Skelbta, kad 155 mm kalibro amunicijos gamyklą svarstoma statyti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto valdomoje maždaug beveik 400 hektarų ploto valstybinėje žemėje šalia Baisogalos.

Buvęs energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas BNS anksčiau sakė, kad tokia gamykla galėtų būti prijungiama tiesiogiai prie elektros perdavimo, o ne skirstomųjų tinklų.

Elektros perdavimo įmonės „Litgrid“ teigimu, prie jos tinklų gali jungtis vartotojai, kurių leistina galia yra bent 10 megavatų (MW) arba juos atsisakė prijungti „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO). ESO prie savo tinklo jungia vartotojus, kurių įrenginių galia – iki 15 MW.

„Aptariamos gamyklos („Rheinmetall“ – BNS) ar bet kurio kito didelio vartotojo atveju nėra jokių ribojimų prijungimui prie perdavimo tinklo, tačiau nuo konkrečios vietos ir vartotojo poreikių priklauso, kiek kainuos ir kiek laiko truks prijungimo darbai“, – komentare BNS teigė įmonė.

Prisijungti prie perdavimo tinklo norintis vartotojas galėtų pats pasirinkti, ar tam būtinas linijų, pastotes ar kitą infrastruktūrą pastatys pats, ar užsakys tai padaryti „Litgrid“. Anot operatorės, patys vartotojai tokius darbus paprastai atlieka per 1–2 metus.

Klientui reikėtų laiku ir tinkamai įrengti savo dujų sistemą, parengti ją sujungimui su perdavimo sistema, sumokėti prijungimo įmoką.

 

Tuo metu dujų perdavimo bendrovė „Amber Grid“ BNS informavo, kad ruošiantis gamyklos statyboms ji turėtų parengti specialųjį planą, nustatytų servitutus ir specialiąsias sąlygas, suformuotų sklypus bei pakeistų jų paskirtį, kad juose būtų galima pastatyti dujų skirstymo stotį, kitą infrastruktūrą.

Pasak įmonės, prireikus būtų atliekamas poveikio aplinkai vertinimas ir sistemos projektavimas. Be to, pasirinktas rangovas turėtų nutiesti magistralinio dujotiekio atšaką, kelius, jei reikės – pastatyti dujų skirstymo stotį, įrengti elektros liniją.

„Galiausiai – sujungti kliento sistemą su dujų perdavimo sistema“, – komentare BNS teigė „Amber Grid“.

„Klientui reikėtų laiku ir tinkamai įrengti savo dujų sistemą, parengti ją sujungimui su perdavimo sistema, sumokėti prijungimo įmoką ir užsisakyti dujų transportavimo paslaugas visu įsipareigojimo laikotarpiu pagal prijungimo sutarties sąlygas“, – teigė „Amber Grid“.

„Amber Grid“ nurodė, jog nuo jos įsteigimo 2013 metais nėra prijungusi atskirų pramonės gamyklų prie savo sistemos, o paskutinę naują dujų skirstymo stotį, iš kurios vystomas dujų tinklas, pastatė 2016 metais Tauragėje, to paprašius pieno perdirbimo bendrovei.

„Iš jos dujos tiekiamos į ESO tinklus, o pagrindinė suinteresuota šalis, siekusi, kad būtų pastatyta stotis, buvo pieno perdirbimo įmonė“, – teigė įmonė.

Vyriausybės atstovai patvirtina, jog viena svarstomų vietų „Rheinmetall“ gamyklai – minėta teritorija Radviliškio rajone,  tačiau jie sako, kad didžiulė gamykla būtų nutolusi nuo gyvenamųjų teritorijų – tikėtina, toliau nuo Baisogalos. 

„Litgrid“ teigimu, arčiausiai esančios jos pastotės dabar yra 14 kilometrų nuo Baisogalos nutolusioje Šeduvoje ir už 15 kilometrų esančiuose Gudžiūnuose (110 kV) bei Šiauliuose ir Panevėžyje (330 kV).

„Amber Grid“ nurodė, kad magistralinis dujotiekis nuo potencialių gamyklos sklypų nutolęs per 20 kilometrų – jis nutiestas ties Radviliškio ir Pakruojo rajonų riba.

Gynybos ekspertai ir pramonės atstovai BNS anksčiau yra sakę, kad pasirinktoje gamyklos vietoje reikės užtikrinti didelį elektros ir dujų tiekimą, patogią logistiką. Gynybos apžvalgininkas Aleksandras Matonis ir Lietuvos gynybos pramonės asociacijos direktorius Valdas Sabaliauskas teigė, jog metalurgijos gamyklai bus reikalingos aukštakrosnės, kurioms reikia daug elektros ir dujų.

A. Matonis svarstė, kad būtent šią vietovę Radviliškio rajone renkamasi, nes joje pavyktų užtikrinti pakankamą elektros tiekimą, be to, rajoną kerta intensyvūs keliai, Radviliškyje yra didelis geležinkelių mazgas, Lietuvos kariuomenės objektai.

V. Sabaliauskas teigė, jog tokiems gamintojams nebūtina labai gera geležinkelio infrastruktūra, tačiau turi būti įrengti apsauginiai pylimai, arti neturėtų gyventi žmonės.

Vyriausybės ir „Rheinmetall“ atstovai praėjusį antradienį Vilniuje pasirašė ketinimų protokolą dėl 155 mm artilerijos amunicijos gamyklos Lietuvoje statybų ir pradeda derybas dėl investicijų sutarties.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė jau pasirašė įsakymą, leidžiantį pradėti derybas su „Rheinmetall“ dėl investicijų sutarties tarp ministerijos ir įmonės. Pasak jos, sutartyje turėtų atsispindėti būsimos „Rheinmetall“ investicijos, valstybės įsipareigojimai užtikrinant gamyklai reikalingą infrastruktūrą, darbo vietų gamykloje skaičius.

A. Armonaitė anksčiau teigė, kad Lietuva tikėtųsi pagrindinius darbus, įskaitant gamyklos statybas, pradėti jau šiemet.

Toks sprendimas komitete buvo narių priimtas bendru sutarimu.

„Šie pakeitimai sudarys galimybės užtikrinti neatidėliotinus valstybės saugumo ir gynybos poreikius“, – sakė Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius.

Kaip komiteto posėdžio metu teigė ekonomikos ir inovacijų viceministras Karolis Žemaitis, tokių išimčių suteikimas Lietuvoje nebūtų visiškai naujas, bet iki šiol gynybos pramonės įmonės negalėjo pasinaudoti „žaliuoju koridoriumi“.

„Iš esmės mes jau dabar turime stambių projektų reguliavimų tvarką, vadinamąjį „žaliąjį koridorių“. Turime jau keliolika dabar veikiančių investicijų. Mūsų tikslas yra papildyti jau dabar egzistuojantį stambių investuotojų reguliavimą papildomomis sąlygomis skirtomis būtent gynybos investicijoms“, – aiškino K. Žemaitis.

Tuo metu aplinkos viceministrė Daiva Matusevičė teigė, kad projekto statybų pradžia dar derinant leidimus atitiktų jau anksčiau priimtus ir išdiskutuotus karinės infrastruktūros rengimo principus, kurie leidžia tai daryti išskirtinėmis sąlygomis.

Šiuo metu egzistuoja išskirtinės sąlygos valdyti nepaprastąją padėtį ir pradėti statyti tam būtinus statinius dar neturint leidimo, bet pasirengus projektą.

 

„Šiuo metu pateiktuose projektuose yra pasiūlytą taikyti jau esamas išskirtines priemones, kai projektas yra reikalingas šalies gynybai, ir žemėtvarkos srityje taikyti panašią tvarką į karinės infrastruktūros projektų rengimo. Tai yra, kad būtų rengiami žemėtvarkos projektai, kai yra poreikis“, – komentavo viceministrė.

„Šiuo metu egzistuoja išskirtinės sąlygos valdyti nepaprastąją padėtį ir pradėti statyti tam būtinus statinius dar neturint leidimo, bet pasirengus projektą. Ir paraleliai vykdyti procedūras. Tai siūloma tiesiog pritaikyti šias išimtines priemones“, – pridūrė ji.

Praėjusią savaitę Seimas po pateikimo pritarė įstatymų pataisoms, kurios leistų Vyriausybei pripažinti didelių gynybos bendrovių investicijas kaip neatidėliotinai svarbias valstybės saugumui. Tai leistų tokius projektus vystyti dar negavus leidimo neurbanizuotose teritorijose be teritorijų planavimo su savivaldybe procedūrų, o leidimus gauti iki statybų pabaigos.

Šis projektas į Seimo plenarinių posėdžių salę turėtų grįžti balandžio 18 d.

A. Armonaitė anksčiau teigė, kad šios pataisos padės pagreitinti Vokietijos gamintojos „Rheinmetall“, ketinančios Lietuvoje statyti artilerijos sviedinių gamyklą, įsikūrimą.

Antradienį ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas ir įmonės „Rheinmetall“ atstovas Maximilian Froch pasirašė ketinimo protokolą dėl Vokietijos gynybos pramonės atstovės amunicijos gamyklos statybų Lietuvoje.

„Rheinmetall“ anksčiau pranešė, kad ketina Lietuvoje statyti 155 mm artilerijos amunicijos gamyklą.

„Pasirinkimo nėra labai daug, vienas iš tų sklypų yra tas, apie kurį jūs kalbate“, – antradienį Seime žurnalistams sakė I. Šimonytė, paklausta, ar „Rheinmetall“ gamyklą planuojama statyti Radviliškio rajone.

„Jis šiuo metu užimtas ir kol nėra kitaip, tikrai negaliu sakyti, kad tai yra tas sklypas, kuriame ta gamyba bus vystoma“, – teigė premjerė.

Šaltiniai BNS praėjusią savaitę patvirtino, jog amunicijos gamyklą svarstoma statyti Radviliškio rajone, netoli Baisogalos, LSMU valdomoje valstybinėje žemėje.

Premjerės teigimu, konkreti vieta gamyklai dar nenumatyta, o tokio masto pramonei reikalingas labai didelis sklypas – „Rheinmetall“ ieškoma vieno didelio sklypo, kurio nereikėtų apjungti su kitais.

Tikrai ieškosime sklypo, tinkamo įmonei ir atitinkančio visus saugumo reikalavimus, kurie tokiai gamybai yra taikomi.

„Reikalingas labai didelis sklypas ir mes ieškome tokio sprendimo, kur nereikėtų daugybės sklypų konsoliduoti į vieną, o kad būtų parengtas sprendimas optimalus, kad būtų galima iškart naudoti didelį sklypą“, – kalbėjo I. Šimonytė.

„Tikrai ieškosime sklypo, tinkamo įmonei ir atitinkančio visus saugumo reikalavimus, kurie tokiai gamybai yra taikomi“, – teigė ministrė pirmininkė.

LSMU netoli Baisogalos valdo beveik 400 hektarų žemės sklypą, jį dabar naudoja Gyvulininkystės institutas.

BNS kalbinti gynybos pramonės ekspertai teigė, jog tokiai amunicijos gamyklai reikės užtikrinti didelį elektros ir dujų tiekimą, patogią logistiką.

Antradienį pasirašomas ketinimų protokolas su „Rheinmetall“ dėl gamyklos Lietuvoje statybos. Vokietijos gynybos pramonės koncernas taip pat pateikė paraišką pripažinti jos planus stambiu investiciniu projektu.

Seimas praėjusią savaitę pradėjo svarstyti pataisas, sudarančias palankesnes sąlygas dideliems Vakarų ginklų ir šaudmenų gamintojams kuo greičiau Lietuvoje statyti savo gamyklas.

Dokumentą pasirašė ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas ir „Rheinmetall“ tarptautinių strateginių programų plėtros direktorius Maximilianas Frochas (Maksimilijanas Frochas).

Protokolo turinys dėl konfidencialumo neviešinamas.

Premjerė Ingrida Šimonytė ceremonijoje citavo Rusijos invazijai Ukrainoje besipriešinantį Volodymyrą Zelenskį, teigusį, jog „mes turime daryti viską, kad laisvė būtų geriau apginkluota nei tironijos“.

„Šiandien tai suprantame geriau nei bet kada“, – teigė premjerė.

Ji nurodė besitikinti, kad „Rheinmetall“ gamykla reikšmingai papildys Europoje plėtojamų gynybos pramonės iniciatyvų sąrašą.

Pradės derybas dėl investicijų sutarties

A. Armonaitė pranešė pasirašiusi įsakymą, kuris leis valstybei pradėti derybas su „Rheinmetall“ dėl investicijų sutarties tarp ministerijos ir įmonės.

Pasak jos, būsimoje sutartyje turėtų atsispindėti būsimosios „Rheinmetall“ investicijos, valstybės įsipareigojimai užtikrinant gamyklai reikalingą infrastruktūrą, darbo vietų gamykloje skaičius.

Anot ministrės, nors ši investicija yra ypatinga dėl reto gynybos pramonės susidomėjimo Lietuva, valstybė jau yra derinusi panašias sutartis ir vykdžiusi panašius įsipareigojimus su kitomis užsienio kapitalo įmonėmis.

„Tai tikrai ne pirmas mūsų rodeo“, – sakė A. Armonaitė.

„Apskritai, projektas yra komercinis ir jis yra atsiperkantis. (...) Mes pritraukiame investiciją, kuri generuos grąžą ir kuri padės mums užsitikrinti savarankiškumą, kalbant apie artilerijos šaudmenų įsigijimus“, – kalbėjo ministrė.

A. Armonaitės teigimu, „Rheinmetall“ investicija bus viena didžiausių Lietuvos istorijoje ir didžiausia tarp gynybos pramonės įmonių.

„(Tai – BNS) duos postūmį ir mūsų pramonei, ir mūsų ekonomikai, ir mūsų regiono saugumui“, – teigė ekonomikos ministrė.

Pasak jos, Vokietijos įmonės investicija yra įrodymas, kad bendrovė „tiki Lietuvos talentingais žmonėmis ir tiki, kad Lietuva yra saugi šalis reikšmingoms investicijoms“.

Tai yra tai, ko mes siekėme daug metų, ir dabar tai tampa realybe.

 

Tikisi ryšių su Lietuvos verslu

Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sakė, kad siekį užsitikrinti amunicijos gamybą šalyje diktuoja Rusijos invazijos Ukrainoje pamokos.

„Tai yra tai, ko mes siekėme daug metų, ir dabar tai tampa realybe“, – teigė ministras.

„Nepriklausomybė nuo globalių tiekimo grandinių, gamyba čia, Lietuvoje, tai yra integrali nacionalinio saugumo ir gynybos dalis“, – pridūrė jis.

Ministrai taip pat nurodė besitikinys, jog „Rheinmetall“ Lietuvoje užmegs ryšius su vietos gynybos pramonės įmonėmis ir universitetais.

A. Armonaitė anksčiau teigė, kad Lietuva tikėtųsi pagrindinius darbus, įskaitant gamyklos statybas, pradėti dar šiemet.

Anot jos, „Rheinmetall“ ketinama statyti 155 mm amunicijos gamykla nėra standartinė investicija, todėl projekto valdymas gali užtrukti ilgiau, nei tuomet, kai Lietuva investicijas priimdavo rekordiniu greičiu.

Amunicijos gamyklą svarstoma statyti Radviliškio rajone, netoli Baisogalos, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto valdomoje valstybinėje žemėje. Vyriausybės atstovai teigia, jog tai viena iš svarstomų vietų.

Seimas praėjusią savaitę pradėjo svarstyti pataisas, sudarančias palankesnes sąlygas dideliems Vakarų ginklų ir šaudmenų gamintojams kuo greičiau Lietuvoje statyti savo gamyklas.

„Fermos renovacija gaunasi 4–5 mln. eurų, tai visas išsikėlimas tikrai kainuotų milijonus, – BNS pirmadienį sakė universiteto Gyvulininkystės instituto vadovas Artūras Šiukščius. – Realiai persikelt kitur, kažin, kiek įmanoma. Reikia turėti ir tvartus, ir ganyklas.“

Netoli Baisogalos esančiuose LSMU sklypuose auginami pašarai gyvuliams, genofondiniai (nykstančios arba kritinės veislės) galvijai, gyvuliai, arkliai, paukščiai, kurie naudojami Gyvulininkystės instituto atliekamuose moksliniuose tyrimuose bei studentų praktiniuose užsiėmimuose.

A. Šiukščiaus teigimu, atidavus teritoriją „Rheinmetall“ gamyklai, sumažėtų galvijams ganyti reikalingas plotas, tai keltų riziką saugomoms rūšims išnykti.

Jis taip pat svarstė, jog dalis gyvulių galėtų būti perduoti privatiems ūkininkams, tačiau šiuo metu už tai jiems mokamos kompensacijos yra per mažos, tad tokia alternatyva irgi nebūtų tinkama.

„Kai kurios bandos yra vienintelės Lietuvoje tų genofondinių galvijų. Tai jas iškėlus, jos praktiškai sunyktų, jų jau nebeliktų. Pats genofondas yra remiamas valstybės ir privatūs ūkiai jų (galvijų – BNS) tiesiog nelaikytų“, – kalbėjo A. Šiukščius.

„Jei palyginsime genofondinės karvės produktyvumą, tai jis siekia 3 tūkst. litrų, o produktyvios – 8, 9 tūkst. ir daugiau. Tai matot, koks skirtumas“, – pridūrė jis.

LSMU instituto vadovas teigė, kad alternatyva mažinti laikomų gyvulių taip pat nebūtų tinkama dėl būtinybės užtikrinti veisimo standartus.

Iš viso universitetas pagal panaudos sutartį valdo kelis valstybinės žemės sklypus Radviliškio rajone aplink maždaug 1,7 tūkst. gyventojų turintį Baisogalos miestelį, šie sklypai priklauso valstybei.

Apie „Rheinmetall“ planus Lietuvoje statyti amunicijos gamyklą kovo viduryje patvirtino įmonės vadovas Arminas Pappergeris (Arminas Papergeris), tačiau investicijų vietovė iki šiol nebuvo skelbta.

Apie planus statyti gamyklą Radviliškio rajone BNS patvirtino septyni šaltiniai, pirmadienį juos aptarė premjerė Ingrida Šimonytė su LSMU rektoriumi Rimantu Benečiu. Nė viena pusė susitikimo turinio nekomentavo.

Jo teigimu, tokią savivaldybės poziciją jos administracijos direktorė perdavė antradienį vykusiame „European Energy“ atstovų susitikime su vietos gyventojais.

„Buvo išsakytas mūsų noras per susitikimą (...), kad vis dėlto viena iš alternatyvų, jeigu ir būtų noras rinktis Akmenės rajoną, vis dėlto tai būtų daroma mūsų pramoniniame LEZ'e, Menčių kaime“, – BNS teigė V. Mitrofanovas.

„Ir nebuvo jų („European Energy“ – BNS) atmetimas, kad šita alternatyva negalima. Nes LEZ tikrai dabar koncentruojasi visa VMG pramonė, ten ir taip pat yra numatytos kelios papildomos gamyklos, tai yra toli nuo gyvenamųjų vietų“, – kalbėjo rajono meras.

Pasak jo, sklypas, kuriame „European Energy“ dabar svarsto statyti e.metanolio ir žaliojo vandenilio gamyklą, yra „Akmenės cemento“ teritorijoje, buvusiame mazuto ūkyje. V. Mitrofanovo teigimu, ši vieta nuo namų nutolusi 300–400 metrų ir yra per arti jų.

Vis dėlto V. Mitrofanovas teigė dar neturintis konkrečios pozicijos dėl projekto įgyvendinimo Akmenės rajone – jo teigimu, reikia sulaukti poveikio aplinkai vertinimo (PAV).

Pasak mero, tiek savivaldybei, tiek gyventojams kyla klausimų dėl poveikio vandens telkiniams – dėl to rajono valdžia ketina kreiptis ir į Geologijos tarnybą. Be to, neaiškumų kelia ir gamyklos poveikis aplinkai.

„Ar iš tikrųjų jie galės naudoti tą vadinamą techninį vandenį, kuris šiandien iš karjero nuolat pumpuojamas į Dabikinės upelį – ar bus galima šitą panaudoti. Kokia bus tarša, mes irgi dar nežinome“, – BNS teigė V. Mitrofanovas. 

Vis dėlto meras įsitikinęs, jog dėl atstumo iki Klaipėdos uosto bei Baltijos jūroje planuojamų statyti vėjo parkų Kretingos rajonas būsimai gamyklai patrauklesnis.

Sklypas, kuriame „European Energy“ dabar svarsto statyti e.metanolio ir žaliojo vandenilio gamyklą, yra „Akmenės cemento“ teritorijoje, buvusiame mazuto ūkyje. (...) ši vieta nuo namų nutolusi 300–400 metrų ir yra per arti jų.

 

V. Mitrofanovas mano, kad dalies Kretingos rajono gyventojų priešinimasis galimai gamyklos statybai nežinant apie realų jos poveikį aplinkai yra nepagrįstas.

Tuo metu Naujosios Akmenės bendruomenės atstovė Diana Lopaitienė sako, kad gamyklos perkėlimas į Akmenės LEZ yra vienas iš keturių gyventojų reikalavimų. Jos teigimu, gamykla turi būti saugiu atstumu nuo miesto.

Anot jos, bendruomenė nepritartų, jei gamykla naudotų gruntinį vandenį, be to, įmonė turėtų aiškiai nustatyti, kaip bus šalinamos gamybos metu susidariusios atliekos.

„Kad būtų labai aiškiai apibrėžta, kur dings tie 83 tūkst. kubinių metrų taršos. Susitikimo metu mums sakė, kad tai tiesiog labiau mineralizuotas tas pats vanduo. (...) Ar į miesto kanalizaciją, ar kur“, – LRT radijui penktadienį sakė D. Lopaitienė.

„European Energy“ biuro Lietuvoje vadovo Tadeušo Konkovskio teigimu, dėl būsimos gamyklos vietos įmonė apsispręs atlikus PAV. Jis pakartojo, kad, be Kretingos ir Akmenės rajonų, gali būti svarstoma ir daugiau potencialių vietų.

„Visų pirma, reikia atlikti visus reikalingus vertinimus: kaip ta gamykla paveiktų vietinę aplinką, ekologinę pusiausvyrą. Tik atlikus vertinimus galima spręsti, ar ta vieta vis dėlto buvo pasirinkta tinkamai, ar reikėtų ieškoti alternatyvų“, – penktadienį LRT radijui sakė T. Konkovskis.

Mes ne prieš gamyklą, ne prieš žaliąją energetiką, mes suprantame, kad Lietuvai tai reikalinga. Mes tik esame prieš (gamyklai – BNS) pasirinktą vietą.

 

„European Energy“ sausį pranešė investuosianti apie 400 mln. eurų į e.metanolio ir žaliojo vandenilio gamyklą Lietuvoje – įmonė renkasi vietą Kretingos ir Akmenės rajonuose, tačiau galutinai ją parinkti numato 2025 metais, o pradėti veiklą 2028 metais. Pasak bendrovės, tai bus galingiausia tokia gamykla Baltijos ir Skandinavijos šalyse.  

Tačiau potencialių naujos gamyklos vietų – Kretingos bei Akmenės rajonų – bendruomenės nuogąstauja dėl būsimo projekto, jo galimo poveikio aplinkai ir sveikatai.

Praėjusį ketvirtadienį prie Kretingos savivaldybės prieš rajone svarstomą statyti žaliojo kuro gamyklą protestavo apie šimtas žmonių. Rajono taryba tuomet priėmė protokolinį sprendimą nepritarti vandenilio ir e.metanolio gamyklos statybai Darbėnų seniūnijoje esančiame Auksūdžio kaime, kol statytojai neįgyvendins bendruomenės prašymų.

Trečiadienį LRT „Panorama“ pranešė, jog dėl planų Kretingos rajone statyti gamyklą dalis Darbėnų seniūnijos gyventojų siūlo jos teritoriją prijungti prie Palangos. Dėl to su kurorto meru Šarūnų Vaitkumi susitiko iniciatyvinei grupei vadovaujantis Darbėnų seniūnijos Mažučių kaimo bendruomenės pirmininkas Kęstutis Kulesius.

„Norime prisijungti (prie Palangos – BNS), nes sutampa vizijos. Kretingos strateginis planas yra rekreacija ir turizmas, didžioji dalis gyventojų į tai ir orientavosi, o dabar kaip iš giedro dangaus galimai atsiranda chemijos pramonė. Dėl tų priežasčių mes norime būti Palangoje“, – BNS ketvirtadienį teigė K. Kulesius.

„Mes ne prieš gamyklą, ne prieš žaliąją energetiką, mes suprantame, kad Lietuvai tai reikalinga. Mes tik esame prieš (gamyklai – BNS) pasirinktą vietą“, – teigė Mažučių kaimo bendruomenės vadovas.

Jo teigimu, siūlymą keisti Darbėnų seniūnijos pavaldumą inicijavo jos bendruomenių pirmininkai ir seniūnaičiai.

Planuojamo projekto poveikio aplinkai vertinimas (PAV) tiek Kretingos, tiek Akmenės rajonuose taip pat turės būti atliktas dalyvaujant Latvijos institucijoms bei visuomenei.

Gamykla turėtų sukurti keliasdešimt naujų darbo vietų, ją statant būtų tvarkoma ir tos vietovės bei aplinkinių teritorijų infrastruktūra.

„European Energy“ pirmąją pasaulyje didelio masto e. metanolio gamyklą vysto Danijoje, jį turėtų pradėti veikti dar šiemet. Gamyklos produkcija bus naudojama kaip degalai pirmajam pasaulyje CO2 neutraliam krovininiam laivui „Laura Maersk“.