Prancūzija, buvusi Malio kolonijinė valdytoja, apkaltino „Wagner“ samdinius „remiant“ Malio valdančiąją chuntą ir apsimetant, kad kovoja su džihadistais.

JAV pajėgų Afrikoje vadas generolas Stephenas Townsendas per telekonferenciją sakė, kad „Wagner“ yra „blogis“, kuris neprisidės prie Malio stabilumo.

„Turiu pagrindo manyti, kad Malio vyriausybės čekis už „Wagner“ paslaugas yra 10 mln. dolerių per mėnesį“, – sakė jis.

„Manau, kad jie turės atsiskaityti natūra, gamtos ištekliais, tokiais kaip auksas ar brangakmeniai, nes nežinau, iš kur jie gautų 10 mln. dolerių per mėnesį“, – pridūrė jis.

Malis yra 19 mln. gyventojų turinti valstybė, kurioje 2020 metų rugpjūčio mėnesį valdžią užgrobė kariuomenė. Ji taip pat yra džihadistų sukilimo, prasidėjusio 2012 metais, o vėliau išplitusio į kaimyninius Nigerį ir Burkina Fasą, epicentras.

Prancūzija įsikišo į situaciją Malyje 2013 metais ir dabar Sahelio regione turi maždaug 5 000 karių, bet planuoja iki kitų metų sumažinti šį skaičių iki 2 500–3 000.

Malio ir Prancūzijos santykiai smarkiai pablogėjo po karinio perversmo ir pranešimo apie su Rusija siejamų samdinių dislokavimą.

Paryžius anksčiau yra sakęs, kad „Wagner“ samdinių buvimas būtų nesuderinamas su prancūzų karių buvimu.

Tačiau Malio valdančioji chunta ne kartą neigė samdžiusi „Wagner“ grupę.

Ketvirtadienį S. Townsendas suabejojo šiuo teiginiu.

„Jie juos pakvietė, bet ir toliau viešai tai neigia, – sakė S. Townsendas. – Mano informacija gana aiški“.

Jis pridūrė, kad „Wagner“ yra samdinių grupė, nepalyginama su uniformuotais kariais. „Jie ten yra savo pačių naudai“, – sakė S. Townsendas.

„Mes tikriausiai turėjome įtakos šioms aukoms“, – žurnalistams telefonu iš Bagdado sakė Jungtinių Valstijų generolas Stephenas Townsendas (Stefenas Taunsendas).

„Vienas generolas buvo paskirtas vodauvoti tyrimui“ dėl aukų pareikalavusių kovo 17 dienos antskrydžių, pridūrė jis.

Anksčiau Ninevijos, kurios sostinė yra Mosulas, gubernatorius Nawfalas Hammadis (Naufalas Hamadis) minėjo, kad per koalicijos smūgius Mosulo Džadidos rajone žuvo daugiau kaip 130 civilių.

A.Musani dar nurodė, kad nuo spalio, kai prasidėjo karinė operacija Mosule, į miesto ir apylinkių ligonines pristatyta 5300 žmonių.

„Islamo valstybė“ 2014 metais užėmė didelius rajonus į šiaurę ir vakarus nuo Bagdado, tačiau Irako pajėgos, remiamos JAV vadovaujamų aviacijos smūgių, jau yra atkovojusios didžiąją tos teritorijos dalį.

Irako pajėgos spalį pradėjo operaciją Mosului atkovoti ir atgavo rytinę miesto dalį, o tuomet ėmėsi vaduoti mažesnius, bet tankiau gyvenamus vakarinius rajonus.

Antradienį „keli rusų ir režimo lėktuvai bombardavo kelis kaimus, kuriuose, aš spėju, jų manymu, buvo ISIS, tačiau ... iš tikrųjų, ten buvo mūsų (palaikomos) Sirijos arabų koalicijos pajėgos“, – sakė generolas leitenantas Stephenas Townsendas (Stivenas Tausendas), dar pažymėjęs, kad būta ir „tam tikrų“ aukų.

Pasak jo, JAV specialiosios pajėgos buvo beveik už penkių kilometrų nuo tos vietos ir kad bombardavimas liovėsi, kai amerikiečiai karštąja ryšio linija susisiekė su rusais.

Maždaug apie 450 JAV karinių patarėjų, daugiausiai iš šalies Specialiųjų operacijų pajėgų, šiuo metu remia Irako pajėgas, kurios bando iš „Islamo valstybės“ atsikovoti jų tvirtovę Mosulą.

JAV kariai neturėtų dalyvauti realiuose koviniuose veiksmuose, tačiau pastarosiomis savaitėmis jie priartėjo taip arti fronto, jog buvo apšaudyti, todėl turėjo atsakyti ugnimi, sakė koalicijos atstovas pulkininkas Johnas Dorrianas (Džonas Dorianas).

„Pačiame Mosule ir aplink jį jie (kariai) buvo apšaudyti kelis kartus, jie taip pat kelis kartus atsišaudė“, - žurnalistams sakė karininkas vaizdo konferencijoje iš Bagdado.

Jis nekomentavo, ar susirėmimų metu JAV kariai buvo sužeisti.

Pentagonas kurį laiką paprastai nepateikia jokios statistikos apie nuostolius mūšių metu, argumentuodamas. jog taip realiuoju laiku priešui būtų suteikiama informacija.

J.Dorrianas sakė, jog dedamos visos pastangos, kad JAV kariai išvengtų susidūrimų.

Kai kadenciją baigiantis JAV prezidentas išsiuntė karius į Iraką 2014 metais, jis pabrėžė, kad jie ten turėtų būti tik kariniais patarėjais.

„Jie yra pasiųsti į tas vietas, kur (apšaudymai) neturėtų įvykti“, - sakė J.Dorrianas.

„Kartais (atakos) ištiks. Patikėkite manimi, mūsų pajėgos yra pakankamai pajėgios apsiginti ir jos tai darys labai smarkiai“, - pridūrė jis.

Tarptautinės koalicijos prieš „Islamo valstybę“ vadas generolas leitenantas Stephenas Townsendas (Stefenas Taunsendas) pirmadienį Bagdade sakė, kad JAV kariai kovoja arčiau fronto linijų, vykdydami įsakymus, duotus B.Obamos kadencijos pabaigoje.

Bet pastarieji susirėmimai gali reikšti, jog JAV kariai turi daugiau laisvės operuoti, prezidento pareigas perėmus Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui).

Mušis dėl Mosulo prasidėjo spalio 17 dieną, o koalicijos palaikomi Irako kariai išstūmė „Islamo valstybę“ iš miesto rytinės dalies.

Kova dėl vakarų Mosulo turėtų būti itin žiauri, nes vyks tankiai apgyvendintoje vietovėje.