mainų fondą.

Susitikime dalyvavo Lietuvos Seimo vadovas Viktoras Pranckietis, Lenkijos Senato pirmininkas Stanislawas Karczewskis (Stanislavas Karčevskis) ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininkas Andrijus Parubijus.

Valstybių atstovai kalbėjo apie bendrą interesą užtikrinti regiono erdvės saugumą. Kaip geras bendradarbiavimo pavyzdys minėta jungtinė Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos brigada (LITPOLUKRBRIG).

Šio Lietuvos ir Lenkijos parlamentarų bendradarbiavimo formato veikla įšaldyta 2009 metais Lenkijos politikų iniciatyva. Tuo metu Varšuva ėmė griežtai kritikuoti Lietuvą dėl lenkų tautinės bendrijos situacijos.

Tačiau pastaruoju metu santykiai šyla, S. Karczewskis – jau ketvirtasis aukštas lenkų pareigūnas, per vasarį-kovą apsilankęs kaimyninėje Lietuvoje.

„Tai reiškia viena – su artimiausia kaimyne plėtojame šiltus santykius, o atsižvelgiant į Rusijos informacinį ir kibernetinį priešiškumą bei karinę agresiją Ukrainoje, tai yra itin svarbu ir naudinga Lietuvai“, – Seimo ryšių su visuomene skyriaus pranešime cituojamas V. Pranckietis.

Vasario viduryje Lietuvoje lankėsi Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda), praėjusią savaitę – Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis (Mateušas Moraveckis) ir Lenkijos Seimo pirmininkas Marekas Kuchcinskis.

Lenkijos Senato pirmininkas atvyko į Lietuvą lenkų tautinės bendrijos kvietimu.

Lietuvai yra svarbi Lenkijos parama, siekiant sinchronizuoti elektros tinklus su Vakarų Europa ir sustiprinti gynybos pajėgumus. Lenkija siekia Lietuvos paramos ginče su ES dėl prieštaringos teismų reformos ir nori užtikrinti geras sąlygas naftos perdirbimo gamyklą Mažeikiuose valdančiam koncernui „Orlen“.

Per pastarąjį kalendorinį mėnesį tai jau bus ketvirto aukšto kaimyninės šalies valdžios pareigūno vizitas Lietuvoje.

Vasario viduryje Lietuvoje lankėsi Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda), praėjusią savaitę – Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis (Mateušas Moraveckis) ir Lenkijos Seimo pirmininkas Marekas Kuchcinskis.

Lenkijos Senato pirmininkas atvyksta į Lietuvą lenkų tautinės bendrijos kvietimu.

Lietuvai yra svarbi Lenkijos parama, siekiant sinchronizuoti elektros tinklus su Vakarų Europa ir sustiprinti gynybos pajėgumus. Lenkija siekia Lietuvos paramos ginče su ES dėl prieštaringos teismų reformos ir nori užtikrinti geras sąlygas naftos perdirbimo gamyklą Mažeikiuose valdančiam koncernui „Orlen“.

Lenkijos Senato vadovas Vilniuje susitiks su Seimo pirmininku Viktoru Pranckiečiu, premjeru Sauliumi Skverneliu. Planuojama aptarti dvišalius projektus, bendradarbiavimą, saugumą regione, bendrą poziciją dėl tarptautinių aktualijų.

Taip pat bus kalbama apie parlamentinio bendradarbiavimo atgaivinimą. Seimo pirmininkui V. Pranckiečiui kovo pradžioje lankantis Varšuvoje, lenkai pažadėjo atnaujinti Parlamentinės Asamblėjos susitikimus.

Šio Lietuvos ir Lenkijos parlamentarų bendradarbiavimo formato veikla įšaldyta 2009 metais Lenkijos politikų iniciatyva. Tuo metu Varšuva ėmė griežtai kritikuoti Lietuvą dėl lenkų tautinės bendrijos situacijos.