Ketvirtadienį tai numatančios Seimo nario Stasio Tumėno pateiktos įstatymo pataisos sulaukė parlamentarų pritarimo po pateikimo. Jas palaikė 46 Seimo nariai, prieš buvo 5, susilaikė 24.

Balandžio 11 d. projektas svarstymo stadijai turėtų sugrįžti į parlamento plenarinę salę. Prieš tai jį turės apsvarstyti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos bei Žmogaus teisių komitetai.

Įstatyme siūloma numatyti, kad informacija apie slaptą bendradarbiavimą su KGB būtų išslaptinama ir viešai paskelbiama, kai asmuo eina valstybės tarnautojo pareigas arba į jas kandidatuoja, išskyrus tuos, kurių pateikta informacija ir duomenys apie juos yra įslaptinti 75 metams.

Taip pat įstatymo pataisos numato valstybės tarnautojų, nuslėpusių bendradarbiavimą su KGB, veiklos apribojimą. Jeigu Seimas pritartų, asmenys, pripažinti slapta bendradarbiavę su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, negalėtų eiti pareigų valstybės tarnyboje, taip pat negalėtų užimti savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovo, jo pavaduotojo pareigų.

Pateikdamas su liustracijos procesu susijusią iniciatyvą Seimo narys S. Tumėnas sakė, kad tai nacionaliniam saugumui svarbus klausimas, ypač vertinant pasikeitusią geopolitinę situaciją.

„Valstybė turi pagrindo abejoti asmenimis, kurie galimai bendradarbiavo su buvusiomis SSRS specialiosiomis tarnybomis. Tai ypač svarbu šiandien, kai keičiasi geopolitinė situacija pasaulyje”, – sakė S. Tumėnas.

Diskusijoje dalyvavę Seimo nariai, kalbėdami apie buvusius KGB bendradarbius, akcentavo, kad  jie gali būti šantažuojami.

„Mano manymu, valstybė, kuri pasirinko kelią siekti „skeletų" spintoje, pasmerkta tiesiog, kad tie vaiduokliai gali atgyti. Buvę KGB bendradarbiai, kurie yra priešiškos valstybės archyvuose, yra didelė terpė manipuliuoti, daryti spaudimą, šantažuoti įvairiais galimais būdais”, – sakė Mišrios Seimo narių grupės seniūnė Rita Tamašunienė.

S. Tumėnas pridūrė, kad buvę KGB bendradarbiai pasaulyje yra vadinami, pvz. „užšaldyta žuvimi, miegančiais agentais”, kuriuos gali būti bandoma pažadinti.

Socialdemokratas Algirdas Sysas pasiteiravo, ar projekto autorius turi sąrašą asmenų, kuriems būtų taikomas šis įstatymas.

„Sąrašiuko tikrai neturiu, bet esu įsitikinęs, kad Lietuvos valstybės saugumui bus daug solidžiau, kai žmogus, pretenduojant į valstybės tarnybą, turės šią informaciją pateikti. Nemanau, kad nuo to pasaulis apsivers”, – sakė S. Tumėnas.

Seimo narys Edmundas Pupinis suabejojo, ar pavyks surasti norinčių prisipažinti apie tokius savo biografijos faktus.

„Jeigu jis 34 metus neprisipažino, abejotina, ar dabar, būdamas pensinio amžiaus, prisipažins?”, – svarstė E. Pupinis.

Seimo narys Kęstutis Masiulis irgi mano, kad įstatymas nesuveiks.

„Manau, niekas nesuveiks, nebus efekto. Nenustebčiau, jeigu bus tik vienas prisipažinęs”, – prognozavo jis.

Anot Seimo narės R. Tamašunienės, labai keista, kad valstybė saugo buvusius kagėbistus kaip kokią nacionalinę vertybę ir dar 75 metus juos saugos.

„Paaiškinti žmonėms tai yra sudėtinga. Manau, kad kaip tik dabar yra ta diena ir proga ir komunistams, ir kagėbistams gražiai padėkoti”, –  ironizavo parlamentarė.

S. Tumėno teigimu, naujas teisinis reguliavimas galiotų tik asmenims, kurie pretenduos į pareigas valstybės tarnyboje nuo 2024 m. liepos 1 d., tai yra nuo numatytos įstatymo įsigaliojimo datos.

ELTA primena, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narys St.Tumėnas jau antrą kartą Seimui teikia įstatymo pataisas, siūlančias paviešinti valstybės tarnyboje dirbančius buvusius KGB bendradarbius. Šį kartą jis pateikė Seimui patobulintą  įstatymo pataisų versiją, kurią parengė atsižvelgdamas į Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadą. Pernai dėl galimo prieštaravimo Konstitucijai Seimas nesiėmė jų svarstyti.

Teisės ir teisėtvarkos komitetas, įvertinęs Seimo Teisės departamento išvadą, pernai gruodį nutarė, kad įstatymo pataisos, siūlančios paviešinti valstybės tarnyboje dirbančius, Lietuvos valstybei prisipažinusius buvusius KGB bendradarbius, prieštarauja Konstitucijai.

Galiojančiame įstatyme numatyta, kad informacija apie slapta bendradarbiavusius asmenis išslaptinama ir viešai paskelbiama, kai asmuo eina Respublikos Prezidento, Seimo, Europos Parlamento ar savivaldybės tarybos nario-mero, Vyriausybės nario, teisėjo arba prokuroro pareigas arba į jas kandidatuoja.

„Skirtingais skaičiavimais, suma, kuri svyruoja per metus, kurią žiniasklaida gauna iš vaistinių reklamos yra  7–8 mln. eurų“, – ketvirtadienį vykusiame Seimo Sveikos gyvensenos komisijos posėdyje teigė A. Romanovskis.

„Žiniasklaidai tai pakankamai svari suma. Televizijos rinka iki šiol dar nepasiekė 2008 metų reklamos apimčių. Todėl tokie ribojimai (vaistinių reklamos uždraudimas – BNS) dar suduotų žiniasklaidai pakankamai stiprų smūgį“, – pridūrė jis. 

Nei A. Romanovskis, nei asociacijos „Nacionalinė spauda“ vadovas Mindaugas Reinikis negalėjo pateikti duomenų, kiek žiniasklaida gauna pajamų iš vaistų reklamos.

Lietuvos vaistinių asociacijos valdybos pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė priekaištavo, kad uždraudus vaistinių reklamą, vaistinės nebegalės gyventojų informuoti, kada jie vaistinėse galėtų nemokai pasitikrinti kraujo spaudimą, holesterolį, cukraus kiekį ar sužinoti kitą informaciją.

Dabar Lietuvoje  draudžiama tik receptinių vaistų reklama.

Uždrausti vaistinių reklamą žiniasklaidoje siūlo „valstiečiai“ Stasys Tumėnas ir Arūnas Gumuliauskas.

Du valstiečiai Stasys Tumėnas ir Arūnas Gumuliauskas šią savaitę užregistravo Farmacijos įstatymo pataisas, pagal kurias įsigyti vaistų parduotuvėse būtų sunkiau, palyginti su A. Verygos siūlymu. 

Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys konservatorius Antanas Matulas dviejų „valstiečių“ siūlymus vadina „grubiais apribojimais“. Jis įsitikinęs, kad „valstiečiai“ kartu bando ir padidinti konkurenciją, kad vaistų kaina mažėtų, ir apriboti vaistų pirkimą. 

„Siūlymai prilygsta draudimui apskritai prekiauti vaistais ne vaistinėse“, – BNS sakė A. Matulas. 

S. Tumėnas ir A. Gumuliauskas siūlo, kad parduotuvėse ir degalinėse parduodami vaistai neturėtų būti laikomi matomoje vietoje, be to, būtų leidžiama įsigyti tik vieną pakuotę, o jų pardavinėti nebūtų galima, jei parduotuvė prekiauja alkoholiu, nes „vaistai ir alkoholis yra nesuderinami dalykai“. 

Be kita ko, siūloma vaistus pasirinkti iš informacinio leidinio – jame būtų nurodomi visi parduotuvės turimi vaistai ir jų kainos. 

„Nematyčiau didelės problemos, jeigu žmogui tektų vaistų paprašyti. Gal tik savitarnos vietose kiltų problemos“, – BNS teigė A. Veryga.   

Tuo metu A. Matulas abejoja, kad Seimui priėmus „valstiečių“ pataisas, verslas nesinaudos galimybe prekiauti vaistais. 

„Pamatys, kiek išlaidų turės – dėl prekybos keliais vaistais leisti lankstinukus? Ir kas ten tik iš tų bukletų rinksis vaistus? Žmonės juos nori rankose palaikyti, paskaityti gal instrukciją, gal iš lentynos rinktųsi tuos, kuriuos jau kažkada vartojo – prisiminė, pamatę pakuotę“, – teigė A. Matulas. 

Jis taip pat mano, kad žmonės parduotuvėse vaistų neieškos, nes negalės apie juos pasitarti su prekybininku.   

S. Tumėnas ir A. Gumuliauskas taip pat siūlo uždrausti vaistinių reklamą žiniasklaidoje ir reklamuoti bei žadėti kompensuojamųjų vaistų priemokų sumažinimą, „gerą kainą“.  

A. Matulas sako, kad toks draudimas būtų naudingas mažoms vaistinėms, nes jos neturi finansinių galimybių reklamuotis, o reklamą sau leisti galintys tinklai nuvilioja pirkėjus.  

Lietuvos vaistinių asociacijos valdybos pirmininkė Kristina Nemaniūtė–Gagė nesuprantamu vadina parlamentarų norą reguliuoti vaistinių reklamą.

„Kokiu būdu vaistinė turės informuoti gyventojus apie tokių paslaugų teikimą, jei nebus galima apie tai skleisti jokios informacijos, paliekama diskusijai. Informavimas per žiniasklaidos priemones yra vienintelis būdas, kaip gali skleisti žinią ne tik apie turimus vaistus, kitus produktus, jų kainas, bet ir apie suteikiamas paslaugas, vykdomas sveikatingumo akcijas ir kitus sveikatinimo projektus“, – BNS teigė ji.  

Pasak parlamentarų, jų inicijuojami draudimai neskatintų vaistų vartojimo, apsaugotų nuo apsinuodijimų jais, neracionalaus pirkimo. 

Idėjai prekiauti vaistais prekybos centruose ir degalinėse priešinasi Lietuvos farmacijos sąjunga, teigianti, kad pirkti vaistus ne vaistinėse – rizikinga. Jai nerimą kelia galimi vaistų laikymo sąlygų pažeidimai. Abejojama, kad padaugėjus prekybos vietų, vaistai galėtų pigti – taip esą nenutiko, degalinėms pradėjus prekiauti maisto papildais. 

A. Matulo duomenimis, dabar Lietuvoje veikia 1303 vaistinės, iš kurių 239–ios nepriklauso tinkams.    

Nutarimo projekte pabrėžiamas Pasaulio lietuvių bendruomenės vaidmuo šiuolaikinės Lietuvos diasporai, Lietuvos valstybingumui, nepriklausomos ir demokratinės valstybės tęstinumui.

Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos pirmininko pavaduotojas S. Tumėnas pažymi, kad Lietuvos diasporą sudaro apie 1,3 mln. lietuvių ir lietuvių kilmės žmonių, gyvenančių už Lietuvos ribų.

„Jos indėlis į Lietuvos valstybingumo atstatymą ir raidą, kovą už Nepriklausomybę, politiką, švietimą, ekonomiką, kultūrą, socialinę apsaugą, mokslinius tyrimus, inovacijas, technologijas yra reikšmingas ir visuotinai pripažintas“, – aiškinamajame rašte teigia Seimo narys.

Pagal 1949 metų birželio 14 dieną Vyriausiojo Lietuvos Išlaisvinimo Komiteto (VLIK) paskelbtą „Lietuvių Chartą“ Pasaulio Lietuvių Bendruomenė jungia visus už Lietuvos ribų gyvenančius lietuvius ir siekia išlaikyti, kurti bei ugdyti lietuvių tautos gyvybę: jos kalbą, kultūrą, papročius, tradicijas ir remia nepriklausomos Lietuvos valstybę.

Anot projekto iniciatoriaus, globaliame pasaulyje išlieka aktuali Chartijos nuostata, kad „savo tėvų išlaikytą Lietuvių Tautos gyvybę lietuvis perduoda ateities kartoms, kad amžinai gyventume“.

Tokį nutarimo projektą Seimo posėdžių sekretoriate įregistravęs parlamentaras pažymi Pasaulio lietuvių bendruomenės vaidmenį šiuolaikinės Lietuvos diasporai, Lietuvos valstybingumui, nepriklausomos ir demokratinės valstybės tęstinumui.

2019 metais sukanka 70 m., kai buvo paskelbta Lietuvių Charta, įsteigusi Pasaulio Lietuvių Bendruomenę, apibrėžusi pamatines lietuvių ir tautinės bendruomenės teises, vertybes, principus, lietuvių įsipareigojimą darbu, mokslu, turtu, pasiaukojimu kovoti, kad apgintų ir išlaikytų nepriklausomą Lietuvos valstybę.

Nutarimo projekte siūloma išskirti Pasaulio lietuvių bendruomenės indėlį, atkuriant nepriklausomą Lietuvos valstybę, integruojantis į Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizaciją (ESBO), Jungtines Tautas (JT), Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizaciją (UNESCO), Šiaurės Atlanto Sutarties Organizaciją (NATO), Europos Sąjungą (ES).

„Pasaulio Lietuvių Bendruomenės veikla lietuvių istorijos, kalbos, kultūros, mokslo, paveldo, tradicijos, tautinės tapatybės išsaugojimo srityse prisidėjo prie šiuolaikinės modernios Lietuvos valstybės kūrimo“, - teigiama nutarimo projekte.

Seimo narys S. Tumėnas primena, kad Lietuvos diasporą sudaro apie 1,3 mln. lietuvių ir lietuvių kilmės žmonių, gyvenančių už Lietuvos ribų.

„Pasaulio lietuvių metai skelbiami, kad iš naujo atrastume ryšį su užsienio lietuviais, kad jį padarytume kasdienio kūrybingo gyvenimo dalimi, kad apmąstytume lietuviškosios tapatybės sampratą, reikšmę, konstravimo mechanizmus ir principus“, - sako S. Tumėnas.

2019 m. Lietuvoje planuojamas referendumas dėl dvigubos pilietybės.

Slaptu balsavimu už vicemero kandidatūrą balsavo 16, prieš – 11 tarybos narių. Ši pareigybė buvo laisva nuo praėjusių metų rudens, kai tuometis vicemeras Stasys Tumėnas buvo išrinktas į Seimą.

J.Sartauskas sako, kad nepaisant jo paskyrimo vicemeru, šiuo metu aiškios daugumos taryboje nėra, ir su mero, vadovo Artūro Visocko nepartiniu judėjimu socialdemokratai žada dirbti be koalicijos sutarties, atskirai spręsdami dėl pozicijų kiekvienu klausimu.

„Pagrindinis dalykas yra sutaikyti tarybą, kad galėtumėme įveikti tą didžiulį susipriešinimą. Jis buvo labai akivaizdus iki kovo 2-osios, paskui frakcijos išsibėgiojo ir liko nežinia, kur ta dauguma. Aš galvoju, kad reikia šią problemą kelti ir kalbėti, kad mes turime rasti, kur mus kas jungia, kas skiria, ir daryti sprendimus“, – BNS sakė vicemeras.

Anot jo, iki šiol dėl politinės krizės Šiauliuose yra įstrigę keletas skubių klausimų, vienas jų – biudžetinių įstaigų vadovų apmokėjimas, nes taryba negali patvirtinti komisijų, kurios turėtų išklausyti vadovų ataskaitų.

A.Visocko judėjimas, įskaitant patį merą, turi šešis, socialdemokratai – penkis atstovus taryboje iš 31. J.Sartauskas sako, kad ankstesnė koalicija, vienijusi 16 politikų, buvo itin trapi, todėl šįkart ketinama ieškoti didesnio palaikymo. Iki tol, anot jo, A.Visockas galėtų dirbti tokiu pat principu, kaip mažumos Vyriausybė, kiekvienu atskiru klausimu siekdamas užsitikrinti frakcijų palaikymą.

„Norime, kad iniciatyvos teisė nebūtų uzurpuota tik mero, pabrėžiame, kad reikia mokėti susikalbėti. Gal po mėnesio, dviejų kažkas kristalizuosis, pradėsime žiūrėti, kas čia vyksta. Pasirašyti (koalicijos sutartį – BNS) neužtenka balsų, kadangi reikia 16. Kita vertus, nematau tikslo su 16 (tarybos narių – BNS) rašytis, kadangi taip meras jau dirbo, dirbti neįmanoma. Turi būti apie 20“, – sakė J.Sartauskas.

Šiauliuose politinė krizė tęsiasi nuo pernai rudens, kai meras A.Visockas prarado daugumą balsų taryboje ir buvo suformuota nauja dauguma. Per pusmetį buvo suformuotos iš viso trys valdančiosios daugumos, pastarąjį kartą apie daugumą, oponuojančią merui, vasarį paskelbė J.Sartauskas.

Užtrukus politinei krizei ir siekiant išvengti tiesioginio valdymo įvedimo Šiaulių savivaldybės taryba šių metų sausio 11 dieną buvo priėmusi nutarimą panaikinti vieno iš dviejų vicemerų pareigybę. Mat vietoj į Seimą išrinkto S.Tumėno paskirti naujo mero pavaduotojo nebuvo politinės valios.

Pernai rudenį suformuotą daugumą sudarė iki tol opozicijoje buvę socialdemokratai, „tvarkiečiai“, „darbiečiai“, judėjimo „Už Šiaulius“ atstovai ir iš buvusios daugumos pasitraukę liberalai. Iš viso – 17 tarybos narių iš 31. Jų reikalavimu iš pareigų atleisti vicemeras Domas Griškevičius ir administracijos direktorius Eduardas Bivainis. D.Griškevičius į vicemero pareigas grąžintas vasario viduryje.

Šiaulių savivaldybei buvo kilusi tiesioginio valdymo ir pirmalaikių rinkimų grėsmė, taryba šią problemą išsprendė laiku paskyrusi naują administracijos direktorių, konservatorių Antaną Bartulį.