Mato visą miestą

Prieš porą metų sostinėje veikė vos kelios vaizdo stebėjimo kameros viešosiose erdvėse. Pernai pavasarį situacija pasikeitė – Vilniaus savivaldybė pagaliau įgyvendino seniai žadėtą projektą ir nupirko 103 naujas kameras.

Kamerų fiksuojamų vaizdų stebėjimo pultas įrengtas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato centrinėje buveinėje Birželio 23-iosios g. 16 – čia stebimos viešosios erdvės, vaizdo kamerų užfiksuoti vaizdai ir garsas realiu laiku perduodami į pultą ir savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnams. Prie stebėjimo pulto savivaldybė yra įdarbinusi 12 žmonių su negalia – jie dirba po 8 val. trimis pamainomis. Nuolat vaizdus stebi du žmonės.

Kaip "Vilniaus dieną" informavo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus viršininkas Rolandas Šepetys, dabar miestą stebi apie 130 vaizdo kamerų. Jų dislokacija sudėliota atsižvelgiant į kriminogeninę situaciją skirtinguose rajonuose – viešosios tvarkos pažeidimų, plėšimų, vagysčių dažnumą. Pasikeitus situacijai kameros gali būti perkeliamos į kitą vietą.

Daugiausia kamerų, pasak jo, įrengta senamiestyje, kur didžiausi žmonių srautai. Anksčiau vos ne visos kameros buvo įrengtos miesto centre ir senamiestyje, dabar jau jų nemažai yra ir šiek tiek atokesnėse vietose, miegamuosiuose rajonuose. Stebimi ir įvažiavimai į miestą iš didžiųjų magistralių, kad, įvykus kokiam rimtam nusikaltimui, būtų galima stebėti mašinų srautą, kas atvyko į miestą ir kas iš jo išvyko.

"Dėmesys labiausiai sukoncentruotas ten, kur vyksta aktyvus gyvenimas – miesto centre ir senamiestyje: stebimi naktiniai klubai, masinio susibūrimo vietos, visokios mugės, renginiai, – sakė R.Šepetys. – Štai įžiebė Kalėdų eglutes ir savivaldybė mums pranešė – atkreipkite dėmesį į tas teritorijas. Įsivaizduokite, kiek reikėtų žmogiškų pajėgų stebėti visas tas vietas, jeigu mes neturėtume vaizdo kamerų. Tad jos mums naudingos visų pirma todėl, kad galime "atlaisvinti" nemažai pareigūnų ir panaudoti juos tvarkai palaikyti miegamuosiuose rajonuose ar reagavimui į įvykius."

Fiksuojami pažeidimai

Kitas svarbus dalykas, pasak policijos pareigūno, – tiriant įvairias nusikalstamas veikas ar administracinius nusižengimus gali būti naudojamasi miesto vaizdo kamerų užfiksuotais vaizdais. Jie teismuose nėra tiesioginis įrodymas, tačiau, esant tam tikroms situacijoms, tyrėjai prideda tuos vaizdus prie bylos ir taip palengvinamas vieno ar kito įvykio tyrimas.

Prie stebėjimo pulto dirbantys darbuotojai nuolat stebi vaizdus, kuriuos fiksuoja kameros. Jei pastebima, kad kažkas ypatingo vyksta mieste, informacija iškart perduodama Operatyvaus valdymo skyriui, iš kurio valdomos visos Vilniaus apskrities policijos pajėgos. Skyriuje budintys pareigūnai, jei yra reikalas, į įvykio vietą iškart siunčia pajėgas.

Dėmesys: prie monitorių dirbantys neįgalieji visą parą stebi vaizdo kamerų fiksuojamus vaizdus sostinės gatvėse ir gausiai žmonių lankomose vietose. B. Barausko nuotr.

Negana to, vaizdo kameros sostinės senamiestyje įrengtos taip, kad neretai įmanoma jomis stebėti, pavyzdžiui, nusikaltimą padariusį asmenį, kuris iš nusikaltimo vietos mėgina pasišalinti. Pareigūnas, stebėdamas jo judėjimą, gali perduoti informaciją mieste dirbantiems kolegoms, siekiantiems nusikaltimą galbūt padariusį asmenį sulaikyti.

R.Šepetys pasakojo, kad stebėjimo sistema yra išmani ir turi daug privalumų. Technologiškai ji yra gerokai inovatyvesnė ir pažangesnė, lyginant su anksčiau buvusiomis stebėjimo sistemomis. Dabar yra galimybė įvesti į sistemą tam tikras "užduotis", pavyzdžiui, stebėti priešpriešinį eismą kurioje nors gatvėje ar atkreipti dėmesį į tam tikras teritorijas, kur galioja Kelių eismo taisyklių ženklas "sustoti draudžiama" ir pan. Sistema atkreipia monitorius stebinčių darbuotojų dėmesį, jei nurodymai pažeidžiami.

Dėmesys labiausiai sukoncentruotas ten, kur vyksta aktyvus gyvenimas – miesto centre ir senamiestyje.

Tam tikrus pavedimus policija kartais gauna ir iš savivaldybės, pavyzdžiui, tam tikru laiku stebėti, ar iš naktinių barų nėra išnešamas alkoholis. Jei kažkas išeina iš naktinio baro nešinas alkoholiu – siunčiamas patrulis, žmogus sulaikomas, įvykis užfiksuojamas. Tokiu būdu padedama savivaldybei kontroliuoti naktinę prekybą alkoholiu.

Policijos atstovas įspėjo, kad vaizdo kameros padeda kontroliuoti ir Kelių eismo taisykles pažeidžiančius vairuotojus. Tam tikru laiku skiriamas ypatingas dėmesys toms vietoms, kuriose ypač dažnai pažeidinėjamos kelių eismo taisyklės, pavyzdžiui, kertant dvigubą ištisinę liniją. Yra Vilniuje ir tokių sankryžų, kuriose vaizdo kameros fiksuoja vairuotojus, kalbančius telefonu. Tokie vaizdai fiksuojami ir perduodami kelių policijai, kuri pagal automobilių valstybinius numerius surašo protokolus ir išsiunčia pranešimus pažeidėjams. Tad vairuotojai neturėtų nustebti, jei už vieną ar kitą pažeidimą bus nubausti, net jeigu jį darydami policijos pareigūnų šalia ir nematė.

"Žinoma, visų pažeidimų 100 proc. nesužiūrėsime, tačiau tam tikras "skausmingomis" jau tapusias vietas stengiamės stebėti atidžiau. Manau, visuomenei naudinga žinoti, kad bet kuriuo metu gali patekti į tą zoną, kur bus nufilmuotas ir užfiksuotas vykdomas pažeidimas ar nusižengimas", – sakė R.Šepetys.

Aikštėse bus saugiau

Policijos pareigūnai žada, kad švenčių metu ypatingas dėmesys bus skiriamas masinio susibūrimo vietoms – Katedros, Rotušės aikštėse vaizdo kameromis stebėti. Taip bus siekiama užtikrinti žmonių saugumą.

Į šią sistemą yra galimybė jungtis ir vietos bendruomenėms per savo saugios kaimynystės programas, kai kameros stebi ne privačius kiemus, o viešąsias erdves. Tiesa, tai nėra labai paprasta, reikalauja nemenkų investicijų, nes paprasčiausios "buitinės" vaizdo kameros tam netinka. R.Šepečio teigimu, iki šiol, nors pageidaujančių jungtis prie vaizdų stebėjimo sistemos vietos bendruomenių ir buvo, kol kas nė viena jų nėra prisijungusi.

Vaizdo kamerų įrašai, priklausomai nuo sistemos techninių galimybių, saugomi nuo 7 iki 30 dienų, išskyrus atvejus, kai pradedami tyrimai – tada vaizdai archyvuojami. Tad jei kur nors miesto gatvėse, ypač centre ar senamiestyje, nutiko nelaimė, reikėtų kuo greičiau kreiptis į policiją ir įvykį užregistruoti. Jį tiriantys pareigūnai, jei bus reikalinga, galės kreiptis į Vilniaus policiją su prašymu leisti peržiūrėti įvykio vietoje esančių miesto vaizdo kamerų įrašus – gal jie padės išsiaiškinti tikslesnes įvykio aplinkybes ar net atskleisti nusikaltimą.