Statybų sektorius atsakingas net už 40 proc. CO2
Kauno technikos kolegijos (KTK) Statybos inžinerijos krypties studijų programų departamento docentės dr. Rositos Norvaišienės teigimu, statybų sektorius yra vienas didžiausių klimato kaitos pokyčių sukėlėjų, tačiau jau šiandien daromi žingsniai, kad taršą ir daromą žalą būtų įmanoma sumažinti kuo ženkliau.
„Žaliasis ES kursas visus įpareigoja siekti vieno tikslo – iki 2050 m. neutralaus klimato Europoje. Tad CO2 emisijos yra ir bus mažinamos visais įmanomais būdais. Statybų sektorius – jokia išimtis. Skaičiuojama, kad statybų sektorius yra atsakingas už 40 proc. CO2. Čia reikia turėti omenyje visą ciklą: nuo statybinių medžiagų pagaminimo, transportavimo ir statybų, iki pastato išlaikymo ir galiausiai nugriovimo. Dabar į statybų procesą pradedama žiūrėti kitaip ir visas iškastines medžiagas, kurias mes naudojame ir kurios daugiausiai sunaudoja energijos (betonas, cementas, gelžbetonis), ir išskiria CO2, reikia keisti atsinaujinančiomis, ekologiškomis šiltinimo medžiagomis bei konstrukcijomis, tokiomis kaip medis, ir daryti mažiausią įmanomą poveikį planetai“, – sako ji.
Nors Lietuvoje galima sutikti medinės konstrukcijos privačių namų, tačiau daugiaaukštė namų statyba ir pati koncepcija žengia tik pirmuosius žingsnius. Norint plėsti šią sritį, Kauno technikos kolegijos Statybų inžinerijos studentai ir Statybos inžinerijos krypties dėstytojai prisijungė prie tarptautinio projekto, kurio metu siekiama apmokinti studentus dirbti su ateities žaliosiomis technologijomis ir sprendimais.
„Artimiausiu metu mediniai pastatai bus projektuojami ir statomi naudojant tvarius, našius inžinerinius medienos komponentus, tačiau tam tikras plieno ir betono statybinių medžiagų kiekis turės išlikti, kad užtikrintų konstrukcijų stiprumo, gaisrų prevencijos, drėgmės ir ekonominius reikalavimus. Medžio, betono ir plieno derinimas leidžia pateikti tvarius pastatų konstrukcijų sprendimus, pagerinančius pastato eksploatacines savybes ir dizainą. Tad, norint patenkinti dabartinės ir ateities darbo rinkos poreikius, būtina parengti studentus, turinčius novatoriškų taikomųjų įgūdžių hibridinių medinių pastatų projektavimo, statybos srityje“, – teigia dr. R. Norvaišienė.
Tarptautinis projektas virs mokymo moduliu
„Hibridinių aukštuminių pastatų“ projekto metu studentai iš skirtingų ES šalių dirbo prie 8-ių aukštų gelžbetoninio daugiaaukščio gyvenamojo pastato, esančio Tartu mieste, modelio.
„Studentai, naudodami Lietuvoje dar mažai naudojamą projektinį mokymosi modelį, trijų (2 savaičių trukmės) seminarų-mokymų skirtingose šalyse metu turėjo galimybę pritaikyti įgytas teorines žinias ir įprastą gelžbetoninį pastatą sumodeliuoti iš medinių konstrukcijų. Turėdami visą projekto dokumentaciją ir buvusių studentų darbus, projekto metu studentai parinko medines konstrukcijas, atsižvelgdami į stiprumines savybes bei jungimo galimybes, pritaikė technologijas, sudarė technologines korteles, gilinosi į jų akustinius, gaisrinius, šiluminius, aplinkos apsaugos reikalavimus, skaičiavo projekto sąmatą ir įgyvendino visą projektą nuo pradžios iki pabaigos, atsižvelgdami į pačias smulkiausias detales. Kartu su KTK studentais projekte dalyvavo Estijos, Portugalijos, Lenkijos, Prancūzijos studentai – būsimi inžinieriai ir architektai, paskaitas skaitė statybinių konstrukcijų gamintojai. Tad žinių laukas ir idėjų spektras, projektuojant naują objektą, buvo labai platus. Studentai, dirbdami tarptautinėse komandose, savo statybos projektams rinkosi medžio masyvo plokštes, kryžminę laminuotą medieną, laminuoto lukšto medieną, klijuotos medienos sijas ir kolonas, medienos modulinius blokus. Projekto metu bus paruoštas Bakalauro studijų programos modulis „Tvari, naši hibridinė medinė statyba“, kuris yra grįstas inovatyviu projektiniu mokymusi, taikant ir mišraus mokymosi metodus, skirtus parengti besimokančiuosius, kurie gerai supranta aplinką, yra įsipareigoję taupyti išteklius, mažinti energijos naudojimą ir švaistymą statyboje, taip mažinant anglies pėdsaką mūsų planetoje. Šis produktas taps moduliu, kurį bus galima rasti internete ir juo naudotis galės bet kurios ES šalies studentas. Taip pat šis modulis bus integruotas į Kauno technikos kolegijos studijų procesą“, – artimiausius planus dėsto KTK specialistė.
Planuojama ir daugiau projektų
„Atsinaujinantys šaltiniai yra neišvengiama ateitis. Neužilgo Lietuvoje svarstoma įvesti reikalavimą, kad daugiau nei 50 proc. visų statybos medžiagų naujuose visuomeninių pastatų statybų projektuose turėtų sudaryti statybinės medžiagos iš medienos ir organinių medžiagų ir šiuos pastatu statyti aukštesnius nei kad dabar numato teisės aktai. Šį reikalavimą svarstoma įvesti jau 2024 m. Tad ateitis yra daug arčiau nei manome. Todėl jau šiandien būtina nukreipti studentus tinkama kryptimi, mokyti naudoti atsinaujinančius išteklius, kurti tvarius ir žalius projektus. Labai džiugu, kad vis dažniau studentų baigiamuosiuose darbuose matome naudojamas medines konstrukcijas. To tikrai nebuvo prieš 3–5 metus. Einame tikrai teisinga kryptimi. Turime jos nepamesti, kad vėliau netektų vytis kitų. Žinoma, neužteks vien pakeisto mąstymo. Reikalinga visuma – studentai, mokantys taikyti naujus metodus ir projektuojantys iš atsinaujinančių šaltinių, valstybė ir teisinė bazė, kuri žvelgtų inovatyviai, peržiūrėtų gaisrinius ir kitus reikalavimus bei juos pritaikytų prie žaliojo ES kurso“, – sako dr. R. Norvaišienė.
