Kaip BNS informavo muziejus, nepavyko rasti pirmosios 1863–1864 metais Lukiškių aikštėje vykdytų egzekucijų aukos – sukilėlio kunigo Stanislovo Išoros palaikų.

Mokslininkai konstatavo, kad ne visų sukilėlių, kuriems įvykdytos egzekucijos, palaikai buvo užkasti toje pačioje vietoje.

Kur galėtų būti S. Išoros palaikai lieka neaišku.

„Kadangi dvidešimties sukilėlių palaikus aptikome vienoje buvusios carinės tvirtovės kiemo dalyje, tikėjomės ten pat surasti ir Stanislovo Išoros palaikus. Šiais metais tyrėme likusį neištirtą kiemo fragmentą bei carinės tvirtovės parako rūsio vietą. Deja, tyrimai nebuvo sėkmingi – kunigo palaikų neradome“, – teigia muziejaus archeologas Gytis Grižas.

„Remdamiesi dabar turimais tyrimų rezultatais manome, jog po egzekucijos kunigo palaikai buvo užkasti kitoje vietoje, galbūt net ne ant Gedimino kalno. Jų atradimas lieka ateičiai“, – tvirtino archeologas.

Per trejus metus vykusius archeloginius kasinėjimus ir tyrimus mokslininkai ištyrė ir identifikavo 20-ies sukilimo dalyvių palaikus, tarp jų – sukilimo vadų Zigmanto Sierakausko ir Konstantino Kalinausko. Be muziejaus archeologų, čia dirbo Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedros mokslininkai, Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialistai, Lietuvos istorijos instituto ir bendrovės „Kultūros vertybių paieška“ tyrėjai.

1863–1864 metais Vilniuje, Lukiškių aikštėje, mirties bausmė pakariant arba sušaudant buvo įvykdyta 21 sukilimo dalyviui. Po egzekucijų palaikai nebuvo atiduoti artimiesiems palaidoti, o slapta užkasti tuomet visuomenei neprieinamoje vietoje – 1831 metais caro įsakymu ant Gedimino kalno įrengtos tvirtovės teritorijoje.

Sukilėlių palaikai bus palaidoti Rasų kapinėse lapkritį, ceremonijoje laukiama Lenkijos prezidento, atstovų iš Baltarusijos, Ukrainos, Latvijos.